Ieškoti šiame dienoraštyje

2019 m. rugpjūčio 4 d., sekmadienis

Prisimenant gydytoją E. Dobregaitę - Sakienę…

Prienų rajono ir Birštono krašto laikraštis “Gyvenimas” 2011 m. lapkričio 9 d. (Nr. 87 (9442)) paskelbė publikaciją “Prisimenant gydytoją E. Dobregaitę - Sakienę…” Tas laikraščio numeris internetu jau nepasiekiamas, todėl publikacijos tekstas su iliustracijomis kartojamas tinklaraštyje “Res familiaris”.


Šių (2011) metų lapkričio 7 dieną sukako 50 metų, kai Klaipėdoje mirė Elena Dobregaitė - Sakienė (1916-1961), Lietuvos partizanų gydytoja, Prienų motinos ir vaiko konsultacijos organizatorė ir pirmoji vedėja, savanorė Sibiro tremtinė.

Redakcijai parašęs jos sūnus Aleksandras Sakas atsiuntė savo motinos biografiją, deja, joje - vos kelios eilutės apie tą laikotarpį, kai Elena Dobregaitė - Sakienė gyveno ir dirbo Prienuose. Galbūt šias biografijos spragas savo prisiminimais užpildytų pastabūs vyresnio amžiaus mūsų laikraščio skaitytojai?

Elena Dobregaitė - Sakienė gimė 1916 m. kovo 21 d. Rokiškio apskrities Svėdasų valsčiaus Šeduikių kaimo ūkininkų šeimoje.

Vienintelė iš aštuonių vaikų Elena leista aukštesnių mokslų. 1937 m. ji baigė Rokiškio Tumo – Vaižganto gimnaziją ir tais pačiais metais įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą. Svajojo studijuoti literatūrą, tačiau teko pasirinkti praktiškesnę specialybę - mediciną.

Nuo 1942 m. Elena dirbo Utenos apskrities ligoninėje gydytoja – praktikante. 1943 m. gavo leidimą apsigyventi ir verstis gydytojo praktika Anykščiuose. Nuo 1944 m. dirbo Anykščių vaikų ambulatorijos, paskui motinos ir vaiko konsultacijos vedėja.

Anykščiuose 1945 m. balandį ištekėjo už Aleksandro Sako, Dotnuvos žemės ūkio akademijos paskutinio kurso studento. Vyras tuo metu buvo ieškomas NKGB organų, po poros mėnesių jis buvo suimtas. 1946 m vasarį gimė sūnus Aleksandras. Vengdama tremties, Elena apsirūpino vietos kitataučių liudijimais apie jų gelbėjimą vokiečių okupacijos metais. 1946 m. buvo apdovanota TSRS medaliu “Už šaunų darbą Didžiojo Tėvynės karo metais”.

Padėjo Lietuvos partizanams. Brolis Jonas iš Šeduikių arkliais veždavo sužeistuosius, kuriuos Elena slėpė, gydė ir slaugė savo bute dabartinės Vilniaus g. 16 name, Anykščiuose, arba vykdavo suteikti gydytojo pagalbos į gimtųjų Šeduikių apylinkes.

1948 m. persikėlė į Prienus. 1950 m. organizavo Prienų motinos ir vaiko konsultaciją, dirbo jos vedėja.

1950 m. atsisveikinimo nuotrauka. Su prieniškiais Stankevičiais prie jų namo. Elena Dobregaitė su sūnumi - centre. Pirmoji iš dešinės - Elenos sesuo Marytė Dobregaitė - Juocevičienė, ilgametė Prienų ligoninės darbuotoja.

Po penkerių metų kalinimo Vorkutos lageriuose vyras buvo ištremtas į Sibirą. Tų pačių 1950 m. rudenį Elena paliko Lietuvą ir su sūnumi išvažiavo gyventi pas vyrą į Krasnojarsko krašto Minusinsko rajoną, kur dirbo didelių sibirietiškų kaimų – Tigrickojė, paskui Kavkazskojė – gydytoja.

Kavkazskojė, 1954 m.

Po Stalino mirties visa šeima 1954 m. grįžo Lietuvon. Elena dirbo Kelmės raj. Kražių miestelio ambulatorijos vedėja, ligoninės gydytoja. 1955 m. susilaukė sūnaus Vytauto, 1958 m. – sūnaus Remigijaus.

1959 m. persikėlė į Klaipėdą, kur dirbo I-uose gimdymo namuose ginekologe, žuvies pramonės ligoninėje cechine terapeute. 1960 m. pajuto sunkios ligos – vėžio – simptomus. Buvo operuota Klaipėdoje, Leningrade, gydoma Vilniuje. Mokslo draugų ir kitų kolegų nuoširdžios pastangos padėti nebegalėjo. Mirė 1961 m. lapkričio 7 d. Palaidota Palangoje.

© 2012 Res familiaris

2019 m. rugpjūčio 2 d., penktadienis

Kazimieras Merkys (1707-?) ir jo vaikai

Merkių tėvonija - Kamajų parapijos Merkių arba Merkiškių kaimas. XVIII amžiuje jis priklausė valstybiniam Užpalių dvarui ir buvo už kelių kilometrų į rytus nuo Kamajų. XIX amžiaus pradžioje imtas vadinti dar kitu - Pakluonių - vardu.

Pakluonių lokacija (maps.lt žemėlapio fragmentas)

1707 metų kovą nežinomi mums krikštatėviai nuvežė iš Merkių kaimo į Jūžintų bažnyčią pakrikštyti Adomo ir Evos Merkių sūnų. Kodėl ne į savo parapijos Kamajų bažnyčią, sunku pasakyti, Jūžintai buvo nei arčiau, nei toliau. Raštininkas (kunigas Jurgis Tamošauskas - Georgius Tomaszewski) kaimo pavadinimą lotyniškame tekste užrašė dar ir su lenkišku prielinksniu, gavosi - de Zmierkiow. Vaikui davė Kazimiero vardą.

1736 metų lapkritį po jungtuvių Kamajų bažnyčioje Kazimieras Merkys į Merkiškius parsivežė Evą Kepalaitę iš Kalvių.

Kazimiero Merkio iš Merkiškių ir Evos Kepalaitės iš Kalvių 1736 m. santuokos įrašas Kamajų RKB metrikų knygoje. Šaltinis - Vikiteka

Žinome devynis Kazimiero ir Evos Merkių vaikus. Visi gimė Merkiškiuose. Apie tėvų gyvenimą po jų jauniausios dukros Marijonos gimimo 1761 metais nieko tikro nežinome.

Vaikai

Pirmoji dukra Kotryna 1764 metais ištekėjo už Juozapo Baukio iš Likančių, kur Užpalių parapijoje, ant Šventosios upės kranto. 1775 metų įrašas teigia Baukius gyvenus jau Musteikiuose, tos pačios Užpalių parapijos kaime.

Sūnus Juozapas vedė Marijoną Vitkevičiūtę iš Mikniūnų, jiedu tarp 1770 ir 1787 metų susilaukė devynių vaikų (Rozalijos, dvynukų Kasparo ir Kotrynos, Agotos, Simono, Uršulės, Jono, Gabrieliaus ir Juozapo). Visi vaikai užrašyti gimę Merkiškiuose, tiktai Juozapas jaunesnysis - Merkių kaime. Kurie maži mirė (Simonas), tuos laidojo Merkiškių kapinaitėse.

Dukra Ona 1775 metais ištekėjo už Jurgio Bernoto ir išsikėlė į Jūžintų parapijos Mieleikių kaimą. Ten tarp 1777 ir 1790 metų pagimdė dvi dukras (Agotą, Oną) ir keturis sūnus (Justiną, Juozapą, Joną, Simoną).

Sūnus Jurgis vedė 1783 metais ir su žmona Ona Valiukaite Kremesiškėse susilaukė trijų vaikų (Benedikto, Jono ir Agnetės), bet netrukus neteko žmonos. Tada - 1794 metais - našlys Jurgis vedė Sofiją Tuskaičią, Kremesiškėse iki 1811 metų pagimdžiusią jam dar aštuonis vaikus (Jurgį, Oną, Kazimierą, Joną ir dar Marijoną, Uršulę, Kasparą, Juozapą, mirusius vaikystėje).

Kazimiero Merkio medžio dalis nuo jo iki anūkų. Paspalvintieji - autoriaus tiesioginiai protėviai.

Sūnus Motiejus 1777 metais vedė Oną Starkutę iš Markūniškių kaimo. Iš pradžių gyveno Motiejaus gimtinėje, paskui - tarp 1787 ir 1793 metų - persikraustė į Svėdasų parapijos Netikiškių kaimą. Motiejus ir Ona Merkiai - šio teksto autoriaus tiesioginiai protėviai. Jų dukros Domicelės anūkas - Juozapas Dabrega, autoriaus senelis.

Dukra Agnetė savo sesei Onai iš paskos 1779 metais išvažiavo į tuos pačius Mieleikius, ištekėdama už Jokūbo Urbanavičiaus iš Mieleikių kaimo. Agnetė ir Jokūbas Urbanavičiai - taip pat teksto autoriaus tiesioginiai protėviai. Jjų sūnaus Rapolo proanūkė - Veronika Dabregienė, autoriaus močiutė).

Žinoma, senelis Juozapas ir močiutė Veronika nenujautė, kad abu turi to paties Merkių kraujo. Jų ir jų protėvių gyvenimus skyrė šimtas šešiasdešimt su viršum metų.

© 2015-2021 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys

1707 m. kovo 14 d. pakrikštytas Kazimieras [sūnus] Adomo Merkio ir Evos iš Merkių (Adami Mierkis et Ewa de Zmierkiow). (epaveldas.lt, Jūžintų RKB 1705-1796 m. gimimo ir santuokos metrikų knyga, 6 v.)

1721 m. kovo 14 d. pakrikštyta Eva [duktė] Petro Kepalo ir Evos Žilytės iš Kalvių, krikštatėviai Kristoforas Žilė iš Vaitkūnų ir Elžbieta Kalpokienė iš Kalvių. (Vikiteka, Kamajų RKB atitinkamų metų metrikų knyga)

1736 m. lapkričio 11 d. sutuoktas Kazimieras Merkys iš Merkiškių su Eva Kepalaite iš Kalvių (Casim. Mierkis de Mierkiszki cum Eva Kepalaycia de Kalwie). Liudininkai Jonas Paršukas iš Mikniūnų ir Adomas Kepalas iš Kalvių. (Vikiteka, Kamajų RKB, 068.jpg)

Devynis Kazimiero ir Evos Kepalaičios Merkių vaikus surašysiu trumpai (krikšto data, vardas, gimtinė, krikštatėviai). Visi jie krikštyti Kamajų bažnyčioje:

1738.02.09, Kotryna, Merkiškiai, Tomas Sargūnas iš Ragelių ir Kotryna Kepalaičia iš Kalvių.
1740.04.03, Juozapas, Merkiškiai, Motiejus Sargūnas iš Ragelių ir Kotryna Kepalaičia iš Kalvių.
1742.10.07, Motiejus, Merkiškiai, Motiejus Sargūnas iš Ragelių ir Margarita Kepalaičia iš Kalvių.
1745.05.02, Konstancija, Merkiškiai, Motiejus Sargūnas iš Ragelių ir Margarita Kepalaičia iš Kalvių.
1747.12.25, Tomas, Merkiai, Motiejus Kepalas iš Kalvių ir Ona Sargūnienė iš Ragelių.
1749.01.01, Ona, Merkiškiai, Tomas Sargūnas iš Ragelių ir Konstancija Merkienė iš Merkiškių.
1751.09.26, Jurgis, Merkiai, Tomas Sargūnas iš Ragelių ir Elžbieta Kepalaičia iš Kalvių.
1759.04.04, Agnetė, Merkiškiai, Kazimieras Paulauskis iš Kamajų miestelio ir Sofija Giriūnienė iš Giriūnų.
1761.10.25, Marijona, Merkiškiai, Petras Kepalas iš Kalvių ir Margarita Grižaičia iš Vabalių.

1764 m. spalio 21 d. aš, Ambrozijus Jankovskis, sutuokiau Juozapą Baukį iš Likančių su Kotryna Merkyčia iš Merkiškių. Liudininkai Andriejus Baukys iš Likančių ir Juozapas Pernavas iš Mikniūnų. (Vikiteka, Kamajų RKB, 137.jpg)

1775 m. spalio 15 d. palaiminta santuoka Jurgio Bernoto iš Maleišių kaimo ir Onos Merkyčios iš Merkiškių vietovės, liudininkai Laurynas Sidabras iš Dauliūnų kaimo ir Juozapas Baukys iš Musteikių, kaimo. (Vikiteka, Kamajų RKB, 212.jpg)

1779 m. spalio 7 d. palaiminta santuoka Jokūbo Urbanonio iš Mieleikių ir Agnetės Merkyčios iš Merkių. Liudininkai Motiejus Vigėlis iš Putrinės ir Jurgis Bernotas iš Mieleikių. (Vikiteka, Kamajų RKB)

1783 m. lapkričio 9 d. [sutuokti] Jurgis Merkys iš Netikiškių ir Ona Valiukaitė. (epaveldas.lt, Svėdasų RKB 1702-1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 172 v.)

1794 m. kovo 27 d. mirė Ona Merkienė iš Kremesiškių 40 metų. (epaveldas.lt, Jūžintų RKB 1769-1796 m. mirties metrikų knyga, 122 v.)

1794 m. spalio 12 d. sutuokti Jurgis Merkys ir Sofija Tuskaičia iš Kremesiškių. Liudininkai Jurgis Bernotas ir Motiejus Stepanonis. (Vikiteka, Kamajų RKB, 106.jpg)