Ieškoti šiame dienoraštyje

2019 m. vasario 6 d., trečiadienis

1934 metų ateitininkų ekskursija su vyskupu Reiniu

1930 metais tautininkų valdžiai uždraudus mokyklose politines organizacijas, krikščionių demokratų globojami moksleiviai ateitininkai toliau veikė nelegaliai. Išvykos gimtajam kraštui pažinti buvo viena jų veikimo formų, leidusi susirinkti draugėn didesniam ateitininkų būriui.

1934 metų gegužį grupė moksleivių ateitininkų su vyskupu Mečislovu Reiniu priešakyje išvyko iš Kauno į rytinį Lietuvos kampelį - Zarasus. Ekskursija subūrė grupę jaunuolių, Kaune siekiančių mokslo suaugusiųjų gimnazijose ir profesinio parengimo mokyklose. Rašytinės medžiagos apie šią išvyką kol kas nepavyko aptikti. Tačiau pagal Aleksandro Sako - tuomet suaugusiųjų gimnazijos (dr. J. Tumėno brandos kursų) moksleivio - archyve išlikusias nuotraukas kelionės maršrutą bei kai kuriuos jos dalyvius galima nustatyti. Visų fotografijų autorius - Leonas Dainys, “Pavasario” komercinės gimnazijos moksleivis.

Žaliomis šakomis papuoštas autobusas, sustojęs pakeliui iš Kauno į Zarasus. A. Sako užrašas nuotraukoje: J. E. vysk. Reinio istorinė vieta. Žinant, kad vyskupas Reinys buvo gimęs Daugailių valsčiaus Madagaskaro vienkiemyje, beveik neabejotina, kad ekskursantai išlipo įkvėpti Jo Ekscelencijos gimtinės apylinkių oro ties Daugailiais, dabartinių Utenos ir Zarasų rajonų paribyje.

Nuotraukos centre - vyskupas M. Reinys. Žemėliau trečias iš kairės - A. Sakas, visose šiose nuotraukose atpažįstamas iš garbanų. Antrasis stovintis iš kairės - Jonas Bastakys, Kauno “Pavasario” komercinės gimnazijos moksleivis, penktoji - Marcelina Banytė iš Fredos aukštesniosios sodininkystės ir daržininkystės mokyklos - vienplaukė, su tvarkingu sklastymu per vidurį.

Įvažiuojant į Zarasus aplankytas Nepriklausomybės paminklas, pastatytas pavasarininkų 1924 metais pirmojo pasaulinio karo karių kapinėse. Grupės ekskursantų priekyje sėdi A. Sakas ir šios ekskursijos fotografas L. Dainys (su uniformine kepuraite).

Kuri vieta? Užrašas po nuotrauka: Nugi prie Zarasų. Matyt, tai tiltas per protaką tarp Zaraso ir Zarasaičio ežerų. Dalis keliautojų susėdę valtelėn, A. Sakas, nespėjęs į ją ar netilpęs, pozuoja, įrėmęs šonan ranką.

Prie kažkurio iš keturių miesto ežerų, greičiausiai - prie Zaraso. Užrašas po nuotrauka: Zarasuose. Anksti rytą. Vienam ekskursantui (A. Sakui) kažkas nutiko, ir tai pakėlė jo draugų nuotaiką tą vėjuotą rytą.

Dienai pragiedrėjus – Kauno moksleivija be vadovų. M. Banytė – stovi kairiajame krašte. Apačioje iš dešinės - Pranas Gužauskas, A. Sakas ir šalia jo į kadrą griūvantis fotografas L. Dainys.

Už kelių kilometrų nuo Zarasų - Lietuvos ir Latvijos siena.

Prie pasienio stulpo. Užrašas nuotraukoje sako, kad Latvijos žemėje.Tarp stovinčių centre - vysk. M. Reinys, o dešinėje- prie ekskursijos prisijungęs kunigas Petras Rauda, tuo metu dirbęs Zarasų gimnazijos kapelionu.

Stelmužės ąžuolas. Žmonių daug - kauniečiai su vyskupu M. Reiniu, juos lydintys vietiniai zarasiškai, gal ir kitos ekskursijos dalyviai, nes kunigui P. Raudai iš kairės matome ir kunigą Alfonsą Lipniūną, to meto Panevėžio vyskupijos darbo su jaunimu vadovą. Būryje kas kur - ir tas keletas atpažintų moksleivių: M. Banytė, J. Bastakys, L. Dainys, P. Gužauskas, A. Sakas...

Post scriptum

1940 m. sovietų okupantai suėmė Praną Gužauską ir laikė Telšių kalėjime. Karui prasidėjus, raudonarmiečiai ir lietuvių kolaborantai nukankino Rainių miškelyje 1941 m. birželio 25 d.

1943 m. nacių okupantai suėmė ir išgabeno į Štuthofo koncentracijos stovyklą kunigą Alfonsą Lipniūną. Jo gyvybė užgęso jau 1945 m., palaidotas Lenkijoje, Pucke. 1989 m. kunigo palaikai perlaidoti Panevėžio katedros šventoriuje.

1944 m. mokytoja Marcelina Banytė - Pėstininkienė su vyru ir dviem mažais vaikais traukėsi į Vakarus. Vokietijoje neaiškiomis aplinkybėmis pražuvo jos vyras, o netrukus ji neteko ir dukrelės. Grįžo į Lietuvą. Mirė 1983 m., palaidota Ąžuolų Būdoje.

1945 m. sovietų okupantai suėmė ir įkalino Vorkutoje studentą Aleksandrą Saką. Po penkerių metų išsiuntė į Sibiro tremtį. Lietuvon sugrįžo 1954 m. Mirė 1998 m., palaidotas Palangoje.

1946 m. suėmė kanauninką Petrą Raudą. Grįžusį iš lagerio 1956 m., po metų vėl areštavo ir kalino dar penkerius metus. Mirė 1974 m., palaidotas Utenoje.

1947 m. suėmė arkivyskupą Mečislovą Reinį. Mirė 1953 m. Rusijoje, Vladimiro kalėjime. Palaidotas bendrame kape, tiksli palaidojimo vieta nežinoma.

© 2012, 2015 Aleksandras Sakas jun.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą