Mortos ir Domininko Sakų dukra Julija gimė 1919 m. liepos 12 d. Papilėje - miestelyje, kuriame prabėgo jos vaikystė ir jaunystė.
Kaip ir kone visi papiliškiai tarpukaryje, Julija mokėsi ir aktyviai reiškėsi vietos jaunimo veikloje, miestelio kultūriniame gyvenime. Buvo Papilės moterų šaulių grupės narė, dainavo šaulių sąjungos chore.
Karo metu baigė gailestingųjų seserų kursus Vilniuje. 1944 metų vasarą buvo gimtojoje Papilėje.
Artėjant frontui, Sakų šeima pasitraukė į nuošalų Avižlių kaimelį. Čia vieną spalio dieną su jaunesniąja seserimi Maryte, lydėdamos draugą, persikėlė per Ventą, ir kaip tik tomis valandomis rusai pradėjo smarkų puolimą. Grįžti nebuvo įmanoma. Kaip stovi - be pinigų, be maisto ir drabužių atsargų - buvo priverstos trauktis su frontu Liepojos pusėn, iš kur pabėgėlių pilnu, iš oro bombarduojamu laiveliu abi seserys išplaukė į Dancigą (dabartinį Gdanską).
Vokietijoje, turbūt Dilingeno karo pabėgėlių stovykloje, Julija susipažino su muziku Jonu Zdaniumi (Zdanavičiumi), ten vadovavusiu lietuvių chorui. Julijai su seserimi Maryte išvykus į JAV, o Jonui - į Australiją, juodviejų keliai kuriam laikui išsiskyrė, tačiau draugystė nenutrūko, ir 1954 metų gegužę Julija ir Jonas susituokė Australijoje, Adelaidės mieste. Pora apsigyveno JAV, Evanstone (prie Čikagos). Čia 1955 metais gimė sūnus Almis. Vėliau Zdanių šeima įsikūrė pietuose – Hot Springso miestelyje, Arkanzaso valstijoje.
Julija domėjosi daile, tačiau pati tapyti negalėjo, nes buvo alergiška dažams. Nuo 1962 metų ėmėsi kurti siuvinėtus paveikslus. Julijos vyras, įžvelgęs jos talentą, skatino dirbti šia kryptimi toliau.
Dalyvavo parodose Hot Springse, Dalase, Hiustone, Finikse, Litl Roke, Hendersono universitete, buvo ruošiamos individualios parodos Čikagoje ir Arkanzaso valstijoje. Susilaukė palankių atsiliepimų spaudoje.
Darbavosi ir labdaros organizacijoje - Lietuvos Dukterų draugijoje.
Tačiau atėjo 1975 metai, ypatingai rūstūs Julijai. Jai buvo diagnozuotas vėžys, prasidėjo kankinanti ir ilga, keliolika metų trukusi kova su sunkia liga. Tų pačių metų spalį mirė jos gyvenimo draugas Jonas Zdanius.
Julija 1978 m. eilinės savo parodos Čikagoje rengėjams rašė: “Siuvinėjimo menas man yra malonus žaidimas su spalvomis, jų ieškojimas bei derinimas. Visa tai drauge yra man vaistas, kovojant su vėžiu ir našlės gyvenimu“.
1988 metų spalio mėn. parodos Jaunimo centre Čikagoje katalogas skelbė:
Julija Zdanienė savo originaliais kūriniais siuvinėtais paveikslais jau 1975 m. su dideliu pasisekimu dalyvavo Southern Artist dailės parodoje Hot Springs, Arkansas. Nuo to laiko pilnateisė tos draugijos ir Fine Arts Center narė. J. Zdanienė Čikagoje turėjo keturias parodas, pirmoji 1975 m. lapkričio mėn. Tautiniuose namuose, visos kitos Jaunimo Centre.
J. Zdanienė turėjo dešimt individualių parodų Hot Springs, AR ir apylinkėse. Taip pat dalyvavo šešiose South Artist Assn. rengiamose parodose, kuriose laimėjo už originalumą ir spalvas keturias I-as premijas, dvi II-as, tris III-čias ir šešias - garbės.
J. Zdanienės darbuose vyrauja lietuvių liaudies kryžių ir smūtkelių motyvai ir gamtiniai abstraktai.
Julijos paveikslų yra privačiose kolekcijose JAV ir šiek tiek Lietuvoje. Daugumos jų kampelyje yra parašas - ULI.
Julijos sveikatos būklei vis blogėjant, sūnus Almis parsivežė mamą į Čikagą, kur po kelių savaičių, 1993 m. balandžio 29 d., ji mirė. Buvo sulaukusi 73 metų. Palaidota Čikagos lietuvių kapinėse, šalia vyro Jono Zdaniaus.
Pastaba: čia pateikiami Julijos Zdanienės darbai - mėgėjišku fotoaparatu atliktų nuotraukų kopijos, tad jų ir originalų atspalvis gali kiek skirtis. Geresnės kokybės yra atskirai įdėta “Peteliškių” fotografija.
© 2011, 2016 Aleksandras Sakas
Priedas:
Form RA, Julijos Sakaitės užpildyta Australijos imigracijos tarnyboms:
Šaltinis - National Archives of Australia (Už nuorodą ačiū p. Jonui Mockūnui iš Australijos).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą