1930 metais tautininkų valdžiai uždraudus mokyklose politines organizacijas, krikščionių demokratų globojami moksleiviai ateitininkai
toliau veikė nelegaliai. Išvykos gimtajam kraštui pažinti buvo viena jų
veikimo formų, leidusi susirinkti draugėn didesniam ateitininkų būriui.
1934 metų gegužį grupė moksleivių ateitininkų su vyskupu Mečislovu Reiniu
priešakyje išvyko iš Kauno į rytinį Lietuvos kampelį - Zarasus.
Ekskursija subūrė grupę jaunuolių, Kaune siekiančių mokslo suaugusiųjų
gimnazijose ir profesinio parengimo mokyklose. Rašytinės medžiagos apie
šią išvyką kol kas nepavyko aptikti. Tačiau pagal Aleksandro Sako - tuomet suaugusiųjų gimnazijos (dr. J. Tumėno brandos kursų)
moksleivio - archyve išlikusias nuotraukas kelionės maršrutą bei kai
kuriuos jos dalyvius galima nustatyti. Visų fotografijų autorius - Leonas Dainys, “Pavasario” komercinės gimnazijos moksleivis.
Žaliomis šakomis papuoštas autobusas, sustojęs pakeliui iš Kauno į
Zarasus. A. Sako užrašas nuotraukoje: J. E. vysk. Reinio istorinė
vieta. Žinant, kad vyskupas Reinys buvo gimęs Daugailių valsčiaus
Madagaskaro vienkiemyje, beveik neabejotina, kad ekskursantai išlipo
įkvėpti Jo Ekscelencijos gimtinės apylinkių oro ties Daugailiais,
dabartinių Utenos ir Zarasų rajonų paribyje.
Nuotraukos centre - vyskupas M. Reinys. Žemėliau trečias iš
kairės - A. Sakas, visose šiose nuotraukose atpažįstamas iš garbanų.
Antrasis stovintis iš kairės - Jonas Bastakys, Kauno “Pavasario” komercinės gimnazijos moksleivis, penktoji - Marcelina Banytė iš Fredos aukštesniosios sodininkystės ir daržininkystės mokyklos - vienplaukė, su tvarkingu sklastymu per vidurį.
Įvažiuojant į Zarasus aplankytas Nepriklausomybės paminklas, pastatytas
pavasarininkų 1924 metais pirmojo pasaulinio karo karių kapinėse.
Grupės ekskursantų priekyje sėdi A. Sakas ir šios ekskursijos fotografas
L. Dainys (su uniformine kepuraite).
Kuri vieta? Užrašas po nuotrauka: Nugi prie Zarasų. Matyt, tai tiltas
per protaką tarp Zaraso ir Zarasaičio ežerų. Dalis keliautojų susėdę
valtelėn, A. Sakas, nespėjęs į ją ar netilpęs, pozuoja, įrėmęs šonan
ranką.
Prie kažkurio iš keturių miesto ežerų, greičiausiai - prie Zaraso.
Užrašas po nuotrauka: Zarasuose. Anksti rytą. Vienam ekskursantui (A.
Sakui) kažkas nutiko, ir tai pakėlė jo draugų nuotaiką tą vėjuotą rytą.
Dienai pragiedrėjus – Kauno moksleivija be vadovų. M. Banytė – stovi kairiajame krašte. Apačioje iš dešinės - Pranas Gužauskas, A. Sakas ir šalia jo į kadrą griūvantis fotografas L. Dainys.
Už kelių kilometrų nuo Zarasų - Lietuvos ir Latvijos siena.
Prie pasienio stulpo. Užrašas nuotraukoje sako, kad Latvijos žemėje.Tarp
stovinčių centre - vysk. M. Reinys, o dešinėje- prie ekskursijos
prisijungęs kunigas Petras Rauda, tuo metu dirbęs Zarasų gimnazijos kapelionu.
Stelmužės ąžuolas. Žmonių daug - kauniečiai su vyskupu M. Reiniu, juos lydintys vietiniai
zarasiškai, gal ir kitos ekskursijos dalyviai, nes kunigui P. Raudai iš
kairės matome ir kunigą Alfonsą Lipniūną, to meto Panevėžio vyskupijos darbo su jaunimu vadovą. Būryje kas kur - ir tas keletas atpažintų moksleivių: M. Banytė, J. Bastakys, L. Dainys, P. Gužauskas, A. Sakas...
Post scriptum
1940 m. sovietų okupantai suėmė Praną Gužauską ir laikė Telšių
kalėjime. Karui prasidėjus, raudonarmiečiai ir lietuvių kolaborantai
nukankino Rainių miškelyje 1941 m. birželio 25 d.
1943 m. nacių okupantai suėmė ir išgabeno į Štuthofo koncentracijos
stovyklą kunigą Alfonsą Lipniūną. Jo gyvybė užgęso jau 1945 m.,
palaidotas Lenkijoje, Pucke. 1989 m. kunigo palaikai perlaidoti
Panevėžio katedros šventoriuje.
1944 m. mokytoja Marcelina Banytė - Pėstininkienė su vyru ir dviem
mažais vaikais traukėsi į Vakarus. Vokietijoje neaiškiomis aplinkybėmis
pražuvo jos vyras, o netrukus ji neteko ir dukrelės. Grįžo į Lietuvą.
Mirė 1983 m., palaidota Ąžuolų Būdoje.
1945 m. sovietų okupantai suėmė ir įkalino Vorkutoje studentą
Aleksandrą Saką. Po penkerių metų išsiuntė į Sibiro tremtį. Lietuvon
sugrįžo 1954 m. Mirė 1998 m., palaidotas Palangoje.
1946 m. suėmė kanauninką Petrą Raudą. Grįžusį iš lagerio 1956 m., po
metų vėl areštavo ir kalino dar penkerius metus. Mirė 1974 m.,
palaidotas Utenoje.
1947 m. suėmė arkivyskupą Mečislovą Reinį. Mirė 1953 m. Rusijoje,
Vladimiro kalėjime. Palaidotas bendrame kape, tiksli palaidojimo vieta
nežinoma.
© 2012, 2015 Aleksandras Sakas jun.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
-
Mano prosenelis (senelio Juozapo Dabregos tėvas) Aleksandras Dabrega gimė 1817 metų balandį Svėdasų parapijos Šeduikių kaime . Buvo pirmagim...
-
1937 metais mano mama Elena Dobregaitė baigė gimnaziją Rokiškyje ir tais pačiais metais įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą medici...
-
Išliko keliolika mano tėvo Aleksandro Sako (1908-1998) kadaise gautų arba pirktų atvirukų, taip pat nuotraukų su Lietuvos vietovių vaizdais...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą