Ieškoti šiame dienoraštyje

2019 m. vasario 14 d., ketvirtadienis

Su Juozu Miltiniu

Kodėl nepaklausiau savo tėvo, kaip ir kada jis susipažino su garsiuoju režisieriumi Juozu Miltiniu! Dabar belieka gretinti juodviejų biografijų faktus ir spėlioti. 

Juozas Miltinis ir Aleksandras Sakas jaunystėje gyveno gretimuose - Viekšnių ir Papilės - valsčiuose. Abiejų biografijų pradžios keistai susipynusios. Miltinis gimė 1907 metais Liepojos - Romnų geležinkelio Dabikinės stotyje (dab. Akmenės r.), Sakas gimė 1908 metais Lūšės geležinkelio stotyje (Mažeikių r.). 1912 metais Sakų šeima persikėlė į motinos gimtinę – Papilę (Akmenės r.), 1913 metais ir Miltinių šeima persikėlė į motinos gimtinę – Ramoniškę (Mažeikių r.). Kiek vėliau panašiu laiku abu dirbo raštininkais kiekvienas savo valsčiaus valdyboje.

Gali būti, kad Juozas ir Aleksandras susipažino tiktai apie 1939 metus Kaune, kai iš studijų Paryžiuje ir Londone grįžęs Miltinis vadovavo Darbo rūmų teatro studijai, o Sakas, laikraščio “Darbininkas” redaktorius ir aktyvus visuomenininkas, turėjo progų bendrauti su daugeliu žmonių, taip pat ir su savo kraštiečiu Juozu Miltiniu.

1940 metų aneksija pakeitė juodviejų, kaip ir daugelio lietuvių, gyvenimus. Bolševikams uždarius “Darbininką”, Aleksandras įstojo į Dotnuvos žemės ūkio akademiją agronomijos studijuoti ir iš Kauno išvyko, o po karo buvo suimtas, įkalintas ir ištremtas. Juozas, turbūt dėl to, kad dar prie tautininkų valdžios buvo patekęs nemalonėn, gavo pasiūlymą darbuotis naujame Panevėžio dramos teatre. Šio teatro direktoriumi buvo paskirtas Aleksandro jaunesnysis brolis Jonas. Būtent Jonas Sakas pasirašė įsakymą priimti Juozą Miltinį į teatrą aktoriumi su teise režisuoti.

Panevėžio dramos teatro darbai ir režisierius Miltinis netrukus buvo pastebėti ir įvertinti. Bet ne visuomet scenos Meistrą lydėjo sėkmė. Keletą metų iš teatro buvo išvarytas, Vilniuje dirbo kuklų kino filmų įgarsinimo režisieriaus darbą. Paskui (1959 metais) grįžo į Panevėžį, ir tuomet prasidėjo didysis Juozo Miltinio, jo teatro ir jo išugdytų aktorių šlovės metas - ne tik su garbės vardais ir premijomis, bet ir pilnomis žiūrovų salėmis. Būdavo organizuojamos ekskursijos į Panevėžio teatro spektaklius, ir autobusų privažiuodavo iš visos Lietuvos, Latvijos, kalbėjo, kad net iš Leningrado ir Maskvos. Tuomet Juozas Miltinis galėjo sau leisti daug ką. Pats mačiau per Centrinę (Maskvos) televiziją interviu su Miltiniu - jis kalbėjo lietuviškai, vertėja vertė į rusų kalbą, Miltinis atidžiai klausėsi vertimo ir pataisydavo ar patikslindavo jį. Tai buvo negirdėtas neregėtas įvykis - kad Maskvos televizijoje tarybinis žmogus išdrįstų nekalbėti rusiškai!

Aleksandras Sakas, svečiuodamasis Panevėžyje pas marčios tėvą Juozą Steponavičių (skulptorių, vienu metu trumpai dirbusį ir teatro dailininku), nesivaržydamas aplankydavo savo senus pažįstamus Juozą ir Vaciuką (aktorių Vaclovą Blėdį). Grįždavo pas Steponavičius puikios nuotaikos, retais gėrimais privaišintas.

Juozo Miltinio palikimo studijų centre saugomas Aleksandro Sako 1987 metų laiškas - sveikinimas Juozui Miltiniui jo jubiliejinio gimtadienio proga:
Laiške Aleksandras rašė apie savo brolio Jono, buvusio Miltinio direktoriaus, mirtį bei apie sesers Marytės (Marijos Sakaitės - Paškevičienės) pakitusią gyvenamąją vietą. Juozas Miltinis prašydavo Marytės, JAV lietuvių kultūros žurnalo “Metmenys” administratorės, rasti jam būtinų meno knygų.

Tačiau labiausiai intriguojanti yra šito laiško pradžia: “Dažnai prisimenu mūsų jaunų dienų mergužėlę Elenutę, kuri, be abejo, kaip drugelis liko tik sapne…” Tą rašyti Juozui Miltiniui! Miltiniui, garsiam savo nemeile moterims, išsiurbiančioms vyrų kūrybines galias! Matyt, Aleksandras kadaise pažino ir kitokį Juozą. Kas toji kaip drugelis Elenutė? Vyrai, kurie ją sapnuodavo, patys liko tik sapne.

© 2014 Aleksandras Sakas jun.

Pastaba su priedais:

Juozo Miltinio gimimo vieta nurodoma įvairiai. Čia rėmiausi įrašu iš Akmenės bažnyčios 1902-1912 metų gimimo metrikų knygos (epaveldas.lt):


Įrašo vertimo santrauka: 1907 m. rugsėjo 9 d. Akmenės bažnyčios vikaras kun. M. Petrauskas pakrikštijo kūdikį vardu Juozapas Papilės valsčiaus valstiečių teisėtų sutuoktinių Jono Juozapo s. ir Uršulės iš Vaikasų Miltinių sūnų, gimusį š. m. rugsėjo 3 d. Papilės parapijos Liepojos - Romnų geležinkelio Dabikinės stotyje. Krikštatėviai buvo Adomas Puidokas su mergina Barbora Vaikasaite.

Juozo Miltinio tėvų santuokos įrašas iš Viekšnių bažnyčios 1896-1910 metų santuokos metrikų knygos (epaveldas.lt):


Įrašo vertimo santrauka: 1904 m. vasario 1 d. Viekšnių bažnyčios vikaras kun. Martynas Valančiauskis sutuokė Papilės valsčiaus valstiečius Joną Miltinį, viengungį 28 metų iš Papilės parapijos Dabikinės stoties, su Uršule Vaikasaite, mergina 24 metų iš šios parapijos Ramoniškės kaimo, valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Pranciškos gimusios Traušyte Miltinių sūnų su dukterimi teisėtų sutuoktinių Pranciškaus ir Uršulės gimusios Barauskaite Vaikasų, dalyvaujant liudininkams Pranui Kateivai, Antanui Miltiniui, Stanislovui Uksui ir kitiems. 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą