Ignotas Ružauskas (1827-1903)

XIX amžiaus žmonės seniai užmiršti. Jų kraujas teka mūsų gyslomis, tačiau per kartų kartas išsklaidytas ir sumaišytas. Niekas nebeatpažintų, kurio jų akys ar šypsena mūsų veiduose. Kažkur guli jų kaulai, kažkur senų knygų lapuose užkritę jų vardai…

Mano močiutės Mortos Rimkutės - Sakienės senelis Ignotas Ružauskas gimė 1827 m. balandžio 27 d. Viekšnių parapijos Daubiškių kaime. Jo gimimo įrašas yra Viekšnių bažnyčios 1802-1827 m. gimimo metrikų knygoje:

Anno Domini 1827 Mensis Aprilis 27 Die Ego Nicolaus Kierwellis Administrator Ecclesiae Wieksznensis baptisavi Infantem nomine Ignatium hodie natum ex legitimis Conjugibus patre Paulo Ružewski matre Ursula Galminowa patrinii fuere Joannes Dargis cum Veronica Dargiowa omnes de villa Dowbiszki parochia Wieksznensis

Įrašo vertimas iš lotynų kalbos:

1827 Viešpaties metais balandžio mėnesio 27 dieną aš, Mykolas Kiervelis, Viekšnių bažnyčios administratorius, pakrikštijau kūdikį Ignoto vardu, šiandien gimusį iš teisėtos santuokos tėvo Povilo Ružausko motinos Uršulės Galminaitės krikšto tėvų Jono Dargio su Veronika Dargiene, visi iš Viekšnių parapijos Daubiškių kaimo.

Ignotas Ružauskas buvo paprastų žmonių vaikas, nes įraše jokios žymos apie naujagimio tėvų kilmę nėra.

Augo prižiūrimas ne tik tėvų, bet ir gerokai už Ignotą vyresnių sesers Marijonos ir brolio Pranciškaus.

Vyro amžiaus sulaukusį Ignotą Ružauską dokumentai rodo gyvenantį kitur - Viliošių kaime. Viliošiai - netoli Ignoto gimtųjų Daubiškių, tačiau priklausė jau ne Viekšnių, bet Akmenės parapijai.

1855 metais Ignotas Ružauskas vedė 20 metų amžiaus viliošiškę valstietę Uršulę Jokūbauskaitę. Apie tai yra įrašas Akmenės bažnyčios santuokos metrikų knygoje:

Įrašo vertimas iš rusų kalbos:

Kada, kur, kas ir kiek kartų paskelbus atliko santuokos apeigas? Tūkstantis aštuoni šimtai penkiasdešimt penktųjų metų sausio 16 dieną Akmenės Romos katalikų parapinėje bažnyčioje vikaras kunigas Liudvikas Molaras?, triskart paskelbęs viešai susirinkusiems, būtent: sausio mėnesio 6, 9 ir 16 dienomis.
Kokių būtent jaunavedžių, kokio luomo, rango ir bendruomenės, amžiaus ir parapijos? Valstiečių Ignoto Ružausko, 28 metų viengungio, su Uršule Jokūbauskaite, 20 metų mergina, abiejų iš Viliošių kaimo Akmenės bažnyčios parapijiečių, prieš tai atlikus reikiamą tyrimą ir neradus santuokai jokių kliūčių, o taip pat laisva valia išreiškus abiems šiems asmenims abipusį sutikimą.
Kokie vardai ir rangai jaunavedžių tėvų ir kas laiduotojai arba liudininkai? Valstiečių teisėtų sutuoktinių Povilo ir Uršulės, gimusios Galminaite, Ružauskų sūnaus su valstiečių teisėtų sutuoktinių Antano ir Kristinos, gimusios Linkevičiūte, Jokūbauskų dukterimi, santuoka sujungtų ir iškilmingai palaimintų, dalyvaujant tinkamo tikėjimo liudininkams, būtent: valstiečiams Juozapui Bielai, Kazimierui Ružauskui, Jonui Ružauskui ir kitiems čia buvusiems.

Apie 1856 metus sutuoktiniams Ružauskams gimė dukra Barbora (mano močiutės mama), o maždaug 1858 metais - dukra Morta. Jų gimimo metrikų Viekšnių bažnyčios knygose nėra, tad Ružauskai, matyt, tuo metu vis dar buvo Viliošiuose - Akmenės parapijoje.

Rodyklėmis pažymėtos tekste minimos vietovės - Daubiškiai, Viliošiai, Būgiai, Meižiai, Viekšniai (panaudotas Jana Seta Map Publishers Ltd, 2005, Žemaitijos žemėlapio fragmentas).

Dar vienas vaikas - sūnus Jonas - gimė 1861 metų birželį, kai Ignotas Ružauskas su žmona Uršule jau gyveno kitoje vietoje - Viekšnių parapijos Būgių kaime. Kaip ir 1855 metų dokumente, tėvai užrašyti valstiečiais. Krikštatėviai - bajoras Mykolas Lapinskis ir Justina, bajoro Juozapo Ivaškevičiaus žmona.

Tai buvo permainų ir neramumų laikai. 1861 metais panaikinta baudžiava. Buvę baudžiauninkai, turėję ūkelius pono valdose, gavo savo dirbtą žemę išsimokėjimui. Net bežemiams Muravjovo Koriko, sukilimo malšintojo, malone iš dvarų buvo atriekta po 3 hektarus. Tačiau Ružauskai, kaip rodo jų kraustymasis iš kaimo į kaimą, žemės turbūt negavo. Zuzana Knašienė (1874-1961), geriausiai žinojusi mūsų giminės senąsias kartas, sakė Ružauskus buvus kumečiais.

1864 metais Ružauskai - jau Viekšnių miestelio gyventojai. Čia jie neteko dukrelės Mortos - ją, vos 6 metukų, pražudė skarlatina. Netrukus ten pat, Viekšniuose, gimė jų antrasis sūnus - Ignotas...

Paskui daug laiko prabėgo be įvykių, užrašomų metrikų knygose. Užaugo vaikai. Dukra Barbora 1882 m. sausio 19 d. Viekšnių bažnyčioje susituokė su Vincentu Rimkumi. 1885-tųjų sausį gimė Morta Rimkutė, turbūt, pirmoji Ružauskų anūkė (o man - močiutė).

Kitam Rimkiukui, Antanui, ateinant į šį pasaulį, Uršulė Ružauskienė jau mirtinai sirgo. Po kelių dienų nuo anūko gimimo, 1888 m. balandžio 17 d. ji Būgių kaime mirė nuo džiovos, vos 52-jų sulaukusi. Palaidota parapijos kapinėse (Viekšniuose).

Uršulės mirties įraše - našliu likęs vyras Ignotas Ružauskas, vaikai Jonas, Ignotas ir Barbora. Uršulė Ružauskienė pavadinta Šiaulių miesto miestelėne (мещанка г. Шавли). Matyt, tokiam luomui XIX a. antroje pusėje buvo priskiriami “laisvieji žmonės” - kaime gyvenę, savo žemės neturėję, dvaro ar ūkininko samdiniai.

Po trijų našlystės metų Ignotas Ružauskas vedė antrą kartą. Santuokos įrašas skelbia, kad tai įvyko 1891 m. birželio 21 d. Antroji žmona - 56 metų našlė valstietė Kotryna Šeputytė Keršienė iš Viekšnių miestelio. Pats Ignotas Ružauskas įrašytas Šiaulių miesto miestelėnu ir jau ne iš Būgių kaimo, bet iš Meižių dvaro.

Gali būti, kad Ignotas ir jo antroji žmona Kotryna buvo iš seno pažįstami. Kai 1863 metais Ignoto vyresniajam broliui Pranciškui Viekšniuose gimė dukra Elžbieta, jos krikšto tėvais buvo pakviesti Ignotas Ružauskas ir dar netekėjusi Kotryna Šeputytė.

Po dešimties metų ir ši Ignoto Ružausko žmona mirė - 1901 m. spalio 16 d. Viekšnių miestelyje. Jos, 66 metų moters, mirties įraše nurodytoji priežastis - nuo senatvės.

Viekšnių kapinės, kur ilsisi ne vienas iš Ružių, Ružauskų, tiktai maniškių kapavietės nebeatsekamos. Autoriaus 2015 metų nuotrauka.

Antrąkart našliui Ignotui Ružauskui tuomet buvo 74 metai. Kur jis dėjosi? Gal karšo pas dukrą Barborą? Apie jo sūnus kol kas žinome tiek, kiek papasakojo Zuzana Knašienė - Jonas turėjęs aštuonetą vaikų, o Ignotas gyvenęs apie Viekšnius ir auginęs dar trejetą Ružauskiukų.

Ignoto Ružausko stotys: 1827 Viekšnių parapijos Daubiškių kaimas - 1855 Akmenės parapijos Viliošių kaimas - 1861 Viekšnių parapijos Būgių kaimas - 1864 Viekšniai - 1888 vėl Būgių kaimas - 1891 Viekšnių parapijos Meižių dvaras - 1901 vėl Viekšniai - (…).

© 2012-2018 Aleksandras Sakas

Tęsinys

Jau žinoma ir paskutinė Ignoto Ružausko stotelė.

Kai 1901 metais Viekšniuose Ignotas antrą kartą liko našliu, jam buvo 74 metai. Matyt, vienas pats verstis nebegalėjo. Pensijų valstiečiams niekas nemokėjo, o santaupos senatvei - iš kur jas sukaupsi? Vienintelis turtas - vaikai. Kuris neturtėlis vaikų neturėjo, imdavo į rankas ubago lazdą...

Ignotą išsivežė sūnus Ignotas į Laižuvą. Čia su juo, marčia Ona ir trimis anūkais praėjo paskutinės Ignoto gyvenimo dienos. 1903 metų balandį jis buvo palaidotas Laižuvos kapinėse.

Kai Laižuvoje lankysite Lietuvos dainiaus Vienužio (kun. Antano Vienažindžio, 1841-1892) kapą, apsidairykite. Kažkur ten ilsisi ir mano proprosenelis Ignotas Ružauskas (man jo palaidojimo vietos rasti nepavyko).

© 2023 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys (šaltinis - EAIS, buvęs epaveldas.lt, v. - vaizdo Nr.):

1827 m. balandžio 27 d. Viekšnių bažnyčioje administratorius kun. Nikalojus Kirvelis (Nicolaus Kierwelis) pakrikštijo tądien gimusį Ignotą. Tėvai - teisėti sutuoktiniai Povilas Ružauskas (Paulo Ružewski) ir Uršulė Galminaitė (Ursula Galminowa?). Krikštatėviai - Jonas Dargis (Joannes Dargis) ir Veronika Dargienė (Veronica Dargiowa). Visi - iš Daubiškių kaimo. (Viekšnių RKB 1802-1827 m. gimimo metrikų knyga, 371 v.)

1861 m. birželio 27 d. Viekšnių bažnyčioje altarista kun. Antanas Šarauskas pakrikštijo Būgių kaime tądien gimusį Joną. Tėvai - teisėti sutuoktiniai valstiečiai Ignotas ir Uršulė, gimusi Jokūbauskaite, Ružauskai. Krikštatėviai - bajoras Mykolas Lapinskis ir Justina, bajoro Juozapo Ivaškevičiaus žmona. (Viekšnių RKB 1855-1862 m. gimimo metrikų knyga, 171 v.)

1864 m. gegužės 7 d. Viekšnių miestelyje nuo skarlatinos mirė Morta, valstiečių Ignoto ir Uršulės, gimusios Jokūbauskaite, Ružauskų 6 metų amžiaus duktė. Vietos gyventojų palaidota parapijos kapinėse. (Viekšnių RKB 1862-1874 m. mirties metrikų knyga, 28 v.)

1864 m. gegužės 24 d. Viekšnių bažnyčioje altarista kun. Juozapas Kelpša pakrikštijo kūdikį vardu Ignotas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Uršulės gimusios Butnoraite Ružauskų sūnų, gimusį 1964 metų gegužės 24 dieną paryčiui Viekšnių parapijos Viekšnių miest. Krikštatėviais buvo: valstietis Mykolas Šukys ir mergina Uršulė Ružauskaitė. (Viekšnių RKB 1862-1869 m. gimimo metrikų knyga, 63 v.)

Pastabos. 1. Mūsų Ignoto Ružausko motinos pavardė turėtų būti Jokūbauskaitė, ne Butnoraitė. Šį neatitikimą laikyčiau klaida. 2. Krikštamotė Uršulė Ružauskaitė buvo netekėjusi Ignoto teta.

1882 m. sausio 19 d. Viekšnių bažnyčioje vikaras kun. Aleksandras Valavičius, triskart paskelbęs sausio mėnesio 1, 3 ir 6 dienomis, sutuokė Papilės valsčiaus ir bendruomenės valstietį Vincentą Rimkų, 30 metų nevedusį, su Viekšnių valsčiaus ir bendruomenės valstiete Barbora Ružauskaite, 25 metų netekėjusia, abu iš čionykštės parapijos Palnosų kaimo, valstiečių teisėtų sutuoktinių Adomo ir Elžbietos, gimusios Lipskaite, Rimkų sūnų su teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Uršulės, gimusios Jokūbauskaite, Ružauskų dukterimi, dalyvaujant liudininkams Juozapui Šidlauskui, Jonui Ružauskui, Petrui Lementauskui ir kitiems. (Viekšnių RKB 1870-1883 m. santuokos metrikų knyga, 203 v.)

1888 m. balandžio 17 d. Būgių kaime nuo džiovos mirė Uršulė Ružauskienė, gimusi Jokūbauskaite, Šiaulių miesto miestelėnė, našlio Ignoto Ružausko žmona, apie 52 metų, čionykštės parapijos parapijietė, paliko sūnus Joną, Ignotą ir dukrą Barborą. Vikaro kun. Juozapo Liaudanskio palaidota parapijos kapinėse. (Viekšnių RKB 1882-1891 m. mirties metrikų knyga, 152 v.)

1891 m. birželio 21 d. Viekšnių bažnyčioje vikaras kun. Baltramiejus Baltrėnas, triskart paskelbęs birželio mėnesio 7, 14 ir 21 dienomis, sutuokė Šiaulių miesto miestelėną Ignotą Ružauską, 60 metų našlį iš Meižių dvaro, su Viekšnių valsčiaus ir bendruomenės valstiete Kotryna Keršiene, 56 metų našle iš Viekšnių miestelio, miestelėnų teisėtų sutuoktinių Povilo ir Uršulės, gimusios Galminaite, Ružauskų sūnų su teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Barboros, gimusios Želvyte, Šepučių dukterimi, dalyvaujant liudininkams Juozapui Keršiui, Jonui Račiui, Kazimierui Ružei ir kitiems. (Viekšnių RKB 1883-1896 m. santuokos metrikų knyga, 150 v.)

1901 m. spalio 16 d. Viekšnių miest. nuo senatvės mirė Kotryna Ružauskienė, Šiaulių m. miestietė, žmona likusio našliu Ignoto Ružausko, gyvenusi apie 70 metų, šios bažnyčios parapijietė, vaikų nepaliko. Jos kūną vietinis vikaras kun. Jonas Rimkūnas spalio 18-tą palaidojo parapijos kapinėse. (Viekšnių RKB 1900-1915 m. mirties metrikų knyga, 268 v.)

1903 m. balandžio 6 d. Gailiškių palivarke nuo senatvės mirė Ignotas Ružauskas, Ignoto s., Viekšnių valsčiaus valstietis, 90 metų, Laižuvos parapijos, našlys, paliko sūnus Joną ir Ignotą ir dukrą Barborą. Jo kūną kun. J. Leikus šių metų balandžio 8 palaidojo Laižuvos parapinėse kapinėse. (Viekšnių dekanato Laižuvos RKB 1903 m. mirties metrikų knyga, 66 v.)

Pastaba. Raštininkas suklydo, velionį užrašydamas Ignoto sūnumi. Ignotas Ružauskas buvo Povilo sūnus.

Pranciškaus Ružausko palikuonys. Juozapas

Iš visų Pranciškaus Ružausko atžalų, kurių per tris jo santuokas buvo ne mažiau keturiolikos, žinome augesnio amžiaus sulaukusius sūnus Juozapą, Kazimierą, Praną ir dukrą Elžbietą.

Juozapas Ružauskas gimė dar iki jo tėvų santuokos. Jo krikšto 1833 metų balandžio 30 dienos įraše tėvo nėra, tik motina - Agnieška Butnoraitė, Viekšnių parapijos Daubiškių kaimo valstietė. Po pusmečio - tų pačių metų lapkritį - Agnieška ištekėjo už Pranciškaus Ružausko, jos sūnaus tikro ar netikro tėvo. Šiaip ar taip. Juozapas gavo Ružausko pavardę.

1858 metais, jau Akmenės parapijos Viliošių kaime gyvendamas, Juozapas Ružauskas vedė dvidešimtmetę Ievą Jomantaitę, kilusią iš Papilės parapijos Purvių kaimo (dabartinės Ventos gyvenvietės dalis). Ievos tėvai - valstiečiai Adomas Jomantas ir Barbora Budrytė. Juozapas ir Ieva Ružauskai tuokėsi naujoje, vos prieš keletą metų pastatytoje Viekšnių bažnyčioje, nes tuo laiku Ieva gyveno ir, matyt, pati sau uždirbdavo duonai ne Purviuose, bet Viekšnių parapijos Uogiškių kaime.

Viekšnių bažnyčia, 1855 metais konsekruota vyskupo Motiejaus Valančiaus. Algirdo nuotrauka iš Mažeikių krašto internetinės enciklopedijos, 2005 metai. 

Maždaug tuo metu, kai Juozapas ir Ieva tuokėsi, mirė Juozapo mama Agnieška, o našliu likęs jo tėvas Pranciškus paliko gimtuosius Daubiškius, kuriuose netrukus apsigyveno jaunieji Juozapas ir Ieva Ružauskai. Ten 1861 metais jiems gimė sūnus, dar vienas Juozapas Ružauskas.

Po poros metų - Ružauskai vėl Akmenės parapijoje, bet jau Klyšių kaime, kur 1863 metais susilaukė sūnaus Kazimiero (vaikystėje mirusio nuo tymų).

Turėjo ir dukterų. Viena jų - Ieva, gimusi 1869 m. tuose pačiuose Klyšiuose, kita - Ona, pasaulį išvydusi 1871 m. Kadagių kaime.

Kuo vertėsi, iš ko gyveno Ružauskų šeima? Pirmuosius keliolika metų dažnai kilnojosi iš vietos į vietą, taigi, savo ūkio neturėjo, samdėsi į dvarą ar pas turtingesnius valstiečius, o gal metams kitiems išsinuomodavo kokį ūkelį su sklypu.

Vienu tarpu Juozapas Ružauskas ir jo jaunesnis brolis Pranas, glaudėsi Dabikinėje, dvare ar dvaro kaimelyje, kurie netoli Akmenės miesto. Akmenės parapijiečių sąraše, sudarytame apie 1886 metus, yra abu jie su šeimomis: Juozapas su žmona Ieva, jau suaugusiu sūnumi Juozapu ir dukromis Ieva ir Ona, o Pranas - su žmona Ona ir dukromis Ona, Barbora, Pranciška (dar turėjo būti ir Marijona, kuri kažkodėl į sąrašą nepateko). Visas pulkas sesių ir pusseserių Ružauskaičių augo tuomet Dabikinės upelio pakrantėje!

1892 m. Juozapo žmona Ieva Ružauskienė Akmenėje palaidojo savo motiną Barborą Jomantienę, sulaukusią 98 metų amžiaus. Ievos tėvas Adomas Jomantas jau buvo miręs, tad gali būti, kad senutė motina karšo pas Ružauskus savo dukros prižiūrima. Ten pat, Akmenėje, gyveno ir Ievos brolis Kazimieras Jomantas, bet pas dukrą dažnai jaukiau, negu pas marčią...

O pati Ieva Ružauskienė mirė Akmenėje nuo astmos 1898-ųjų gale, po 40 santuokinio gyvenimo metų. Iš vyresniosios dukros Ievos jau buvo sulaukusi anūkų ir ką tik, metų pradžioje, ištekinusi jaunesniąją dukrą Oną.

Po metų, 1899-aisiais, septintą dešimtį einantis našlys Juozapas Ružauskas vedė dar kartą - dvidešimt metų už jį jaunesnę našlę Marijoną Pranckevičiūtę - Dagilienę iš Venciškių kaimo.

Vos keletą metų antroje santuokoje pagyvenęs, Juozapas Ružauskas mirė Akmenėje 1906 metų rugsėjį. Metrikai, velionį pasendinę keliolika metų, mirties priežastimi nurodė "senatvinę karšą". Palaidotas Akmenės kapinėse - gal šalia savo vaikų motinos ir pirmosios žmonos Ievos?

Juozapo našlė Marijona sulaukė garbaus amžiaus. Ji mirė 1933 metais, palaidota Akmenėje.

Akmenės kapinių senoji dalis. Yra ne vienas apynaujis paminklas su užrašu “Ružauskų šeima”. Autoriaus 2018 metų nuotrauka.

Juozapo Ružausko stotys: 1834 Viekšnių parapijos Daubiškių kaimas - 1858 Akmenės parapijos Viliošių kaimas - 1861 vėl Daubiškiai - 1863 Akmenės parapijos Klyšių kaimas - 1871 Akmenės parapijos Kadagių kaimas - 1886 Akmenės parapijos Dabikinės dvaras ar kaimas - 1898 Akmenė (paskutinė stotelė, čia palaidotas 1906).

*

Apie vaikus. 1906-aisiais, Juozapo Ružausko mirties metais, gyvi buvo sūnus Juozapas, dukros Ieva ir Ona.

Juozapo Ružausko jaunesniojo istorijos nežinau.

Ieva Ružauskaitė devyniolikmetė ištekėjo už Kazimiero Kuzminskio (Kužminsko), valstiečio iš Viekšnių parapijos Būgių kaimo. Kuzminskiams Akmenėje gimė dukra Pranciška (1889 m.), sūnus Kazimieras (1890 m.). Paskui iš Akmenės išsikėlė kažkur kitur. Žinių apie juos radau metrikų knygoje, rašytoje po kelių dešimtmečių. 1934 metų lapkritį Kazimieras Kuzminskis, 67 metų geležinkelio tarnautojas, mirė Papilėje nuo dusulio ir buvo palaidotas Papilės Pašalpos kapinėse. Liko jo žmona Ieva ir penki vaikai: dukros Pranciška, Marijona ir sūnūs Kazimieras, Juozapas, Petras Kuzminskiai.

Ona Ružauskaitė 1898 metais ištekėjo už Aleksandro Šalavėjaus iš Papilės valsčiaus Kalniškių kaimo. Šalavėjai Akmenėje susilaukė dukrų Agnieškos (gimusios 1900 m. per Kūčias, Viekšniuose 1926 m. ištekėjusios už "rankpelnio" Apolinaro Mašickio), Onos (g. apie 1902 m., Akmenėje 1928 m. ištekėjusios už darbininko Pranciškaus Viesulo), Marcijonos (g. 1903 m. ir po pusmečio mirusios). Vėliau, Šalavėjams gyvenant jau minėtame Dãbikinės dvare, jiems ir toliau gimė dukros: Stanislava (gimusi 1904 m., nuo džiovos mirusi Viekšnių valsčiaus Daubiškių dvare 1921 m.), Marijona (g. 1907 m.), Pranciška (g. 1908 m., ištekėjusi 1934 m. už Antano Stryko), Julijanija (g. 1910 m. ir po kelių savaičių mirusi). Septynios dukros. Metrikų knygos nerodo, kad Šalavėjams kada nors būtų gimęs sūnus.

Šalavėjai gyveno Dabikinėje tuo metu, kai dvaras priklausė grafui Vladimirui Zubovui vyresniajam. Jo įsteigtą lietuvišką mokyklą ten galėjo lankyti ir Agnieška ar Ona Šalavėjūtės. Bet 1912 metais Šalavėjai - jau kito Zubovų dvaro, Medemrodės, valdose. Deja, ši žinia - iš mirties metrikų. Tų 1912 metų liepą dvaro Mažulių palivarke nuo džiovos mirė mergaičių mama Ona Ružauskaitė Šalavėjienė. Ji palaidota Akmenės kapinėse. O dukrelėms auginti našlys Aleksandras netrukus iš Akmenės miestelio parvedė pamotėlę Apoloniją.

Post scriptum

2018 metais išvaikščiojau senąsias Akmenės kapines. Ten ilsisi ne vieno iš čia paminėtų žmonių palaikai, tačiau jų palaidojimo vietų kaip ir neradau. Antkapinių paminklų gal nė nebuvo - jei neturėjo iš ko pastatyti, tenkindavosi mediniais kryželiais, kurie greitai sutrūnydavo. Arba sunykusius paminklus pakeisdavo naujesniais, bet užrašydavo juos be vardų ir metų, pavyzdžiui, "Ružauskų šeima" (tokių mačiau du).

Užėjau tiktai Pranciškos Šalavėjūtės - Strykienės, Juozapo Ružausko anūkės, kapą.

Antano ir Pranciškos Strykų kapas Akmenėje. Autoriaus 2018 metų nuotrauka.

Pranciška Šalavėjūtė - Strykienė (1908-2000) ir Antanas Strykas (1878-1948).

© 2013 - 2023 Aleksandras Sakas

Metrikų duomenys (jei nenurodyta kitaip, šaltinis - epaveldas.lt):

1833 m. balandžio 30 d. Viekšnių bažnyčioje šios bažnyčios vikaras Pranciškus Skobeikis pakrikštijo kūdikį vardu Juozapas, valstietės Agnieškos Butnoraitės netekėjusios sūnų, gimusį 1833 metų balandžio 30 dieną Daubiškių kaime. Krikštatėviai - valstiečiai Juozapas Janavičius su Veronika, Morkaus Dargio žmona. (Viekšnių RKB 1828-1834 m. gimimo metrikų knyga, genmetrika.eu)

1858 m. spalio 28 d. Viekšniuose ikisantuokinį egzaminą prie liudininkų laikė už Juozapo Ružausko tekėti besiruošianti Ieva Jomantaitė.
Atsakymai: 1. Mano vardas Ieva, pavardė Jomantaitė. Tėvo vardas Adomas, motinos - Barbora Budrytė. 2. Kilusi esu iš Papilės parapijos Purvių kaimo. 3. Esu 20 metų. 4. Romos katalikų tikėjimo. 5. Kilmė valstiečių (stanu pracowitego). 6. Viekšnių parapijoje 2 metus pragyvenau Uogiškių kaime. 7. Susituokusi nesu. 8. Susituokti ruošiuosi savo valia. 9. Šeimai žinant. 10. Skaistybės įžadų nesu davusi, vienuole nebuvau. 11. Su kitu asmeniu susižadėjusi nesu. 12. Kraujo giminystės ryšių su sužadėtiniu neturiu.
Į klausimus atsakinėjau dorai ir sąžiningai, neraštinga pasirašau trimis kryželiais +++ Ieva Jomantaitė.
Šio egzamino sąžiningumą liudijame neraštingi pasirašydami trimis kryželiais +++ Kazimieras Ružauskas +++ Izidorius Trainauskas +++ Juozapas Misiulis.
Šį aktą atliko ir pasirašė kun. Antanas Šarauskas. (Viekšnių Romos katalikų bažnyčios 1853-1865 m. santuokos užsakų knyga, vaizdo Nr. 135)

Pastabos. 1. Apklausta tiktai jaunoji Ieva Jomantaitė. Tai rodo, kad jaunasis Juozapas Ružauskas tuo metu gyveno kitoje parapijoje, kurios kun. Antanas Šarauskas neužrašė (kartais užsakų įrašuose nėra kitos pusės nė vardo pavardės). 2. Liudininkas Kazimieras Ružauskas - Juozapo Ružausko jaunesnis brolis.

1858 m. spalio 28 d. Viekšnių bažnyčioje altarista kun. Antanas Šarauskas, triskart paskelbęs spalio 12, 19 ir 26 dienomis, sutuokė valstiečius Juozapą Ružauską 27 metų nevedusį iš Akmenės parapijos Viliošių kaimo su Ieva Jomantaite 20 metų netekėjusia iš Viekšnių parapijos Uogiškių kaimo, valstiečių teisėtų sutuoktinių Pranciškaus ir Agnieškos gimusios Butnoraite Ružauskų sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Adomo ir Barboros gimusios Budryte Jomantų dukterimi, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Kazimierui Ružauskui, Izidoriui Trainauskui, Juozapui Misiuliui ir kitiems. (Viekšnių RKB 1849-1864 m. santuokos metrikų knyga, 101 v.)

1861 m. balandžio 25 d. Viekšnių bažnyčioje altaristos kun. Juozapo Kelpšo pakrikštytas kūdikis Juozapo vardu, valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Ievos gimusios Jomantaite Ružauskų sūnus, gimęs 1861 m. balandžio 25 d. paryčiui Viekšnių parapijos Daubiškių kaime. Krikštatėviai - valstietis Mykolas Butnorius su bajoraite Amelija Janavičiūte. (Viekšnių RKB 1855-1862 m. gimimo metrikų knyga, 166 v.)

1863 m. liepos 23 d. Akmenės bažnyčioje altaristos kun. Pranciškaus Pilipavičiaus pakrikštytas kūdikis Kazimiero vardu, valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Ievos gimusios Jomantaite Ružauskų sūnus, gimęs 1863 m. liepos 22 d. vakarą Akmenės parapijos Klyšių kaime. Krikštatėviai - valstiečiai Kazimieras Šidlauskas su mergina Barbora. (Akmenės RKB 1860-1868 m. gimimo metrikų knyga, 71 v.)

1869 m. sausio 26 d. Akmenės bažnyčioje klebono kun. Žilinskio pakrikštytas kūdikis Ievos vardu, valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Ievos Jomantaitės Ružauskų duktė, gimusi 1869 m. sausio 25 d. Akmenės parapijos Klyšių kaime. Krikštatėviai - valstietis Pranas Ružauskas su mergina Ieva Paplauskaite. (Akmenės RKB 1868-1887 m. gimimo metrikų knyga, 5 v.)

1870 m. gegužės 28 d. Baziliškių vienkiemyje nuo tymų mirė Kazimieras, valstiečių Juozapo ir Ievos Jomantaitės Ružauskų 7 metų amžiaus sūnus. Kunigo Jono Dargvainio palaidotas parapijos kapinėse. (Akmenės RKB 1849-1879 m. mirties metrikų knyga, 148 v.)

1871 m. gruodžio 10 d. Akmenės bažnyčioje altaristos kun. Pranciškaus Pilipavičiaus pakrikštytas kūdikis Onos vardu, valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Ievos Jomantaitės Ružauskų duktė, gimusi 1871 m. gruodžio 9 d. Akmenės parapijos Kadagių kaime. Krikštatėviai - valstietis Antanas Petrošius su Ona, Pranciškaus Ružausko žmona. (Akmenės RKB 1868-1887 m. gimimo metrikų knyga, 24 v.)

1888 m. vasario 16 d. Akmenės bažnyčioje vikaras kun. Juozapas Žebrys, triskart paskelbęs sausio 31, vasario 2 ir 7 dienomis, sutuokė Akmenės valsčiaus Dabikinės bendruomenės valstiečius Kazimierą Kužminską 22 metų nevedusį iš Viekšnių parapijos Būgių kaimo su Ieva Ružauskaite 18 metų netekėjusia iš Akmenės parapijos Mantartiškių kaimo, valstiečių: teisėtų sutuoktinių Prano ir Veronikos Dargytės Kužminskų sūnų su teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Ievos Jomantaitės Ružauskų dukterimi, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Dominykui Petraševičiui, Stanislovui Jurevičiui, Jonui Jonavičiui ir kitiems. (Akmenės RKB 1883-1897 m. santuokos metrikų knyga, 63 v.)

1898 m. sausio 24 d. Akmenės bažnyčioje bažnyčioje klebonas kun. Antanas Valentas, triskart paskelbęs sausio 6, 11 ir 18 dienomis, sutuokė Papilės valsčiaus Kalniškių bendruomenės valstietį Aleksandrą Šalavėjų 23 metų nevedusį iš Liepojos miesto su Akmenės valsčiaus Dabikinės bendruomenės valstiete Ona Ružauskaite 21 metų netekėjusia iš Akmenės parapijos Akmenės miestelio, valstiečių: teisėtų sutuoktinių Aleksandro ir Elžbietos Stonkutės Šalavėjų sūnų su teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Ievos Jomantaitės Ružauskų dukterimi, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Kazimierui Geniui, Jonui Narutavičiui ir kitiems. (Akmenės RKB 1897-1912 m. santuokos metrikų knyga, 9 v.)

Pastaba. Jaunojo motinos Elžbietos Šalavėjienės mirties 1897 m. įraše nurodyta jos mergautinė pavardė kitokia - Statkutė (Akmenės RKB 1880-1899 m. mirties metrikų knyga, 163 v.).

1898 m. gruodžio 7 d. Akmenės miestelyje nuo astmos mirė Ieva Jomantaitė Ružauskienė, Adomo duktė, Akmenės valsčiaus valstietė, 60 metų, palikusi vyrą Adomą? Ružauską, sūnų Juozapą, dukras Ievą ir Oną. Vikaro kun. Juozapo Vaičiaus palaidota parapijos kapinėse. (Akmenės RKB 1880-1899 m. mirties metrikų knyga, 189 v.)

1899 m. gegužės 9 d. Akmenės bažnyčioje bažnyčioje klebonas kun. Antanas Valentas, triskart paskelbęs balandžio 25, gegužės 2 ir 9 dienomis, sutuokė Šiaulių miestietį Juozapą Ružauską 70 metų našlį ir nuo 17 metų Akmenės miestelyje [gyvenančio], su Kruopių valsčiaus valstiete Marijona Dagiliene 45 metų našle, nuo 22 metų gyvenančia Akmenės parapijos Venciškių kaime, miestiečių teisėtų sutuoktinių Pranciškaus ir Agnieškos Butnoraitės Ružauskų sūnų su teisėtų sutuoktinių Vincento ir Magdalenos Balandytės Pranckevičių dukterimi, dalyvaujant liudininkams Jokūbui Juknevičiui, Kazimierui Borusevičiui, Ignotui Pranckevičiui ir kitiems. (Akmenės RKB 1897-1912 m. santuokos metrikų knyga, 22 v.)

1906 m. rugsėjo 6 d. Akmenės miestelyje nuo senatvinės karšos mirė Juozapas Ružauskas, Prano sūnus, Viekšnių valsčiaus valstietis 90 metų amžiaus, paliko žmoną Marijoną, vaikus Juozapą, Ievą, Oną. Kūnas šių metų ir mėnesio 9 dieną palaidotas Akmenės kapinėse klebono kun. Naudžiūno. (EAIS, Viekšnių dekanato Akmenės RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

1933 m. kovo 17 d. Akmenėje mirė Marijona Pranckevičaitė -Ružauskienė, senatve. Našlė, 95 metų. Mažeikių apskrities, Akmenės valsčiaus ir parapijos žemdirbė. Liko duktė Ona. Kunigas Balčiūnas 18 kovo palaidojo Akmenės parapijos kapuose. (EAIS, Viekšnių dekanato Akmenės RKB 1933 m. mirties metrikų knyga, 5 v.)

Pastaba. Liko Ona Dagilytė, Marijonos Ružauskienės duktė iš jos pirmosios santuokos.

1934 m. lapkričio 10 d. Papilės miest. mirė Kazimieras Kuzminskis, sirgo dusuliu. Vedęs, likusios žmonos Ievos Ružauskaitės vyras, Pranciškaus sūnus, 67 m. geležinkelio tarnautojas, prisirašęs prie Šiaulių apskrities Papilės valsčiaus ir parapijos. Šeimynos liko: sūnūs Kazimieras, Juozapas, Petras, dukterys Pranciška ir Marijona. Š. m. lapkričio 12 palaidojo kun. Kinderis Pašalpos kapinėse Papilėje. (EAIS, Viekšnių dekanato Papilės RKB 1934 m. mirties metrikų knyga, 56 v.)

Motiejus Merkys (1742-1828) ir jo vaikai

1815 metais Svėdasų bažnyčioje buvo sutuokti mano proproseneliai Juozapas Dabrega ir Domicelė Merkytė. Domicelės (šiek tiek hipotetinis) tėvas - Netikiškių kaimo valstietis Motiejus Merkys.

Motiejus Merkys gimė 1742 metais Kamajų parapijos Merkiškių kaime. Jo tėvai - valstiečiai Kazimieras Merkys ir Eva Kepalaičia.

1742 m. Motiejaus Merkio krikšto įrašas (Kamajų RKB 1697-1797 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 57 vaizdo fragmentas, epaveldas.lt)

Motiejaus brolių ir seserų gimimo vieta metrikuose pakaitomis - tai Merkiškiai, tai Merkiai. Turbūt tai buvo vienas ir tas pats kaimas, XIX a. pradžioje imtas vadinti dar ir Pakluonių vardu.

1777 metais Motiejus vedė Oną Starkučią iš Markūniškių kaimo (buvo toks Kamajų parapijoje), Mykolo ir Kristinos Starkų dukrą.

Jaunieji Merkiai iš pradžių laikėsi Motiejaus gimtinėje - Merkiškiuose. Čia jiems gimė Justinas - 1782 m., Agota - 1784 m., Kotryna - 1787 m.

Po Kotrynos gimimo Motiejaus ir Onos Merkių šeima persikėlė į Svėdasų parapijos Netikiškių kaimą. Toks kraustymasis buvo įmanomas, kadangi Netikiškiai, kaip ir Motiejaus gimtieji Merkiškiai, priklausė tam pačiam Užpalių dvarui, buvo to paties pono - Lietuvos didžiojo kunigaikščio - nuosavybė.

1789 metų Užpalių dvaro inventoriun įrašytas Motiejus Merkys (Maciej Mirkis Nowik) Netikiškiuose turėjo ketvirtį valako apgyventos žemės (grunt osiadly), tiek pat priimtos žemės (grunt przyiemny) ir dar atskirai 10 margų. Činšo mokėjo beveik tris kartus mažiau (58 zl.), negu jo kaimynai Motiejus Pernavas (151 zl.) ir Baltramiejus Masiulis (170 zl.), kurie naudojosi didesniais žemės plotais.

Netikiškiuose Motiejui ir Onai Merkiams 1793 metais gimė sūnus Juozapas, už poros metų - duktė Uršulė, krikštyta Kamajuose, ir 1798 metais - sūnus Antanas (mirė, nė trijų nesulaukęs).

Motiejaus Merkio medžio dalis nuo jo senelių iki anūkų. Paspalvintieji - autoriaus tiesioginiai protėviai.

Mano proprosenelės Domicelės krikšto įrašo rasti nepavyko. Todėl jos ir Netikiškių Merkių ryšys lieka hipotetinis.

Apie 1800 metus Motiejaus žmona ir vaikų mama Ona mirė. 1801 metų sausį našlys Motiejus vedė našlę Elžbietą Narbutienę iš Nečionių. Elžbieta, savo vaikų berods neturėjusi, vyro mažutėliams buvo už mamą.

1809 metų Užpalių dvaro inventoriuje Merkių ūkio galva - Justinas, ne Motiejus. Motiejus Merkys ūkio vadžias jau buvo perdavęs savo vyriausiam sūnui.

Iš šio pasaulio senieji Merkiai išėjo vienas po kito 1828 metais: Motiejus - kovą, Elžbieta - lapkritį. Abu palaidoti Šeduikių kaimo kapinėse.

Iki XX amžiaus pradžios veikusios kapinaitės, kur ilsisi buvę Šeduikių ir Netikiškių gyventojai. Autoriaus 2014 metų nuotrauka.

Vaikai

Justino ir Juozapo gyvenimai aprašyti atskiruose straipsneliuose.

Agota (Agnesė, Agnieška, Agneta - kaip kur) Merkytė 1803 metais ištekėjo už Silvestro Žemaičio iš Juodonių kaimo, esančio netoli Netikiškių. Regis, tuomet ilgam užsimezgė Merkių ir Žemaičių bičiulystė.

Apie 1820 - 1825 metus Žemaičiai gyveno jau ne Juodonyse, bet Trakniūnuose, paskui Skopelėje (dabar jau užmiršti vietovardžiai). Jų sūnus Kasparas 1831 metais vedė Anastaziją Antanėlytę (taip, iš tos pačios mūsų Antanėlių šeimos!).

Agotos vyras Silvestras Žemaitis mirė 1839 metais Trakniūnuose. Tuomet gyvi buvo penki jų sūnūs: Jonas, Kasparas, Ignotas, Juozapas ir Konstantinas. O 1853 metais laidojant Agotą, mirusią Lašinių kaime (kirčiuojamas antras skiemuo), belikę du: Kasparas ir Juozapas. Agota ir Silvestras Žemaičiai palaidoti Svėdasų kapinėse.

Kotryna, kaip ir jos sesuo Agota, nutekėjo į Juodonis. Ją 1809 metais vedė Motiejus Tumas.
Motiejui ir Kotrynai Tumams Juodonyse kas metai antri gimė vaikai, buvo ir dvynės dukros. Suskaičiavau jų dešimt, gimusių iki 1826 metų. Ne visi išgyveno. 1828 metais Motiejui Tumui mirus, našlė Kotryna liko su septyniais vaikais.

Trečioji Merkytė - Uršulė - vėliau ne kartą buvo giminei svarbių ceremonijų dalyvė (1817 metais ji buvo Uršulės Tumaitės, 1818 metais - Karolinos Dabregaitės, o 1820 metais - Konstancijos Merkytės ir Konstantino Žemaičio krikšto mama). Uršulės likimas kol kas nežinomas.

Domicelės gyvenimas - jos vyrui skirtame straipsnelyje Juozapas Dabrega (1796-1869) ir jo vaikai.

© 2015-2020 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys

1742 m. spalio 7 d. pakrikštytas vaikas vardu Motiejus, tėvai teisėti sutuoktiniai Kazimieras Merkys ir Eva Kepalaičia iš Merkiškių, krikštatėviai Motiejus Sargūnas iš Ragelių ir Margarita Kepalaičia iš Kalvių. (Vikiteka, Kamajų RKB atitinkamų metų metrikų knyga, 252.jpg)

1760 m. kovo 19 d. pakrikštyta Ona, tėvai Mykolas Starkus ir Kristina Likaičia iš Markūniškių, krikštatėviai Steponas Dudonis iš Vaičionių ir Magdalena Valiukienė iš Katleriškių. (Vikiteka, Kamajų RKB, 121.jpg)

1777 m. lapkričio (...) sutuokti Motiejus Merkys iš Merkiškių vietovės ir Ona Starkučia iš Markūniškių vietovės, liudininkai Motiejus Valiukas iš Punkiškių ir Juozapas Baukys iš Musteikių kaimo, abu Užpalių parapijos. (Vikiteka, Kamajų RKB, 225.jpg)

Pastaba. Punkiškių kaimo Užpalių parapijoje nerandu, iš artimiausių Kamajams toks yra Šimonių pusėje, dabartiniame Kupiškio rajone.

1782 m. kovo 16 d. pakrikštytas vaikas vardu Justinas teisėtų sutuoktinių Motiejaus Merkio ir Onos iš Merkių [kaimo]. Krikštatėviai Jokūbas Urbanavičius iš Mieleikių ir Elžbieta Neniškienė iš Markūniškių. (Vikiteka, Kamajų RKB, 116.jpg)

Pastaba. Jokūbas Urbanavičius - Motiejaus svainis, jo sesers Agnetės Merkytės vyras.

1784 m. rugsėjo 5 d. pakrikštytas vaikas vardu Agnetė teisėtų sutuoktinių Motiejaus Merkio ir Onos iš Merkiškių. Krikštatėviai Andriejus Neniškis iš Markūniškių ir Ona Bernotienė iš Mieleikių Jūžintų parapijos. (Vikiteka, Kamajų RKB, 159.jpg)

1787 m. rugpjūčio 15 d. pakrikštyta Kotryna [duktė] teisėtų sutuoktinių Motiejaus Merkio iš Merkiškių ir Onos Starkučios. Krikštatėviai Jurgis Starkus iš Markūniškių ir Agota Merkyčia iš tos pačios vietovės. (Vikiteka, Kamajų RKB, 196.jpg)

1793 m. vasario 26 d. pakrikštytas Juozapas [sūnus] teisėtų sutuoktinių Motiejaus Merkio ir Onos iš Netikiškių. (epaveldas.lt, Svėdasų RKB 1702 -1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 134 v.)

1795 m. lapkričio 15 d. pakrikštyta Uršulė iš Netikiškių Svėdasų parapijos, tėvai teisėti sutuoktiniai Motiejus Merkys ir Ona Starkučia. Krikštatėviai Pranciškus Pernavas ir Pranciška Neniškaičia. (Vikiteka, Kamajų RKB, 068.jpg)

1798 m. sausio 14 d. pakrikštytas Antanas [sūnus] gimęs šiandien teisėtų sutuoktinių Motiejaus Merkio ir Onos, krikšto tėvai Urbonas Starkus ir Agota Masiulytė, Netikiškiai. (Svėdasų RKB atitinkamų metų metrikų knyga, privatus šaltinis)

Pastaba. Privatus šaltinis - tai Artūro Šlapelio ir Mindaugo Baltuškos rinkiniai.

1800 m. gruodžio 20 d. vaikas Antanas Merkys palaidotas. Netikiškiai. (Svėdasų RKB, priv. šalt.)

1801 m. sausio 29 d. sutuokti Motiejus Merkys, našlys iš Netikiškių Svėdasų parap. ir Elžbieta Narbutienė, našlė iš Nečionių. Liudininkai Bartolomiejus Neniškis iš Markūniškių ir Motiejus Vanagas iš Mikėnų Užpalių parap. (Vikiteka, Kamajų RKB, 142.jpg)

1803 m. rugsėjo 11 d. [sutuokti] iš Juodonių Silvestras Žemaitis ir Agota Merkytė, [liudininkai] Mykolas Žemaitis ir Motiejus Žemaitis. (Svėdasų RKB, priv. šalt.)

1809 m. sausio 24 d. [sutuokti] iš Juodonių Motiejus Tumas ir Kotryna Merkytė, [liudininkai] Simonas Stanys ir Urbonas Starkus. (epaveldas.lt, Svėdasų RKB 1802-1818 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 248 v.)

1815 m. lapkričio 21 d. kun. Mykolo Smolskio, Svėdasų klebono, Vilniaus katedros kanauninko, sutuokti Juozapas Dobrega iš Šeduikių ir Domicelė Merkytė, liudininkai Justinas Žemaitis ir Motiejus Tumas. (epaveldas.lt, Svėdasų RKB 1802 -1818 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 314 v.)

1828 m. kovo 12 d. Netikiškių kaime mirė valstietis Motiejus Merkys nuo karštinės, likusios našle valstietės Elžbietos iš Narbučių Merkienės vyras, turėjęs 60 metų, palikęs sūnus Justiną ir Juozapą. Kurio kūną mirusiojo šeima kovo 14 d. palaidojo Šeduikių kapinėse. (Svėdasų RKB, priv. šalt.)

1828 m. liepos 7 d. Juodonių kaime mirė valstietis Motiejus Tumas nuo opos (z wrzodu), valstietės Kotrynos iš Merkių Tumienės vyras 50 metų amžiaus. Paliko sūnus Ignotą, Kazimierą Viktorą, dukras Kotryną, Juozapotą, Veroniką, Uršulę, Karoliną. Kurio kūnas vikaro kun. Jurgio Bogušo šių metų liepos 9 d. buvo palaidotas viešosiose parapijos kapinėse už miesto. (Svėdasų RKB, priv. šalt.)

Pastaba: Liko du sūnūs - Ignotas ir Viktoras Kazimieras Tumai.

1828 m. lapkričio 27 d. Netikiškių kaime mirė valstietė Elžbieta Merkienė, valstiečio Motiejaus Merkio buvusio žmona (Macieja Mierkia byłego małżonka) 60 metų amžiaus, bevaikė. Kurios palaikus mirusiosios šeima šių metų lapkričio 29 dieną palaidojo Šeduikių kapinėse.(Svėdasų RKB, priv. šalt.)

1853 m. lapkričio.25 d. Lašinių kaime mirė valstietė Agnieška Žemaitienė nuo džiūties (от сухот), mirusio Silvestro žmona, turėjusi 80 metų, liko sūnūs Kasparas, Juozapas. Jos kūną vikaras kun. V. Sonulevičius šių metų ir mėnesio 26 d. Svėdasų parapijos kapinėse palaidojo. (Svėdasų RKB, priv. šalt.)

Jonas Repšys iš Radžionių ir jo vaikai

Su Repšiais Dabregos susigiminiavo 1860 metais, kai Užpalių bažnyčioje Aleksandras Dabrega iš Svėdasų parapijos Šeduikių kaimo buvo sutuoktas su Rozalija Repšyte iš Užpalių parapijos Vilučių kaimo. Ši Dabregų pora - mano proseneliai.

Rozalijos Dabregienės brolis, jos pirmojo vaiko Jonuko krikštatėvis Jonas Repšys buvo gimęs 1828 metais netoli Užpalių, Šeimyniškių kaime (kurį metrikų knygose ilgai rašydavo Siemeniškių vardu). Netrukus Jono tėvai Ignotas ir Apolonija Repšiai dėl nebeatsekamų priežasčių persikraustė į Vilučius, kur Jonas užaugo ir gyveno iki savo brandaus amžiaus.

Netrukus po kraštą sukrėtusio 1863 metų sukilimo jis turėjo palikti Vilučius, tačiau ne dėl represijų. 1865-tųjų birželį Jonas išėjo užkuriu į Kamajų parapijos Radžionių kaimą, vesdamas 28 metų našlę Kazimierą Čerškutę - Indriūnienę.

Kazimiera savo pirmąjį vyrą Joną Indriūną, mirusį Radžionyse 40 metų amžiaus nuo karštinės, buvo palaidojusi Duokiškio kapinėse tų metų kovą. Našlė liko su dukromis Emilija ir Juozapota. Jaunesniajai Juozapotai tebuvo 8 mėnesiai.

Radžionių kaimo lokacija (maps.lt žemėlapio fragmentas)

Radžionių kaimas iš Vilučių pasiekiamas per Duokiškį, kur tuo metu bažnyčios dar nebuvo, tiktai koplyčia kapinėse. Vilutiškiai lankė Užpalių, o Radžionių žmonės - Kamajų bažnyčią. Jonas su Kazimiera susituokė Kamajuose.

Antroje santuokoje Kazimiera Radžionyse iki 1880 metų pagimdė dar septynetą vaikų. Į kūmus Repšiai kvietė ne tiktai savo giminę (Repšius, Čerškus), bet ir Kazimieros pirmojo vyro artimuosius (Boleslovą Indriūną, jo žmoną Grasildą).

Ką pavyko sužinoti apie Jono ir Kazimieros Repšių vaikus - mano senelio Juozapo Dabregos pusbrolius ir pusseseres?

1. Antanas Repšys gimė 1866 metais. Vedė Oną Pipinytę. Tarp 1908 ir 1923 metų Radžionių kaime jie susilaukė bent septynių vaikų. Maži būdami mirė trys: Marija (1908-1908), Pranciška (1914-1916), Albinas (1917-1918). Pastarieji du palaidoti kapinaitėse prie Kamajėlių palivarko.

Ir kitų vaikų, pavėlavęs su vedybomis, Antanas Repšys nebeužaugino. Mirė 1926 metų rugpjūtį nuo prietvaro (taip vadindavo vidurių užkietėjimą arba šlapimo susilaikymą). Jam buvo be poros mėnesių 60, liko žmona Ona, sūnūs Napoleonas - 15 metų, Balys - 13 metų, Alfonsas - 7 metų ir duktė Emilija - 3 metų. Antanas Repšys palaidotas Kamajų parapijos kapinėse.

2. Karolina Repšytė gimė 1869 metais. Senatvės nesulaukusi, mirė tarp 1895 ir 1907 metų.

3. Grasilda Repšytė (1870-1874) mirė vaikystėje, palaidota Radžionių kapinaitėse.

4. Apie Povilo Repšio (1872-?) gyvenimą žinių neturiu. Jo tėvo Jono mirties dieną 1908 metų kovą jis buvo gyvas.

5. Jonas Repšys, gimęs 1874 metais, su žmona Ona Umaraite gyveno tuose pačiuose Radžionyse ir ten susilaukė mažiausiai dvylikos vaikų. Vaikai gimdavo po du ir net po tris, bet daugelis neišgyveno: Juozas ir Jonas (gimę tais pačiais 1906 metais, pirmasis - vasarį, antrasis - gruodį), Veronika (1908-1909), iš dvynukių Valerija (1910-1911), trynukai Jurgis, Ona ir Tadas (gimę 1914 metų rugpjūtį ir tą patį mėnesį “nuo silpnumo” vienas po kito mirę).

Pats Jonas Repšys neturėjo nė 50-ties, kai 1922 metų kovą jį pražudė plaučių uždegimas. Buvo palaidotas Kamajų kapinėse. Liko žmona Ona, sūnus Pranciškus - 7 metų, dukros Anelė - 12 m., Sofija -10 metų, Kazimiera - 3 metų, Stefanija - mėnesio amžiaus. Kas nutiko su jais? Žinome tiek, kad Anelė Repšytė 1938 metais ištekėjo už Alfonso Dručiūno iš Jūžintų parapijos Dauliūnų kaimo.

6. Teofilė Repšytė, gimusi 1877 metais, 1910 metais buvo sutuokta su Antanu Teniniu iš tos pačios Kamajų parapijos Rablių kaimo. Greitai likusi našle, Teofilė 1912 metais ištekėjo už taip pat našlio Ignoto Dilbos iš Panemunėlio parapijos Vėbriškių kaimo. (Iš Vėbriškių kaimo beliko akmuo su atminimo lentomis, kur surašytos XX amžiaus viduryje kaime gyvenusiųjų pavardės. Dilbų ten nėra).

7. Dominykas Repšys (1880-1880) mirė kūdikystėje, palaidotas Radžionių kapinaitėse.

Apie Indriūnaites - Kazimieros dukras iš pirmosios santuokos - žinių neturiu (žr. Post scriptum).

Savo anūkais Jonas ir Kazimiera Repšiai pasidžiaugti vargu ar spėjo. Kazimiera mirė tarp 1895 ir 1907 metų, našlys Jonas - 1908 metų pavasarį, palikęs sūnus Antaną, Povilą, Joną ir dukterį Teofilę. Kaip parašyta Jono Repšio mirties metrikuose, “jo kūną trečią po mirties dieną palaidojo vietos klebonas kun. Jokimas parapijos bažnyčioje“. Be abejo, raštininko riktas - palaidojo ne bažnyčioje, o Kamajų parapijos kapinėse.

Ar seniesiems Radžionių Repšiams mirus jų vaikai dar bendravo su savo giminaičiais Šeduikių Dabregomis? Galbūt, bet išlikusios metrikų knygos to neliudija.

© 2015 Aleksandras Sakas

Post scriptum I

Iš Irmos Indriūnaitės - Šidiškienės gavau žinių apie Indriūnaites, Kazimieros Repšienės dukras iš jos pirmosios santuokos, augintas ir Jono Repšio. Jaunesnioji iš jų, Juozapota, trylikos metų mirė nuo skarlatinos, palaidota Radžionių kapinaitėse. Vyresnioji Emilija 1886 metais ištekėjo už Juozapo Dagio, susilaukė keturių sūnų ir keturių dukrų, gyveno Kamajų parapijos Ažubalių kaime. Emilija mirė 1918 metų spalį.

© 2016

Post scriptum II

Monografijoje "Kamajai" ("Versmės" leidykla, Vilnius, 2016) radau dar truputį žinių apie Radžionių Repšius - Jono Repšio anūkus.

Jonas Šedys Kamajų valsčiaus pradžios mokyklų apžvalgoje pateikė 1931 - 1932 mokslo metais Minčiūnų pradžios mokyklą lankiusių vaikų sąrašą. Ten yra keturi Repšiukai iš Radžionių kaimo, visi užrašyti Onos vaikais. Tais metais Radžionyse gyveno dvi Onos Repšienės, viena - Antano našlė, kita - Jono.

Tai jų mažutėliai lankė Minčiūnų mokyklą. Tais mokslo metais į I skyrių ėjo Antano vaikai Alfonsas ir Emilija, o į III skyrių - Jono dukros Kazimiera ir Stefanija.

Ar toli būdavo vaikams iš Radžiūnų iki Minčiūnų mokyklos, nežinau, Minčiūnų žemėlapyje neberandu. Jie buvo kažkur tarp Radžiūnų ir Duokiškio.

© 2021

Priedas. Metrikų duomenys (pasiekiami per EAIS):

1828 m. gegužės 5 d. aš, kunigas Juozapas Baueris pakrikštijau kūdikį vardu Jonas, gimusį Šeimyniškiuose šio mėnesio 4 d., sūnų tėvo Ignoto Rapševičiaus ir motinos Apolonijos iš Milašauskių namų, teisėtų sutuoktinių, krikšto tėvai Liudvikas Kaunelis su Veronika Gaigaliene. (Užpalių RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)

Pastaba. Liudvikas Kaunelis - Anastazijos Milašauskaičios, Apolonijos sesers, vyras. Veronika Gaigalienė - Repšytė, Ignoto sesuo.

1865 m. birželio 6 d. Kamajų bažnyčioje vikaras kun. Gulbinas triskart paskelbęs gegužės 24 ir 30 ir birželio 6 sutuokė valstietį Joną Repšį nevedusį 30 metų iš Užpalių parapijos Vilučių kaimo su valstiete Kazimiera Indriūniene našle 28 m. iš Kamajų parapijos Radžionių kaimo, valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Apolonijos gimusios Melnikaite Repšių sūnų, su valstiete Kazimiera Indriūnaite (?) našle, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Jonui Repšiui, Kazimierui Indriūnui, Juozapui Čerškui, Mykolui Čerškui, Dominykui Kaunevičiui ir kitiems. (Kamajų RKB 1856-1879 santuokos metrikų knyga, 133 v.).

Pastaba. Tą birželio dieną raštininko mintys kažkur nuklydo ir vietoje jaunosios tėvų jis užrašė nei šį, nei tą. O jaunojo motinos Apolonijos Repšienės mergautinė paavardė buvo ne Melnikaitė, bet Milašauskaitė. Ši klaida paaiškinama tuo, kad Apolonijos tėvas Pranciškus Milašauskas buvo Satarečiaus vandens malūno malūnininkas, labiau žinomas ne pavarde, o pravarde - Melnikas (rus. malūnininkas).

1866 m. spalio 20 d. Kamajų bažnyčioje vikaras kun. Radavičius pakrikštijo kūdikį vardu Antanas valstiečių teisėtų sutuoktinių Jono ir Kazimieros gimusios Čerskyte Repšių sūnų, gimusį šių metų spalio 16 d. Kamajų parapijos Radžionių kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Antanas Repšys su Karolina, Mykolo Čerskio žmona. (Kamajų RKB 1866 -1873 m. gimimo metrikų knyga, 16 v.)

1869 m. sausio 7 d. Kamajų bažnyčioje klebonas kun. Gauduševičius pakrikštijo kūdikį vardu Karolina valstiečių teisėtų sutuoktinių Jono ir Karolinos (?) iš Čerskių Repšių dukterį, gimusią šių metų ir mėnesio 4 d. šios parapijos Radžionių kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Juozapas Čerskis su Kotryna, Rapolo Repšio žmona. (Kamajų RKB 1866 -1873 m. gimimo metrikų knyga, 69 v.)

1870 m. rugpjūčio 30 d. Kamajų bažnyčioje vikaras kun. Radavičius pakrikštijo kūdikį vardu Grasilda valstiečių teisėtų sutuoktinių Jono ir Kazimieros iš Čerskių Repšių dukterį, gimusią šių metų ir mėnesio 26 d. šios parapijos Radžionių kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Justinas Baukys su Grasilda, Boleslovo Indriūno žmona. (Kamajų RKB 1866 -1873 m. gimimo metrikų knyga, 108 v.)

1872 m. rugpjūčio 5 d. Kamajų bažnyčioje vikaras kun. Juozapas Lukavičius pakrikštijo kūdikį vardu Povilas valstiečių teisėtų sutuoktinių Jono ir Kazimieros iš Čerskių Repšių sūnų, gimusį 1872 m. rugpiūčio 3 vietos parapijos Radžionių kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Mykolas Merkys su mergina Dominyka Čerškute. (Kamajų RKB 1866 -1873 m. gimimo metrikų knyga, 163 v.)

1874 m. liepos 16 d. Kamajų bažnyčioje klebonas kun. Juozapas Gauduševičius pakrikštijo kūdikį vardu Jonas valstiečių teisėtų sutuoktinių Jono ir Kazimieros iš Čerskių Repšių sūnų, gimusį 1874 m. liepos 12 vietos parapijos Radžionių kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Juozapas Baukys su Anele, Juozapo Trembelio žmona. (Kamajų RKB 1873 -1880 m. gimimo metrikų knyga, 22 v.)

1877 m. lapkričio 17 d. Kamajų bažnyčioje vikaras kun. Boleslovas Rakauskas pakrikštijo kūdikį vardu Teofilė Jūžintų valsčiaus Gudziškio (?) bendruomenės valstiečių teisėtų sutuoktinių Jono ir Kazimieros Čerskytės Repšių dukterį, gimusią 1877 m. lapkričio 13 vietos parapijos Radžionių kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Boleslovas Indriūnas su Rozalija, Leopoldo Pankevičiaus žmona.
Prierašas: 1912.V.14 Kamajų RK parapijos bažnyčioje sutuokta su našliu Ignotu Dilba. (Kamajų RKB 1873 -1880 m. gimimo metrikų knyga, 122 v.)

1880 m. sausio 2 d. Kamajų bažnyčioje klebonas kun. Juozapas Gauduševičius pakrikštijo kūdikį vardu Dominykas Jūžintų valsčiaus Gudziškio (?) bendruomenės valstiečių teisėtų sutuoktinių Jono ir Kazimieros Čerskytės Repšių sūnų, gimusį 1880 metų sausio 1 vietos parapijos Radžionių kaime. Krikšto tėvais buvo Dominykas Pankevičius su mergina Agota Čerskyte. (Kamajų RKB 1873 -1880 m. gimimo metrikų knyga, 179 v.)

1908 m. kovo 27 d. Radžionių kaime nuo senatvės mirė Jonas Ignoto Repšys, Jūžintų valsčiaus valstietis, 80 metų našlys po žmonos Kazimieros iš Čerskių, čionykštis parapijietis, paliko sūnus Antaną, Povilą, Joną, dukterį Teofilę. Jo kūną 3-ią po mirties dieną palaidojo vietos klebonas kun. Jokimas parapijos bažnyčioje. (Kamajų RKB 1907-1920 m. mirties metrikų knyga, 7 v.)