Jonas Sakas iš Kareniotų

Kareniotai - kaimas dabartinėje Gudijoje, netoli sienos su Lietuva, Astravo rajone. Kareniotai - mano senelio Domininko Sako gimtinė.

Nei didesnio ežero, nei platesnės upės. Vien kaimo laukeliai ir miškai aplink juos. Bet už kelių kilometrų - Svyronių miestelis ir jo šonu tekanti didelė ir srauni upė, ten vadinama Vilijos vardu.

Svyronių bažnyčioje buvo krikštijami visi Kareniotuose gimę vaikai, taigi, ir senelis Domininkas, ir jo tėvas Jonas, ir - turbūt - tėvo tėvas Jokimas...

Svyronių parapija tais laikais buvo stipriai sulenkėjusi. Bažnyčios knygose neradau pavardžių su lietuviškomis galūnėmis (nežinau, kiek esu teisus, čia lietuvindamas jų rašybą). Ir mano protėvių pavardė tose knygose - Sak, kartais - Sakovič. Tiktai dalis vietovardžių liudija kadaise ten buvus lietuvių kraštą.

Kareniotų kaimo jaunų valstiečių Jokimo Sako ir Kotrynos Šmataitės šeimoje 1839 metų gegužę gimė jų pirmagimis sūnus. Svyronių bažnyčioje jis buvo pakrikštytas Anzelmo Jono vardais, kurių tik antrąjį vėliau naudojo.

Paskui gimė Jono broliukas Simonas ir turbūt dar kiti broliai ir seserys. Iš jaunesniųjų vien Juozapą žinome.

Sakų medžio dalis. Paspalvintieji - autoriaus tiesioginiai protėviai.

Joną apvesdino anksti, devyniolikinį. 1858 metų lapkritį Svyronyse jis buvo sutuoktas su Kareniotų kaimyne, šiek tiek vyresne Ieva Jakubcevičiūte. Jakubcevičių Kareniotuose tuomet gyveno ne viena šeima - Ieva buvo Andriejaus ir Juozapotos dukra.

Su Ieva Jonas Sakas pragyveno beveik dvi dešimtis metų, susilaukė kelių vaikų. Kiek jų buvo? Kai 1877 metų kovą Ieva "nuo dusulio" mirė, Svyronių bažnyčios knygoje buvo užrašyti jos trys vaikai - Pranas, Mykolas ir Pranciška. Mykoliukui tada ėjo septinti, Pranutei - ketvirti metukai. Dar vienas vaikelis, Antanas, jau buvo miręs.

Tų pačių 1877 metų gegužę našlys Jonas vedė dar kartą - Prancišką Olchovičiūtę iš Kliuščionių miestelio. Tuokėsi Kliuščionių bažnyčioje. Pranciškos tėvai - Mykolas Olchovičius ir Ona Kovanska. Pranciškos tėvas buvo seniai miręs, ją užaugino patėvis Juozapas Klimavičius.

Pranciškos šeimyninė laimė buvo labai trumpa. Po metų, 1878 metų gegužę, gimė sūnus Domininkas (mano senelis). Vos trims mėnesiams praėjus, Pranciška liko našle: Joną Saką, šeimos maitintoją, nesulaukusį nė keturiasdešimties, nusinešė neišgydoma tais laikais džiova. Jį palaidojo Kareniotų kaimo kapinaitėse.

Štai, į kokį vargą įkrito mano prosenelė Pranciška! Ką išgyveno, kaip vertėsi ji viena su savo kūdikiu ir trimis vaikais iš vyro pirmosios santuokos, kuriems taip pat reikėjo duonos ir meilės? Jos likimo nežinau.

Apie 1900-uosius metus senelis Domininkas (žinoma, tuomet dar jaunas vaikinas) gyveno jau ne gimtinėje, bet dabartinio Švenčionių rajono Karklinės kaime. Ten buvo nutekėjusi jo mamos sesuo Marijona Olchovičiūtė - Maslianikienė. Kada ir kodėl Domininkas paliko tėvų namus, galime tik spėlioti. .

© 2023 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys

1837 m. birželio 6 d. Svyronių bažnyčioje administratorius kun. Bonaventūra Šinskis sutuokė valstiečius Jokimą Saką (Joachim Sak), 21 metų jaunuolį, ir Kotryną Šmataitę (Katarzyna Szmatowna), 19 metų merginą, abu iš tos pačios parapijos Kareniotų kaimo, valstiečių teisėtų sutuoktinių Kazimiero ir Antaninos Buikaitės Sakų (Kazimierza i Antoniny z Buykow Sakow) sūnų ir valstiečių teisėtų sutuoktinių Stanislovo ir Marijonos Rupenkaitės Semaškų (Stanislawa i Maryany z Rupiankow Siemaszkow) dukterį, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Mykolui Mužylai, Simonui Jakobcevičiui, Martynui Šmatui, Simonui Slikančiui. (Įrašo Svyronių bažnyčios santuokos metrikų knygoje kopija, gauta iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo).

Pastaba. Semaškos - akivaizdi raštininko klaida. Kotrynos Šmataitės tėvai - Šmatai, Stanislovas Šmatas ir Marijona Rupenkaitė (yra jų santuokos 1813 m. toje pačioje Svyronių bažnyčioje metrikai).

1839 m. gegužės 28 d. Svyronių bažnyčioje jos vikaro kun. Dionyzo Zdanavičiaus pakrikštytas kūdikis vardu Anzelmas Jonas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Jokimo ir Kotrynos Šmataitės Sakų sūnus, gimęs šių metų ir mėnesio 27 dienos vakarą Kareniotų kaime. Krikštatėviais buvo valstiečiai Jokūbas Stupenka su mergina Ona Šmataite. (EAIS, Svyronių RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)

1858 m. lapkričio 16 d. Svyronių bažnyčioje kunigo Prano Mosievičiaus, šios bažnyčios administratoriaus, sutuokti valstiečiai Jonas Sakas, dvidešimt pirmų metų jaunuolis, ir Ieva Jakubcevičiūtė, dvidešimt trijų metų mergina, abu iš Kareniotų kaimo, valstiečių teisėtų sutuoktinių Jokimo ir Kotrynos gimusios Šmataite Sakų sūnus ir valstiečių Andriejaus ir Juozapotos gimusios Plėkociute Jakubcevičių dukra, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Martynui Tubiui, Pranui Jakubcevičiui, Petrui Sakui, Jonui Mažuliui ir daugeliui kitų. (EAIS, Svyronių RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga, 386 v.)

1877 m. kovo 20 d. Kareniotų kaime nuo dusulio mirė valstietė Ieva Sakienė, gimusi Jakubcevičiūte. Likusio našliu Jono Sako žmona, turėjusi apie 30 metų, šios Bažnyčios parapijietė, po savęs palikusi sūnus Praną, Mykolą ir dukrą Prancišką. Jos kūną patys valstiečiai palaidojo privačiose Kareniotų kapinėse 22 kovo. (familysearch.org, Svyronių bažnyčios atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

1877 m. gegužės 8 d. Kliuščionių bažnyčioje klebonas kun. Jonas Galičius, triskart paskelbęs gegužės 1, 5 ir 8 dienomis, sutuokė valstietį Joną Saką, 40 metų našlį iš Svyronių parapijos Kareniotų kaimo, su valstiete Pranciška Olchovičiūte, 26 metų netekėjusia iš šios parapijos Kliuščionių kaimo, valstiečių teisėtų sutuoktinių Jokimo ir Petronelės gimusios Šmitaite sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Mykolo ir Onos Kovanskos dukterimi, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Jonui Jakobcevičiui, Pranui Klimavičiui, Tadui Oleškevičiui ir kitiems. (Baltarusijos nacionalinio istorijos archyvo Gardino m. pažyma)

Pastaba. Čia Jono Sako motina ir Jokimo Sako žmona užrašyta Petronelė Šmitaitė, bet 1837 ir 1858 metų santuokų įrašuose ji - Kotryna Šmataitė. Gal buvo du Jokimai Sakai? Kažin, ar viename kaime tuo pačiu laiku galėjo rastis du skirtingi žmonės, abu - Sakai, abu - gana retu Jokimo vardu, abu - turėję po sūnų Joną, ir dar vieno žmona - Šmataitė, o kito - Šmitaitė? Matyt, šiame dokumente suklysta. Remdamasis senesniais įrašais Jono Sako motina ir Jokimo Sako žmona laikau Kotryną Šmataitę.

1878 m. gegužės 14 d. Svyronių bažnyčioje šios bažnyčios klebono kun. N. Kačinskio pakrikštytas kūdikis Dominyko vardu, Kiemeliškių valsčiaus valstiečių teisėtų sutuoktinių Jono ir Pranciškos iš Liachovičių Sakų sūnus, gimęs šių metų ir mėnesio 7 dieną Kareniotų kaime. Krikšto tėvais buvo Juozapas Šamšura su Aleksandra, Jurgio Mužilos žmona. (familysearch.org, Svyronių bažnyčios atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)

Pastaba. Dominyko motinos mergautinė pavardė - Olchovičiūtė, kaip kad Dominyko tėvų 1877 m. santuokos metrikuose.

1878 m. rugpjūčio 16 d. Kareniotų kaime nuo džiovos mirė valstietis Jonas Sakas, likusios našle Pranciškos vyras 40 metų amžiaus, palikęs iš 1-osios santuokos sūnus Praną ir Mykolą, dukrą Prancišką, iš 2-osios santuokos sūnų Dominyką. Jo kūną patys parapijiečiai palaidojo privačiose šio kaimo kapinėse 18 rugpjūčio. (familysearch.org, Svyronių bažnyčios atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

Pranciškaus Ružausko palikuonys. Kazimieras

Iš visų Pranciškaus Ružausko atžalų (jų buvo gal 14) išliko Juozapas, Kazimieras, Pranas, Elžbieta ir galbūt dar kas nors.

Kazimieras Ružauskas gimė 1834 metų gruodį Viekšnių parapijos Daubiškių kaime. Buvo pirmasis santuokinis Pranciškaus ir Agnieškos Butnoraitės Ružauskų sūnus (jo vyresnysis brolis Juozapas paskubėjo gimti, motinai Agnieškai dar neištekėjus).

Kazimieras augo gimtuosiuose Daubiškiuose. Užaugęs pelnė duoną kitur. 1865 metų pradžioje Kazimieras atsirado Papilės parapijos Kalniškių kaime. Kalniškiuose prie Ventos upės buvo dvaras, ponų Beresnevičių nuosavybė, tai gal bus jiems dirbęs...

1865 metų vasarį Kazimieras Ružauskas vedė Agniešką Kučinskaitę - 31 metų našlę Norvaišienę iš Papilės parapijos Lenkų kaimo, už poros kilometrų nuo Kalniškių. Ji buvo likusi su dviem vaikais, Adomu ir Ieva, gal ir su šiokiu ar tokiu ūkiu, nes Kazimieras atėjo gyventi pas žmoną.

Čia, Lenkuose, Kazimieras susilaukė ir savo vaikų - dukrų Agnieškos ir Uršulės. Jų užauginti jam nebuvo lemta. Susirgo džiova, ir 1872 metų sausį mirė. Kazimierui nebuvo nė keturiasdešimties, tik mirties metrikuose metų nepagailėta - duoti visi 50. Palaidotas Šiaudinės kapinaitėse.

Iš Kazimiero Ružausko dukrų išgyveno Agnieška (Uršulė maža mirė 1873 metais). Agnieška Ružauskaitė 1895 metais ištekėjo už Jono Širvinskio, gyveno Papilėje, turėjo vaikų.

Kazimiero našlė Agnieška mirė Medvalakiuose 1905 metų balandį, liko vaikai Adomas, Ieva (abu iš pirmos santuokos) ir Agnieška. Palaidota Šiaudinėje, tik nežinau, prie kurio vyro - pirmojo, Motiejaus Norvaišo, ar Kazimiero Ružausko, kurie abu ten guli.

Taip pat nežinau, kaip Ružauskienė buvo atsidūrusi Medvalakiuose. O dabar - ar Lenkai, ar Medvalakiai - jų žemėlapiuose neberasti. Šie kaimai panaikinti, jų teritorijos prijungtos prie Kalniškių.

© 2023 Aleksandras Sakas

Metrikų duomenys

1834 m. gruodžio 18 d. Viekšnių bažnyčioje Žagarės bažnyčios vikaras Pranciškus Skobeikis pakrikštijo kūdikį vardu Kazimieras, valstiečių teisėtų sutuoktinių Pranciškaus ir Agnieškos iš Butnorių Ružauskų sūnų, gimusį šių 1834 metų gruodžio 18 dieną Daubiškių kaime. Krikštatėviai - valstiečiai Pranciškus Tupikas su panele Uršule Butnoraite. (Viekšnių RKB 1828-1834 m. gimimo metrikų knyga, genmetrika.eu)

1865 m. vasario 7 d. Papilės bažnyčioje kun. Adomas Rimavičius sutuokė valstiečius Kazimierą Ružauską 30 metų jaunuolį iš Kalniškių kaimo su Agnieška Norvaišiene 31 metų našle iš Lenkų kaimo, abu Papilės bažnyčios parapijiečius, valstiečių teisėtų sutuoktinių Pranciškaus ir Agnieškos gimusios Butnoraite Ružauskų sūnų, valstiečių teisėtų sutuoktinių Aleksandro ir R... gimusios Mockaite Kučinskų dukrą, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Vincentui Šalavėjui, Kazimierui Butnorui, Juozapui Ružauskui ir kitiems. (Viekšnių dekanato Papilės RKB 1865 m. santuokos metrikų knyga, 53 v.)

Kazimiero Ružausko ir Agnieškos Kučinskaitės vaikai (gimimo metai ir mėnuo, vardas, krikštatėviai, kur krikštyta, skliaustuose - papildomos žinios):

1866.07 Agnieška, Ignotas Šalavėjus ir Marijona Paulauskienė, Papilė (1895.10 susituokė su Jonu Širvinsku iš Papilės)
1870.10 Uršulė, Pranciškus Ružauskas ir Uršulė Paulauskaitė, Šiaudinė (mirė 1873.09 Lenkų k. nuo raupų)

Abi dukros gimė Papilės parapijos Lenkų kaime.

1872 m. sausio 27 d. Lenkų kaime nuo džiovos mirė valstietis Kazimieras Ružauskas, likusios našle Agnieškos iš Kučinskų vyras 50 metų, paliko dukras Agniešką ir Uršulę. Jo kūną vietinis kun. Švėgždavičius trečią dieną po mirties Šiaudinės filialinėse kapinėse palaidojo. (Viekšnių dekanato Šiaudinės bažnyčios 1872 m. mirties metrikų knyga, 97 v.)

1905 m. balandžio 18 d. Medvalakiuose mirė Agnieška iš Kučinskių Ružienė. Papilės valsčiaus ir parapijos valstietė, 80 metų našlė, paliko sūnų Adomą, dukras Ievą, Agniešką. Jos kūnas trečią dieną Šiaudinės kapinėse palaidotas kun. Chachlauskio. (Viekšnių dekanato Šiaudinės bažnyčios 1905 m. mirties metrikų knyga, 205 v.)

Ignotas Ružauskas, Ignoto sūnus

Ignoto Ružausko sūnūs, mano prosenelės Barboros Rimkienės broliai, buvo du - Jonas ir Ignotas.

Ilgokai ieškojęs Ignoto jaunesniojo gimimo metrikų, pagaliau tikiuosi juos radęs Viekšnių bažnyčios knygoje:

1864 m. gegužės 24 d. Viekšnių bažnyčioje altarista kun. Juozapas Kelpša pakrikštijo kūdikį vardu Ignotas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Uršulės gimusios Butnoraite Ružauskų sūnų, gimusį 1964 metų gegužės 24 dieną paryčiui Viekšnių parapijos Viekšnių miestelyje. Krikštatėviais buvo: valstietis Mykolas Šukys ir mergina Uršulė Ružauskaitė.

Mūsiškio Ignoto mamos pavardė turėtų būti Jokūbauskaitė. Tačiau visa kita - laikas ir vardai - tinka ir rodo, kad turime ne kurio nors kito, bet mūsų Ignoto Ružausko jaunesniojo gimimo metrikus. O motinos pavardė? Anų laikų dokumentuose pasitaiko klaidų. Juk raštininkas remdavosi ne kokiais nors popieriais, o žmonių pasakymais. Ne taip pasakė, ne taip išgirdo, ne taip užrašė...

Yra ir papildomų argumentų. Tinka gimimo vieta - Ružauskai, iki tol gyvenę Viekšnių parapijos Bugių kaime, 1864 metų gegužę jau buvo įsikūrę pačiuose Viekšniuose (tai patvirtina jų dukrelės Mortos mirties metrikai). Krikšto mama Uršulė Ružauskaitė taip pat tinka - tėvas Ignotas Ružauskas turėjo seserį Uršulę, tuomet keturiasdešimtmetę (ji taip ir liko netekėjusi).

Po ketvirčio amžiaus Ignotas Ružauskas jaunesnysis, gyvendamas Bugių kaime (kur buvo grįžę jo tėvai), rado pats ar jam pripiršo nuotaką iš gretimos Laižuvos parapijos Žiopelių kaimo - Oną Vilkaitę, beje, netekėjusios merginos dukrą.

Jaunoji pora neliko nei Bugiuose, nei Onos Žiopeliuose - jų pirmagimė Agnieška po pusantrų metų radosi Akmenės parapijos Klyšių kaime. Čia neužsibuvo - matyt, kaip ir dauguma iš Ružauskų giminės, bus tarnavę pas ponus ar stambesnius ūkininkus, tai gyvenamą vietą galėjo keisti kad ir kasmet. Ružauskai sūnaus Antano susilaukė jau Viekšnių parapijos Meižių kaime, o trečiojo vaiko, sūnaus Pranciškaus - Laižuvos parapijos Žiopelių kaime, žmonos Onos gimtinėje.

Daugiau vaikų Ignotas ir Ona Ružauskai, berods, neturėjo. Vietos namuose buvo, todėl, kai Ignoto tėvas, Ignotas Ružauskas vyresnysis, senatvėje liko vienas, tai iš Viekšnių jį perkraustė ne kur kitur - ne pas dukrą Barborą Papilėn, ne pas sūnų Joną Kuršėnų kraštan, o pas Ignotą į Laižuvos parapiją, kurios kapinėse 1903 metais jis ir buvo palaidotas.

Tuo tarpu Ignoto Ružausko jaunesniojo paskutinė gyvenimo stotelė gal ir ne Laižuvoje. 1933 metais, kai mirė jo žmona Ona, Ružauskai gyveno Akmenės parapijos Pakabučių kaime.

Kur tie Pakabučiai? Už 5 ar 7 kilometrų į vakarus nuo Akmenės. Tai - naujas kaimas, suformuotas po žemės reformos išdalijus Klyšių dvaro ir Lingiškių palivarko žemes. Pakabučių istorija trumpa - Vikipedijos duomenimis, šiais laikais juose gyventojų nelikę nė vieno.

O kur įsitaisė Ružauskų vaikai - Agnieška (Agota), Antanas, Pranciškus?

Agota, tarnaudama Bugių dvare, 1914 metais pagimdė nesantuokinę dukrą Uršulę. Apie Agotą žinių nėra, o iš Uršulės santuokos metrikų matome, kad ji 1939 metais gyveno tuose pačiuose Pakabučiuose (beje, Uršulės sūnus - žinomas Lietuvos mokslo pasaulio žmogus).

Antanas 1921 metais vedė Barborą Šiurkaitę iš Dabikinės dvaro, pats būdamas kito - Klyšių - dvaro darbininku. Abu tie dvarai - Akmenės parapijoje.

Kai 1939 metais Barbora Ružauskienė mirė, ji paliko vyrą Antaną, dukrą Marijoną ir sūnų Vladislovą. Mirties metrikuose velionės gyvenama vieta nenurodyta, tik valsčius ir parapija - Akmenės.

O jauniausias iš Ružauskų, Pranciškus, 1929 metais vesdamas Ceciliją Bružaitę iš Viekšnių parapijos Ašvėnų kaimo, dar buvo likęs Laižuvos krašte. Santuokos metrikuose Pranciškus užrašytas Laižuvos parapijos Lingiškių kaimo ūkininku. Gal jam pavyko įleisti šaknis gimtosiose apylinkėse?

© 2023 Aleksandras Sakas

Metrikų duomenys

1864 m. gegužės 24 d. Viekšnių bažnyčioje altarista kun. Juozapas Kelpša pakrikštijo kūdikį vardu Ignotas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Uršulės gimusios Butnoraite Ružauskų sūnų, gimusį 1864 metų gegužės 24 dieną paryčiui Viekšnių parapijos Viekšnių miestelyje. Krikštatėviais buvo: valstietis Mykolas Šukys ir mergina Uršulė Ružauskaitė. (Viekšnių RKB 1862-1869 m. gimimo metrikų knyga, 63 v.)

Pastaba. Mūsų Ignoto Ružausko motinos pavardė turėtų būti Jokūbauskaitė, ne Butnoraitė.

1889 m. vasario 7 d. Laižuvos parapinėje bažnyčioje vietinis vikaras kun. M. Jankauskis, triskart paskelbęs sausio 29, vasario 2 ir 5, sutuokė Šiaulių m. miestietį Ignotą Ružauską, 26 metų viengungį iš Viekšnių parapijos Bugių kaimo, su Viekšnių valsčiaus valstiete Ona Vilkočiūte, 24 metų mergina iš vietinės parapijos Žiopelių kaimo, miestiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Uršulės, gimusios Jokūbauskaite, Ružauskų sūnų su valstietės Veronikos Vilkočiūtės nesantuokine dukterimi, dalyvaujant liudininkams Pranciškui Vilkui, Jonui Lazdauskiui, Juozapui Končiui, Jonui Jokūbauskiui ir daugeliui kitų. (Viekšnių dekanato Laižuvos RKB 1889 m. santuokos metrikų knyga)

Pastaba. Ignoto žmona Ona kitur - gimimo ar jos vaikų krikšto metrikuose - rašoma gimusi Vilkaitės pavarde.

Ignoto Ružausko ir Onos Vilkaitės vaikai (gimimo metai ir mėnuo, vardas, vieta, krikštatėviai):

1890.12 Agnieška, Akmenės par. Klyšių k., Izidorius Laurinaitis ir Antanina Vilkaitė
1892.02 Antanas, Viekšnių par. Meižių k., Antanas Saltonas ir Marijona, Jono Jokūbauskio žm.
1895.12 Pranciškus, Laižuvos par. Žiopelių k., Pranciškus Vilkas ir Magdalena Skabeikaitė

1914 m. liepos 27 d. Viekšnių bažnyčioje vietos vikaro kun. Jono Butkevičiaus pakrikštytas kūdikis vardu Uršulė. Viekšnių m. miestietės Agotos Ignoto d. Rožauskaitės nesantuokinė duktė, gimusi 1914 metų liepos 22 šios parapijos Bugių dvare. Krikštatėviais buvo Antanas Rimkus ir Uršulė, Ignoto Tuniko žmona. (Viekšnių RKB 1914 m. gimimo metrikų knyga, 21 v.)

1921 m. spalio 9 d. Akmenės bažnyčioje tos bažnyčios vikaras pagelbininkas kun. Balčiūnas palaimino moterystės ryšį Antano Ružausko, darbininko iš Klišių dvaro 28 metų, ir Barboros Šiurkaitės iš Dabikinės dvaro 26 metų, abiejų Akmenės valsčiaus ir parapijos. Jaunojo tėvai: Ignacas Ružauskas ir Ona Vilkaitė. Jaunosios tėvai: Pranas Šiurkus ir Veronika Dargužaitė. Liudytojai: Pranas Kliauba, Ružauskis ir kiti. (Viekšnių dekanato Akmenės RKB 1921 m. santuokos metrikų knyga, 140 v.)

Pastaba. Liudininko Ružauskio vardo nėra. Spėju, kad tai - jaunikio brolis Pranciškus Ružauskas.

1929 m. gegužės 26 d. Viekšnių bažnyčioje jos klebonas kun. kanauninkas J. Novickis palaimino moterystės ryšį. Pranas Ružauskas nevedęs 34 metų ūkininkas Lingiškių kaimo Laižuvos parapijos Laižuvos valsčiaus ir Cecilija Bružaitė mergaitė 27 metų Ašvėnų kaimo šios parapijos Viekšnių valsčiaus. Jaunojo tėvai: Ignacas Ružauskas ir Ona Vilkaitė. Jaunosios tėvai: Pranas Bružas ir Barbora Sarokauskaitė. Liudytojai: Bronislovas Gramas, Antanas Ružauskas ir kiti. (Viekšnių dekanato Viekšnių RKB 1929 m. santuokos metrikų knyga)

1933 m. spalio 20 d. Pakabučių kaime nenustatyta liga mirė Ona Vilkaitė - Ružauskienė, 70 metų Akmenės valsčiaus ir parapijos žemdirbė. Liko vyras Ignacas ir vaikai: Agnieška, Antanas ir Pranciškus. Kun. Balčiūnas spalio 21 palaidojo Akmenės parapijos kapinėse. (Viekšnių dekanato Akmenės RKB 1933 m. mirties metrikų knyga, 9 v.)

1939 m. lapkričio 25 d. Mažeikių apskrities ligoninėje mirė Barbora Šiurkaitė Ružauskienė nuo nenustatytos ligos, 44 metų žemdirbė. Akmenės valsčiaus ir parapijos, Mažeikių apskrities. Liko vyras Antanas, vaikai Marijona ir Vladislovas. Kun. Viskantas lapkričio 27 palaidojo Akmenės parap. kapuose. (Viekšnių dekanato Akmenės RKB 1939 m. mirties metrikų knyga, 9 v.)

Jonas Ružauskas, Ignoto sūnus

Mano prosenelė Barbora Rimkienė turėjo du brolius - Joną ir Ignotą.

Vyresnysis, bet už Barborą jaunesnis, Jonas gimė 1861 metų birželį Viekšnių parapijos Bugių kaime. Tėvai Ignotas ir Uršulė Ružauskai, nors Jono krikšto metrikuose užrašyti valstiečiais, buvo bežemiai, greičiausiai tarnavę pas poną Rainoldą Daugirdą Bugių dvare. Ružauskai čia neužsibuvo - 1864 metais jie jau gyveno Viekšniuose, jų vaikų brangiausioje vaikystės žemėje.

Paskui laikas bėgo be įvykių, užrašomų metrikų knygose...

1896 metų sausį Papilės bažnyčioje Jonas Ružauskas vedė Barborą Šurkutę iš Papilės parapijos Skabeikių kaimo. Jonas tuomet gyveno toje pačioje Papilės parapijoje, Žilių kaime.

Jono ir Barboros Ružauskų vaikų krikšto metrikai rodo, kaip ši šeima kraustėsi iš kaimo į kaimą, iš vienos parapijos į kitą, kol, regis, sau vietą rado Šiliškiuose, kaime ant dešiniojo Ventos upės kranto, netoli Papilės.

Pirmasis vaikas, dukra Sofija, gimė 1897 metais Papilės miestelyje. Jos krikšto mama - jai teta, jos tėvo Jono sesuo Barbora Rimkienė. Sofijos Ružauskaitės gyvenimas man nežinomas.

Antroji dukra, Agnieška, gimė 1899 metais Akmenės parapijos Konteikių kaime. 1927 metais, gyvendama prie Papilės, Šiliškiuose, Papilės bažnyčioje susituokė su Jonu Belskiu (Bielskiu) iš Papilės parapijos Rudikių kaimo. Santuoką liudijo Agnieškos brolis Jonas Ružauskas jaunesnysis.

Jonas ir Agnieška Bielskiai pirmais metais po santuokos gyveno Rudikiuose. Čia kaimo kapinaitėse palaidojo neišgyvenusias savo pirmagimes dvynukes Janiną ir Oną. Kas buvo toliau, nežinau.

Ružauskų trečioji dukra, Emilija, gimė 1901 metais Kuršėnų parapijos Parkirtinių viensėdyje. Dar buvo netekėjusi, kai 1929 metais laidojo savo dukrelę Julijoną, mirusią Šiliškiuose. 1932 metais Emilija ištekėjo už Povilo Klovo iš Kruopių parapijos Saunorių II kaimo. Santuokos liudininkais buvo Emilijos svainiai Domininkas Beržinis ir Domininkas Sakas (autoriaus senelis).

1936 metais Emilija Klovienė mirė gimdydama Konteikiuose (kur kažkada gyveno jos tėvai). Be mamos liko vaikai Stefanija ir Jonas...

Grįžkime į amžiaus pradžią, į Parkirtinių viensėdį (kur toks buvo, ar kas bežino?). Ten 1902 metais Ružauskams gimė jų pirmasis sūnus, ketvirtas vaikas, pakrikštytas tėvo vardu - Jonas. Naujagimį į Kuršėnų bažnyčią vežė jo pusseserė Morta Rimkutė (autoriaus močiutė, už poros mėnesių tapusi Sakiene).

1929 metais Jonas Ružauskas iš Šiliškių ir Agnieška Korženiauskaitė iš Latvelių, abu Papilės parapijos, buvo sutuokti Papilės bažnyčioje. Gyveno Latveliuose.

O Kuršėnų Parkirtiniai buvo gimtinė ir penktajai iš Ružauskiukų - Stanislavai, gimusiai ten 1904 metais. Stanislava 1927 metais, Ružauskams gyvenant Šiliškiuose, ištekėjo už Domininko Beržinio iš tos pačios parapijos Draginių kaimo. "Ėmė šliūbą" tą pačią lapkričio dieną, toje pačioje Papilės bažnyčioje, kaip ir jos vyresnioji sesuo Agnieška.

Kur ir kaip gyveno Beržiniai, nežinau.

Pranciškus, Jono Ružausko vyresniojo ir jo žmonos Barboros šeštas vaikas ir antras sūnus, gimė 1906 metais ne Parkirtinių viensėdyje, bet vis dar Kuršėnų parapijoje - Rekėčių kaime. Pranciškaus krikštyti į Kuršėnus buvo atvažiavusi jo pusseserė Barbora Rimkutė, autoriaus močiutės sesuo, būsimoji Čerapienė.

Pranciškaus Ružausko likimo nežinau. Tiesa, šeimos albume yra nuotrauka, užrašyta mano tetai Julijai Sakaitei - nuo dėdės Prano. Pranciškus Ružauskas buvo Julijos mamos pusbrolis, taigi, Julijai dėdė. Gal tai jo nuotrauka?


Pranas Ružauskas? Nuotrauka daryta Kaune, o užrašyta Papilėje, 1935.05.11

1908 metais - tėvai Ružauskai jau Papilės krašte, Šiliškiuose. Čia gimė jų dukra Ieva, krikštyta Papilės bažnyčioje.

Apie Ievą Ružauskaitę iš Papilės, gimusią tais pačiais 1908 metais, taigi, gal apie mūsiškę Ievą, yra žinių monografijoje "Papilė" (I d., 378 p.): siuvėja, suimta 1944 metų lapkritį, kalinta Šiauliuose, paskui Komijos ir Karagandos lageriuoe. Išgyveno, grįžo į Lietuvą 1956 metais.

1910 metais Šiliškiuose gimė trečias sūnus - Rapolas. Rapolo krikšto tėvu buvo jo pusbrolis Jonas Rimkus, autoriaus močiutės brolis. Rapolas Ružauskas 1929 metais liudijo savo vyresniojo brolio Jono santuoką. Vėlesnėse metrikų knygose Rapolo rasti nepavyko.

Ir jauniausioji iš Ružauskų šeimos - Barbora, devintas vaikas, šešta dukra. Ji gimė Šiliškiuose 1912 metais. 1937 metais Barbora ištekėjo už Juozapo Kontauto iš tos pačios Papilės parapijos Burbiškės kaimo.

Štai, ir viskas, ką radau apie Joną Ružauską, jo žmoną Barborą ir jų devynis vaikus. Viekšnių dekanato parapijų liūdnosiose (mirties metrikų) knygose radau tiktai Emiliją, išeitų, visi kiti iki 1939 metų galo buvo gyvi ir, tikiuosi, sveiki.

O paskui atėjo daugelio mūsų žmonių gyvenimo pervartos...

© 2023 Aleksandras Sakas

Metrikų duomenys

1861 m. birželio 27 d. Viekšnių bažnyčioje altarista kun. Antanas Šarauskas pakrikštijo Būgių kaime tądien gimusį Joną. Tėvai - teisėti sutuoktiniai valstiečiai Ignotas ir Uršulė, gimusi Jokūbauskaite, Ružauskai. Krikštatėviai - bajoras Mykolas Lapinskis ir Justina, bajoro Juozapo Ivaškevičiaus žmona. (Viekšnių RKB 1855-1862 m. gimimo metrikų knyga, 171 v.)

1896 m. sausio 7 d. Papilės bažnyčioje jos vikaras kun. Jurskis, triskart paskelbęs sausio 1, 6 ir 7 dienomis, sutuokė Šiaulių m. miestietį Joną Ružauską, 34 metų viengungį iš Žilių kaimo, su Barbora Šurkute, 21 metų mergina iš Skabeikių kaimo, abu Papilės parapijos, miestiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Uršulės iš Jokubauskių Ružauskų sūnų su Akmenės valsčiaus valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Salomėjos iš Varneckių Šurkų dukterimi, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Aleksandrui Lavickiui, Kazimierui Zerveckiui, Antanui Jaugai ir kitiems. (Viekšnių dekanato Papilės RKB 1896 m. gimimo metrikų knyga)

Jono Ružausko ir Barboros Šurkutės vaikai (gimimo metai ir mėnuo, vardas, vieta, krikštatėviai):

1897.07 Sofija, Papilė, Antanas Mosickis ir Barbora, Vincento Rimkaus žm.
1899.02 Agnieška, Akmenės par. Konteikių k., Juozapas Laurinaitis ir Agnieška Šiurkienė, Leono žm.
1901.06 Emilija, Kuršėnų par. Parkirtinių viensėdis, Antanas Damulis ir Veronika Stupuraitė.
1902.10 Jonas, Kuršėnų par. Parkirtinių viensėdis, Pranciškus Daunys ir Morta Rimkutė.
1904.11 Stanislava, Kuršėnų par. Parkirtinių viensėdis, Konstantinas Kaveckis ir Anelė, Vincento Majausko žm.
1906.12 Pranciškus, Kuršėnų par. Rekėčių k., Pranas Gaščiūnas ir Barbora Rimkutė.
1908.11 Ieva, Papilės par. Šiliškių k., Jonas Kazlauskas ir Ieva Dambrauskaitė.
1910.10 Rapolas (Rafaelis), Papilės par. Šiliškių k., Jonas Rimkus ir Marijona Kulvelytė.
1912.07 Barbora, Papilės par. Šiliškių k., Kazimieras Steponavičius ir Liudvika Jurkutytė.

1927 m. lapkričio 13 d. Papilės bažnyčioje jos vikaras kun. Vilkickis palaimino moterystės ryšį. Jonas Belskis, rankpelnys Papilės valsčiaus ir parapijos Rudikių kaimo. gimęs 1901 m., ir Agnieška Ružauskaitė, ūkininkė Papilės valsčiaus ir parapijos Šiliškių kaimo, gimusi 1899 m., Adolfo ir Apolionijos Statkaitės Belskių, Jono ir Barboros Šurkaitės Ružauskių. Liudytojai buvo S. Statkus, Beržinis ir Jonas Ružauskas. (Viekšnių dekanato Papilės RKB 1927 m. santuokos metrikų knyga)

1927 m. lapkričio 13 d. Papilės bažnyčioje jos vikaras kun. Vilkickis palaimino moterystės ryšį. Domas Beržinis, ūkininkas Papilės valsčiaus ir parapijos Draginių kaimo. gimęs 1903 m. kovo 12 dieną, ir Stasė Ružauskaitė, ūkininkė Papilės valsčiaus ir parapijos Šiliškių kaimo, gimusi 1904 m. lapkričio 28 dieną, Jono ir Elžbietos Brigmonaitės Beržinių, Jono ir Barboros Šurkaitės Ružauskių. Liudytojai buvo Antanas Jeraminas ir Juozas Levickis. (Viekšnių dekanato Papilės RKB 1927 m. santuokos metrikų knyga)

1929 m. vasario 4 d. Papilės bažnyčioje tos bažnyčios vikaras kun. Kniūkšta palaimino moterystės ryšį Jono Ružausko, žemės ūkio darbininko Papilės valsčiaus ir parapijos Šiliškių kaimo. gimusio 1902 m. spalio 2 d., ir Agnieškos Korženiauskaitės, žemdirbės Papilės valsčiaus ir parapijos, gimusios 1898 m. spalio 16 d. Latvelių kaime. Jaunojo tėvai: Jonas Ružauskis ir Barbora Šiurkutė. Jaunosios tėvai: Alfonsas Korženiauskas ir Morta Varašilkaitė. Liudytojai buvo Rapolas Ružauskis, Juozapas Čepulis ir Antanas Muturas. (Viekšnių dekanato Papilės RKB 1929 m. santuokos metrikų knyga)

1932 m. rugsėjo 18 d. Papilės bažnyčioje tos bažnyčios vikaras kun. A. Gedmintas palaimino moterystės ryšį Povilo Klovo, žemės ūkio darbininko Kruopių valsčiaus ir parapijos Saunorių II kaimo. gimusio 1904 m. rugsėjo 20 d., ir Emilijos Ružauskaitės, žemės ūkio darbininkės Papilės valsčiaus ir parapijos Papilės miestelio, gimusios 1901 m. birželio 30 d. Jaunojo tėvai: Povilas Klovas ir Ona Kumbrytė. Jaunosios tėvai: Jonas Ružauskas ir Barbora Šiurkutė. Liudytojai buvo Domininkas Beržinis ir Domininkas Sakas. (Viekšnių dekanato Papilės RKB 1932 m. santuokos metrikų knyga)

1936 m. lapkričio 15 d. Konteikių kaime mirė Emilija Ružauskaitė - Klovienė nuo gimdymo. Vedusi, 32 metų, žemdirbė, Akmenės valsčiaus ir parapijos, Mažeikių apskrities. Liko vyras Povylas ir vaikai: Stefanija ir Jonas. Kun. Jakaitis 17 lapkričio palaidojo Akmenės parap. kapuose. (Viekšnių dekanato Akmenės RKB 1936 m. mirties metrikų knyga)

1937 m. liepos 4 d. Papilės bažnyčioje tos bažnyčios klebonas kun. A. Šveistrys palaimino moterystės ryšį Juozapo Kontauto, žemės ūkio darbininko Papilės valsčiaus ir parapijos Burbiškės kaimo. gim. 1908 m. 22 - XI, ir Barboros Ružauskaitės, žemės ūkio darbininkės Papilės valsčiaus ir parapijos Papilės miestelio, gim. 1912 m. 21 - VII. Jaunojo tėvai: Jonas Kontautas ir Zofija Staponkevičiutė. Jaunosios tėvai: Jonas Ružauskis ir Barbora Šiurkutė. Liudytojai: Juozapas Kontautas ir Rapolas Beržanskas. (Viekšnių dekanato Papilės RKB 1937 m. santuokos metrikų knyga)

Barbora Rimkutė Širvinskienė

Mano proprosenelės Elžbietos Rimkienės mirties dieną 1875 metais liko jos sūnus Vincentas (mano prosenelis) ir trys dukros - Elžbieta, Barbora ir Ieva.

Apie vieną iš tų dukrų - Barborą Rimkutę - turiu šiek tiek žinių. Ji buvo gimusi apie 1840-uosius metus kažkur Akmenės, o gal Viekšnių ar Papilės krašte. 1866 metais Barbora Akmenės bažnyčioje buvo sutuokta su našliu Aleksandru Širvinsku.

Aleksandro pavardę raštininkai kaitaliodavo. Vienur jis - Širvinskas, kitur - Šarva ar Šarvinskas.

Aleksandro ir jo pirmosios žmonos, taip pat Barboros (Savickaitės), vaikų krikšto metrikai rodo, kad Širvinskų šeima pastovios gyvenimo vietos, taigi, ir savo žemės neturėjo. Laikėsi tai Čekuose, tai Kegriuose, Zaventėje (Užventėje), Meižiuose. Visi šie kaimai - Viekšnių parapijoje, o mirė Aleksandro pirmoji žmona ir vaikų motina 1865 m. lapkritį Viliošiuose, Akmenės parapijoje.

Neilgai našlavęs, 1866 m. sausį Akmenėje Aleksandras Širvinskas vedė mūsų Barborą Rimkutę.

Kur iki santuokos gyveno jaunoji Barbora - šiokia tokia mįslė. Akmenės bažnyčios metrikuose jos kaimo pavadinimas kažkodėl ištrintas. Yra tų metrikų dekanatinis nuorašas, tačiau ten pavadinimas sunkiai įskaitomas. Lyg Žiliai, bet Žiliai priklausė Papilės parapijai, tai kodėl Širvinskai tuokėsi Akmenėje?

Antroje Aleksandro santuokoje gimusių vaikų neradau. Gal nespėjo jų susilaukti, nes jau 1870 metų sausį Aleksandras mirė džiova Viekšnių parapijos Ugiškių (Uogiškių) kaime. Mirties metrikuose - likusi našlė Barbora Rimkutė ir trys dukros Šarvaitės - Uršulė, Ieva ir Viktorija.

Trims našlaitėms Barbora buvo pamotėlė, ne mama. Kažin, ar visos keturios išsilaikė drauge? Greičiau pasklido kas kur - juk reikėjo kažkaip išsimaitinti.

Kol kas radau tiktai Uršulės Šarvaitės (Širvinskaitės) pėdsaką. 1878 metais ji, tarnaudama Antanavos dvare, ištekėjo už Juozapo Jakubauskio, to paties dvaro valstiečio.

Kas nutiko kitoms? Nežinau. Nežinau ir prosenelio sesers Barboros Širvinskienės likimo.

© 2023 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys (šaltinis - EAIS, buvęs epaveldas.lt)

1865 m. lapkričio 17 d. Viliošių kaime nuo voties mirė valstietė Barbora Šarvinskienė gimusi Savickaitė, likusio našliu Aleksandro Šarvinsko žmona apie 40 m. amžiaus Akmenės bažnyčios parapijietė. Jos kūną vietos vikaras kun. Dominykas Krasauskas 1865 metų lapkričio 19 dieną palaidojo parapijos kapinėse. (Viekšnių RKB 1862-1874 mirties metrikų knyga, 50 v.)

Pastaba. Kodėl Akmenės parapijoje mirusią laidojo Viekšnių parapijos kapinėse, nežinau.

1866 m. sausio 10 d. Akmenės bažnyčioje vikaras kun. Telesforas Beniuševičius, triskart paskelbęs sausio 1, 6 ir 9 dienomis, sutuokė valstiečius Aleksandrą Širvinską 40 metų našlį iš Viekšnių (Viliošių?) kaimo su Barbora Rimkute 25 metų netekėjusia iš Žilių? kaimo, vietinės bažnyčios tikinčiuosius, valstiečių teisėtų sutuoktinių Jurgio ir Barboros gimusios Šurkute Širvinskų sūnų su teisėtų sutuoktinių Adomo ir Elžbietos gimusios Lipskaite Rimkų dukterimi, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Kazimierui Cekanavičiui, Mykolui Jodeikiui, Vincentui Bielai ir kitiems. (Akmenės RKB 1849-1883 m. santuokos metrikų knyga, vaizdo Nr. 124)

Pastaba. Klaustukai tekste - ne vien dėl sunkokai įskaitomos rašysenos. Sutuoktiniai vadinami vietinės (Akmenės) bažnyčios tikinčiaisiais iš Viekšnių ir Žilių kaimų, bet tokie Akmenės parapijos kaimai nežinomi. Viekšniai - kitos parapijos centras, miestelis, o Žilių kaimas buvo Papilės parapijoje.

1870 m. sausio 29 d. Ugiškių kaime nuo džiovos mirė valstietis Aleksandras Šarva, likusios našle Barboros Rimkutės vyras, turėjęs 31 metus amžiaus, vietinės bažnyčios parapijietis, paliko dukras Uršulę, Ievą ir Viktoriją. Jo kūną kun. Juozapas Šiškevičius 1870 metų sausio 31 dieną palaidojo parapijos kapinėse. (Viekšnių RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

Pastaba. Manyčiau, kad raštininkas velionį gerokai pajaunino. Kitais dokumentais remiantis išeitų, kad jis mirė maždaug 44 metų amžiaus.

Vincentas ir Domicelė Vaškeliai Kaniūkuose

Po užtrukusių paieškų savo protėviais pripažinęs Vincentą ir Domicelę Vaškelius iš Kaniūkų, susituokusius Užpaliuose 1799 metų lapkritį, dabar nuosekliau surašysiu jų gyvenimo istoriją.

Vincentas Vaškelis gali būti kilęs iš Užpalių parapijos Degėsių kaimo, ten 1771 metais gimęs ir augęs Mykolo ir Sofijos Vaškelių šeimoje.

Domicelė Vaškelienė gali būti gimus 1777 metais Vyžuonų parapijos Vėželių kaime Andriejaus ir Elžbietos Butvydų šeimoje. Ji 1795 metais nutekėjo už Motiejaus Reikalo į Kaniūkus.

Kaniūkuose Domicelė pagimdė dukrą Oną ir vėl laukėsi, kai 1799 metų rugpjūčio 10 dieną žaibas nutrenkė jos vyrą Motiejų. Keli mėnesiai po nelaimės našlė Domicelė, pagimdžiusi sūnų Kazimierą (jis neišgyveno), ištekėjo už Vincento Vaškelio, atėjusio į Kaniūkus užkuriu.

Kaniūkai buvo iš didesnių Užpalių dvaro kaimų. 1809 metų dvaro inventoriuje - 26 šio kaimo žemdirbių ūkiai, mokėję činšą ir turėję kitokių prievolių dvarui.

Šiame kaime gimė Vincento ir Domicelės Vaškelių vaikai Dominykas, Juozapas, Anastazija, Izidorius, Teresė... Kartu augo ir Onutė Reikalaitė, Domicelės dukra iš jos pirmosios santuokos.

Vaškelių pirmagimio Dominyko gimimo metrikų neradau. Neturėjau Užpalių bažnyčios 1800 metų paskutinio trečdalio ir 1801 metų antros pusės knygų - kažkurį iš šių tarpų Dominykas ir bus gimęs.

Antrojo sūnaus, Juozapo, Vaškeliai susilaukė 1803 metais, o trečiojo, kuris neišgyveno, Stanislovo - dar po poros metų.

Knygose kažkodėl neradau Vincento ir Domicelės dukrų Anastazijos ir Teresės, iš parapijiečių sąrašų žinomų. Radau Rozetę Rožę, gimusią Vaškeliams 1806 metais. Kas jai parinko tokį įmantrų vardą? Spėju, kad krikštamotė, metrikų knygoje pagarbiai pavadinta Jos Malonybe panele Baueraite.

Mano proprosenelis Izidorius gimė 1809 metais. Jo krikšto tėvas - pats Užpalių klebonas Juozapas Baueris.

Kai 1815 metų vasarį mirė šeimos galva Vincentas Vaškelis, jo vyriausias sūnus Dominykas dar paaugliu tebuvo. Kas perėmė ūkio vadžias? Turbūt, našlė Domicelė. Aštuoniolikinei Domicelės dukrai Onai užkurio vyro neieškojo. Padarė kitaip - apvesdino Dominyką! Jis 1816 metų vasarį Užpalių bažnyčioje buvo sutuoktas su Tekle Prievelyčia iš Šeimyniškių.

Retas atvejis, kad kunigas "duotų šliūbą" nė šešiolikos neturinčiam jaunikaičiui. Gal buvo ne pagal metus rimtas ir tvirtas, tai artimieji galėjo Dominyką kiek pasendinti? Šiaip ar taip, jaunajai porai pirmasis vaikas gimė negreitai, 1820 metais, kai Dominykas jau buvo į tikrus vyrus išaugęs.

Pamažu atėjo laikas vesti ir kitam Vincento su Domicele sūnui - Juozapui, o paskui - ir mano proproseneliui Izidoriui. Pastarajam teko ne tik vesti, bet ir palikti tėvų namus, gimtąjį Kaniūkų kaimą ir keltis naujam gyvenimui į priešingą Šventosios krantą, į Degėsius. Taigi, Izidorius paliko savo gimtinę ir "grįžo" į tėvo gimtinę. Tai nutiko 1831 (beje, sukiliminiais) metais.

Kas liko Vaškelių namuose Kaniūkuose? Be motinos Domicelės ir ūkį perėmusio Dominyko Vaškelio su žmona Tekle ir jų penkiais vaikais čia stogą ir duonos turėjo Domicelės dukra iš jos pirmosios santuokos Ona Reikalaitė, sūnus Juozapas Vaškelis su žmona Veronika ir netrukus gimusiu jų sūneliu Mykolu, bei dvi Domicelės dukros Vaškelytės - Anastazija ir Teresė.

1836 metų rugsėjį motina Domicelė mirė. Ji palaidota Kaniūkų kaimo kapinaitėse.

© 2023 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys (šaltinis - EAIS, v. - vaizdo Nr.)

1771 m. sausio 20 d. pakrikštytas Vincentas, gimęs 19 d., tėvai teisėti sutuoktiniai Mykolas Vaškelis ir Sofija Šeduikytė iš Degėsių, krikšto tėvai Kazimieras Lungevičius ir Ona Tarvydavičienė, abu iš Užpalių. (Užpalių RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga, 52 v.)

1777 m. rugsėjo 7 d. aš, Mykolas Smolskis, Vyžuonų klebonas, pakrikštijau Domicelę, tėvas Andriejus Butvydas, motina Elžbieta, teisėti sutuoktiniai iš Vėželių, krikšto tėvai Jonas Masliakas ir Kotryna Katkevičienė iš Užpalių. (Vyžuonų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga, 58 v.)

1795 m. spalio 4 d. sutuokti Motiejus Reikalas, jaunuolis iš Užpalių par. Kaniūkų, ir Domicelė Butvydaičia, mergina iš Vėželių, liudininkai Jokūbas Dapkus ir Motiejus Kaulinys. (Vyžuonų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga, 36 v.)

1799 m. lapkričio 24 d. sutuokti Vincentas Vaškelis iš Degėsių ir Domicelė Reikalienė iš Kaniūkų, liudininkai Kasparas Vaškelis iš Siemeniškių ir Janulionis iš ten pat. (Užpalių RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga)

Pastaba. Santuokos ludininko Janulionio vardą raštininkas praleido. Siemeniškių kaimas - dabartiniai Šeimyniškiai, kur prie pat Užpalių.

1803 m. kovo 4 d. pakrikštytas 3 dieną Kaniūkų kaime gimęs Juozapas, tėvai Vincentas Vaškelis ir Domicelė Buitvydaičia, krikštatėviai kun. Pranciškus Opanskis, Užpalių kamendorius, ir Ona Reikalienė iš Kaniūkų. (Užpalių RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)

1805 m. kovo 25 d. kun. Lakavičius pakrikštijo 23 dieną Kaniūkų kaime gimusį Stanislovą Teodorą, tėvai Vincentas ir Domicelė Vaškeliai, krikštatėviai Jokūbas Dabkevičius ir Ona Štirvydienė. (Užpalių RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga, 24 v.)

1806 m. rugpjūčio 28 d. kun. Ruginavičius pakrikštijo 25 dieną Kaniūkų kaime gimusią Rozetą Rožę, tėvai Vincentas ir Domicelė Vaškeliai, krikštatėviai Ignotas Sirvydis su Jos Malonybe panele Baueraite. (Užpalių RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)

1809 m. balandžio 6 d. kun. Ruginavičius pakrikštijo 5 dieną Kaniūkų kaime gimusį Izidorių Vincentą, tėvai Vincentas ir Domicelė Vaškeliai, krikštatėviai Jo Malonybė kun. Juozapas Baueris ir Ona Štirvydienė. (Užpalių RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)

1815 m. vasario 14 d. Kaniūkuose [mirė] Vincentas Vaškelis 50 metų, palaidotas 16 d. (Užpalių RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga, 9 v.)

1816 m. vasario 20 d. [sutuokti] Dominykas Vaškelis ir Teklė Prievėlaičia, liudininkai Tomas Vaškelis ir Justinas Vinslavas. Šeimyniškiai. (Užpalių RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga, 78 v.)

1828 m. lapkričio 18 d. Užpalių bažnyčioje Užpalių vikaras kun. Jokūbas Kurmavičius sutuokė valstiečius Juozapą Vaškelį, 20 metų jaunuolį iš Kaniūkų kaimo, su Veronika Daugalyte, 22 metų mergina iš Ubagų kaimo, valstiečių teisėtų sutuoktinių Vincento ir Domicelės iš Buitvydų Vaškelių sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Motiejaus ir Margaritos iš Šikšnių Daugalių dukterimi, dalyvaujant liudininkams valstečiams Andriejui Maliaukai, Nikodemui Prieveliui ir daugeliui kitų susirinkusių. (Užpalių RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga)

1831 m. lapkričio 8 d. Užpalių bažnyčioje klebonas kun. Kazimieras Dapševičius sutuokė valstiečius Izidorių Vaškelį 22 m. jaunuolį iš Kaniūkų kaimo su Veronika Merkyte 18 m. mergina iš Degėsių kaimo, valstiečių Vincento ir Domicelės Štirvydaitės Vaškelių sūnų su valstiečių Vincento ir Uršulės Binkauskaitės Merkių dukra, prie liudininkų Jono Balčiūno ir Pilypo Galvydžio. (EAIS, Užpalių RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga)

1836 m. rugsėjo 27 d. Kaniūkų kaime mirė Domicelė Štirvydaitė Vaškelienė nuo senatvės. Po anksčiau išėjusio Vincento likusi našlė, maždaug 60 metų nuo gimimo, šios parapijos parapijietė, paliko sūnus Dominyką ir Juozapą. Kurios palaikus šeima palaidojo to paties kaimo kapinėse šių metų rugsėjo mėnesio 29 d. (Užpalių RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga, 52 v.)

Pastaba. Likusių vaikų sąrašas - per trumpas. Dar gyvi buvo Izidorius ir Teresė (mirusi kitąmet).

Vaškeliai Kaniūkuose. Protėvių paieškos

Iš savo proprosenelių Izidoriaus ir Veronikos Vaškelių 1831 metų santuokos metrikų sužinojau Izidoriaus Vaškelio tėvus. Jie - Vincentas Vaškelis ir Domicelė Štirvydaičia.

Ieškodamas Izidoriaus tėvų santuokos metrikų užtikau, kad Vincentas Vaškelis iš Degėsių ir našlė Domicelė Reikalienė iš Kaniūkų susituokė Užpaliuose 1799 metų lapkričio 24 dieną.

Ar Domicelė Reikalienė - tai toji pati Domicelė Štirvydaičia? Į šį klausimą atsakytų Vincento ir Domicelės vaikų gimimo metrikai, jei tokius turėčiau. Ten paprastai užrašydavo ne tik motinos vardą, bet ir jos mergautinę pavardę. Deja, tokių metrikų neturiu.

Domėjausi Domicelės pirmąja santuoka. Domicelė buvo ištekėjusi už Reikalo, tačiau kurio? Reikalų Kaniūkų kaime gyveno ne vienas.

Labiausiai tikėtina, kad už Motiejaus Reikalo. Tą tvirtina kelių faktų seka.

1795 metų spalį Vyžuonų bažnyčioje buvo sutuokti Motiejus Reikalas iš Užpalių parapijos Kaniūkų kaimo ir Domicelė Butvydaičia (!) iš Vyžuonų parapijos Vėželių kaimo.

1798 metų balandį pakrikštyta Ona, gimusi Kaniūkuose Motiejui Reikalui ir Domicelei Buitvydaičiai (!) iš Vėželių.

1799 metų rugpjūtį žaibas nutrenkė Motiejų Reikalą, 28 metų amžiaus iš Kaniūkų kaimo (apie paliktus artimuosius neparašyta).

Po to sekė tokie įvykiai: tų pačių 1799 metų spalį našlė Domicelė Reikalienė pagimdė sūnų Kazimierą (kurio gyvenimas tetruko 4 mėnesius), o lapkritį ištekėjo už Vincento Vaškelio.

Visa tai rodytų, kad Kaniūkuose anais laikais buvo bent du Vincentai Vaškeliai - mano protėvis, vedęs Domicelę Štirvydaitę, ir dar vienas, vedęs Domicelę Butvydaitę ar Buitvydaitę. Tačiau kitos žinios verčia abejoti tokia išvada.

Pirmiausia, Užpalių parapijiečių 1828 ir 1830 metų sąrašuose (ankstesnių nėra) Kaniūkų kaime neradau nė vieno Vincento Vaškelio, ir tik vienoje šeimoje buvo Domicelė Vaškelienė.

Na, viena Vincento ir Domicelės Vaškelių pora tuo metu jau galėjo būti palikusi šį pasaulį ar šią parapiją. Tačiau kitos poros moteriškoji pusė tebegyveno Kaniūkuose ir gyveno ji ne kur kitur, o Vincento sūnaus Dominyko Vaškelio šeimoje.

Sąrašinėje Dominyko Vaškelio šeimoje - jo motina Domicelė, broliai Izidorius ir Juozapas, seserys Ona, Anastazija, Teresė. Sesuo Ona ten užrašyta Reikalaitės pavarde! Išeitų, kad šioji motina Domicelė - buvusi Reikalienė, taigi, Butvydaitė.

Tačiau 1836 metų dokumente - Domicelės Vaškelienės mirties metrikuose - parašyta kad tų metų rugsėjo 27 dieną Kaniūkų kaime "nuo senatvės" mirė valstietė Domicelė Štirvydaitė Vaškelienė, anksčiau mirusio Vincento našlė, turėjusi daugmaž 60 metų ir palikusi sūnus Dominyką ir Juozapą.

Kiek sutapimų! Kad panašiu laiku ten gyventų dvi Domicelės Vaškelienės, abi - našlės, abiejų vyrai - Vincentai, abi turėtų po sūnų Dominyką ir Juozapą? Būna visko, tačiau linkstu prie paprastesnio varianto - Kaniūkuose visu mus dominančiu laikotarpiu gyveno tik viena Vincento ir Domicelės Vaškelių šeima. O Domicelės mergautinė pavardė? Butvydaitė, vėliau (maždaug nuo 1831 metų) kažkodėl pakeista į Štirvydaitę.

Jau esu susidūręs su kažkuo panašiu. Mano proprosenelės Apolonijos Repšienės mergautinė pavardė jos vaikų gimimo metrikuose - tai Milašauskaitė, tai Melnikaitė. Šią mįslę įminiau sužinojęs, kad Apolonijos tėvas Pranciškus Milašauskas buvo Satarečiaus vandens malūno malūnininkas (rusiškai malūnininkas - melnik). Matyt, Pranciškų Milašauską žmonės geriau pažino ne tikrąja pavarde, o Melniko pravarde, kuri prilipo ir jo vaikams.

Vienos ir vienintelės Vincento ir Domicelės Vaškelių poros versijai neprieštarauja ir kiti radiniai. Štai, žinome, kad 1815 metų vasarį mirė Vincentas Vaškelis, penkiasdešimtmetis iš Kaniūkų (žinių apie jo šeimą mirties metrikai pagailėjo). Kad tais laikais ten būtų pasimiręs dar vienas panašaus amžiaus Vincentas Vaškelis, knygos nerodo. Todėl nepaisydamas tam tikrų, ką tik išguldytų dvejonių, manau, kad 1815 metais palaidotasis buvo Domicelės vyras, mano proprosenelio Izidoriaus tėvas.

© 2023 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys (šaltinis - EAIS, v. - vaizdo Nr.)

1795 m. spalio 4 d. sutuokti Motiejus Reikalas, jaunuolis iš Užpalių par. Kaniūkų, ir Domicelė Butvydaičia, mergina iš Vėželių, liudininkai Jokūbas Dapkus ir Motiejus Kaulinys. (Vyžuonų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga, 36 v.)

1799 m. lapkričio 24 d. sutuokti Vincentas Vaškelis iš Degėsių ir Domicelė Reikalienė iš Kaniūkų, liudininkai Kasparas Vaškelis iš Siemeniškių ir Janulionis iš ten pat. (Užpalių RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga)

Pastaba. Santuokos ludininko Janulionio vardą raštininkas praleido. Siemeniškių kaimas - dabartiniai Šeimyniškiai, kur prie pat Užpalių.

1815 m. vasario 14 d. Kaniūkuose [mirė] Vincentas Vaškelis 50 metų, palaidotas 16 d. (Užpalių RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga, 9 v.)

1836 m. rugsėjo 27 d. Kaniūkų kaime mirė Domicelė Štirvydaitė Vaškelienė nuo senatvės. Po anksčiau išėjusio Vincento likusi našlė, maždaug 60 metų nuo gimimo, šios parapijos parapijietė, paliko sūnus Dominyką ir Juozapą. Kurios palaikus šeima palaidojo to paties kaimo kapinėse šių metų rugsėjo mėnesio 29 d. (Užpalių RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga, 52 v.)