Ieškoti šiame dienoraštyje

2024 m. balandžio 22 d., pirmadienis

Marijona Dabregaitė - Dijokienė (1872-?)

Mano senelio Juozapo Dabregos sesutė Marijona gimė 1872 metų gruodį Svėdasų parapijos Šeduikių kaime. Jos tėvai - valstiečiai Aleksandras ir Rozalija Dabregos. Marijona buvo jų šeštas vaikas.

1874 metais šeimą užpuolė baisi tais laikais liga - raupai. Vasarį mirė mama Rozalija, kovą - broliukas Mykolas.

Našlys tėvas vedė antrą kartą. Su Morta Kustaite jis susilaukė dar dviejų vaikų, bet jiems jau kūdikystėje buvo supilti kauburėliai Šeduikių kaimo kapinaitėse.

Augo Marijona su broliukais Jonu, Antanu, Juozapu ir sesute Ona. Buvo sulaukusi dvylikos, kai 1885 metų balandį neteko tėvelio ("nuo senatvės" - parašyta mirties metrikuose).

Vyriausias brolis Jonas paveldėjo ūkį ir baigė auginti jaunesniuosius brolius ir seseris. Pamotėlės Mortos likimas man nežinomas.

Brolis Jonas, pats dar būdamas nevedęs, 1900 metų vasario 20 dieną iškėlė dvigubas vestuves savo seseriai Marijonai ir broliui Juozapui (mano seneliui). Marijona buvo išleista už valstiečio Rapolo Dijoko iš Užpalių parapijos Ilčiukų kaimo.

Ilčiukuose, ant Šventosios kranto, prabėgo visas likęs Marijonos gyvenimas. Vaikų neturėjo. Rodos, anksti liko našle.

Gal toji pati Marijona Dijokienė iš Ilčiukų yra minima monografijoje “Užpaliai”, kurią kaip padegėlę Užpalių valsčiaus taryba atleido nuo 1933 metų žemės mokesčio (“Užpaliai”, I dalis, leidykla “Versmė”, Vilnius, 2013, 322 pusl.).

Vytautas Mikučionis ten pat (834 pusl.), baigdamas savo pasakojimą apie Ilčiukų kaimą, rašė:

Liko nepaminėta Dijokienės sodyba, kurios kieme kolūkis pasistatė kontorą. Sodyba stovi iki šiol, o Dijokų nebėra. Kitapus kelio kaip koks paminklas stūkso apleista parduotuvė.

Dijokienės nepamiršo ir ilčiukiškė Aldona Mikučionienė, pokario vaikas. Pasak jos, gegužinės pamaldos vykdavusios išimtinai pas Marijoną Dijokienę... Kaime per Šventosios upę buvusios kelios brastos. Vieną jų žmonės vadindavę Dijokienės brasta ("Ilčiukai - kaimas, pažymėtas vandens girnų ženklu", laikraščio "Utenos diena" portalas udiena.lt, 2019.11.20, autorius nenurodytas).

© 2024 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys

1872 m. gruodžio 17 d. Svėdasų bažnyčioje kun. Bytautas pakrikštijo kūdikį vardu Marijona valstiečių teisėtų sutuoktinių Aleksandro ir Rozalijos iš Repšių Dobregų dukrą, gimusią šių metų ir mėnesio 7 d.. šios parapijos Šeduikių kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Povilas Repšys su Veronika, Juozapo Rimkevičiaus žmona. (Svėdasų RKB 1866 -1875 m. gimimo metrikų knyga, 147 v.)

1874 m. vasario 26 d. Šeduikių kaime nuo raupų mirė Rozalija Dobregienė, Svėdasų parapijos 40 metų valstietė. Paliko vyrą Aleksandrą, sūnus Joną, Antaną, Mykolą, Juozapą, dukras Marijoną ir Oną. Jos kūnas šių metų ir mėnesio 27 dieną kun. Bytauto palaidotas parapijos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

1885 m. balandžio 6 d. Šeduikių kaime nuo senatvės mirė Aleksandras Dobrega, Alotų valsčiaus valstietis, turėjęs 80 metų, paliko žmoną Mortą iš Kustų, sūnus Joną, Antaną, Juozapą, dukras Oną, Marijoną. Jo kūną palaidojo klebonas kun. Zalieskis parapijos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

1900 m. vasario 20 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Vincentas Velžys, triskart paskelbęs vasario mėnesio 2, 6 ir 13 dienomis, sutuokė Užpalių valsčiaus valstietį Rapolą Dijoką, 30 metų viengungį iš Užpalių parapijos Ilčiukų kaimo, su Alotų valsčiaus valstiete Marijona Dobregaite, 24 metų mergina iš Svėdasų parapijos Šeduikių kaimo, valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Anastazijos, gimusios Pajėdaite, Dijokų sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Aleksandro ir Rozalijos, gimusios Repšyte, Dobregų dukterimi, dalyvaujant liudininkams Povilui Viliokui, Jonui Gaigalui ir J. Dobregai. (Svėdasų RKB 1898-1920 m. santuokos metrikų knyga, 39 v.)

2024 m. kovo 28 d., ketvirtadienis

Kazimieras ir Ona Vanagai iš Vilučių

1791 metų lapkritį Užpalių bažnyčioje buvo sutuokti tos bažnyčios parapijonys, karališkieji žemdirbiai Kazimieras Vanagas iš Vilučių kaimo ir Ona Repšytė iš Gailiešionių kaimo. Karališkieji, nes abu šie kaimai priklausė valdovo Užpalių dvarui, taigi, ir jų žmonės buvo karaliaus, gyvenę kiek laisviau ir sočiau, negu kitų aplinkinių dvarponių baudžiauninkai.

Vilučiai, 2015 m. Nuotrauka iš VietovesLT.

Kazimiero ir Onos santuokos metrikuose jų tėvų vardai neužrašyti (dėl to lieka abejonės, ar šio straipsnelio priede esantys gimimo metrikai yra jų, o ne kitų bendravardžių).

Kaip rodo Užpalių bažnyčios knygos, po santuokos Kazimieras ir Ona Vanagai gyveno Vilučiuose, kur viena po kitos gimė jų trys dukros - Marcijona, Barbora, Liudgarda. Paskui, tarp 1800 metų pabaigos ir 1801 metų pradžios, gimimo metrikų knygose yra nedidelė spraga. Nedidelė, bet apmaudi, nes skaičiavimai rodo kad būtent tuo metu Kazimieras ir Ona Vanagai galėjo susilaukti dar vieno ypatingo vaiko - dukros Karolinos. Karolina Vanagaitė ypatinga tuo, kad yra šio teksto autoriaus proproprosenelė (močiutės prosenelė arba prosenelės močiutė - kaip kam patinka).

Po Karolinos, ketvirtos iš eilės dukros, į Vanagų kiemą gandrai ėmė skraidinti sūnus, ir jų atnešė taip pat keturis - Juozapą, Liudviką, Joną, Dominyką. O 1812 metais buvo dar vienos krikštynos, jau turbūt paskutinės - gimus dukrai Rozalijai.

Nespėjęs užauginti savo mažiausiųjų vaikų, 1817 metų kovą šeimos galva Kazimieras Vanagas mirė. Vyriausiam iš sūnų, Juozapui, tada buvo tik penkiolika, o ūkiui vesti reikėjo vyriškų rankų, tai jau balandį Karolina, kad ir jaunutė, buvo išleista už Rapolo Urbanavičiaus, atėjusio į Vilučius užkuriu iš gretimos Svėdasų parapijos Šeduikių kaimo.

1828 metų Užpalių parapijiečių sąrašuose į vieną Vilučių kaimo šeimyną įrašyti: Rapolas Urbanavičius su žmona Karolina ir vaikais Anupru, Elžbieta, Eufrozine, Karolinos motina Ona Vanagienė, broliai Juozapas (jau su savo žmona Ona), Liudvikas, Jonas Vanagai, seserys Rozalija ir Barbora Vanagaitės. Surašyti vienokiu rašalu, o kitokiu iš sąrašo Urbanavičiai išbraukti. Matyt, sąrašai sudaryti, kartojant kažkokius senesnius, paskui patikslinti - 1828 metais Urbanavičių Vilučiuose jau nebuvo (sūnus Ciprijonas gimė Šeduikiuose dar 1827 metų liepą). Pirmuoju sąraše tapo vyriausias iš Kazimiero Vanago sūnų - Juozapas.

Kazimiero Vanago (1758-1817) medžio dalis. Paspalvintieji - autoriaus tiesioginiai protėviai.

Ona Vanagienė mirė Vilučiuose 1844 metų kovą. Palaidota kaimo kapinaitėse. Jos mirties metrikuose paminėti likę sūnūs Juozapas ir Liudvikas. Taip, bet ne visai taip. Buvo ir daugiau jos gyvų vaikų. Štai, trumpa žinių apie juos suvestinė.

