Ieškoti šiame dienoraštyje

2021 m. kovo 21 d., sekmadienis

Kalvių kaimo Sabaliai

Rokiškio rajono Kalvių kaimas yra Kamajų parapijoje, todėl daugiausia žinių apie kalviškius slypi Kamajų bažnyčios knygose. Bet ne ką toliau yra ir Svėdasai, į kur ypatingomis progomis senųjų Kalvių žmonės retkarčiais taip pat pasukdavo arklius, tad ir Svėdasų bažnyčios knygose liko jų gyvenimo pėdsakų.

Kalvių kaimas yra prie Anykščių - Rokiškio plento Svėdasų - Kamajų atkarpos (maps.lt žemėlapio fragmentas)

Kalviai buvo nemažas kaimas, kuriame vien Sabalių, Kepalų ar Bendorių prieš šimtą ar du šimtus metų gyvendavo po kelias šeimas. Kartais raštininkai juos pavadindavo ar jie patys pagal lenkišką madą pasivadindavo Sobolevskiais ar Kopalinskiais, tačiau kaimynams jie buvo vis tie patys Sabaliai ir Kepalai, Sabalyčios ir Kepalaičios.

Algimantas Vilys savo prisiminimuose "Mano gimtieji Kalviai" rašė, kad tose apylinkėse dar XVIII amžiuje buvo žmonių, kurie laikėsi senų pagoniškų papročių.

"Juos vadino burtininkais, raganiais, žolininkais arba tiesiog čeraunykais. Vadinamieji burtininkai turėjo savą, gal kiek paslaptingą, gyvenimo būdą, kūrė šeimas su pagoniškų šeimų nariais, pažino daug vaistingųjų augalų, o kaip juos vartoti, kitiems buvo nemaža paslaptis.

Kalvių kaime, kaip pasakojama atsiminimuose, irgi buvo čeraunykų, daugiausia iš Sabalių giminės. Pasakojama, kad į Sabalių giminę buvo atitekėjusios labai didelės čeraunykės – Memėnaičia iš Nevierių kaimo ir Balaišyčia iš Roblių" ("Kamajai", "Versmės" leidykla, Vilnius, 2016, p. 887).

Vienas iš keliolikos kalviškių Sabalių, kurie turbūt visi daugiau ar mažiau giminiavosi, buvo vardu Andriejus. Kaimynai jį Sabaliuku vadino, taip ir kunigas santuokos metrikų knygoje užrašė, kai Andriejus 1744-ųjų lapkritį į Kalvius parvedė žmoną Marijoną.

Marijona Didžiagalvytė - Sabalienė kilusi buvo iš Panemunėlio krašto Rukšių kaimo. Panemunėlis maldos namų tuomet dar neturėjo. Marijona ir Andriejus Sabalys buvo sutuokti Kamajų bažnyčioje.

Šia Sabalių šeima susidomėjau dėl jų sūnaus Motiejaus, gimusio 1751 metais.

Ieškojau savo protėvio Motiejaus Sabalio šeimos. Apie protėvį Motiejų žinojau, kad jis buvo iš Kalvių, kad vedė 1785 metais, kad turėjo vaikų, kurių paskutinis gimė 1808 metais.

Tais laikais Kalviuose gyveno keli Motiejai Sabaliai, bet visi jie, išskyrus Andriejaus sūnų, vienu atveju buvo per jauni vedyboms, kitu - per seni vaikų susilaukti. Matyt, mano protėvis užaugo būtent Andriejaus ir Marijonos Sabalių šeimoje.

Be Motiejaus, šie Sabaliai dar turėjo dukras Kristiną ir Oną. 1747 metais gimusios Onos kitų pėdsakų knygose nėra - gal neišgyveno? Trys vaikai tiems laikams - mažai. Gal šią šeimą ištiko kokia nelaimė? Tokių spėjimų patikrinti negaliu, nes Kamajų mirties metrikų knygos iš laikų iki 1776 metų yra prapuolusios.

Vis tiktai kažkas negero buvo atsitikę, nes Sabalių vaikai su giminaičiais iš tėvo pusės artimesnių ryšių kažkodėl neturėjo. Nors ir gyveno su jais viename kaime...

Kristina Sabalytė, 1768 metais ištekėjusi už kaimyno Mykolo Kepalo, pagimdė šešis vaikus, bet į kūmus nieko iš Sabalių, išskyrus brolį Motiejų, nekvietė (ar tie nėjo).

Motiejus, 1785 metais vedęs Elžbietą Tebelškyčią iš Rukšių kaimo, Kalviuose per daugiau kaip dvidešimt santuokos metų sugyveno aštuonis sūnus ir tris dukras. Tačiau tarp vienuolikos vaikų krikštatėvių kažkodėl nebuvo nė vieno Sabalio, Sabalienės ar Sabalyčios.

Šios mįslės jau neįminti. Viena iš hipotezių - Andriejaus Sabalio mirtis ir jo giminės prasti santykiai su našle Marijona ir jos vaikais.

Marijona Sabalienė už vyrą buvo gerokai - daugiau kaip dvidešimt metų - jaunesnė, tačiau ir ji senatvės galėjo nesulaukti. Kamajų bažnyčios knygose yra žinia apie Marijoną Sabalienę, keturiasdešimtmetę, mirusią Kalvių kaime 1776-ųjų rugpjūtį.

O kas buvo toliau? Sabalių sūnus Motiejus Kalviuose užaugino dukrą Barborą, nutekėjusią į Maleišius už Motiejaus Antanėlio. Antanėlių sūnus Aleksandras turėjo dukrą Anelę. Anelės ir jos antrojo vyro Jono Vaškelio dukra Veronika - šio straipsnelio autoriaus močiutė.

© 2021 Aleksandras Sakas

Priedas

1744 m. lapkričio 15 d. sutuoktas Andriejus Sabaliukas iš Kalvių su Marijona Didžiagalvyčia iš Rukšių. Liud. Juozapas Sabalys iš Kalvių ir Jurgis Šeinauskas iš Rukšių. (Vikiteka, Kamajų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga, 081.jpg)

1745 m. lapkričio 14 d.
pakrikštytas vaikas vardu Kristina, tėvas Andriejus Sabalys, motina Marijona Didžiagalvyčia iš Kalvių, krikštatėviai Laurynas Sabalys su Kristina Didžiagalviene iš Rukšių. (Vikiteka, Kamajų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga, 284.jpg)

1747 m. liepos 30 d. pakrikštytas vaikas vardu Ona, tėvai Andriejus Sabalys ir Marijona Didžiagalvyčia, teisėti sutuoktiniai iš Kalvių, krikštatėviai Laurynas Sabalys iš Kalvių su Kristina Didžiagalviene iš Rukšių. (Vikiteka, Kamajų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga, 300.jpg)

1751 m. vasario 14 d. pakrikštytas vaikas vardu Motiejus, tėvai Andriejus Sabalys ir Marijona Didžiagalvyčia, teisėti sutuoktiniai iš Kalvių, krikštatėviai Juozapas Didžiagalvis iš Rukšių ir Marijona Sabalienė iš Kalvių. (Vikiteka, Kamajų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga, 007.jpg)

1768 m. sausio 31 d. aš, tėvas Ambrozijus Jankauskas, palaiminau santuoką Mykolo Kepalo ir Kristinos Sabalytės iš Ažubalių, liudininkai Motiejus Matela iš Nevierių ir Jonas Baliūnas iš Kurkliečių. (Vikiteka, Kamajų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga, 150.jpg)

Mykolo Kepalo ir Kristinos Sabalytės vaikai (gimimo metai, vardas, krikštatėviai):
1770, Rozalija, Magdalena Kepalaitė ir Antanas Kepalas,
1774, iš dvynių Barbora, Marijona Žygienė ir Petras Kepalas,
1774, iš dvynių Agota, Agota Kepalaitė ir Motiejus Sabalys,
1777, Jonas, Motiejus Sabalys ir Ona Bendoriūtė, abu iš Kalvių,
1780, Kristina, Bartolomiejus Kiedas iš Kamajų ir Elžbieta Kiesiūnienė iš Ažubalių,
1782, Marijona, Motiejus Sabalys ir Barbora Kepalaitė, abu iš Kalvių.
Visi gimę Kalviuose, krikštyti Kamajų bažnyčioje.

1776 m. rugpjūčio 7 d. [mirė] Marijona Sabalienė 40 metų iš Kalvių. (epaveldas.lt, Kamajų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga, 217 v.)

[1785 m. lapkričio 20 d.] palaiminta santuoka Motiejaus Sabalio iš Kalvių ir Elžbietos Tebelškyčios iš Rukšių. Liudininkai Jonas Čyrūnas iš Rukšių ir Juozapas Didžgalvis iš Greviškių. (Vikiteka, Kamajų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga)

Motiejaus Sabalio ir Elžbietos Tebelškytės vaikai (gimimo metai, vardas, krikštatėviai):
1786, Saliamonas, Jurgis Tebelškis iš Rukšių ir Barbora Kepalaitė iš Kalvių;
1789, Barbora, Pranciškus Kepalas ir Agota Tebelškytė;
1791, Viktorija, Jonas Didžgalvis ir Kotryna Čirūnienė;
1792, Andriejus, Jonas Černiauskas ir Eva Tebelškytė;
1795, Juozapas, Juozapas Kepalas ir Domicelė Kepalaitė;
1796, Uršulė, Jonas Černiauskas ir Barbora Jovaišienė;
1798, Motiejus, Motiejus Nagurka ir Barbora Jovaišienė;
1802, Ciprijonas, Motiejus Jovaišis ir Elžbieta Kepalienė;
1803, Jonas, Juozapas Bendorius ir Cecilija Kepalaitė;
1806, Kazimieras, Pranciškus Tebelškis ir Elžbieta Bendorienė iš Kalvių;
1808, Vincentas, Andriejus Didžgalvis ir Barbora Tebelska (Tebelškytė arba Tebelškienė).
Visi gimę Kalviuose, krikštyti Kamajų bažnyčioje.

2021 m. kovo 13 d., šeštadienis

Motiejaus ir Elžbietos Sabalių šeima

Šio straipsnelio autoriaus protėviai Motiejus Sabalys ir Elžbieta Tebelškyčia susituokė Kamajų bažnyčioje 1785 metų lapkritį.

Jaunikis Motiejus buvo iš Kamajų parapijos Kalvių kaimo, gimęs ten 1751 metais.

Jaunoji Elžbieta buvo iš Kamajų parapijos Rukšių kaimo, gimusi ten 1763 metais.

Santuokoje per daugiau kaip dvidešimt metų Motiejus ir Elžbieta Sabaliai sugyveno aštuonis sūnus ir tris dukras. Visi gimė Kalviuose, visi krikštyti Kamajų bažnyčioje.

Dviems dukroms ir dviems (jei ne daugiau) sūnums Motiejus ir Elžbieta supylė vaikiškus kapelius.

Keturi jų sūnūs - Saliamonas, Motiejus, Jonas ir Kazimieras - savo gyvenimus nugyveno gimtuosiuose Kalviuose.

Sūnus Andriejus išėjo į gretimos Svėdasų parapijos Juodonių kaimą. Juodonyse Sabaliai prigijo ilgam.

Dukra Barbora, autoriaus promočiutė, taip pat paliko gimtinę, nutekėjusi į Svėdasų parapiją, į Maleišius.

Knygose yra žinia, kad 1812 metų gruodį Kalvių kaime mirė 56 metų Motiejus Sabalys. Jei tas pats, tai mažuosius vaikus auginti baigė našlė Elžbieta.

Motiejaus ir Elžbietos Sabalių vaikų ir vaikaičių vardai bei dar šis tas, ką pavyko rasti, surašyti schemoje:

 

Motiejaus ir Elžbietos Sabalių medžio dalis iki jų anūkų. Paspalvintieji - autoriaus tiesioginiai protėviai.

Kas netilpo schemoje?

Vyriausias Motiejaus ir Elžbietos Sabalių sūnus Saliamonas gimė 1786 metais. Jis 1809 metais Kamajų bažnyčioje susituokė su Rozalija Stasiukaičia. Jam priklausė likti Kalviuose tėvo ūkiui perimti, bet čia gimusių vaikų knygose neradau. Gal vaikų neturėjo? Saliamonas 1813 metais, jo pusseserei Agotai Sabalyčiai tekant už kaimyno Juozapo Kepalo, buvo santuokos liudininku, o kas nutiko su juo ar jo žmona Rozalija vėliau, kol kas nežinau.

Andriejaus žmona Viktorija Mikėnaitė buvo iš Svėdasų parapijos, turbūt, iš Juodonių kaimo. Juodonyse gimė visi man žinomi šios Sabalių šeimos vaikai. Jų vyriausias sūnus Aleksandras gyveno ir savo vaikus augino taip pat Juodonyse.

Dr. Jono Šedžio surinktame bei Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centro paskelbtame Kamajų apylinkių 1895 metų gyventojų sąraše matome dvi Juodonių kaimo Sabalių šeimas. Gal Andriejaus Sabalio palikuonys?

Andriejaus dukra Karolina 1843 metais ištekėjo už Izaijo Vilimo iš Punkiškių kaimo.

Juozapo (čia vėl apie Motiejaus ir Elžbietos Sabalių vaikus) likimas lieka mįsle, bet ne dėl to, kad metrikų knygos jo neminėtų. Atvirkščiai, tais laikais Kalviuose gyveno ne vienas Juozapas Sabalys, tačiau kuris jų buvo Motiejaus ir Elžbietos sūnus, atkapstyti nepavyko.

Motiejaus jaunesniojo šeimyninis gyvenimas kupinas dramų.

1821 metais jis vedė Agotą Tarvydaitę. Jų dvi dukrelės viena paskui kitą mirė 1830 metų kovą, o po metų ir mama Agota paliko šią ašarų pakalnę.

Be žmonos ir vaikų likęs, Motiejus 1831 metais vedė antrąkart - kaimynę našlę Barborą Bindorienę, Lauryno Mėginio ir Marijonos Pajarskytės dukrą. Tačiau 1835 metais Motiejus vėl laidojo savo žmoną.

Trečią kartą Motiejus susituokė su Uršule Žigyčia 1836 metais. Susilaukė būrio vaikų. Kiek ir kada jie gimė - nežinau, nes to laikotarpio Kamajų gimimo metrikų knygų neradau. Žinau dukras Juozapotą ir Kotryną, mirusias vaikystėje, bei Viktoriją, 1859 metais ištekėjusią už Jono Baltuškos iš Rablių kaimo.

Motiejus Sabalys jaunesnysis palaidotas 1865 metais Kamajuose. Liko jo žmona Uršulė, vaikai Pranas, Aleksandras, Tamošius ir Barbora.

Vėl grįžtu prie Motiejaus vyresniojo ir Elžbietos Sabalių vaikų.

Kai sūnus Jonas 1865 metais pasimirė Kalviuose, buvo likusi jo žmona Darata ir vaikai Kazimieras, Konstantinas ir Anastazija. Tie patys vaikai - ir Daratos mirties įraše 1870 metais, tiktai mirties vieta kita - Greviškiai, kur našlė motina, matyt, buvo prisiglaudusi pas dukrą Anastaziją Baleišienę.

Kazimieras Sabalys, Motiejaus sūnus, galėjo būti vedęs - gal tai jis 1826 metais buvo sutuoktas su Viktorija Musteikyte. Kazimieras ir Viktorija 1835 metais neteko dukrelės Ksaverijos... Ir pats Kazimieras dar nepasenęs atsisveikino su šiuo pasauliu 1842 metais Kalviuose, nepalikęs palikuonių.

Jauniausias iš Motiejaus ir Elžbietos Sabalių vaikų - Vincentas, gimęs 1808 metų rugpjūtį per pačią raupų epidemiją. Raupai šienavo jauną ir seną - Kamajų parapijoje tais metais mirė 511 žmonių (paprastai - šiek tiek virš šimto). Ir Sabalių Vincentas neišgyveno nė mėnesio.

© 2021 Aleksandras Sakas

Priedas

1785 m. lapkričio 20 d. [Kamajų klebono kun. Pranciškaus Klikavičiaus] palaimintas teisėtas moterystės ryšys tarp Motiejaus Sabalio iš Kalvių ir Elžbietos Tebelškyčios iš Rukšių. Liudininkai Jonas Čirūnas iš Rukšių ir Juozapas Didžgalvis iš Greviškių. (Kamajų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga, Vikiteka)

Pastaba. Santuokos abu liudininkai buvo iš jaunosios pusės: Elžbietos sesers Kotrynos Tebelškyčios vyras Jonas Čirūnas ir Juozapas Didžgalvis, vedęs našlę Kristiną Tebelškienę.

Motiejaus ir Elžbietos Tebelškyčios Sabalių vaikų sąrašas (gimimo metai ir mėnuo, vardas, krikštatėviai):

1786.11, Saliamonas (Saliamonas), Jurgis Tebelškis iš Rukšių ir Barbora Kepalaičia iš Kalvių
1789.08, Barbora, Pranciškus Kepalas ir Agota Tebelškytė
1791.10, Viktorija, Jonas Didžgalvis ir Kotryna Čirūnienė
1792.11, Andriejus, Jonas Černiauskas ir Eva Tebelškytė
1795.03, Juozapas, Juozapas Kepalas ir Domicelė Kepalaitė
1796.08, Uršulė, Jonas Černiauskas ir Barbora Jovaišienė
1798.12, Motiejus, Motiejus Nagurka ir Barbora Jovaišienė
1802.01, Ciprijonas, Motiejus Jovaišis ir Elžbieta Kepalienė
1803.06, Jonas, Juozapas Bindaris ir Cecilija Kepalaičia
1806.03, Kazimieras, Pranciškus Tebelškis ir Elžbieta Bindarienė
1808.08, Vincentas, Andriejus Didžgalvis ir Barbora Tebelska (Tebelškyčia arba Tebelškienė).

Motiejaus ir Elžbietos Tebelškyčios Sabalių vaikų santuokos metrikų duomenys (jei nenurodyta kitaip, tai šaltinis - Kamajų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga iš Vikitekos):

1809 m. lapkričio 21 d. aš, kun. Tadeušas Andžejevskis, palaiminau moterystės ryšį tarp Saliamono Sabalio ir Rozalijos Stasiukaitės iš Kalvių. Liudininkai Motiejus Tebelškis, Martynas Paunksnis. (007.jpg)

1810 m. vasario 13 d. [Kamajų vikaro kun. Tadeušo Andžejevskio] palaimintas moterystės ryšys tarp Motiejaus Antanėlio ir Barboros Sabalyčios iš Kalvių. Liudininkai Juozapas Bendoris ir Silvestras Antanėlis iš Kalvių. (011.jpg)

1817 m. lapkričio 3 d. [kun. Mykolo Smolskio, Svėdasų klebono ir Vilniaus katedros kanauninko, sutuokti] Andriejus Sabalys ir Viktorija Mikėnaitė iš Kalvių. Liudininkai Silvestras Antanėlis ir Motiejus Antanėlis. (Svėdasų RKB 1802 -1818 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, epaveldas.lt, 339 v.)

1821 m. birželio 13 d. [kun. Jono Pankevičiaus sutuokti] Motiejus Sabalys ir Agota Tarvydaitė iš Kalvių. Liudininkai Motiejus Antanėlis ir Silvestras Šilinis. (Svėdasų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga)

1826 m. spalio 24 d. kun. Mateušo Baukevičiaus, Minsko kanauninko, [sutuokti] Kazimieras Sabalys ir Viktorija Musteikaičia, abu iš Kalvių, [liudininkai] Andriejus Sabalys, Kazimieras Musteikis. (100.jpg)

1830 m. lapkričio 23 d. Kamajų bažnyčioje tos bažnyčios vikaras kun. Juozapas Daukša valst. Joną Sabalį, 26 metų jaunuolį iš Kalvių kaimo, su valst. Darata Motiejūnaite, 24 metų mergina iš Rimšionių kaimo, valst. Motiejaus ir Elžbietos iš Tebelškių Sabalių sūnų su valst. Tamošiaus ir Rozalijos iš Didžgalvių Motiejūnų dukra santuokos saitais sujungė prie liudininkų Andriejaus Sabalio, Kazimiero Gurniko ir daugelio kitų.

1831 m. gegužės 24 d. Kamajų bažnyčioje kun. Juozapas Daukša valst. Motiejų Sabalį, 28 metų našlį, su valst. Barbora Bindariene, 28 metų našle, abu iš Kalvių kaimo, valst. Motiejaus ir Elžbietos iš Tebelškių Sabalių sūnų su valst. Lauryno ir Marijonos iš Pajarskų Mėginių dukra santuokos saitais sujungė prie liudininkų valst. Motiejaus Antanėlio, Tadaušo Jurgelionio ir daugelio kitų.

1836 m. sausio 12 d. Kamajų bažnyčioje Kamajų vikaras kun. Bonifacas Fedaravičius valst. Motiejų Sabalį, 38 metų našlį, su Uršule Žigyte, 25 metų mergina, abu iš Kalvių kaimo, valst. Motiejaus ir Elžbietos iš Tebelškių Sabalių sūnų su valst. Mataušo ir Onos iš Čiurlių Žigių dukra santuokos saitais sujungė prie liudininkų Andriejaus Sabalio, Andriejaus Kepalo ir daugelio kitų.

2021 m. vasario 18 d., ketvirtadienis

Starkai. Iš Punkiškių per Markūniškius į Krylius

Svėdasų parapijos šiauriniame pakraštyje prieš 300 metų buvo toks Punkiškių kaimas. Įkurtas Šetekšnos upelio dešiniajame krante, jis su visais savo gyventojais priklausė grafų Morikonių Salų dvarui. 1724 metų spalį Punkiškių kaimo žemdirbiams Mykolui ir Onai Starkams gimė sūnus Mykolas, ne pirmas ir ne paskutinis vaikas jų gausioje šeimoje.

Išaugęs į vyrus, Mykolas Starkus jaunesnysis dar ilgokai ieškojo pačios. Pagaliau 1759 metų birželį Kamajų bažnyčioje jis buvo sutuoktas su našle Kristina Likaičia Neniškiene ir išėjo pas ją užkuriomis į Markūniškių kaimą.

Kur toks kaimas buvo? Toje pačioje pusėje, nuo Kamajų žvelgiant, kaip ir dabartiniai Mikniūnai, tik perpus arčiau. Šiuolaikiniai žemėlapiai Markūniškių neberodo.

Kristina tuo metu buvo apie 35 metų moteris, nuo pirmojo savo vyro Jurgio Neniškio pagimdžiusi šešis vaikus. Antroje savo santuokoje su Mykolu Starkumi ji susilaukė dar penkių.

Vyriausioji dukra iš antrosios santuokos Ona Starkučia septyniolikmetė ištekėjo už Motiejaus Merkio. Jiedu - šio straipsnelio autoriaus tiesioginiai protėviai.

Onos brolis Jurgis Starkus 1791 metais vedė Oną Kepalaičią iš Greviškių ir kurį laiką gyveno savo gimtinėje, Markūniškiuose. Pirmus du vaikus, ten gimusius, į Kamajus krikštyti vežė poniškai - dvi poros, kūmai su asistentais, tiesa, visi jie buvo paprasti kaimo žmonės.

Paskui Jurgis ir Ona Starkai išsikėlė į Krylius, kurie ir po šiai dienai yra prie Dviragio, arba Salų, ežero siaurojo galo. Tenai, nė keturiasdešimties nesulaukęs, 1799 metų liepą Jurgis paliko šį pasaulį.


Krylių kaimo kapinių vartai 2005 metais. Ritos Garškaitės nuotrauka (šaltinis - monografija "Kamajai", leidykla "Versmė", Vilnius, 2016, 1252 p.)

Po metų šimto ir dar po pusšimčio Kryliuose gyveno ne viena Starkų šeima. Gal ir šiais laikais tebegyvena? Ar jie - mūsų Jurgio, jo sūnaus Felicijono palikuonys? Jei taip, tai kryliškiai Starkai ir šio straipsnelio autorius turi bendrus protėvius - Mykolą ir Kristiną Starkus, Jurgio tėvus iš jau išnykusio Markūniškių kaimo.

© 2021 Aleksandras Sakas

Priedas

1724 m. spalio 3 d. [pakrikštytas] Mykolas. Tėvai teisėti sutuoktiniai Mykolas ir Ona Starkevičiai iš Punkiškių. (epaveldas.lt, Svėdasų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga, 28 v,)

Jurgio Neniškio ir Kristinos Likaičios vaikai (gimimo metai, vardas, krikštatėviai):
1747, Motiejus, Motiejus Kaušakis iš Verksnionių ir Ona Likaičia iš Katlėriškių;
1749, Sofija, Stanislovas Mackonis ir kilminga ponia (Generosa Domina) Cecilija Dziatlovelienė, abu iš Kamajų;
1750, Bartolomiejus, Petras Matiukas iš Vaitkūnų ir Ona Likaičia iš Katlėriškių;
1752, Kristina, Jokūbas Neniškis iš Siauramiškio ir Ona Kepalaitė iš Ažubalių;
1753, Andriejus, Stanislovas Tumonis iš Žeimių ir Ona Likaičia iš Siauriniškio;
1757, Simonas, Antanas Koblinskis ir Ona Zovaičia, abu iš Krylių.
Visi gimę Markūniškiuose, krikštyti Kamajų bažnyčioje.

1759 m. birželio 3 d. Mykolas Starkus sutuoktas su našle Kristina Neniškiene iš Markūniškių kaimo. Liudininkai Mykolas Starkus iš Punkiškių ir Motiejus Valiukonis iš Punkiškių kaimo. (Vikiteka, Kamajų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga, 122.jpg)

Mykolo Starkaus ir Kristinos Likaičios vaikai (gimimo metai, vardas, krikštatėviai):
1760, Ona, Steponas Dudonis iš Vaičionių ir Magdalena Valiukienė iš Katlėriškių:
1761, Kotryna, Laurynas Valiukas iš Punkiškių ir Ona Zovaičia;
1764, Jurgis, Steponas Dudonis iš Vaičionių ir Ona Majukaitytė iš Vaitkūnų;
1766, Elžbieta, Juozapas Vaičionis iš Vaičionių ir Agota Petkūnienė iš Mieliūnų;
1768, Urbonas, Tomas Starkus ir Ona Valiukienė, abu iš Punkiškių.
Visi gimę Markūniškiuose, krikštyti Kamajų bažnyčioje.

1777 m. lapkričio 2 d.
teisėtos moterystės ryšiu sujungti Motiejus Merkys iš Merkiškių vietovės ir Ona Starkučia iš Markūniškių vietovės. Liudininkai Motiejus Valiukas iš Punkiškių ir Juozapas Baukys iš Užpalių parapijos Musteikių kaimo. (Vikiteka, Kamajų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga, 225.jpg)

1791 m. lapkričio 20 d. sutuokti. Jurgis Starkus, jaunuolis iš Markūniškių, ir Ona Kepalaitė, mergina iš Greviškių. Liudininkai Motiejus Merkys ir Martynas Jackevičius. (Vikiteka, Kamajų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga, 093.jpg)

Jurgio Starkaus ir Onos Kepalaitės vaikai (gimimo metai, vardas, gimtinė, krikštatėviai):
1793, Felicijonas, Markūniškiai, Urbonas Starkus ir Konstancija Jackevičienė, asist. Simonas Kepalas ir Darata Neniškienė;
1795, Domicelė, Markūniškiai, Andriejus Neniškis ir Uršulė Kepalaičia, asist. Juozapas Rubliauskas (Vrubliauskas?) ir Judita Jackevičiūtė (Domicelė mirė Markūniškiuose vienerių metų amžiaus);
1798, Ona, Kryliai, Hermenegildas Kepalas ir Konstancija Jackevičienė.

1799 m. liepos 30 d.
mirė Jurgis Starkus 40 metų. Kryliai. (Vikiteka, Kamajų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga, 031.jpg)