Vincento Rimkaus šeima

Apie mano močiutės Mortos Rimkutės - Sakienės tėvus kurį laiką žinojome tiek, kad Mortos tėvas Vincentas Rimkus buvo vedęs kumečio dukrą Barborą Ružauskaitę ir turėjo seserį, gyvenusią Papilės valsčiuje apie Avižlius.

Vincento tėvų vardus radau Akmenės ir Viekšnių bažnyčios metrikų knygose - valstiečiai Adomas Rimkus ir Elžbieta Lipskaitė. Ten pat sužinojau ir Vincento sesers vardą.

Vincento sesuo Barbora buvo už brolį gerokai vyresnė - gimusi apie 1840-uosius, 1866-aisiais ištekėjusi už našlio valstiečio Aleksandro Širvinsko. Tuokėsi Širvinskai Akmenės bažnyčioje.

Pats Vincentas Rimkus bus gimęs apie 1851 metus. Jo gimimo vietos nežinome. Trisdešimties būdamas, gyveno Viekšnių parapijos Palnosų kaime, kur pasipiršo to paties kaimo gyventojai Barborai Ružauskaitei, gimusiai apie 1856 metus. Vincentas Rimkus ir Barbora Ružauskaitė buvo sutuokti 1882 metų sausį Viekšnių bažnyčioje.

Nors santuokos metrikuose abu sutuoktiniai užrašyti valstiečiais, tačiau žemės nei vienas, nei kitas neturėjo. Vincentas Rimkus dirbo prie geležinkelio (veikusio nuo 1871 metų), o Barbora Ružauskaitė iki santuokos bus buvusi kaip ir jos tėvai samdoma darbininkė, dirbusi dvare ar pas turtingesnius vietinius ūkininkus.

Po santuokos Rimkai kurį laiką gyveno Viekšniuose ar netoli jų, paskui - Papilės valsčiaus Žilių kaime, kuriame užaugo penketas jų vaikų, vėliau išsibarsčiusių po Lietuvą ir pasaulį.

Pirmoji buvo mano močiutė Morta, gimusi 1885 metais Akmenės parapijos Užsienių kaime, bet krikštyta Viekšnių bažnyčioje. 1902 metais sutuokta su Domininku Saku, geležinkelininku, atvykusiu iš rytų Lietuvos, ji davė pradžią žemaitiškai Papilės atšakos Sakų giminei. Mirė 1958 metais Palangoje, kur ir palaidota.

Antrasis vaikas - Antanas, gimęs 1888 metais Papilės valsčiaus Žilių kaime. Per pirmąjį pasaulinį karą tarnavo Rusijos kariuomenėje, buvo sužeistas. Karo ligoninėje Voroneže rado žmoną - ukrainietę felčerę Mariją Čiobą. Lietuvoje dirbo matininku, Kaune pasistatė namą. Mirė 1974 metais, palaidotas Kauno Romainių kapinėse.

Trečioji buvo duktė Barbora - gimė 1890 metais, ištekėjo už Jono Čerapo, su kuriuo susilaukė dukters Benediktos ir sūnaus Alfonso. 1928 metais, šeimai iširus, išvyko į Argentiną, kur ištekėjo antrą kartą. Vėlesnių laikų dokumente jos vardo ir pavardės ispaniška transkripcija - Barbara Rimkute Ceparate? de Matuichuqui, o vyro - Jacobo Matuichuqui. Turbūt, Jakovas Matveičiukas, nes kalbėta, kad jos antrasis vyras - ukrainietis. Mirė Barbora 1977 metais, palaidota Lanuso - didžiųjų Buenos Airių dalies - kapinėse.

Ketvirtas - sūnus Jonas, gimęs 1891 metais. Kaip ir jo tėvas buvo geležinkelininku, dirbo mašinisto padėjėju, paskui mašinistu. Darbe smarkiai peršalęs, susirgo ir mirė 1920 metais, nespėjęs sukurti šeimos. Palaidotas Papilėje, Pašalpos kapinėse.

Jono Rimkaus laidotuvių nuotraukos fragmentas. Vincentas Rimkus su dukra Barbora Čerapiene ir žentu Domininku Saku, 1920 m.

Ir penktasis vaikas – sūnus Kazimieras, gimęs 1895 metais, o 1913 metais emigravęs į JAV. Dalyvavo pirmajame pasauliniame kare, tarnaudamas amerikiečių kariuomenėje. Vaikų neturėjo. Mirė 1973 metais, palaidotas Pitsfildo (Masačusetso valstija) kapinėse.

Kazys Rimkus apie 1918 m.

O senieji Rimkai, palaidoję sūnų Joną, po kelerių metų ir patys atgulė šalia jo Papilės Pašalpos kapinėse: 1924 metais - Barbora, 1926 metais - Vincentas.

© 2012 - 2019 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys (šaltinis - epaveldas.lt):

1866 m. sausio 10 d. Akmenės bažnyčioje vikaras kun. Telesforas Beniuševičius (Телесфор Бенюшевич), triskart paskelbęs sausio 1, 6 ir 9 dienomis, sutuokė valstiečius Aleksandrą Širvinską (Александра Ширвинскаго) 40 metų našlį iš Viekšnių kaimo? su Barbora Rimkute (Барбарою Римковною) 25 metų netekėjusia iš Žilių? kaimo, vietinės bažnyčios tikinčiuosius, valstiečių teisėtų sutuoktinių Jurgio ir Barboros gimusios Šurkute Širvinskų (Ержия и Барбары урожденной Шурковной Ширвинских) sūnų su teisėtų sutuoktinių Adomo ir Elžbietos gimusios Lipskaite Rimkų (Адама и Эльжбеты урожденной Липской Римков) dukterimi, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Kazimierui Cekanavičiui, Mykolui Jodeikiui, Vincentui Bielai ir kitiems (в присутствии Казимира Цехановича, Михала Иодейкя, Викентия Белы и прочих). (Akmenės RKB 1849-1883 m. santuokos metrikų knyga, vaizdo Nr. 124)

Pastaba. Klaustukai tekste - ne vien dėl sunkokai įskaitomos rašysenos. Sutuoktiniai vadinami vietinės (Akmenės) bažnyčios tikinčiaisiais iš Viekšnių ir Žilių kaimų, bet tokie Akmenės parapijos kaimai nežinomi. Viekšniai - kitos parapijos centras, miestelis, o Žilių kaimas buvo Papilės parapijoje.

1882 m. sausio 19 d. Viekšnių bažnyčioje vikaras kun. Aleksandras Valavičius (Александр Валлович), triskart paskelbęs sausio mėnesio 1, 3 ir 6 dienomis, sutuokė Papilės valsčiaus ir bendruomenės valstietį Vincentą Rimkų (Викентий Рымкус), 30 metų nevedusį, su Viekšnių valsčiaus ir bendruomenės valstiete Barbora Ružauskaite (Барбара Ружевска), 25 metų netekėjusia, abu iš čionykštės parapijos Palnosų kaimo, valstiečių teisėtų sutuoktinių Adomo ir Elžbietos, gimusios Lipskaite, Rimkų (Адама и Ельжбеты урожденной Липской Рымкусов) sūnų su teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Uršulės, gimusios Jokūbauskaite, Ružauskų (Игнатия и Уршули урожденной Якубовской Ружевских) dukterimi, dalyvaujant liudininkams Juozapui Šidlauskui (Осип Шидловский), Jonui Ružauskui (Иван Ружевский), Petrui Lementauskui (Петр Лементовский) ir kitiems. (Viekšnių RKB 1870-1883 m. santuokos metrikų knyga, 203 v.)

1885 m. sausio 6 d. Viekšnių bažnyčioje kun. kanauninko Juozapo Zalieskio (Иосиф Залеский) pakrikštytas kūdikis Mortos vardu, Viekšnių valsčiaus ir bendruomenės valstiečių teisėtų sutuoktinių Vincento ir Barboros gimusios Ružauskaite Rimkų (Викентия и Барбары урожденной Ружевской Рымкусов) duktė, gimusi 1885 m. sausio 4 d. Akmenės parapijos Užsienių kaime. Krikštatėviai - valstietis Ignotas Ružauskas su mergina Uršule Ružauskaite (Игнатий Ружевский с Уршулею Ружевскою девицею). (Viekšnių RKB 1880-1885 m. gimimo metrikų knyga, v. 247)

Pastaba: Užsienių, arba Užseinių, kaimas - dabartinių Viliošių vakarinė dalis.

Kretingos pranciškonų vienuolyne 1927 - 1929 metais

Toks - netekęs savo garbanų - mano tėvelis Aleksandras Sakas 1927 metais iš Papilės išvyko į Kretingos pranciškonų vienuolyną.

Norėjo mokytis, bet ne staliaus amato, ką jau buvo išbandęs Papilėje. Lėšų mokslams, aukštesniems už pradžios mokyklą, nei jis pats, nei artimieji neturėjo. Tuo tarpu pas brolius pranciškonus išlaikymas ir mokslas nekainavo. Gal ir veikla pavasarininkuose įteigė mintį, kad turįs vienuolystei pašaukimą.

Brolio Igno vardu Aleksandras išbuvo Kretingos vienuolyne maždaug dvejus metus.

Be kita ko, ten bandė eiliuoti religine tematika. Jo eilėraščius ne kartą spausdino Kaune leistas mėnesinis tretininkų laikraštis "Šv. Pranciškaus varpelis". Štai, pavyzdys - eilėraščio "Pamylėkim" (Šv. Pranciškaus varpelis, 1928 m. Nr. 6) pirmieji posmeliai:

Sustiprėkim
Pamylėkim
Širdį Jėzaus
Atpirkėjo.

Jis atėjo
Čia kentėjo,
Mus gelbėdams
Išganydams.

Ir taip toliau, beveik Strazdelio stiliumi...

Apie Kretingos laikotarpį Aleksandras Sakas vėliau nei pasakojo, nei kur nors rašė. Tiktai viena nuotrauka netiesiogiai liudija jo ryšį su Kretinga.

Žemaičių Kalvarija. Nuotraukos autorius - Sedos fotografas S. Petrauskas.

Nuotrauką 1928 m. rugsėjo 12 d. "mylimam Juozui" užrašė A. Rusteika. Adreso pusėje: Jo Malonybei Juozui Ruškiui, Kretinga.

Kaip ši nuotrauka atiteko Aleksandrui Sakui? Bet pirmiau - kas buvo nuotraukos pirmasis savininkas A. Rusteika?

Manyčiau, tai - Kretingos vienuolyno pranciškonas brolis Antanas Kazimieras Rusteika. Aleksandro kartos - gimęs 1907 metų birželio 22 dieną. Kilęs iš Žemaičių Naumiesčio valsčiaus Tauragės apskrityje. Į pranciškonų ordiną įstojo 1929 metais. Vėliau gavo ir kunigo šventimus.

Pokariu už paramą Lietuvos partizanams kun. Rusteika buvo suimtas ir okupacinės valdžios 1946 metais nuteistas dešimčiai metų kalėjimo ir penkiems metams tremties. Vos keturiasdešimties sulaukęs, mirė 1947 metų spalio 16 dieną kažkuriame Rusijos kalėjime.

Tačiau grįžkime į 1928 metus, kai dar amžinųjų vienuolystės įžadų nedavęs Antanas Rusteika gražią nuotrauką su Žemaičių Kalvarijos vaizdu norėjo dovanoti "Jo Malonybei Juozui Ruškiui".

Pagarbus kreipinys rodytų, kad dovanėlė buvo skirta ne sau lygiam asmeniui. Tuo metu Kretingoje gyveno kiek anksčiau Kretingos progimnazijos direktoriumi dirbęs teologijos mokslų daktaras, kunigas ir vienuolis Petras Ruškys (1876–1962). Spėju, kad Antanas būtent jam norėjo įteikti šią nuotrauką, bet suklydo, gerbiamą adresatą pavadindamas Juozu. Neliko nieko kito, kaip nuotrauką perleisti broliui Ignui - Aleksandrui.

*

Dar vienoje šeimos archyvo nuotraukoje - brolio Serafino portretas (autorius - Panevėžio fotografas A. Gutneras).

Šios fotografijos ryšio su Kretinga nežinojau, kol internetas nepagelbėjo nustatyti brolio Serafino tapatybės.

Tai - vienuolis pranciškonas Serafinas Bikulčius, gimęs 1895 metais, nuo 1922 metų - Kretingos vienuolyno sodininkas.

Ranka, pratusia darbuotis sode, o ne raštinėje, nuotraukos kitoje pusėje parašyta: dėl atminties mylimam A. Sakui br. Serafinas.

Apie brolį Serafiną Bikulčių daug žinių neturiu. 1934 metais jis buvo Šv. Antano kolegijos klierikų bendrabučio auklėtojas... Mirė Lietuvoje 1979 m. rugsėjo 9 d.

*

Trečioji nuotrauka, rasta interneto platybėse ir priklausanti Kretingos kraštotyros muziejui, netikėtai susiejo du čia paminėtus brolius pranciškonus.

1934 metų gegužės 10 d. Vyskupas Teofilius Matulionis pranciškono tėvo Alfonso Marijos Macaičio primicijose. Kretingos muziejaus rinkinys

Nuotrauka įspūdinga. Vienuolyno sode - daug žinomų žmonių. Antros eilės viduryje sėdi vyskupas Teofilius Matulionis, į kairę nuo jo – primicijanto motina Macaitienė ir primicijantas Alfonsas Marija Macaitis (1901–1965).

Trečioje eilėje trečias iš dešinės sėdi Vasario 16-osios akto signataras, buvęs valstybės prezidentas Aleksandras Stulginskis (1885–1969).

Į kairę nuo Stulginskio, už nežinomo kunigo, sėdi Kretingos grafas Aleksandras Tiškevičius (1864–1945).

Dar vieną žmogų praleidus, toje pačioje eilėje - trečias iš kairės - sėdi grafo Aleksandro sūnus grafas Kazimieras Viktoras Justinas Marija Tiškevičius (1896–1941), Nepriklausomybės kovų ir Birželio sukilimo dalyvis, vadovavęs Židikų sukilėlių būriui ir pirmomis sukilimo dienomis žuvęs prie Skuodo.

Už grafo Kazimiero Tiškevičiaus kairėje pusėje plika galva stovi pranciškonų gimnazijos mokytojas lituanistas Juozas Tarvydas (1900–1973). Netrukus jis išvažiavo mokytojauti į Rokiškį, į Juozo Tumo - Vaižganto gimnaziją, kur buvo mano mamos Elenos Dobregaitės lietuvių kalbos mokytoju.

Tos pačios - jau ketvirtos - eilės dešiniajame krašte stovi čia minėtas kun. Petras Ruškys, tais 1934 metais jau ne progimnazijos direktorius, bet Kretingos bažnyčios altarista.

O priekyje ant žemės sėdi broliai pranciškonai. Ten pat - ir abu šiame straipsnelyje prisimintieji, vienas šalia kito. Iš dešinės antras - brolis Antanas Kazimieras Rusteika, trečias – brolis Serafinas Bikulčius.

*

Nors vienuoliu Aleksandras Sakas netapo, bet jo ryšiai su Kretingos pranciškonų vienuolynu liko. Per vokiečių okupaciją Aleksandras buvo pogrindinio antinacistinio leidinio "Lietuvos Judas" redaktorius ir leidėjas. Kai 1943 metais prireikė spaustuvinio šrifto "Lietuvos Judo" antrajam numeriui, Aleksandras važiavo į Kretingą pas pažįstamus brolius pranciškonus (vienuolynas turėjo savo spaustuvę). Šriftą gavo, laimingai parsivežė, ir laikraštėlis, trijų tūkstančių egzempliorių tiražu slapta atspausdintas Kaune Aleksandro draugų Juozo Gražio ir Povilo Malinausko, buvo išplatintas visoje Lietuvoje.

© 2019 Aleksandras Sakas jun.

Šaltiniai:

1. Julius Kanarskas, Palaimintojo vyskupo Teofiliaus Matulionio apsilankymą 1934 metais Kretingoje menančios nuotraukos, Kretingos muziejus, kretingosmuziejus.lt, 2017 m.

2. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka, Kretingos personalijų žinynas, Rusteika Antanas Kazimieras, kretvb.lt, 2012 m.

3. Gintaras Šidlauskas, Represuotų dvasininkų žinynas, Žemaičių vyskupystės muziejus, varniai-museum.lt, 2004 m.

4. Romualdas Beniušis, Kretingos pranciškonų vienuolyno sodo paslaptys, bernardinai.lt, 2018 m.

Šaulių šventė Šiaudinėje 1938 metais

Mano tetos Julija ir Marytė Sakaitės, 1944 metais karo fronto netikėtai atskirtos nuo tėvų, namo nebegrįžo. Visi jų asmeniniai daiktai, taip pat ir fotografijos, liko pas tėvus Domininką ir Mortą Sakus Papilėje.

Viena nuotrauka iš Julijos Sakaitės paliktųjų:

 

Kitoje nuotraukos pusėje Julijos Sakaitės užrašyta: 1938 m. Šiaudinės Šaulių Būrio Vėliavos šventinimas.

Šiaudinė - kaimelis už dešimties kilometrų į vakarus nuo Papilės. Ankstyvas ruduo, 1938 metų rugsėjo 4 diena. Šią datą ir kitas įvykio detales sužinome iš Lietuvos šaulių sąjungos savaitinio žurnalo "Trimitas" (1938 m. Nr. 37, 902 pusl.).

Tą dieną čia buvo šventinama ne tik Šiaudinės, bet ir Tryškių šaulių būrio vėliava. Atvyko svečių: Papilės šaulių vyrų ir moterų būriai, taip pat Dabikinės (netoli Akmenės) šaulių būrys. Nuotraukoje neįžiūrėti, bet Papilės šaulių moterų gretoje turėtų stovėti ir Julija Sakaitė, o su Papilės šauliais vyrais - jos tėvelis Domininkas Sakas bei sesers vyras Artūras Knašas (abu po karo už šauliavimą atkentėję sovietiniuose lageriuose).

Šiaudinės filialistas kun. Vladislovas Venclauskas pašventino abi vėliavas ir pasakė pamokslą. Šiaudinės šauliams ta proga buvo įteikti visuomenės suaukoti ginklai - 5 šautuvai ir dujokaukė (du šautuvus nupirko gretimo Kairiškių kartono fabriko savininkas inž. Vladas Sirutavičius).

Po kalbų iškilmės užbaigtos jaukiais užkandžiais Šiaudinės pradžios mokykloje, kur Papilės moterų būrio šaulės pašoko tautiškų šokių.

© 2016 Aleksandras Sakas

Priedas - dvi nuotraukos, perfotografuotos iš monografijos "Papilė" pirmojo tomo (Lietuvos valsčiai, "Versmės" leid., Vilnius, 2004 m., 912 ir 904 pusl.).


Papilės šaulių moterų būrys apie 1935 metus. Iš kairės: pirmoje eilėje trečia - Vladislava Levinskaitė, ketvirta - būrio vadė Marija? Pilionienė, antroje eilėje antra - Julija Sakaitė. A. Atkočiūno nuotrauka (iš Irenos Levinskaitės - Katkienės albumo).


Papilės šaulių sąjungos choras, 1936 metai. Iš kairės pirmoje eilėje: Švažas, Kostas Paniuškis, Julija Paunksnienė, X, Vincas Sakas, Budrys; antroje eilėje: Benedikta Čerapaitė, Julija Sakaitė, Stefanija Būdavaitė, Skerstonaitė, Uršulė Šležaitė, Julija Skiriutė, Zosė Dimavičiūtė, X, Vacys Danauskis; trečioje eilėje: Stasė Vasiliauskaitė, Bronė Borusaitė, Kazys Sutkus, Vladislava Levinskaitė, Jadvyga Sutkutė, Stasė Kaulavičiūtė, Elena Šležaitė; ketvirtoje eilėje: Ežerskis, Noreikis, Vladas Mačius, Čupkovas, Andrėjaitis, Čupkovas, Vildžiūnas, Bronė Šėškaitė, Vincas Jagėla, Alfonsas Vingras, Vladas Gerasimavičius, Boleslovas Leščinskis, Vitalijus Čupkovas. Nuotrauka Stefanijos Būdavaitės - Rakštikienės dovanota Simono Daukanto muziejui Papilėje.

1935 metų ateitininkų federacijos kongresas Telšiuose

 
Šią mažo formato nuotrauką iki 1944 metų saugojo Julija Sakaitė, kol vieną dieną ją ir jos sesutę Marytę fronto banga nunešė toli į Vakarus, o jų visi daiktai - ir ši nuotraukėlė - liko pas tėvus Papilėje. Po tėvų mirties nuotrauka atsidūrė pas vyresnįjį Sakaičių brolį Aleksandrą.

Telšiai, Vilniaus kalno aikštė per 1935 metų liepos 20-21 dienomis Telšiuose vykusį ketvirtąjį ateitininkų federacijos kongresą. Jubiliejinį - tąmet federacijai sukako 25 metai.

Prezidiumo kėdės dar tuščios - matome kongreso pradžios momentą.

Šiandien 9 val. 30 min. prasidėjo Ateitininkų Federacijos jubiliejinis kongresas Telšiuose. Įžangos žodį tarė Jubiliejiniam kongresui rengti komiteto pirmininkas dr. Pranas Dielininkaitis, kviesdamas Vyr. At-kų Federacijos Vadą prof. K. Pakštą kongresą atidaryti. Prof. Pakštas pasakė ilgesnę kalbą. Atidaryme dalyvavo visos stud. at-kų vėliavos. ("Rytas" , 1935 m. liepos 20 d., Nr. 163 (3238))

Už stalo stovintis vyras šviesiu kostiumu - dr. Pranas Dielininkaitis? Scenos priekyje su popieriaus lapu - be jokios abejonės - profesorius Kazys Pakštas. Prezidiumo užnugaryje - vėliavnešiai, raudonkepuriai studentai.

Dešinėje - daug dvasininkų. Kongreso darbe dalyvavo penki vyskupai - Justinas Staugaitis, Juozapas Kutka, Kazimieras Paltarokas, Mečislovas Reinys, Pranciškus Būčys.

Kuklus Telšių kunigų seminarijos klierikas Aleksandras Sakas, iki seminarijos Kaune aktyviai veikęs ateitininkuose, liko už kadro.

Šiame kongrese prof. Kazys Pakštas metė savo garsųjį šūkį: "Pasukime atsilikusios Lietuvos gyvenimo laikrodį šimtu metų į priekį!" Deja, daugelis ateitininkų idėjų liko neįgyvendintos, o po keleto metų okupacija privertė persukti laikrodžius į Maskvos laiką.

© 2017 Aleksandras Sakas jun.

Kalėdos fortuose

1934 metų sausio 5 d. “Darbininko” laikraščio Nr. 1 (736) 5 pusl. buvo atspausdintas straipsnelis “Kalėdos fortuose” apie Kauno moksleivių ateitininkų veiklą, kukliais savo ištekliais paremiant dar didesnius vargšus - Kauno 1-ame ir 8-ame fortuose gyvenusių žmonių vaikus.

Kadangi moksleivių ateitininkų veikla tuo metu buvo draudžiama, straipsnyje ateitininkai įvardinti tiesiog katalikiškąja moksleivija. Minimos pavardės - kun. Kazimieras Rankelė ir kun. Kazimieras Žitkus. Rašinio autorius Aleks. Sakelis - tai, be abejo, tuo metu Kauno ateitininkijoje veikęs Aleksandras Sakas (1908-1998).

Šeimos archyve yra to laikotarpio fotografijų, susijusių su šia ateitininkų veiklos puse.

Nuotraukos apačioje Aleksandro Sako ranka parašyta “Su fortų vaikučiais”. Vaikų rankose - jiems skirtas laikraštėlis “Žvaigždutė”. Turbūt, ši fotografija yra iš kitos, nei laikraštyje "Darbininkas" aprašytos, ateitininkų išvykos. Tai rodo ne tik nekalėdinis oras, bet ir tai, kad tarp dalyvių nematyti kun. K. Žitkaus. Kol kas atpažinti asmenys - antros eilės dešinėje tarp vaikų sėdintys žurnalistas Pranas Rinkevičius (su skrybėle ir akiniais), Aleksandras Sakas (vienplaukis garbanotas) ir gale dešinėje su vaikučiu ant rankų Kazys Naseckas.

Kita nuotrauka Aleksoto tilto fone su prierašu “Į fortus pas vargšus” ir tik kompiuterio pagalba įskaitoma baltai užrašyta data 1934.III.4. Joje iš kairės pirmas - Jonas Bastakys, ketvirtas - Aleksandras Sakas, o iš dešinės - Kazys Naseckas ir Pranas Rinkevičius.
 

Ir dar viena 1934 metų kovo 4 dienos fotografija su tais pačiais dalyviais ir pačiame priekyje vos spėjusiu į kadrą nuotraukos autoriumi Leonu Dainiu:

Visų trijų čia paskelbtų nuotraukų kitoje pusėje yra fotografo spaudas: Foto “Mėgėjas” L. Dainys.

© 2011 Aleksandras Sakas jun.