Vyriausia dukra Marcijona dar 1812 metais buvo išleista už Vincento Merkio iš Mikėnų.

Vincentas Merkys - koks sutapimas! Toje pačioje Užpalių parapijoje, tiktai Kėpių kaime, tuo metu gyveno dar vienas Vincentas Merkys, autoriaus proproprosenelis (močiutės prosenelis).

Tiesą sakant, tokie sutapimai nelabai stebina. Tame Aukštaitijos kampe Merkių arba Mierkių buvo beveik kiekviename kaime, neretai vienodais vardais, panašaus amžiaus. Genealogui atskirti vienus Merkius nuo kitų - užduotis nelengva, kartais neįveikiama. Tas pats ir su giminaičiais Vanagais, Vaškeliais, Repšiais - jų, kaip ir Merkių, Užpalių parapijoje gyveno devynios galybės.

O Marcijona Vanagaitė Merkienė Mikėnuose susilaukė bent poros vaikų, bet anksti liko našle. 1820 metų gegužę Marcijona ištekėjo už antrojo vyro Nikodemo Leikos. Nuo tų metų jos pėdsakų Užpalių knygose neberandu, gal išsikėlė į kitą parapiją?

Antroji Kazimiero ir Onos Vanagų dukra, Barbora, jos tėvo mirties metais dar buvo netekėjusi, tačiau tuomet, ieškant užkurio, kažkaip apeita jaunesnės sesers Karolinos. Barborą ištekino 1828 metais į Kaniūkus už Nikodemo Gudo, arba Gudelio.

Barboros vyras Nikodemas gyveno jaunesnio brolio Justino Gudo šeimoje. Į tuos vyro brolio namus pateko ir Barbora. Niekas nežino, kaip sugyveno brolienės Gudienės, bet aišku, kad namų šeimininke Barbora būti negalėjo. Čia gimė penki jos vaikai.

Barboros sūnų Kasparą Gudą 1854 metais atidavė į rekrūtus. Tuo metu Rusija nelabai sėkmingai kariavo Krymo karą su turkais ir europiečiais, turkų sąjungininkais. Kasparo likimo nežinau.

Senstelėję - tai jau 1866 metų sąrašo žinios - Nikodemas ir Barbora Gudai gyveno pas kaimyną Povilą Miškinį, buvo jo darbininkai.

Grįžtu prie Kazimiero ir Onos Vanagų vaikų. Kaip sakiau, sūnus Juozapas 1826 metais vedė ir perėmė iš savo svainio Rapolo Urbanavičiaus tėvų ūkį Vilučiuose. Juozapo žmona - Ona Vaškelytė iš Bajorų kaimo.

Juozapo ir Onos Vanagų žinau penkis sūnus ir dukrą. Sūnaus Dominyko krikšto tėvu 1831 metais buvo kaimynas Ignotas Repšys, Vanagams - tiesiog geras kaimynas, o šio teksto autoriui - proprosenelis. Kito sūnaus - Antano - krikšto mama 1833 metais buvo Apolonija Repšienė, Ignoto žmona, taigi, autoriaus propromočiutė.

1843 metais Juozapo Vanago žmonai mirus, mėnesį panašlavęs Juozapas vedė Vilučių kaimynę Veroniką Sirvydytę. Antroje santuokoje Juozapas susilaukė dar trijų dukrų ir keturių sūnų.

Juozapo dviejų sūnų, netikrų brolių Dominyko ir Rapolo gyvenimu domėjosi ir aprašė Dominyko proanūkė Marija Vanagaitė - Dovydaitienė (Vilučių kaimas, monografija "Užpaliai", I dalis, "Versmės" leidykla, Vilnius, 2013). Turiu ir ašen sukurpęs šia tema straipsnelį.

Kazimiero ir Onos Vanagų sūnūs Liudvikas ir Jonas buvo likę gyventi tėvų namuose, brolio Juozapo šeimoje. Juozapui ilgai nė berno samdyti nereikėjo, "dėdės" buvo už bernus.

Tai truko tol, kol 1843 metų spalį mirė kaimynas Motiejus Sirvydis, palikęs žmoną Viktoriją ir šešis vaikus. Po kelių mėnesių, 1844 metų vasarį, jaunesnysis "dėdė" Jonas vedė našlę Viktoriją Sirvydienę, buvusią Gaigalaitę, ir iš Vanagų namų išėjo pas Sirvydžius.

Jono Vanago žmona Viktorija, jau pusamžė moteris, savo antrajam vyrui dar gimdė vaikus (žinau bent du, jų dukra Karolina ištekėjo už duokiškėno našlio Kazimiero Karalevičiaus).

Laikui bėgant, Sirvydžių ūkio vadžias perėmė Viktorijos sūnus iš pirmosios santuokos Baltramiejus Sirvydis su žmona Karolina, beje, Vanagaite (iš kitų, iš Kušlių kaimo Vanagų).

Ir pabaigai - apie "dėdę" Liudviką, dar ilgiau už Joną užsibuvusį tėvų namuose. Tiktai baigdamas penktą dešimtį, 1853 metų sausį Liudvikas Vanagas susuko atskirą lizdelį su daug jaunesne Konstancija Stukaite iš Mikėnų. 1866 metų Vilučių kaimo sąraše jis ir Konstancija užrašyti vieni patys, be vaikų.

© 2024 Aleksandras Sakas

Priedas

1758 m. vasario 8 d. aš kuris aukščiau [Užpalių kamendorius Andriejus Lenartavičius] pakrikštijau Kazimierą, gimusį 6 d., tėvų Jokūbo Vanago ir Onos Matyčios, teisėtų sutuoktinių iš Vilučių. Krikštatėvis Steponas Vilutis iš ten pat su Birkaičia iš Pelanių. (EAIS, Užpalių RKB 1742 - 1764 metų gimimo metrikų knyga, 90 v.)

Pastaba. Jokūbo ir Onos Vanagų kitų vaikų gimimo metrikuose motinos pavardė - Natyčia.

1774 m. rugpjūčio 14 d. [Užpalių kamendorius tėvas Albanas Vaitkevičius] pakrikštijo Oną, gimusią 12 d. tėvams Juozapui Repšiui ir Kristinai Masiulyčiai, teisėtiems sutuoktiniams iš Gailiešionių. Krikštatėvis Pranciškus Repšys iš Gailiešionių su Ona Remeikiene iš Vaiskūnų. (EAIS, Užpalių RKB 1764 - 1786 metų gimimo metrikų knyga, 71 v.)

1791 m. lapkričio 6 d. aš kuris aukščiau [Užpalių vikaras Pranciškus Hopanskis] sutuokiau Kazimierą Vanagą iš Vilučių ir Oną Repšyčią iš Gailiešionių. Liudininkai: Tomas Vilutis iš Vilučių ir Pranciškus Repševičius iš Ramavidiškių. (EAIS, Užpalių RKB 1779 - 1831 metų santuokos metrikų knyga, 30 v.)

Kazimiero ir Onos Vanagų vaikai (gimimo metai ir mėnuo, vardas, krikštatėviai, skliaustuose - papildomi duomenys):

1793.06 Marcijona (1812.11 santuoka su Vincentu Merkiu iš Mikėnų, 1820.05 santuoka su Nikodemu Leika)
1798.04 Barbora (1828.11 santuoka su Nikodemu Gudeliu iš Kaniūkų)
1800.02 Liudgarda
1801? Karolina (1817.04 santuoka su Rapolu Urbanavičiumi iš Svėdasų parapijos Šeduikių kaimo, mirė 1881.08 Šeduikiuose)
1802.03 Juozapas, Vincentas Romeikis iš Žaibiškių ir Agota Vilutyčia iš Vilučių (1826.11 santuoka su Ona Vaškelyte iš Bajorų, 1843.05 santuoka su Veronika Sirvydyte iš Vilučių)
1804.08 Liudvikas, Jurgis Masiulis ir Agota Vilutyčia (1853.01 santuoka su Konstancija Stukaite iš Mikėnų)
1807.06 Jonas, Laurynas Vilutis ir Liudgarda Romeikienė (1844.02 santuoka su Viktorija Gaigalaite Sirvydiene iš Vilučių)
1810.03 Dominykas, Vincentas Romeikis ir Veronika Vilutienė (mirė 1811.06 Vilučiuose)
1812.04 Rozalija, Mykolas Vanagas ir Rozalija Vilutienė (mirė 1830.06 Vilučiuose)

Visi gimę Užpalių parapijos Vilučių kaime, krikštyti Užpalių bažnyčioje.

2023 m. gruodžio 4 d., pirmadienis

Jokimas Sakas

Mano prosenelio Jono Sako tėvai buvo Jokimas Sakas ir Kotryna Šmataitė, Kiemeliškių valsčiaus Svyronių parapijos Kareniotų kaimo valstiečiai. Kareniotų kaimas dabar priklauso Baltarusijos Astravo rajonui.

Šis tekstas - apie proprosenelį Jokimą Saką.

Jokimo gimimo metrikų nebuvau radęs, tačiau 1837 metų santuokos įrašas liudijo, kad Jokimas turėjo gimti apie 1816 metus, o jo tėvai - valstiečiai teisėti sutuoktiniai Kazimieras Sakas ir Antanina Buikaitė.

Jokimo antrosios, 1861 metų, santuokos metrikuose jo amžius - 46 metai, išeitų, buvo gimęs apie 1815 metus, kas nesikerta su ankstesnėmis žiniomis. Jokimo tėvu užrašytas Kazimieras Sakas, tačiau motina - Ona Nevedomskaitė!

Be abejo, raštininkai klysdavo, ypač paskubomis darydami metrikų knygų dekanatinius nuorašus, tad galėjo supainioti ir Jokimo motinos vardą pavardę. Kas buvo Jokimo motina, geriausiai išaiškintų jo gimimo metrikai. Kodėl jų nerandu, nors Svyronių parapijos, kurioje gyveno Jokimas Sakas, metrikų knygos yra be spragų - nuo amžiaus pradžios iki pat 1819 metų?

Gal mūsų Jokimas gimė kitoje parapijoje? Gal gimė vėliau, po 1819 metų - prie tokių metrikų knygų neprieinu. Tačiau, jei tai nutiko, tarkim, 1820 metais, išeitų, kad Jokimas apvesdintas 17 metų amžiaus. Lyg per jaunas, nors pasaulyje yra visko buvę...

Dar kartą ekrane varčiau Svyronių knygas. Jokimo vardas kaip dabar, taip ir anais laikais buvo retas, todėl pro akis neprasprūdo įrašas apie Jokimą, gimusį Kareniotuose kaip tik 1816 metais, liepos mėnesį. Tačiau... šis Jokimas buvo Onos Buikaitės nesantuokinis vaikas!

Kaip sakoma, kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių ir tuo lengviau tarp jų paklysti. Ir man paklydusiam beliko spėlioti. Gal Kazimieras Sakas vedė kaimynę Oną Buikaitę, merginą su nesantuokiniu vaiku, kurį įsūnijo ir užaugino kaip savo? Beje, kas ten žino, kieno sūnus buvo anas vaikelis? Gal kaip tik Kazimiero? Juk ir Sakai kartais nevengdavo paišdykauti.

Kazimiero ir Jokimo, kaip tėvo ir sūnaus, ryšį liudija ir Kazimiero Sako mirties metrikai. Ten parašyta, kad 1846 metais Kazimieras Sakas, nugalabytas karštinės, Kareniotuose paliko sūnų Jokimą (ir žmoną Rozaliją - turbūt, Jokimo pamotėlę).

Šiaip ar taip, savo proprosenelio Jokimo tėvu (ar įtėviu) manau buvus Kazimierą Saką. O motina? Ona Buikaitė, Antanina Buikaitė ar Ona Nevedomskaitė? Kartojasi Ona ir Buikaitė, tai gal Ona Buikaitė?

*

Svyronyse 1837 metais Jokimas Sakas susituokė su Kotryna Šmataite. Abu, kaip rašoma santuokos metrikuose - iš Kareniotų, tačiau gimusi Kotryna buvo ne šiame, o gretimame Godeliūnų (Hadziłuny) kaime, kur gyveno jos tėvai, valstiečiai Stanislovas ir Marcijona Šmatai.

Jokimui Kotryna pagimdė tris sūnus - Joną, Simoną ir Juozapą. Tiksliau, tiek jų žinome buvus Kotrynos mirties dieną. Tarp Simono ir Juozapo - didelis amžiaus skirtumas, vaikų galėjo gimti daugiau, bet iš to tarpo neturime metrikų knygų. Mama Kotryna savo mažiausiojo užauginti nespėjo - mirė 1861 metais, kai Juozapėliui vos ketveri tebuvo.

Neilgai našlavęs, Jokimas Sakas vedė antrą kartą - Juozapotą Kačkonytę. Su ja Jokimas susilaukė dukros Marcijonos. Tad mirdamas (nuo paralyžiaus) 1868 metų sausį Jokimas paliko žmoną ir keturis vaikus. Palaidotas gimtojo kaimo kapinėse.


Kareniotų Sakai nuo Jokimo. Paspalvintieji - autoriaus tiesioginiai protėviai.

Jokimo vyriausias sūnus Jonas, mano prosenelis, tuo metu jau buvo vedęs vyras. Su žmona Ieva Jakubcevičiūte Kareniotuose augino savo vaikus.

Kitas Jokimo Sako sūnų, Simonas, buvo vedęs Viktoriją Bialyšaitę, turėjo dukras Apoloniją ir Salomėją. Apolonija mirė vaikystėje (1869 metais). Salomėją minėjo Zuzana Knašienė, pirmoji žinių apie Sakus pateikėja - Saliūnė užaugusi, ištekėjusi, turėjusi porą vaikų.

Kitų Jokimo atžalų, Juozapo ir jo netikros sesers Marcijonos, jokių pėdsakų neradau. O Jokimo našlė Juozapota Sakienė mirė ir buvo palaidota Svyronyse, ne Kareniotuose.

© 2023 Aleksandras Sakas

Metrikų duomenys:

Šaltinis - EAIS arba familysearch.org (iki 1819 m. ir po 1873 m.), Svyrių dekanato Svyronių bažnyčios atitinkamų metų metrikų knygos

1816 m. liepos 20 d. [Svyronių bažnyčioje pakrikštytas] Kareniotuose liepos 14 d. gimęs Jokimas, valstietės Onos Buikaitės nesantuokinis sūnus, krikšto tėvai Mykolas Mužyla su Elžbieta Ceikaite.

1816 m. lapkričio 19 d. Svyronių bažnyčioje pakrikštyta Kotryna, valst. Stanislovo ir Marcijonos Šmatų duktė, gimusi Godeliūnų kaime lapkričio 14 d. Krikšto tėvai Juozapas Kačkonis ir Elžbieta Mužylaitė.

1837 m. birželio 6 d. Svyronių bažnyčioje administratorius kun. Bonaventūra Šinskis sutuokė valstiečius Jokimą Saką (Joachim Sak), 21 metų jaunuolį, ir Kotryną Šmataitę (Katarzyna Szmatowna), 19 metų merginą, abu iš tos pačios parapijos Kareniotų kaimo, valstiečių teisėtų sutuoktinių Kazimiero ir Antaninos Buikaitės Sakų sūnų ir valstiečių teisėtų sutuoktinių Stanislovo ir Marijonos Rupenkaitės Semaškų dukterį, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Mykolui Mužilai, Simonui Jakobcevičiui, Martynui Šmatui, Simonui Slikančiui.

Pastaba: Taip dokumente - Kotrynos Šmataitės tėvai užrašyti Semaškomis.

1839 m. gegužės 28 d. Svyronių bažnyčioje jos vikaro kun. Dionyzo Zdanavičiaus pakrikštytas kūdikis vardu Anzelmas Jonas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Jokimo ir Kotrynos Šmataitės Sakų sūnus, gimęs šių metų ir mėnesio 27 dienos vakarą Kareniotų kaime. Krikštatėviais buvo valstiečiai Jokūbas Stupenka su mergina Ona Šmataite.

1841 m. lapkričio 2 d. Svyronių parapinėje bažnyčioje kun. Timofiejaus Mitraševskio pakrikštytas kūdikis vardu Simonas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Jokimo ir Kotrynos iš Šmatų Sakų sūnus, gimęs 1841 metų lapkričio 1 dieną tos pačios parapijos Kareniotų kaime. Krikštatėviais buvo Rusijos kariuomenės poručikas Jonas Sezeniovas ir valstietė Rozalija Stupenkaitė.

1846 m. sausio 12 d. Kareniotų kaime nuo karštinės mirė valstietis Kazimieras Sakas (pracowity Kazimierz Sak), valstietės Rozalijos Sakienės, likusios našle vyras, sulaukęs 80 metų, Svyronių bažnyčios parapijietis, po savęs palikęs sūnų Jokimą. Palaidotas privačiose Kareniotų kapinėse. (Įrašo Svyronių bažnyčios mirties metrikų knygoje kopija, už ją dėkingas ponui Petrui Kibickiui).

1857 m. kovo 3 d.
Svyronių parapinėje bažnyčioje jos administratoriaus kun. Prano Mosevičiaus pakrikštytas kūdikis vardu Juozapas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Jokimo ir Kotrynos Šmataitės Sakų sūnus, gimęs šių 1857 metų vasario 15 dienos vidurdienį tos pačios parapijos Koreniatų kaime. Krikštatėviais buvo valstietis Jonas Ceika ir bajorė našlė Uršulė Brancevičienė.

1861 m. gegužės 25 d. Kareniotų kaime nuo voties (от вереда) mirė valstietė Kotryna Sakienė, gimusi Šmataite. Likusio našliu Jokimo Sako žmona, 30 metų amžiaus, Svyronių bažnyčios parapijietė, po savęs paliko tris sūnus Joną, Simoną ir Juozapą, mažamečius. Jos kūną trečią dieną po mirties palaidojo patys žmonės privačiose Kareniotų kapinėse.

Pastaba. Kotryna mirė vyresnė - eidama keturiasdešimt penktus metus, ir jos vyresnieji sūnūs, Jonas ir Simonas, jau nebuvo mažamečiai.

1861 m. liepos 9 d. Svyronių bažnyčioje kunigo Prano Mosevičiaus, šios bažnyčios administratoriaus, sutuokti valstiečiai Jokimas Sakas, 46 metų našlys iš Kareniotų kaimo, ir Juozapota Kačkonytė, 32 metų iš Izarų užusienio, abu šios Svyronių bažnyčios parapijiečiai, valstiečių teisėtų sutuoktinių Kazimiero ir Onos gimusios Nevedomska Sakų sūnus ir valstiečių teisėtų sutuoktinių Petro ir Marijonos gimusios Stapovičaite Kačkonių dukra, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Jonui Ceikai, Jonui Valatkai, Stanislovui Kačkoniui, Jeronimui Kačkoniui ir daugeliui kitų.

1864 m. vasario 9 d. Svyronių bažnyčioje kunigo Prano Mosevičiaus, šios bažnyčios administratoriaus, sutuokti valstiečiai Simonas Sakas, 23 metų jaunuolis, ir Viktorija Bialyšaitė, 23 metų mergina, abu Svyronių bažnyčios parapijiečiai iš Kareniotų kaimo, valstiečių teisėtų sutuoktinių Jokimo ir Kotrynos gimusios Šmataite Sakų sūnus ir valstiečių teisėtų sutuoktinių Jurgio ir Elžbietos gimusios Lisauskaite Bialyšų dukra, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Petrui Sakui, Juozapui Šmatui, Mykolui Tubiui, Jurgiui Mužilai ir daugeliui kitų.

Pastaba. Liudininkas Petras Sakas - galbūt Simono Sako pusbrolis, Mykolo sūnus. Jis buvo vedęs Marcijoną Šamšuraitę ir gyveno tame pačiame Kareniotų kaime.

1868 m. sausio 18 d. Kareniotų kaime nuo paralyžiaus mirė valstietis Jokimas Sakas. Likusios našle Juozapotos Kačkonytės vyras, 59 metų amžiaus, šios Bažnyčios parapijietis, po savęs palikęs sūnus Joną, Juozapą, Simoną ir dukrą Marcijoną. Jo kūną valstiečiai palaidojo privačiose Kareniotų kapinėse.

1876 m. sausio 17 d. Svyronių miestelyje nuo dusulio (от дышка) mirė valstietė Juozapota Sakienė, gim. Kačkonytė, mirusio Jokimo Sako žmona, maždaug 48 m. amžiaus, liko viena dukra Marcijona. Palaidota sausio 19 d. Svyronių kapinėse.


2023 m. lapkričio 9 d., ketvirtadienis

Jonas Sakas iš Kareniotų

Kareniotai - kaimas dabartinėje Gudijoje, netoli sienos su Lietuva, Astravo rajone. Kareniotai - mano senelio Domininko Sako gimtinė.

Nei didesnio ežero, nei platesnės upės. Vien kaimo laukeliai ir miškai aplink juos. Bet už kelių kilometrų - Svyronių miestelis ir jo šonu tekanti didelė ir srauni upė, mūsų Neris, ten vadinama Vilijos vardu.

Svyronių bažnyčioje buvo krikštijami visi Kareniotuose gimę vaikai, taigi, ir senelis Domininkas, ir jo tėvas Jonas, ir - turbūt - tėvo tėvas Jokimas...

Svyronių parapija tais laikais buvo stipriai sulenkėjusi. Bažnyčios knygose neradau pavardžių su lietuviškomis galūnėmis (nežinau, kiek esu teisus, čia lietuvindamas jų rašybą). Ir mano protėvių pavardė tose knygose - Sak, kartais - Sakovič. Tiktai dalis vietovardžių liudija kadaise ten buvus lietuvių kraštą.

Kareniotų kaimo jaunų valstiečių Jokimo Sako ir Kotrynos Šmataitės šeimoje 1839 metų gegužę gimė jų pirmagimis sūnus. Svyronių bažnyčioje jis buvo pakrikštytas Anzelmo Jono vardais, kurių tik antrąjį vėliau naudojo.

Paskui gimė Jono broliukas Simonas ir turbūt dar kiti broliai ir seserys. Iš jaunesniųjų vien Juozapą žinome.

Sakų medžio dalis. Paspalvintieji - autoriaus tiesioginiai protėviai.

Joną apvesdino anksti, devyniolikinį. 1858 metų lapkritį Svyronyse jis buvo sutuoktas su Kareniotų kaimyne, šiek tiek vyresne Ieva Jakubcevičiūte. Jakubcevičių Kareniotuose tuomet gyveno ne viena šeima - Ieva buvo Andriejaus ir Juozapotos dukra.

Su Ieva Jonas Sakas pragyveno beveik dvi dešimtis metų, susilaukė kelių vaikų. Kiek jų buvo? Kai 1877 metų kovą Ieva "nuo dusulio" mirė, Svyronių bažnyčios knygoje buvo užrašyti jos trys vaikai - Pranas, Mykolas ir Pranciška. Mykoliukui tada ėjo septinti, Pranutei - ketvirti metukai. Dar vienas vaikelis, Antanas, jau buvo miręs.

Tų pačių 1877 metų gegužę našlys Jonas vedė dar kartą - Prancišką Olchovičiūtę iš Kliuščionių miestelio. Tuokėsi Kliuščionių bažnyčioje. Pranciškos tėvai - Mykolas Olchovičius ir Ona Kovanska. Pranciškos tėvas buvo seniai miręs, ją užaugino patėvis Juozapas Klimavičius.

Pranciškos šeimyninė laimė buvo labai trumpa. Po metų, 1878 metų gegužę, gimė sūnus Domininkas (mano senelis). Vos trims mėnesiams praėjus, Pranciška liko našle: Joną Saką, šeimos maitintoją, nesulaukusį nė keturiasdešimties, nusinešė neišgydoma tais laikais džiova. Jį palaidojo Kareniotų kaimo kapinaitėse.

Štai, į kokį vargą įkrito mano prosenelė Pranciška! Ką išgyveno, kaip vertėsi ji viena su savo kūdikiu ir trimis vaikais iš vyro pirmosios santuokos, kuriems taip pat reikėjo duonos ir meilės? Jos likimo nežinau.

Apie 1900-uosius metus jos sūnus Domininkas, jau į vyrus užaugęs, gyveno nebe gimtinėje, bet dabartinio Švenčionių rajono Karklinės kaime. Ten buvo nutekėjusi Pranciškos sesuo Marijona Olchovičiūtė - Maslianikienė. Kada ir kodėl Domininkas paliko tėvų namus, galiu tik spėlioti.

© 2023 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys

1837 m. birželio 6 d. Svyronių bažnyčioje administratorius kun. Bonaventūra Šinskis sutuokė valstiečius Jokimą Saką (Joachim Sak), 21 metų jaunuolį, ir Kotryną Šmataitę (Katarzyna Szmatowna), 19 metų merginą, abu iš tos pačios parapijos Kareniotų kaimo, valstiečių teisėtų sutuoktinių Kazimiero ir Antaninos Buikaitės Sakų (Kazimierza i Antoniny z Buykow Sakow) sūnų ir valstiečių teisėtų sutuoktinių Stanislovo ir Marijonos Rupenkaitės Semaškų (Stanislawa i Maryany z Rupiankow Siemaszkow) dukterį, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Mykolui Mužylai, Simonui Jakobcevičiui, Martynui Šmatui, Simonui Slikančiui. (Įrašo Svyronių bažnyčios santuokos metrikų knygoje kopija, gauta iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo).

Pastaba. Semaškos - akivaizdi raštininko klaida. Kotrynos Šmataitės tėvai - Šmatai, Stanislovas Šmatas ir Marijona Rupenkaitė (yra jų santuokos 1813 m. toje pačioje Svyronių bažnyčioje metrikai).

1839 m. gegužės 28 d. Svyronių bažnyčioje jos vikaro kun. Dionyzo Zdanavičiaus pakrikštytas kūdikis vardu Anzelmas Jonas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Jokimo ir Kotrynos Šmataitės Sakų sūnus, gimęs šių metų ir mėnesio 27 dienos vakarą Kareniotų kaime. Krikštatėviais buvo valstiečiai Jokūbas Stupenka su mergina Ona Šmataite. (EAIS, Svyronių RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)

1858 m. lapkričio 16 d. Svyronių bažnyčioje kunigo Prano Mosievičiaus, šios bažnyčios administratoriaus, sutuokti valstiečiai Jonas Sakas, dvidešimt pirmų metų jaunuolis, ir Ieva Jakubcevičiūtė, dvidešimt trijų metų mergina, abu iš Kareniotų kaimo, valstiečių teisėtų sutuoktinių Jokimo ir Kotrynos gimusios Šmataite Sakų sūnus ir valstiečių Andriejaus ir Juozapotos gimusios Plėkociute Jakubcevičių dukra, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Martynui Tubiui, Pranui Jakubcevičiui, Petrui Sakui, Jonui Mažuliui ir daugeliui kitų. (EAIS, Svyronių RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga, 386 v.)

1877 m. kovo 20 d. Kareniotų kaime nuo dusulio mirė valstietė Ieva Sakienė, gimusi Jakubcevičiūte. Likusio našliu Jono Sako žmona, turėjusi apie 30 metų, šios Bažnyčios parapijietė, po savęs palikusi sūnus Praną, Mykolą ir dukrą Prancišką. Jos kūną patys valstiečiai palaidojo privačiose Kareniotų kapinėse 22 kovo. (familysearch.org, Svyronių bažnyčios atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

1877 m. gegužės 8 d. Kliuščionių bažnyčioje klebonas kun. Jonas Galičius, triskart paskelbęs gegužės 1, 5 ir 8 dienomis, sutuokė valstietį Joną Saką, 40 metų našlį iš Svyronių parapijos Kareniotų kaimo, su valstiete Pranciška Olchovičiūte, 26 metų netekėjusia iš šios parapijos Kliuščionių kaimo, valstiečių teisėtų sutuoktinių Jokimo ir Petronelės gimusios Šmitaite sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Mykolo ir Onos Kovanskos dukterimi, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Jonui Jakobcevičiui, Pranui Klimavičiui, Tadui Oleškevičiui ir kitiems. (Baltarusijos nacionalinio istorijos archyvo Gardino m. pažyma)

Pastaba. Čia Jono Sako motina ir Jokimo Sako žmona užrašyta Petronelė Šmitaitė, bet 1837 ir 1858 metų santuokų įrašuose ji - Kotryna Šmataitė. Gal buvo du Jokimai Sakai? Kažin, ar viename kaime tuo pačiu laiku galėjo rastis du skirtingi žmonės, abu - Sakai, abu - gana retu Jokimo vardu, abu - turėję po sūnų Joną, ir dar vieno žmona - Šmataitė, o kito - Šmitaitė? Matyt, šiame dokumente suklysta. Remdamasis senesniais įrašais Jono Sako motina ir Jokimo Sako žmona laikau Kotryną Šmataitę.

1878 m. gegužės 14 d. Svyronių bažnyčioje šios bažnyčios klebono kun. N. Kačinskio pakrikštytas kūdikis Dominyko vardu, Kiemeliškių valsčiaus valstiečių teisėtų sutuoktinių Jono ir Pranciškos iš Liachovičių Sakų sūnus, gimęs šių metų ir mėnesio 7 dieną Kareniotų kaime. Krikšto tėvais buvo Juozapas Šamšura su Aleksandra, Jurgio Mužilos žmona. (familysearch.org, Svyronių bažnyčios atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)

Pastaba. Dominyko motinos mergautinė pavardė - Olchovičiūtė, kaip kad Dominyko tėvų 1877 m. santuokos metrikuose.

1878 m. rugpjūčio 16 d. Kareniotų kaime nuo džiovos mirė valstietis Jonas Sakas, likusios našle Pranciškos vyras 40 metų amžiaus, palikęs iš 1-osios santuokos sūnus Praną ir Mykolą, dukrą Prancišką, iš 2-osios santuokos sūnų Dominyką. Jo kūną patys parapijiečiai palaidojo privačiose šio kaimo kapinėse 18 rugpjūčio. (familysearch.org, Svyronių bažnyčios atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

2023 m. spalio 26 d., ketvirtadienis

Pranciškaus Ružausko palikuonys. Kazimieras

Iš visų Pranciškaus Ružausko atžalų (jų buvo gal 14) išliko Juozapas, Kazimieras, Pranas, Elžbieta ir galbūt dar kas nors.

Kazimieras Ružauskas gimė 1834 metų gruodį Viekšnių parapijos Daubiškių kaime. Buvo pirmasis santuokinis Pranciškaus ir Agnieškos Butnoraitės Ružauskų sūnus (jo vyresnysis brolis Juozapas paskubėjo gimti, motinai Agnieškai dar neištekėjus).

Kazimieras augo gimtuosiuose Daubiškiuose. Užaugęs pelnė duoną kitur. 1865 metų pradžioje Kazimieras atsirado Papilės parapijos Kalniškių kaime. Kalniškiuose prie Ventos upės buvo dvaras, ponų Beresnevičių nuosavybė, tai gal bus jiems dirbęs...

1865 metų vasarį Kazimieras Ružauskas vedė Agniešką Kučinskaitę - 31 metų našlę Norvaišienę iš Papilės parapijos Lenkų kaimo, už poros kilometrų nuo Kalniškių. Ji buvo likusi su dviem vaikais, Adomu ir Ieva, gal ir su šiokiu ar tokiu ūkiu, nes Kazimieras atėjo gyventi pas žmoną.

Čia, Lenkuose, Kazimieras susilaukė ir savo vaikų - dukrų Agnieškos ir Uršulės. Jų užauginti jam nebuvo lemta. Susirgo džiova, ir 1872 metų sausį mirė. Kazimierui nebuvo nė keturiasdešimties, tik mirties metrikuose metų nepagailėta - duoti visi 50. Palaidotas Šiaudinės kapinaitėse.

Iš Kazimiero Ružausko dukrų išgyveno Agnieška (Uršulė maža mirė 1873 metais). Agnieška Ružauskaitė 1895 metais ištekėjo už Jono Širvinskio, gyveno Papilėje, turėjo vaikų.

Kazimiero našlė Agnieška mirė Medvalakiuose 1905 metų balandį, liko vaikai Adomas, Ieva (abu iš pirmos santuokos) ir Agnieška. Palaidota Šiaudinėje, tik nežinau, prie kurio vyro - pirmojo, Motiejaus Norvaišo, ar Kazimiero Ružausko, kurie abu ten guli.

Taip pat nežinau, kaip Ružauskienė buvo atsidūrusi Medvalakiuose. O dabar - ar Lenkai, ar Medvalakiai - jų žemėlapiuose neberasti. Šie kaimai panaikinti, jų teritorijos prijungtos prie Kalniškių.

© 2023 Aleksandras Sakas

Metrikų duomenys

1834 m. gruodžio 18 d. Viekšnių bažnyčioje Žagarės bažnyčios vikaras Pranciškus Skobeikis pakrikštijo kūdikį vardu Kazimieras, valstiečių teisėtų sutuoktinių Pranciškaus ir Agnieškos iš Butnorių Ružauskų sūnų, gimusį šių 1834 metų gruodžio 18 dieną Daubiškių kaime. Krikštatėviai - valstiečiai Pranciškus Tupikas su panele Uršule Butnoraite. (Viekšnių RKB 1828-1834 m. gimimo metrikų knyga, genmetrika.eu)

1865 m. vasario 7 d. Papilės bažnyčioje kun. Adomas Rimavičius sutuokė valstiečius Kazimierą Ružauską 30 metų jaunuolį iš Kalniškių kaimo su Agnieška Norvaišiene 31 metų našle iš Lenkų kaimo, abu Papilės bažnyčios parapijiečius, valstiečių teisėtų sutuoktinių Pranciškaus ir Agnieškos gimusios Butnoraite Ružauskų sūnų, valstiečių teisėtų sutuoktinių Aleksandro ir R... gimusios Mockaite Kučinskų dukrą, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Vincentui Šalavėjui, Kazimierui Butnorui, Juozapui Ružauskui ir kitiems. (Viekšnių dekanato Papilės RKB 1865 m. santuokos metrikų knyga, 53 v.)

Kazimiero Ružausko ir Agnieškos Kučinskaitės vaikai (gimimo metai ir mėnuo, vardas, krikštatėviai, kur krikštyta, skliaustuose - papildomos žinios):

1866.07 Agnieška, Ignotas Šalavėjus ir Marijona Paulauskienė, Papilė (1895.10 susituokė su Jonu Širvinsku iš Papilės)
1870.10 Uršulė, Pranciškus Ružauskas ir Uršulė Paulauskaitė, Šiaudinė (mirė 1873.09 Lenkų k. nuo raupų)

Abi dukros gimė Papilės parapijos Lenkų kaime.

1872 m. sausio 27 d. Lenkų kaime nuo džiovos mirė valstietis Kazimieras Ružauskas, likusios našle Agnieškos iš Kučinskų vyras 50 metų, paliko dukras Agniešką ir Uršulę. Jo kūną vietinis kun. Švėgždavičius trečią dieną po mirties Šiaudinės filialinėse kapinėse palaidojo. (Viekšnių dekanato Šiaudinės bažnyčios 1872 m. mirties metrikų knyga, 97 v.)

1905 m. balandžio 18 d. Medvalakiuose mirė Agnieška iš Kučinskių Ružienė. Papilės valsčiaus ir parapijos valstietė, 80 metų našlė, paliko sūnų Adomą, dukras Ievą, Agniešką. Jos kūnas trečią dieną Šiaudinės kapinėse palaidotas kun. Chachlauskio. (Viekšnių dekanato Šiaudinės bažnyčios 1905 m. mirties metrikų knyga, 205 v.)

2023 m. spalio 8 d., sekmadienis

Ignotas Ružauskas, Ignoto sūnus

Ignoto Ružausko sūnūs, mano prosenelės Barboros Rimkienės broliai, buvo du - Jonas ir Ignotas.

Ilgokai ieškojęs Ignoto jaunesniojo gimimo metrikų, pagaliau tikiuosi juos radęs Viekšnių bažnyčios knygoje:

1864 m. gegužės 24 d. Viekšnių bažnyčioje altarista kun. Juozapas Kelpša pakrikštijo kūdikį vardu Ignotas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Uršulės gimusios Butnoraite Ružauskų sūnų, gimusį 1964 metų gegužės 24 dieną paryčiui Viekšnių parapijos Viekšnių miestelyje. Krikštatėviais buvo: valstietis Mykolas Šukys ir mergina Uršulė Ružauskaitė.

Mūsiškio Ignoto mamos pavardė turėtų būti Jokūbauskaitė. Tačiau visa kita - laikas ir vardai - tinka ir rodo, kad turime ne kurio nors kito, bet mūsų Ignoto Ružausko jaunesniojo gimimo metrikus. O motinos pavardė? Anų laikų dokumentuose pasitaiko klaidų. Juk raštininkas remdavosi ne kokiais nors popieriais, o žmonių pasakymais. Ne taip pasakė, ne taip išgirdo, ne taip užrašė...

Yra ir papildomų argumentų. Tinka gimimo vieta - Ružauskai, iki tol gyvenę Viekšnių parapijos Bugių kaime, 1864 metų gegužę jau buvo įsikūrę pačiuose Viekšniuose (tai patvirtina jų dukrelės Mortos mirties metrikai). Krikšto mama Uršulė Ružauskaitė taip pat tinka - tėvas Ignotas Ružauskas turėjo seserį Uršulę, tuomet keturiasdešimtmetę (ji taip ir liko netekėjusi).

Po ketvirčio amžiaus Ignotas Ružauskas jaunesnysis, gyvendamas Bugių kaime (kur buvo grįžę jo tėvai), rado pats ar jam pripiršo nuotaką iš gretimos Laižuvos parapijos Žiopelių kaimo - Oną Vilkaitę, beje, netekėjusios merginos dukrą.

Jaunoji pora neliko nei Bugiuose, nei Onos Žiopeliuose - jų pirmagimė Agnieška po pusantrų metų radosi Akmenės parapijos Klyšių kaime. Čia neužsibuvo - matyt, kaip ir dauguma iš Ružauskų giminės, bus tarnavę pas ponus ar stambesnius ūkininkus, tai gyvenamą vietą galėjo keisti kad ir kasmet. Ružauskai sūnaus Antano susilaukė jau Viekšnių parapijos Meižių kaime, o trečiojo vaiko, sūnaus Pranciškaus - Laižuvos parapijos Žiopelių kaime, žmonos Onos gimtinėje.

Daugiau vaikų Ignotas ir Ona Ružauskai, berods, neturėjo. Vietos namuose buvo, todėl, kai Ignoto tėvas, Ignotas Ružauskas vyresnysis, senatvėje liko vienas, tai iš Viekšnių jį perkraustė ne kur kitur - ne pas dukrą Barborą Papilėn, ne pas sūnų Joną Kuršėnų kraštan, o pas Ignotą į Laižuvos parapiją, kurios kapinėse 1903 metais jis ir buvo palaidotas.

Tuo tarpu Ignoto Ružausko jaunesniojo paskutinė gyvenimo stotelė gal ir ne Laižuvoje. 1933 metais, kai mirė jo žmona Ona, Ružauskai gyveno Akmenės parapijos Pakabučių kaime.

Kur tie Pakabučiai? Už 5 ar 7 kilometrų į vakarus nuo Akmenės. Tai - naujas kaimas, suformuotas po žemės reformos išdalijus Klyšių dvaro ir Lingiškių palivarko žemes. Pakabučių istorija trumpa - Vikipedijos duomenimis, šiais laikais juose gyventojų nelikę nė vieno.

O kur įsitaisė Ružauskų vaikai - Agnieška (Agota), Antanas, Pranciškus?

Agota, tarnaudama Bugių dvare, 1914 metais pagimdė nesantuokinę dukrą Uršulę. Apie Agotą žinių nėra, o iš Uršulės santuokos metrikų matome, kad ji 1939 metais gyveno tuose pačiuose Pakabučiuose (beje, Uršulės sūnus - žinomas Lietuvos mokslo pasaulio žmogus).

Antanas 1921 metais vedė Barborą Šiurkaitę iš Dabikinės dvaro, pats būdamas kito - Klyšių - dvaro darbininku. Abu tie dvarai - Akmenės parapijoje.

Kai 1939 metais Barbora Ružauskienė mirė, ji paliko vyrą Antaną, dukrą Marijoną ir sūnų Vladislovą. Mirties metrikuose velionės gyvenama vieta nenurodyta, tik valsčius ir parapija - Akmenės.

O jauniausias iš Ružauskų, Pranciškus, 1929 metais vesdamas Ceciliją Bružaitę iš Viekšnių parapijos Ašvėnų kaimo, dar buvo likęs Laižuvos krašte. Santuokos metrikuose Pranciškus užrašytas Laižuvos parapijos Lingiškių kaimo ūkininku. Gal jam pavyko įleisti šaknis gimtosiose apylinkėse?

© 2023 Aleksandras Sakas

Metrikų duomenys

1864 m. gegužės 24 d. Viekšnių bažnyčioje altarista kun. Juozapas Kelpša pakrikštijo kūdikį vardu Ignotas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Uršulės gimusios Butnoraite Ružauskų sūnų, gimusį 1864 metų gegužės 24 dieną paryčiui Viekšnių parapijos Viekšnių miestelyje. Krikštatėviais buvo: valstietis Mykolas Šukys ir mergina Uršulė Ružauskaitė. (Viekšnių RKB 1862-1869 m. gimimo metrikų knyga, 63 v.)

Pastaba. Mūsų Ignoto Ružausko motinos pavardė turėtų būti Jokūbauskaitė, ne Butnoraitė.

1889 m. vasario 7 d. Laižuvos parapinėje bažnyčioje vietinis vikaras kun. M. Jankauskis, triskart paskelbęs sausio 29, vasario 2 ir 5, sutuokė Šiaulių m. miestietį Ignotą Ružauską, 26 metų viengungį iš Viekšnių parapijos Bugių kaimo, su Viekšnių valsčiaus valstiete Ona Vilkočiūte, 24 metų mergina iš vietinės parapijos Žiopelių kaimo, miestiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Uršulės, gimusios Jokūbauskaite, Ružauskų sūnų su valstietės Veronikos Vilkočiūtės nesantuokine dukterimi, dalyvaujant liudininkams Pranciškui Vilkui, Jonui Lazdauskiui, Juozapui Končiui, Jonui Jokūbauskiui ir daugeliui kitų. (Viekšnių dekanato Laižuvos RKB 1889 m. santuokos metrikų knyga)

Pastaba. Ignoto žmona Ona kitur - gimimo ar jos vaikų krikšto metrikuose - rašoma gimusi Vilkaitės pavarde.

Ignoto Ružausko ir Onos Vilkaitės vaikai (gimimo metai ir mėnuo, vardas, vieta, krikštatėviai):

1890.12 Agnieška, Akmenės par. Klyšių k., Izidorius Laurinaitis ir Antanina Vilkaitė
1892.02 Antanas, Viekšnių par. Meižių k., Antanas Saltonas ir Marijona, Jono Jokūbauskio žm.
1895.12 Pranciškus, Laižuvos par. Žiopelių k., Pranciškus Vilkas ir Magdalena Skabeikaitė

1914 m. liepos 27 d. Viekšnių bažnyčioje vietos vikaro kun. Jono Butkevičiaus pakrikštytas kūdikis vardu Uršulė. Viekšnių m. miestietės Agotos Ignoto d. Rožauskaitės nesantuokinė duktė, gimusi 1914 metų liepos 22 šios parapijos Bugių dvare. Krikštatėviais buvo Antanas Rimkus ir Uršulė, Ignoto Tuniko žmona. (Viekšnių RKB 1914 m. gimimo metrikų knyga, 21 v.)

1921 m. spalio 9 d. Akmenės bažnyčioje tos bažnyčios vikaras pagelbininkas kun. Balčiūnas palaimino moterystės ryšį Antano Ružausko, darbininko iš Klišių dvaro 28 metų, ir Barboros Šiurkaitės iš Dabikinės dvaro 26 metų, abiejų Akmenės valsčiaus ir parapijos. Jaunojo tėvai: Ignacas Ružauskas ir Ona Vilkaitė. Jaunosios tėvai: Pranas Šiurkus ir Veronika Dargužaitė. Liudytojai: Pranas Kliauba, Ružauskis ir kiti. (Viekšnių dekanato Akmenės RKB 1921 m. santuokos metrikų knyga, 140 v.)

Pastaba. Liudininko Ružauskio vardo nėra. Spėju, kad tai - jaunikio brolis Pranciškus Ružauskas.

1929 m. gegužės 26 d. Viekšnių bažnyčioje jos klebonas kun. kanauninkas J. Novickis palaimino moterystės ryšį. Pranas Ružauskas nevedęs 34 metų ūkininkas Lingiškių kaimo Laižuvos parapijos Laižuvos valsčiaus ir Cecilija Bružaitė mergaitė 27 metų Ašvėnų kaimo šios parapijos Viekšnių valsčiaus. Jaunojo tėvai: Ignacas Ružauskas ir Ona Vilkaitė. Jaunosios tėvai: Pranas Bružas ir Barbora Sarokauskaitė. Liudytojai: Bronislovas Gramas, Antanas Ružauskas ir kiti. (Viekšnių dekanato Viekšnių RKB 1929 m. santuokos metrikų knyga)

1933 m. spalio 20 d. Pakabučių kaime nenustatyta liga mirė Ona Vilkaitė - Ružauskienė, 70 metų Akmenės valsčiaus ir parapijos žemdirbė. Liko vyras Ignacas ir vaikai: Agnieška, Antanas ir Pranciškus. Kun. Balčiūnas spalio 21 palaidojo Akmenės parapijos kapinėse. (Viekšnių dekanato Akmenės RKB 1933 m. mirties metrikų knyga, 9 v.)

1939 m. lapkričio 25 d.
Mažeikių apskrities ligoninėje mirė Barbora Šiurkaitė Ružauskienė nuo nenustatytos ligos, 44 metų žemdirbė. Akmenės valsčiaus ir parapijos, Mažeikių apskrities. Liko vyras Antanas, vaikai Marijona ir Vladislovas. Kun. Viskantas lapkričio 27 palaidojo Akmenės parap. kapuose. (Viekšnių dekanato Akmenės RKB 1939 m. mirties metrikų knyga, 9 v.)

2023 m. spalio 3 d., antradienis

Jonas Ružauskas, Ignoto sūnus

Mano prosenelė Barbora Rimkienė turėjo du brolius - Joną ir Ignotą.

Vyresnysis, bet už Barborą jaunesnis, Jonas gimė 1861 metų birželį Viekšnių parapijos Bugių kaime. Tėvai Ignotas ir Uršulė Ružauskai, nors Jono krikšto metrikuose užrašyti valstiečiais, buvo bežemiai, greičiausiai tarnavę pas poną Rainoldą Daugirdą Bugių dvare. Ružauskai čia neužsibuvo - 1864 metais jie jau gyveno Viekšniuose, jų vaikų brangiausioje vaikystės žemėje.

Paskui laikas bėgo be įvykių, užrašomų metrikų knygose...

1896 metų sausį Papilės bažnyčioje Jonas Ružauskas vedė Barborą Šurkutę iš Papilės parapijos Skabeikių kaimo. Jonas tuomet gyveno toje pačioje Papilės parapijoje, Žilių kaime.

Jono ir Barboros Ružauskų vaikų krikšto metrikai rodo, kaip ši šeima kraustėsi iš kaimo į kaimą, iš vienos parapijos į kitą, kol, regis, sau vietą rado Šiliškiuose, kaime ant dešiniojo Ventos upės kranto, netoli Papilės.

Pirmasis vaikas, dukra Sofija, gimė 1897 metais Papilės miestelyje. Jos krikšto mama - jai teta, jos tėvo Jono sesuo Barbora Rimkienė. Sofijos Ružauskaitės gyvenimas man nežinomas.

Antroji dukra, Agnieška, gimė 1899 metais Akmenės parapijos Konteikių kaime. 1927 metais, gyvendama prie Papilės, Šiliškiuose, Papilės bažnyčioje susituokė su Jonu Belskiu (Bielskiu) iš Papilės parapijos Rudikių kaimo. Santuoką liudijo Agnieškos brolis Jonas Ružauskas jaunesnysis.

Jonas ir Agnieška Bielskiai pirmais metais po santuokos gyveno Rudikiuose. Čia kaimo kapinaitėse palaidojo neišgyvenusias savo pirmagimes dvynukes Janiną ir Oną. Kas buvo toliau, nežinau.

Ružauskų trečioji dukra, Emilija, gimė 1901 metais Kuršėnų parapijos Parkirtinių viensėdyje. Dar buvo netekėjusi, kai 1929 metais laidojo savo dukrelę Julijoną, mirusią Šiliškiuose. 1932 metais Emilija ištekėjo už Povilo Klovo iš Kruopių parapijos Saunorių II kaimo. Santuokos liudininkais buvo Emilijos svainiai Domininkas Beržinis ir Domininkas Sakas (autoriaus senelis).

1936 metais Emilija Klovienė mirė gimdydama Konteikiuose (kur kažkada gyveno jos tėvai). Be mamos liko vaikai Stefanija ir Jonas...

Grįžkime į amžiaus pradžią, į Parkirtinių viensėdį (kur toks buvo, ar kas bežino?). Ten 1902 metais Ružauskams gimė jų pirmasis sūnus, ketvirtas vaikas, pakrikštytas tėvo vardu - Jonas. Naujagimį į Kuršėnų bažnyčią vežė jo pusseserė Morta Rimkutė (autoriaus močiutė, už poros mėnesių tapusi Sakiene).

1929 metais Jonas Ružauskas iš Šiliškių ir Agnieška Korženiauskaitė iš Latvelių, abu Papilės parapijos, buvo sutuokti Papilės bažnyčioje. Gyveno Latveliuose.

O Kuršėnų Parkirtiniai buvo gimtinė ir penktajai iš Ružauskiukų - Stanislavai, gimusiai ten 1904 metais. Stanislava 1927 metais, Ružauskams gyvenant Šiliškiuose, ištekėjo už Domininko Beržinio iš tos pačios parapijos Draginių kaimo. "Ėmė šliūbą" tą pačią lapkričio dieną, toje pačioje Papilės bažnyčioje, kaip ir jos vyresnioji sesuo Agnieška.

Kur ir kaip gyveno Beržiniai, nežinau.

Pranciškus, Jono Ružausko vyresniojo ir jo žmonos Barboros šeštas vaikas ir antras sūnus, gimė 1906 metais ne Parkirtinių viensėdyje, bet vis dar Kuršėnų parapijoje - Rekėčių kaime. Pranciškaus krikštyti į Kuršėnus buvo atvažiavusi jo pusseserė Barbora Rimkutė, autoriaus močiutės sesuo, būsimoji Čerapienė.

Pranciškaus Ružausko likimo nežinau. Tiesa, šeimos albume yra nuotrauka, užrašyta mano tetai Julijai Sakaitei - nuo dėdės Prano. Pranciškus Ružauskas buvo Julijos mamos pusbrolis, taigi, Julijai dėdė. Gal tai jo nuotrauka?


Pranas Ružauskas? Nuotrauka daryta Kaune, o užrašyta Papilėje, 1935.05.11

1908 metais - tėvai Ružauskai jau Papilės krašte, Šiliškiuose. Čia gimė jų dukra Ieva, krikštyta Papilės bažnyčioje.

Apie Ievą Ružauskaitę iš Papilės, gimusią tais pačiais 1908 metais, taigi, gal apie mūsiškę Ievą, yra žinių monografijoje "Papilė" (I d., 378 p.): siuvėja, suimta 1944 metų lapkritį, kalinta Šiauliuose, paskui Komijos ir Karagandos lageriuoe. Išgyveno, grįžo į Lietuvą 1956 metais.

1910 metais Šiliškiuose gimė trečias sūnus - Rapolas. Rapolo krikšto tėvu buvo jo pusbrolis Jonas Rimkus, autoriaus močiutės brolis. Rapolas Ružauskas 1929 metais liudijo savo vyresniojo brolio Jono santuoką. Vėlesnėse metrikų knygose Rapolo rasti nepavyko.

Ir jauniausioji iš Ružauskų šeimos - Barbora, devintas vaikas, šešta dukra. Ji gimė Šiliškiuose 1912 metais. 1937 metais Barbora ištekėjo už Juozapo Kontauto iš tos pačios Papilės parapijos Burbiškės kaimo.

Štai, ir viskas, ką radau apie Joną Ružauską, jo žmoną Barborą ir jų devynis vaikus. Viekšnių dekanato parapijų liūdnosiose (mirties metrikų) knygose radau tiktai Emiliją, išeitų, visi kiti iki 1939 metų galo buvo gyvi ir, tikiuosi, sveiki.

O paskui atėjo daugelio mūsų žmonių gyvenimo pervartos...

© 2023 Aleksandras Sakas

Metrikų duomenys

1861 m. birželio 27 d. Viekšnių bažnyčioje altarista kun. Antanas Šarauskas pakrikštijo Būgių kaime tądien gimusį Joną. Tėvai - teisėti sutuoktiniai valstiečiai Ignotas ir Uršulė, gimusi Jokūbauskaite, Ružauskai. Krikštatėviai - bajoras Mykolas Lapinskis ir Justina, bajoro Juozapo Ivaškevičiaus žmona. (Viekšnių RKB 1855-1862 m. gimimo metrikų knyga, 171 v.)

1896 m. sausio 7 d. Papilės bažnyčioje jos vikaras kun. Jurskis, triskart paskelbęs sausio 1, 6 ir 7 dienomis, sutuokė Šiaulių m. miestietį Joną Ružauską, 34 metų viengungį iš Žilių kaimo, su Barbora Šurkute, 21 metų mergina iš Skabeikių kaimo, abu Papilės parapijos, miestiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Uršulės iš Jokubauskių Ružauskų sūnų su Akmenės valsčiaus valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Salomėjos iš Varneckių Šurkų dukterimi, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Aleksandrui Lavickiui, Kazimierui Zerveckiui, Antanui Jaugai ir kitiems. (Viekšnių dekanato Papilės RKB 1896 m. gimimo metrikų knyga)

Jono Ružausko ir Barboros Šurkutės vaikai (gimimo metai ir mėnuo, vardas, vieta, krikštatėviai):

1897.07 Sofija, Papilė, Antanas Mosickis ir Barbora, Vincento Rimkaus žm.
1899.02 Agnieška, Akmenės par. Konteikių k., Juozapas Laurinaitis ir Agnieška Šiurkienė, Leono žm.
1901.06 Emilija, Kuršėnų par. Parkirtinių viensėdis, Antanas Damulis ir Veronika Stupuraitė.
1902.10 Jonas, Kuršėnų par. Parkirtinių viensėdis, Pranciškus Daunys ir Morta Rimkutė.
1904.11 Stanislava, Kuršėnų par. Parkirtinių viensėdis, Konstantinas Kaveckis ir Anelė, Vincento Majausko žm.
1906.12 Pranciškus, Kuršėnų par. Rekėčių k., Pranas Gaščiūnas ir Barbora Rimkutė.
1908.11 Ieva, Papilės par. Šiliškių k., Jonas Kazlauskas ir Ieva Dambrauskaitė.
1910.10 Rapolas (Rafaelis), Papilės par. Šiliškių k., Jonas Rimkus ir Marijona Kulvelytė.
1912.07 Barbora, Papilės par. Šiliškių k., Kazimieras Steponavičius ir Liudvika Jurkutytė.

1927 m. lapkričio 13 d. Papilės bažnyčioje jos vikaras kun. Vilkickis palaimino moterystės ryšį. Jonas Belskis, rankpelnys Papilės valsčiaus ir parapijos Rudikių kaimo. gimęs 1901 m., ir Agnieška Ružauskaitė, ūkininkė Papilės valsčiaus ir parapijos Šiliškių kaimo, gimusi 1899 m., Adolfo ir Apolionijos Statkaitės Belskių, Jono ir Barboros Šurkaitės Ružauskių. Liudytojai buvo S. Statkus, Beržinis ir Jonas Ružauskas. (Viekšnių dekanato Papilės RKB 1927 m. santuokos metrikų knyga)

1927 m. lapkričio 13 d.
Papilės bažnyčioje jos vikaras kun. Vilkickis palaimino moterystės ryšį. Domas Beržinis, ūkininkas Papilės valsčiaus ir parapijos Draginių kaimo. gimęs 1903 m. kovo 12 dieną, ir Stasė Ružauskaitė, ūkininkė Papilės valsčiaus ir parapijos Šiliškių kaimo, gimusi 1904 m. lapkričio 28 dieną, Jono ir Elžbietos Brigmonaitės Beržinių, Jono ir Barboros Šurkaitės Ružauskių. Liudytojai buvo Antanas Jeraminas ir Juozas Levickis. (Viekšnių dekanato Papilės RKB 1927 m. santuokos metrikų knyga)

1929 m. vasario 4 d. Papilės bažnyčioje tos bažnyčios vikaras kun. Kniūkšta palaimino moterystės ryšį Jono Ružausko, žemės ūkio darbininko Papilės valsčiaus ir parapijos Šiliškių kaimo. gimusio 1902 m. spalio 2 d., ir Agnieškos Korženiauskaitės, žemdirbės Papilės valsčiaus ir parapijos, gimusios 1898 m. spalio 16 d. Latvelių kaime. Jaunojo tėvai: Jonas Ružauskis ir Barbora Šiurkutė. Jaunosios tėvai: Alfonsas Korženiauskas ir Morta Varašilkaitė. Liudytojai buvo Rapolas Ružauskis, Juozapas Čepulis ir Antanas Muturas. (Viekšnių dekanato Papilės RKB 1929 m. santuokos metrikų knyga)

1932 m. rugsėjo 18 d. Papilės bažnyčioje tos bažnyčios vikaras kun. A. Gedmintas palaimino moterystės ryšį Povilo Klovo, žemės ūkio darbininko Kruopių valsčiaus ir parapijos Saunorių II kaimo. gimusio 1904 m. rugsėjo 20 d., ir Emilijos Ružauskaitės, žemės ūkio darbininkės Papilės valsčiaus ir parapijos Papilės miestelio, gimusios 1901 m. birželio 30 d. Jaunojo tėvai: Povilas Klovas ir Ona Kumbrytė. Jaunosios tėvai: Jonas Ružauskas ir Barbora Šiurkutė. Liudytojai buvo Domininkas Beržinis ir Domininkas Sakas. (Viekšnių dekanato Papilės RKB 1932 m. santuokos metrikų knyga)

1936 m. lapkričio 15 d. Konteikių kaime mirė Emilija Ružauskaitė - Klovienė nuo gimdymo. Vedusi, 32 metų, žemdirbė, Akmenės valsčiaus ir parapijos, Mažeikių apskrities. Liko vyras Povylas ir vaikai: Stefanija ir Jonas. Kun. Jakaitis 17 lapkričio palaidojo Akmenės parap. kapuose. (Viekšnių dekanato Akmenės RKB 1936 m. mirties metrikų knyga)

1937 m. liepos 4 d. Papilės bažnyčioje tos bažnyčios klebonas kun. A. Šveistrys palaimino moterystės ryšį Juozapo Kontauto, žemės ūkio darbininko Papilės valsčiaus ir parapijos Burbiškės kaimo. gim. 1908 m. 22 - XI, ir Barboros Ružauskaitės, žemės ūkio darbininkės Papilės valsčiaus ir parapijos Papilės miestelio, gim. 1912 m. 21 - VII. Jaunojo tėvai: Jonas Kontautas ir Zofija Staponkevičiutė. Jaunosios tėvai: Jonas Ružauskis ir Barbora Šiurkutė. Liudytojai: Juozapas Kontautas ir Rapolas Beržanskas. (Viekšnių dekanato Papilės RKB 1937 m. santuokos metrikų knyga)