Kodėl nepaklausiau savo tėvo, kaip ir kada jis susipažino su
garsiuoju režisieriumi Juozu Miltiniu! Dabar belieka gretinti juodviejų
biografijų faktus ir spėlioti.
Juozas Miltinis ir Aleksandras Sakas
jaunystėje gyveno gretimuose - Viekšnių ir Papilės - valsčiuose. Abiejų
biografijų pradžios keistai susipynusios. Miltinis gimė 1907 metais
Liepojos - Romnų geležinkelio Dabikinės stotyje (dab. Akmenės r.), Sakas
gimė 1908 metais Lūšės geležinkelio stotyje (Mažeikių r.). 1912 metais Sakų šeima
persikėlė į motinos gimtinę – Papilę (Akmenės r.), 1913 metais ir
Miltinių šeima persikėlė į motinos gimtinę – Ramoniškę (Mažeikių r.).
Kiek vėliau panašiu laiku abu dirbo raštininkais kiekvienas savo
valsčiaus valdyboje.
Gali būti, kad Juozas ir Aleksandras susipažino tiktai apie 1939
metus Kaune, kai iš studijų Paryžiuje ir Londone grįžęs Miltinis
vadovavo Darbo rūmų teatro studijai, o Sakas, laikraščio “Darbininkas”
redaktorius ir aktyvus visuomenininkas, turėjo progų bendrauti su
daugeliu žmonių, taip pat ir su savo kraštiečiu Juozu Miltiniu.
1940 metų aneksija pakeitė juodviejų, kaip ir daugelio lietuvių,
gyvenimus. Bolševikams uždarius “Darbininką”, Aleksandras įstojo į Dotnuvos žemės ūkio akademiją agronomijos studijuoti ir iš Kauno išvyko, o po karo buvo suimtas,
įkalintas ir ištremtas. Juozas, turbūt dėl to, kad dar prie tautininkų
valdžios buvo patekęs nemalonėn, gavo pasiūlymą darbuotis naujame
Panevėžio dramos teatre. Šio teatro direktoriumi buvo paskirtas
Aleksandro jaunesnysis brolis Jonas. Būtent Jonas Sakas pasirašė įsakymą priimti Juozą Miltinį į teatrą aktoriumi su teise režisuoti.
Panevėžio dramos teatro darbai ir režisierius Miltinis netrukus buvo
pastebėti ir įvertinti. Bet ne visuomet scenos Meistrą lydėjo sėkmė.
Keletą metų iš teatro buvo išvarytas, Vilniuje dirbo kuklų kino filmų
įgarsinimo režisieriaus darbą. Paskui (1959 metais) grįžo į Panevėžį, ir
tuomet prasidėjo didysis Juozo Miltinio, jo teatro ir jo išugdytų
aktorių šlovės metas - ne tik su garbės vardais ir premijomis, bet ir
pilnomis žiūrovų salėmis. Būdavo organizuojamos ekskursijos į Panevėžio
teatro spektaklius, ir autobusų privažiuodavo iš visos Lietuvos,
Latvijos, kalbėjo, kad net iš Leningrado ir Maskvos. Tuomet Juozas
Miltinis galėjo sau leisti daug ką. Pats mačiau per Centrinę (Maskvos)
televiziją interviu su Miltiniu - jis kalbėjo lietuviškai, vertėja
vertė į rusų kalbą, Miltinis atidžiai klausėsi vertimo ir pataisydavo ar
patikslindavo jį. Tai buvo negirdėtas neregėtas įvykis - kad Maskvos televizijoje tarybinis žmogus išdrįstų nekalbėti rusiškai!
Aleksandras Sakas, svečiuodamasis Panevėžyje pas marčios tėvą Juozą
Steponavičių (skulptorių, vienu metu trumpai dirbusį ir teatro
dailininku), nesivaržydamas aplankydavo savo senus pažįstamus Juozą ir
Vaciuką (aktorių Vaclovą Blėdį). Grįždavo pas Steponavičius puikios
nuotaikos, retais gėrimais privaišintas.
Juozo Miltinio palikimo studijų centre saugomas Aleksandro Sako 1987 metų laiškas - sveikinimas Juozui Miltiniui jo jubiliejinio gimtadienio proga:
Laiške Aleksandras rašė apie savo brolio Jono, buvusio Miltinio direktoriaus, mirtį bei apie sesers Marytės (Marijos Sakaitės - Paškevičienės)
pakitusią gyvenamąją vietą. Juozas Miltinis prašydavo Marytės, JAV
lietuvių kultūros žurnalo “Metmenys” administratorės, rasti jam būtinų
meno knygų.
Tačiau labiausiai intriguojanti yra šito laiško pradžia: “Dažnai prisimenu mūsų jaunų dienų mergužėlę Elenutę, kuri, be abejo, kaip drugelis liko tik sapne…”
Tą rašyti Juozui Miltiniui! Miltiniui, garsiam savo nemeile moterims,
išsiurbiančioms vyrų kūrybines galias! Matyt, Aleksandras kadaise
pažino ir kitokį Juozą. Kas toji kaip drugelis Elenutė? Vyrai, kurie ją
sapnuodavo, patys liko tik sapne.
© 2014 Aleksandras Sakas jun.
Pastaba su priedais:
Juozo Miltinio gimimo vieta nurodoma įvairiai. Čia rėmiausi įrašu iš Akmenės bažnyčios 1902-1912 metų gimimo metrikų knygos (epaveldas.lt):
Įrašo vertimo santrauka: 1907 m. rugsėjo 9 d. Akmenės bažnyčios
vikaras kun. M. Petrauskas pakrikštijo kūdikį vardu Juozapas Papilės
valsčiaus valstiečių teisėtų sutuoktinių Jono Juozapo s. ir Uršulės iš
Vaikasų Miltinių sūnų, gimusį š. m. rugsėjo 3 d. Papilės parapijos
Liepojos - Romnų geležinkelio Dabikinės stotyje. Krikštatėviai buvo
Adomas Puidokas su mergina Barbora Vaikasaite.
Juozo Miltinio tėvų santuokos įrašas iš Viekšnių bažnyčios 1896-1910 metų santuokos metrikų knygos (epaveldas.lt):
Įrašo vertimo santrauka: 1904 m. vasario 1 d. Viekšnių bažnyčios
vikaras kun. Martynas Valančiauskis sutuokė Papilės valsčiaus
valstiečius Joną Miltinį, viengungį 28 metų iš Papilės parapijos
Dabikinės stoties, su Uršule Vaikasaite, mergina 24 metų iš šios
parapijos Ramoniškės kaimo, valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir
Pranciškos gimusios Traušyte Miltinių sūnų su dukterimi teisėtų
sutuoktinių Pranciškaus ir Uršulės gimusios Barauskaite Vaikasų,
dalyvaujant liudininkams Pranui Kateivai, Antanui Miltiniui, Stanislovui
Uksui ir kitiems.
2019 m. vasario 14 d., ketvirtadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
-
Mano prosenelis (senelio Juozapo Dabregos tėvas) Aleksandras Dabrega gimė 1817 metų balandį Svėdasų parapijos Šeduikių kaime . Buvo pirmagim...
-
1937 metais mano mama Elena Dobregaitė baigė gimnaziją Rokiškyje ir tais pačiais metais įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą medici...
-
Išliko keliolika mano tėvo Aleksandro Sako (1908-1998) kadaise gautų arba pirktų atvirukų, taip pat nuotraukų su Lietuvos vietovių vaizdais...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą