Ieškoti šiame dienoraštyje

2020 m. sausio 3 d., penktadienis

Protėvių paieškos. Urbonavičiai ir Merkiai

1846 metais Svėdasų bažnyčioje buvo sutuokti mano proproseneliai (močiutės Veronikos Dabregienės seneliai) Aleksandras Antanėlis ir Elžbieta Urbonavičiūtė. Jų santuokos įrašo, išversto iš lenkų kalbos, santrauka:

1846 m. lapkričio 24 d. Svėdasų bažnyčioje kun. Kanutas Saurimavičius, triskart paskelbęs lapkričio 10, 17 ir 24 dienomis, sutuokė valstiečius Aleksandrą Untanėlį, 22 metų jaunuolį iš Maleišių kaimo, su Elžbieta Urbonavičiūte, 23 metų mergina iš Šeduikių kaimo, abu Svėdasų parapijiečius, valstiečių teisėtų sutuoktinių Motiejaus ir Barboros iš Sabalių Untanėlių sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Rapolo ir Karolinos iš Vanagų Urbonavičių dukterimi, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Kasparui Žemaičiui, Juozapui Šeduikiui ir daugeliui kitų.

Iš čia - Elžbietos Antanėlienės tėvų vardai: Rapolas Urbonavičius ir Karolina Vanagaitė.

Rašydamas straipsnelį "Šeduikių kaimo žmonės iš 1833 metų inventoriaus", dar nežinojau, kad ne tik Juozapas Dabrega, bet ir kitas Šeduikių valstietis - Rapolas Urbonavičius - yra mano protėvis, kad ne tik Dabregų, bet ir Urbonavičių kraujo yra mano gyslose... Rašiau taip:

Urbonavičiai Šeduikiuose pasirodė po kaimyno Jono Pajėdos pirmosios santuokos su Urbonavičiūte, tai buvo dar iki 1792 metų. Kada čia apsigyveno Rapolas Urbonavičius, nežinome, kaip ir jo santuokos su Karolina Vanagaite vietos ir metų. Vaikų šie Urbonavičiai turėjo ne mažiau penkių, bet ne visi buvo gimę Šeduikiuose.

Svėdasų bažnyčios, kurioje anuomet buvo krikštijami šeduikiečių vaikai, metrikų knygose buvau radęs du Šeduikiuose gimusius Rapolo ir Karolinos Urbonavičių sūnus - Ciprijoną (1827 m.) ir Zigmantą (1832 m.).

1833 metų inventoriuje yra Urbonavičių šeimynos sąrašas su kiekvieno amžiumi: Rapolas Urbonavičius 42, žmona Karolina 40, sūnūs Anupras 21, Ciprijonas 11, dukterys Elžbieta 17, Eufrozinija 5, brolis Liudvikas 34. Čia Zigmanto jau nėra. Ciprijonas "pasendintas" šešiais metais.

Brolis Liudvikas galėjo būti ne vienintelis iš Rapolo artimųjų, gyvenusių tuo metu Šeduikiuose, tik kiti Urbonavičiai mokesčių dvarui nemokėjo (gal savo ūkio neturėjo), tai inventoriuje jų nėra. Iš metrikų knygų žinome Justino ir Rozalijos Masiulytės Urbonavičių šeimą ir keletą Šeduikiuose jiems gimusių vaikų, kurių krikšto tėvais buvo abu mūsų Urbonavičiai - tiek Rapolas, tiek Liudvikas (pastarasis - net tris kartus). Buvo pagrindo laikyti Justiną Urbonavičių mano protėvio Rapolo artimu giminaičiu, gal net broliu.

Teko ieškoti visų trijų Urbonavičių - Rapolo, Liudviko ir Justino - gimimo metrikų XVIII amžiaus pabaigos Svėdasų ir aplinkinių parapijų metrikų knygose. Ir, berods, radau! Trys valstiečio Jokūbo Urbonavičiaus sūnūs buvo pakrikštyti tais vardais: 1787 metais Jūžintų bažnyčioje - Justinas, o 1791 ir 1796 metais Kamajuose - Rapolas ir Liudvikas. Tiesa, Justino ir Rapolo motinos vardas - Agnetė, o Liudviko - Agota, tačiau tais laikais vardus užrašydavo ne iš dokumentų, o iš krikštatėvių lūpų, todėl Agotą ar Agę lotyniškai galėjo įvardinti įvairiai. Motinos mergautinės pavardės raštininkai neužrašė. Ją radau Kamajų bažnyčios santuokos metrikų knygoje: 1779 metų spalį Kamajuose buvo sutuokti valstiečiai Jokūbas Urbonavičius iš Mieleikių ir Agota Merkyčia iš Merkių.


Merkyčia iš Merkių kaimo? Ar tik nebus paieškos atvedusius pas man jau žinomus protėvius Kazimierą ir Evą Merkius? Jie gyveno tame pačiame Kamajų parapijos kaime, turėjo dukrą Agnesę, kuri Urbonavičių santuokos metais jau buvo dvidešimties... Kitos tokios nerasdamas, manau, kad būtent ji buvo ištekinta už Jokūbo Urbonavičiaus ir kad būtent ji buvo visų trijų šeduikiškių Urbonavičių - Justino, Rapolo, Liudviko - mama.

Giminės medžio šakelės bus gerai susipynusios! Kas man yra Agotos tėvai Kazimieras ir Eva Merkiai? Protėvių sąrašan juos įrašiau du kartus. Senelio Juozapo Dabregos šaka kylant ir nuo manęs skaičiuojant, jie - septinta karta. O per močiutę Veroniką Dabregienę, Antanėlius ir Urbonavičius tie patys jau būtų man aštuntos kartos protėviai.

© 2020 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys (v. - vaizdo Nr., epaveldas.lt)

1759 m. balandžio 4 d. pakrikštyta Agnesė, Kazimiero Merkio ir Evos iš Merkiškių [duktė]. (Kamajų RKB 1697-1797 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 83 v.)

1779 m. spalio 7 d. palaiminta santuoka Jokūbo Urbonavičiaus iš Mieleikių ir Agotos Merkyčios iš Merkių (inter Jacobum Urbanowicz de Mileykie et Agatham Mierkycia de Mierkie). Liudininkai: Motiejus Vigėlis iš Putrinės ir Jurgis Bernotas iš Mieleikių, (Kamajų RKB 1697-1797 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 199 v.)

1787 m. balandžio 3 d. pakrikštytas Justinas, Jokūbo Urbonavičiaus ir Agnetės iš Mieleikių [sūnus]. (Jūžintų RKB 1705--1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 70 v.)

1792 m. sausio 15 d. pakrikštytas Rapolas, tėvai: Jokūbas Urbonavičius ir Agnetė, teisėti sutuoktiniai iš Merkių. (Kamajų RKB 1697-1797 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 146 v.)

1796 m. rugsėjo 4 d. pakrikštytas Liudvikas, tėvai: Jokūbas Urbonavičius ir Agota, teisėti sutuoktiniai iš Radžionių. (Kamajų RKB 1697-1797 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 153 v.)

2019 m. spalio 23 d., trečiadienis

Silvestras Antanėlis ir jo vaikai

Silvestras Antanėlis gimė 1772 metų gruodį Svėdasų parapijos Maleišių kaime. Jo tėvai - Jurgis Antanėlis ir Margarita Natytė.

Maleišiai - už 8 kilometrų į šiaurę nuo Svėdasų, įsikūrę Jaros, Šventosios upės intako, kairiajame krante.

Iš Svėdasų klebono kun. Mykolo Smolskio 1784 metų parapijos aprašo žinome, kad Maleišiai, kaip ir Svėdasų miestelis bei daugelis kaimų aplinkui, priklausė Vilniaus vaivadai Radvilai. O Vilniaus vaivada anuomet buvo Karolis Stanislovas Radvila (1734-1790), visų vadintas pagal jo mėgtą priežodį "Panie Kochanku".

Silvestras Antanėlis Maleišiuose augo su savo jaunesniais broliais Bernardu, Liudviku ir Motiejumi. Išaugęs į vyrus, apie 1797 metus vedė Teresę Pilkauskaitę.

Iš kur kilusi Silvestro žmona Teresė, kol kas nėra aišku. Antanėliams bene labiausiai artima buvo Justino ir Rozalijos Pilkauskų šeima iš Bajorų kaimo, Antanėliai ir Pilkauskai vis kviesdavo vieni kitus į kūmus. Rozalija Pilkauskienė buvo Antanėlytė - tai gal abi šeimas siejo dvigubas giminystės ryšys?

Šiaip ar taip, jei ne per Antanėlius, tai per Dabregas šie Pilkauskai yra įaugę į mūsų giminės medį: jų sūnus Juozapas Pilkauskas buvo vedęs Veroniką Dabregaitę (autoriaus prosenelio Aleksandro Dabregos seserį).

Grįžtu prie Silvestro ir Teresės Antanėlių. Žinome jų septynis vaikus, gimusius Maleišiuose tarp 1798 ir 1813 metų (apie juos - žemiau).

Giminės medžio Silvestro Antanėlio šaka

Silvestro Antanėlio gyvenime 1810 metai - išskirtiniai. Vasarį liudijo savo jauniausiojo brolio Motiejaus santuoką, birželį laidojo mamą Margaritą, liepą į tas pačias Maleišių kapinaites nulydėjo brolį Liudviką, spalį susilaukė sūnaus Rapolo, gruodį į Svėdasų bažnyčią vežė krikštyti Liudviko dukrą Leonorą, gimusią jau po tėvo mirties...

Susirgęs džiova, Silvestras Antanėlis mirė Maleišiuose 1827 metų vasarą. Kiek jam buvo - ėjo penkiasdešimt penktus. Palaidojo Svėdasų kapinėse "už miestelio". Lydėjo pats klebonas kun. Juozapas Ruseckas.

Silvestro žmona Teresė savo našlės gyvenimą baigė taip pat Maleišiuose 1841 metų sausį. Savaitė tebuvo praėjusi po jos svainio Motiejaus mirties. Vėl rinkosi artimieji ir kaimynai į pagrabą. Tiktai Motiejų laidojo čia pat, Maleišių kapinaitėse, o Teresę išvežė prie vyro, į Svėdasus. Tuo metu iš Teresės vaikų buvo likę vien sūnūs Mykolas ir Ciprijonas.

Vaikai

Rozalija Antanėlytė gimė 1798 metais. Žinios apie ją mįslingos. 1831 metais Rozalija ištekėjo už Adomo Valiuko iš Vaitkūnų kaimo. Santuokos metrikuose ji užrašyta dvidešimtmete. Kartais jaunosios būdavo pajauninamos, bet ne tiek! Gal buvo dvi Rozalijos? Tarkime, viena mirė vaikystėje, tada apie 1811 metus gimusią kitą dukrą tėvai vėl pavadino Rozalija. Tačiau nei pirmosios Rozalijos mirties, nei antrosios Rozalijos gimimo metrikų Svėdasų knygose nėra - greičiausiai, kitos Rozalijos nebuvo.

Adomas ir Rozalija Valiukai 1834 metų gruodį susilaukė dukros Veronikos, berods, vienintelio savo vaiko. Bet nė metams nepraėjus, Adomas per tris lapkričio dienas neteko ir dukrelės, ir žmonos Rozalijos.

(Portale geni.com yra žinių apie Adomą Valiuką iš Vaitkūnų. Labai gali būti, kad tai - tas pats žmogus. Jei taip, tai našlys Adomas bus vedęs antrąkart - Anelę Grižaitę, o jų dukrai Uršulei vėliau buvo lemta tapti Gykių kaimo gausios Šukių šeimos motina).

Mykolas Antanėlis, gimęs 1799 metais, 1828 metais vedė Uršulę Jovaišaitę iš Punkiškių kaimo. Per netrumpą šeimyninį gyvenimą juodu Maleišiuose susilaukė devynių vaikų, trys jų mirė vaikystėje. Uršulė Antanėlienė, jau būdama našle, 1872 metais paliko šį pasaulį, sūnus Anuprą, Kazimierą, Juozapą ir dukras Uršulę, Ksaverą, Rozaliją.

Jonas Antanėlis, 1803 metų gimimo, 1836 metų spalį vedęs Agotą Žemaitytę iš Čiukų kaimo, už poros mėnesių po vedybų mirė Maleišiuose nuo trūkio. Keletą metų panašlavusi, Agota Antanėlienė ištekėjo antrąkart už Motiejaus Janiulio iš Sliepšiškių kaimo.

Ciprijonas Antanėlis, gimęs 1806 metais, mirė viengungiu 1847 metais Maleišiuose.

Uršulės Antanėlytės, gimusios 1808 metais, gyvenimas nežinomas. Jos tėvo mirties metrikuose Uršulė yra minima, o motinos - jau ne, tad gali būti mirusi tarp 1827 ir 1841 metų.

Rapolas Antanėlis, gimęs 1810 metais, ir Karolina Antanėlytė, gimusi 1813 metais, mirė vaikystėje.

© 2019 Aleksandras Sakas

Metrikų duomenys (jei nurodytas vaizdo numeris, tai metrikų knyga pasiekiama per epaveldas.lt)

1772 m. gruodžio 30 d. [pakrikštytas] Silvestras, teisėtų sutuoktinių Jurgio Untano ir Margaritos iš Maleišių [sūnus]. (Svėdasų RKB 1702-1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 102 v.)

1798 m. kovo 25 d. [pakrikštyta] Rozalija, tėvai teisėti sutuoktiniai Silvestras Antanėlis su Terese, krikštatėviai Vincentas Nakutis su Rozalija Pilkovska. Maleišiai. (Svėdasų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)

1799 m. rugsėjo 22 d. [Aš, Mykolas Smolskis, Livonijos kanauninkas, Kupiškio dekanas, Svėdasų klebonas,] pakrikštijau Mykolą teisėtų sutuoktinių Silvestro Antanavičiaus su Terese iš Maleišių. (Svėdasų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)

1803 m. spalio 18 d. [Aš, Jonas Panksnevičius (Joannes Panxniewicz),] pakrikštijau Joną Andriejų, gimusį šio mėnesio 13 d. teisėtiems sutuoktiniams Silvestrui Antanavičiui ir Teresei Pilkauskaitei, krikšto tėvai Andriejus Mikėnas ir Eva Nakutienė, Maleišiai. (Svėdasų RKB 1802 -1830 m. gimimo metrikų knyga, 14 v.)

1806 m. balandžio 1 d. [Aš, Jonas Panksnevičius] pakrikštijau Ciprijoną Florijoną, gimusį vakar teisėtiems sutuoktiniams Silvestrui Antanavičiui ir Teresei Pilkauskaitei, krikšto tėvai Justinas Pilkauskas ir Agota Antanavičienė, Maleišiai. (Svėdasų RKB 1802 -1830 m. gimimo metrikų knyga, 28 v.)

1808 m. rugsėjo 6 d. [Aš, Jonas Panksnevičius] pakrikštijau Uršulę, gimusią šio mėnesio 2 d. teisėtiems sutuoktiniams Silvestrui Antanavičiui ir Teresei Pilkauskaitei, krikšto tėvai Andriejus Mikėnas su Rozalija Pilkauskiene, Maleišiai. (Svėdasų RKB 1802 -1830 m. gimimo metrikų knyga, 38 v.)

1810 m. spalio 3 d. [Aš, Mykolas Smolskis,] pakrikštijau Rapolą, gimusį vakar teisėtiems sutuoktiniams Silvestrui Antanavičiui ir Teresei Pilkauskaitei, krikšto tėvai Justinas Pilkauskas ir Uršulė Nakutytė, Maleišiai. (Svėdasų RKB 1802 -1830 m. gimimo metrikų knyga, 48 v.)

1813 m. liepos 5 d. [Aš, Jonas Punksnevičius] pakrikštijau Karoliną, gimusią šio mėnesio 1 d. teisėtiems sutuoktiniams Silvestrui Antanavičiui ir Teresei Pilkauskaitei, krikšto tėvai Juozapas Pilkauskas ir Agota Antanavičienė, Maleišiai. (Svėdasų RKB 1802 -1830 m. gimimo metrikų knyga, 60 v.)

1813 m. rugsėjo 21 d. Maleišiuose [mirė] Rapolas Antanėlis, 3 metų. [Palaidotas] ten kapuose 21 d. (Svėdasų RKB 1802-1818 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 295 v.)

1827 m. birželio 10 d. Maleišių kaime nuo džiovos (z suchot) mirė valstietis Silvestras Antanėlis, likusios našle valstietės Teresės iš Pilkauskų vyras, liko sūnūs Mykolas, Jonas, Ciprijonas, dukros Uršulė, Rozalija, 60 metų nuo gimimo, šios bažnyčios [parapijietis]. Kurio palaikai kun. Juozapo Rusecko, Svėdasų klebono, palaidoti 1827 m. birželio 13 dieną Svėdasų parapijos kapinėse už miesto. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

1828 m. lapkričio 25 d. Svėdasų bažnyčioje tos bažnyčios klebonas kun. Juozapas Ruseckas (Jozef Rusiecki) sutuokė valstiečius Mykolą Antanėlį, 22 metų jaunuolį iš Maleišių kaimo, su Uršule Jovaišaite, 18 metų mergina iš Punkiškių kaimo, abu tos pačios Svėdasų bažnyčios parapijiečius, valstiečių teisėtų sutuoktinių Silvestro ir Teresės iš Pilkauskų Antanėlių sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Motiejaus ir Barboros iš Kibirkščių Jovaišų dukterimi, dalyvaujant liudininkams Martynui Pilkauskui, Aleksandrui Š... (neįskaitoma) ir kitiems. (Svėdasų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga, 78 įr.)

1831 m. spalio 18 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Jurgis Bogušas (Jerzy Bohusz) sutuokė valstiečius Adomą Valiuką, 25 metų jaunuolį iš Vaitkūnų kaimo, su Rozalija Antanėlyte, 20 metų mergina iš Maleišių kaimo, abu tos pačios bažnyčios parapijiečius, valstiečių teisėtų sutuoktinių Andriejaus ir Domicelės iš Budreikų Valiukų sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Silvestro ir Teresės iš Pilkauskų Antanėlių dukterimi, dalyvaujant liudininkams Martynui Pilkauskui, Povilui Baronui ir kitiems. (Svėdasų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga, 33 įr.)

1835 m. lapkričio 3 d. Vaitkūnų kaime nuo karštinės mirė valstietė Rozalija iš Antanėlių Valiukienė, likusio našliu valstiečio Adomo Valiuko žmona, turėdama 24 metus, tos bažnyčios parapijietė. Kurios palaikai tų pačių metų ir mėnesio 5 dieną kun. Silvestro Grubinskio, Svėdasų vikaro, palaidoti parapijos kapinėse už miestelio. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga, 303 įr.)

1836 m. spalio 25 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Silvestras Grubinskis sutuokė valstiečius Joną Antanėlį, 25 metų jaunuolį iš Maleišių kaimo, su Agota Žemaityte, 20 metų mergina iš Čykių kaimo, abu Svėdasų parapijiečius, valstiečių teisėtų sutuoktinių Silvestro ir Teresės iš Pilkauskų Antanėlių sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Jurgio ir Onos iš Klebonų Žemaičių dukterimi, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Ignotui Matulevičiui, Mykolui Gryžui ir daugeliui kitų susirinkusių. (Svėdasų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga, 27 įr.)

1837 m. sausio 6 d. Maleišių kaime nuo trūkio mirė valstietis Jonas Untanėlis, likusios našle Agotos iš Žemaičių Untanėlienės vyras, 27 metų amžiaus tos bažnyčios parapijietis. Kurio palaikai tų pačių metų ir mėnesio 8 dieną Svėdasų vikaro kun. Silvestro Grubinskio palaidoti parapijos kapinėse už miestelio. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga, 584 įr.)

1841 m. sausio 28 d. Maleišių kaime nuo senatvės mirė valst. Teresė Untanėlienė, nuo seno likusi našle po valst. Silvestro Untanėlio, nuo gimimo turėjusi 60 metų amžiaus, tos bažnyčios parapijietė. Liko sūnūs: Mykolas, Ciprijonas. Kurios palaikai tų pačių metų ir mėnesio 30 dieną kun. Juozapo Masalskio, Svėdasų vikaro, palaidoti parapijos kapinėse už miestelio. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

1847 m. lapkričio 24 d. Maleišių kaime nuo karštinės mirė valst. Ciprijonas Antanėlis, nevedęs 40 m. tos bažnyčios parapijietis. Kurio kūną kun. Kazimieras Dapševičius šių metų ir mėnesio 26 dieną palaidojo parapijos kapinėse už miesto. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga, 204 įr.)

1872 m. rugsėjo 21 d. Maleišių kaime nuo senatvės mirė Uršulė Antanėlienė, valstietė našlė 60 metų šios parapijos. Liko sūnūs Anupras, Kazimieras, Juozapas, dukros Uršulė, Ksaverija ir Rozalija. Jos kūnas šių metų ir mėnesio 23 dieną kun. Bytauto palaidotas parapijos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga, 81 įr.)

2019 m. rugsėjo 19 d., ketvirtadienis

Vaižganto šakelė

2019 metai Lietuvoje paskelbti Juozo Tumo - Vaižganto metais. 150 metų prabėgo nuo jo gimimo 1869 metų rugsėjo 8 (naujuoju stiliumi - 20) dieną Svėdasų parapijos Maleišių kaime.

Maleišiai - kaimas, kuris minimas ne viename "Res familiaris" straipsnelyje, ypač mūsų Antanėliams skirtuose.

Suintrigavo žinia, rasta internete. Ji žadėjo Antanėlių sąsają su Vaižgantu - per Silvestro Antanėlio anūko Anupro žmoną Oną Nakutytę (1831-1892).

Rašoma, kad Anupro Antanėlio šeima "giminiavosi su Tumais - O. Antanėlienė ir kanauninko Juozo Tumo - Vaižganto motina Barbora Baltuškaitė - Tumienė (1824-1889 ar 1891) buvo pusseserės, abi palaidotos viename kape".

Pasirodo, ne visai taip. Onos tėvai - Jonas Nakutis ir Barbora Stanytė, Barboros - Kazimieras Baltuška ir Ona Tamošiūnaitė. Visų pavardės skirtingos - brolių ar seserų tarp jų, matyt, nebuvo. Todėl jų dukros, mūsų Ona ir Vaižganto mama Barbora - jei ir pusseserės, tai ne pirmos eilės.

Abi palaidotos Svėdasų kapinėse, vienoje kapavietėje. Paminklo užrašas (paėmiau iš Vytauto Antanėlio knygos "Žaliuojantis giminės medis") jų taip pat nevadina pusseserėmis:

Šioms šaunioms, malonioms kaimynėms ONAI ANTANĖLIENEI, gim. 1801 m. 22 kovo, mirė 1892 m. 5 gegužės ir BARBORAI TUMIENEI, gim. 1824 m. 2 balandžio, mirė 1891 m. 3 balandžio, užauginusioms du sūnus kunigus Antaną ir Juozą.

Beje, Ona Antanėlienė gimė 1831 metais, o Barboros Tumienės mirties data paminkle viena diena skiriasi nuo jos mirties metrikų datos.


Metrikų vertimo santrauka: 1891 metų balandžio 4 dieną Maleišių kaime nuo džiovos mirė Barbora Kazimiero d. iš Baltuškų Tumienė, Alotų valsčiaus valstietė, likusio našliu Anupro žmona, turėjusi 65 metus, Svėdasų parapijietė, paliko sūnus Joną ir Juozapą ir dukras Marijoną, Oną ir Ksaverą. Jos kūnas šių metų ir šio mėnesio 6 dieną palaidotas kun. Narmonto Svėdasų parapijos kapinėse.

*

Tačiau Vaižganto šakelę vis tiktai galėčiau pripaišyti prie mūsų giminės medžio.

Vaižganto tėvo vyresnis brolis Pranciškus Tumas (1802-1857) buvo vedęs jauną našlę Rozaliją Pilkauskaitę - Baronienę (1812-?). Taigi, Rozalija - Vaižganto dėdienė. Šie Tumai gyveno ne per toliausiai nuo Maleišių, Juodonių kaime. Kai Vaižgantas gimė, jo dėdė Pranciškus buvo senokai miręs. Apie jį Vaižgantas rašė, ką iš žmonių buvo girdėjęs, kad į dėdę Pranciškų esąs atsigimęs brolis Jonas - tokio pat neapsakomo temperamento, nematytos iškalbos, nesuvaldomas jokiuose jausmuose ir palinkimuose, lengvabūdis... O dėdienę Rozaliją Vaižgantas pažinoti galėjo, ne kartą lankėsi Juodonyse.

Dėdienė Rozalija turėjo brolį Juozapą Pilkauską (1814-1869), su žmona Veronika gyvenusį kitapus Svėdasų, Vikonių kaime. Su dėdienės broliu Vaižgantas šiame pasaulyje prasilenkė, kažin, ar kada matė ir jo našlę Veroniką. O Veronika Pilkauskienė (1823-?) buvo mano prosenelio Aleksandro Dabregos sesuo.

Išeitų, su Vaižgantu "giminiuojamės" per jo dėdienės brolienę.

© 2019 Aleksandras Sakas

2019 m. rugpjūčio 4 d., sekmadienis

Prisimenant gydytoją E. Dobregaitę - Sakienę…

Prienų rajono ir Birštono krašto laikraštis “Gyvenimas” 2011 m. lapkričio 9 d. (Nr. 87 (9442)) paskelbė publikaciją “Prisimenant gydytoją E. Dobregaitę - Sakienę…” Tas laikraščio numeris internetu jau nepasiekiamas, todėl publikacijos tekstas su iliustracijomis kartojamas tinklaraštyje “Res familiaris”.


Šių (2011) metų lapkričio 7 dieną sukako 50 metų, kai Klaipėdoje mirė Elena Dobregaitė - Sakienė (1916-1961), Lietuvos partizanų gydytoja, Prienų motinos ir vaiko konsultacijos organizatorė ir pirmoji vedėja, savanorė Sibiro tremtinė.

Redakcijai parašęs jos sūnus Aleksandras Sakas atsiuntė savo motinos biografiją, deja, joje - vos kelios eilutės apie tą laikotarpį, kai Elena Dobregaitė - Sakienė gyveno ir dirbo Prienuose. Galbūt šias biografijos spragas savo prisiminimais užpildytų pastabūs vyresnio amžiaus mūsų laikraščio skaitytojai?

Elena Dobregaitė - Sakienė gimė 1916 m. kovo 21 d. Rokiškio apskrities Svėdasų valsčiaus Šeduikių kaimo ūkininkų šeimoje.

Vienintelė iš aštuonių vaikų Elena leista aukštesnių mokslų. 1937 m. ji baigė Rokiškio Tumo – Vaižganto gimnaziją ir tais pačiais metais įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą. Svajojo studijuoti literatūrą, tačiau teko pasirinkti praktiškesnę specialybę - mediciną.

Nuo 1942 m. Elena dirbo Utenos apskrities ligoninėje gydytoja – praktikante. 1943 m. gavo leidimą apsigyventi ir verstis gydytojo praktika Anykščiuose. Nuo 1944 m. dirbo Anykščių vaikų ambulatorijos, paskui motinos ir vaiko konsultacijos vedėja.

Anykščiuose 1945 m. balandį ištekėjo už Aleksandro Sako, Dotnuvos žemės ūkio akademijos paskutinio kurso studento. Vyras tuo metu buvo ieškomas NKGB organų, po poros mėnesių jis buvo suimtas. 1946 m vasarį gimė sūnus Aleksandras. Vengdama tremties, Elena apsirūpino vietos kitataučių liudijimais apie jų gelbėjimą vokiečių okupacijos metais. 1946 m. buvo apdovanota TSRS medaliu “Už šaunų darbą Didžiojo Tėvynės karo metais”.

Padėjo Lietuvos partizanams. Brolis Jonas iš Šeduikių arkliais veždavo sužeistuosius, kuriuos Elena slėpė, gydė ir slaugė savo bute dabartinės Vilniaus g. 16 name, Anykščiuose, arba vykdavo suteikti gydytojo pagalbos į gimtųjų Šeduikių apylinkes.

1948 m. persikėlė į Prienus. 1950 m. organizavo Prienų motinos ir vaiko konsultaciją, dirbo jos vedėja.

1950 m. atsisveikinimo nuotrauka. Su prieniškiais Stankevičiais prie jų namo. Elena Dobregaitė su sūnumi - centre. Pirmoji iš dešinės - Elenos sesuo Marytė Dobregaitė - Juocevičienė, ilgametė Prienų ligoninės darbuotoja.

Po penkerių metų kalinimo Vorkutos lageriuose vyras buvo ištremtas į Sibirą. Tų pačių 1950 m. rudenį Elena paliko Lietuvą ir su sūnumi išvažiavo gyventi pas vyrą į Krasnojarsko krašto Minusinsko rajoną, kur dirbo didelių sibirietiškų kaimų – Tigrickojė, paskui Kavkazskojė – gydytoja.

Kavkazskojė, 1954 m.

Po Stalino mirties visa šeima 1954 m. grįžo Lietuvon. Elena dirbo Kelmės raj. Kražių miestelio ambulatorijos vedėja, ligoninės gydytoja. 1955 m. susilaukė sūnaus Vytauto, 1958 m. – sūnaus Remigijaus.

1959 m. persikėlė į Klaipėdą, kur dirbo I-uose gimdymo namuose ginekologe, žuvies pramonės ligoninėje cechine terapeute. 1960 m. pajuto sunkios ligos – vėžio – simptomus. Buvo operuota Klaipėdoje, Leningrade, gydoma Vilniuje. Mokslo draugų ir kitų kolegų nuoširdžios pastangos padėti nebegalėjo. Mirė 1961 m. lapkričio 7 d. Palaidota Palangoje.

© 2012 Res familiaris

2019 m. rugpjūčio 2 d., penktadienis

Kazimieras Merkys (1707-?) ir jo vaikai

Merkių tėvonija - Kamajų parapijos Merkių ir Merkiškių kaimai. Gali būti, kad tai - viena ir ta pati gyvenvietė. Be to, Merkių kaimas 19 a. pradžioje imtas vadinti dar kitu - Paklonės - vardu. Šiandien Kamajų krašte nė vieno iš tų trijų pavadinimų neberasime.

Iš 1784 metų Kupiškio dekanato parapijų aprašų žinome, kad Kamajų parapijos Merkiškių kaimas (Mierkiszki) priklausė valstybinei Užpalių seniūnijai ir buvo už kelių kilometrų į rytus nuo Kamajų. O 1809 metų Užpalių dvaro inventorius lokalizuoja Merkių arba Paklonės kaimą (Mierkie czyli Poklonie), iš pietvakarių besiribojantį su Kremesiškėmis, esančiomis pusiaukelėje tarp Kamajų ir Jūžintų.

Kremesiškių, šalia kurių buvo Merkių arba Paklonės kaimas, lokacija (maps.lt žemėlapio fragmentas)

1707 metų kovą nežinomi mums krikštatėviai nuvežė iš Merkių kaimo į Jūžintų bažnyčią pakrikštyti Adomo ir Evos Merkių sūnų. Kodėl ne į savo parapijos Kamajų bažnyčią, sunku pasakyti, Jūžintos buvo nei arčiau, nei toliau. Raštininkas (kunigas Jurgis Tamošauskas - Georgius Tomaszewski) kaimo pavadinimą tyčia ar netyčia iškraipė - de Zmierkiow. Vaikui davė Kazimiero vardą.

1736 metų lapkritį po jungtuvių Kamajų bažnyčioje Kazimieras Merkys į Merkiškius parsivežė Evą Kepalaitę iš Kalvių.

Kazimiero Merkio iš Merkiškių ir Evos Kepalaitės iš Kalvių 1736 m. santuokos įrašas (Kamajų RKB 1697-1797 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 180 vaizdo fragmentas, epaveldas.lt)

Žinome devynis Kazimiero ir Evos vaikus.

1738 metais gimė Kotryna. 1764 metais ji ištekėjo už Juozapo Baukio iš Likančių, kur Užpalių parapijoje, ant Šventosios upės kranto.

1740 metais gimė Juozapas. Juozapas Merkys vedė Marijoną, jiedu tarp 1770 ir 1787 metų susilaukė aštuonių vaikų (Rozalijos, dvynukų Kasparo ir Kotrynos, Agotos, Simono, Uršulės, Jono ir Juozapo). Visi vaikai užrašyti gimę Merkiškiuose, tiktai Juozapas jaunesnysis - Merkių kaime. Kurie maži mirė (Simonas), tuos laidojo Merkiškių kapinaitėse.

1742 metais Kazimierui ir Evai Merkiams gimė Motiejus, mano proprosenelės Domicelės Merkytės šiek tiek hipotetinis tėvas.

Po Motiejaus dar krikštijo Tomą, Oną, Jurgį, Agnę, o 1761 metais - Marijoną.


Apie tėvų Kazimiero ir Evos Merkių gyvenimą po Marijonos gimimo nieko tikro nežinome. 1802 metais Paklonės kaime, sulaukusi 97 metų, mirė valstietė Eva Merkienė. Gal kita, nes Kazimiero Eva turėjo būti 10-15 metų jaunesnė. O gal Evos amžių jos artimieji nusakė taip: “oi, sena jau buvo, netoli šimto”, ir raštininkas nusprendė: “tegu bus 97″.

Pastaba: 1809 metų Užpalių dvaro inventoriuje įrašyti tiktai du Merkių arba Paklonės kaimo valstiečiai, abu - Merkiai, Juozapas ir Jonas. Kazimiero sūnui Juozapui tada būtų buvę arti 70-ties, taigi, ūkiui vesti kiek per senas. Turbūt, Merkiuose tuomet ūkininkavo jau Kazimiero anūkai.

© 2015 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys (epaveldas.lt):

1707 m. kovo 14 d. pakrikštytas Kazimieras [sūnus] Adomo Merkio ir Evos iš Merkių (Adami Mierkis et Ewa de Zmierkiow?). (Jūžintų RKB 1705-1796 m. gimimo ir santuokos, 1769-1796 m. mirties metrikų knyga, 6 v.)

1736 m. lapkričio 11 d. sutuoktas Kazimieras Merkys iš Merkiškių su Eva Kepalaite iš Kalvių (Casim. Mierkis de Mierkiszki cum Eva Kepalaycia de Kalwie). (Kamajų RKB 1697-1797 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 180 v.)

1738 m. vasario 9 d. pakrikštyta Kotryna [duktė] Kazimiero Merkio ir Evos iš Merkiškių (Casimiri Mierkis cum Eva de Mierkiszki). (Kamajų RKB 1697-1797 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 51 v.)

1740 m. balandžio 3 d. pakrikštytas Juozapas [sūnus] Kazimiero Merkio ir Evos iš Merkiškių. (Kamajų RKB 1697-1797 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 53 v.)

1742 m. spalio 7 d. pakrikštytas Motiejus [sūnus] Kazimiero Merkio ir Evos iš Merkiškių. (Kamajų RKB 1697-1797 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 57 v.)

1745 m. gegužės 2 d. pakrikštyta Konstancija [duktė] Kazimiero Merkio ir Evos iš Merkiškių. (Kamajų RKB 1697-1797 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 61 v.)

1747 m. gruodžio 25 d. pakrikštytas Tomas [sūnus] Kazimiero Merkio ir Evos iš Merkių. (Kamajų RKB 1697-1797 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 65 v.)

1749 m. sausio 1 d. pakrikštyta Ona [duktė] Kazimiero Merkio ir Evos iš Merkiškių. (Kamajų RKB 1697-1797 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 67 v.)

1751 m. rugsėjo 26 d. pakrikštytas Jurgis [sūnus] Kazimiero Merkio ir Evos iš Merkių. (Kamajų RKB 1697-1797 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 71 v.)

1759 m. balandžio 4 d. pakrikštyta Agnė [duktė] Kazimiero Merkio ir Evos iš Merkiškių. (Kamajų RKB 1697-1797 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 83 v.)

1761 m. spalio 25 d. pakrikštyta Marijona [duktė] Kazimiero Merkio ir Evos iš Merkiškių. (Kamajų RKB 1697-1797 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 88 v.)

1764 m.spalio 21 d. sutuoktas Juozapas Baukys iš Likančių su Kotryna Merkyčia iš Merkiškių (Jos. Baukis de Likance cum Cath. Mierkicia de Mierkiszki). (Kamajų RKB 1697-1797 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 190 v.)

1802 m. spalio 6 d. mirė Eva Merkienė 97 metų valstietė iš Paklonės kaimo (Eva Mierkienie labor. de Villa Paklonie), palaidota parapijos kapinėse. (Kamajų RKB 1802-1818 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 168 v.)

2019 m. liepos 29 d., pirmadienis

Aleksandras Sakas (1908-1998). Žemaičių bernų materialinė ir kultūrinė padėtis

Aleksandro Sako straipsnis “Žemaičių bernų materialinė ir kultūrinė padėtis” publikuotas laikraščiuose “XX amžius” (1939.02.24) ir “Darbininkas” (1939.02.24). Pastarajame Aleksandras Sakas dirbo techniniu redaktoriumi. Didesnę dalį to teksto perrašiau, šiek tiek paredaguodamas rašybą. Visą, koks jis buvo, tekstą galima perskaityti iš paveiksliuko, jį padidinus.


Žemaičio ūkininko žemės plotas daug didesnis kaip suvalkiečio, dzūko ir kitų, kur 20 ha ūkininkas laikomas dideliu gaspadoriumi. Paprastai gero ūkininko vardą žemaičiuose gauna 40 - 50 ha savininkas, o tokių ten užtiksi tankiai. Retas ūkininkas išsiverčia be samdytos jėgos. Dažnas metams samdosi berną (žemaičiai jį vadina vaikiu), mergą, piemenį.

Kaip įvairus žemaičių kraštas (prie Klaipėdos krašto didesnė kultūra, prie Latvijos produktingesnis darbštumas, viduje - žemaitiškas lėtumas), taip nelygus berno - vaikio atlyginimas. Bernai samdomi metams, nuo vienų Kalėdų iki kitų, už darbo metus mokant 300 Lt, o kai kur ir mažiau. Bernų padėtis nėra džiugi. Jiems duodama maistas, drabužis, bet daug kur parodo stoką žmoniškumo. Ypač dvaruose jie velka sunkią naštą. Dirba nemažai. Vasarą keliasi ryto 3 val., gula 10 - 11, dažnai ir vėliau. Susižeidus retas ūkininkas atlygina gydymo išlaidas. Skaudžių nepasitenkinimų iššaukia tie ūkininkai, kurie labai mėgsta dažnai lankytis po turgus ir juose skandinti savo vargus. Pas tokį tarnauti menkas malonumas, prie stalo pasninkas, drabužiai suplyšę, padargai netvarkoj, gyvenime tik vegetacija, dažnai lankosi seniūnas. Yra ir pavyzdingų šeimininkų, tokių skaičius nelabai smarkiai kyla.

Daugelis bernų verti gero, sąžiningo darbininko vardo. Juos, dar nesulaukus Kalėdų, greit persamdo kitiems metams su padidintu atlyginimu. Bet yra tokių, kurie negali dar pamiršti baudžiavos laikų. Darbe - lėtumas, nuobodumas. Kiekvienoj parapijėlėj be vargo rasi bernų dar neužbaigus darbo metų pragėrusių ar šiaip prašvilpusių algą. Dažnam vakaruška, bonka, merginos - saldi paguoda. Kad ir daugelis rusų viešpatavimo nebeprisimena, betgi rusiškų keiksmų neatsižada, sako, būk darbas geriau sekasi. Riebių kalbų, dainuškų jie irgi moka.

Berną, priklausantį prie kurios nors jaunimo organizacijos, tuoj išskirsi iš kitų, nes jis daugiau išsilavinęs, gyvenimo klausimuose orientuojasi, darbe pirmauja, spaudą seka, švariai apsirengęs. Rudens ir žiemos vakarais toks sugeba iškovoti laisvesnio laiko knygai, laikraščiui. Jis skaito, o visa šeimyna, kiekvienas prie savo darbo, klausosi. Tokių "liaudies universitetų" beveik kiekviename kaime jau rasi. Pasitaiko kartais bernui ir laimė: betarnaudamas, žiūrėk, apsuko ūkininko dukrelei širdį, rudenį - linksmos vestuvės.

Kaimo bernai dažniausiai veda sau lygias mergeles, tačiau kaime pasilikti negali, nes jaunavedžiams maža butų. Už paprastą apgyvendintą pirtelę reikia atidirbti vyrui 15 - 20 dienų (pusę jų vasaros metu). Dėl šios priežasties jie labai veržiasi į miestus ir dvarus. Iškart dvaruose kumečiu netapsi, pirmiau šimtadieniu. Tokiam už 150 darbo dienų moka 60 Lt, 8 1/2 cnt rugių, 4 1/2 cnt miežių, 3 ir pusę cnt avižų, duoda pakenčiamą pastogę, žemės daržui. Gyvą "pienocentrą" laikyti negalima, nes neduoda ganiavos.

Žemaičio berno padėtis dar nekokia. (...)

© 2011, 2019 Res familiaris

2019 m. liepos 21 d., sekmadienis

Budreikos iš Svėdasų


1775 metų sausio 12 dieną Svėdasų bažnyčioje Juozapas Dabrega iš Šeduikių buvo sutuoktas su Ona Budreikaičia. Taip į vieną suaugo dvi protėvių šakos:


Budreikų 18-tojo amžiaus Svėdasų parapijoje buvo gausu - net Didysis maras (1709 - 1711 metais) visų jų neišguldė. Budreikos gyveno tiek kaimuose, tiek pačiame Svėdasų miestelyje, kuris, kaip ir žemės aplinkui, anuomet priklausė Biržų Radviloms.

Vienu metu miestelyje gyveno du Juozapai Budreikos: vienas - gimęs 1715 metais, Kristoforo ir Agotos Budreikų sūnus, ir kitas - gimęs 1733 metais, Kazimiero ir Onos Budreikų sūnus. Dėl amžiaus skirtumo draugais vargu ar buvo, bet giminaičiais būti galėjo.

Tačiau vyresnįjį Juozapą Budreiką paliksime nuošalyje - juk ieškau savo tiesioginių protėvių, o duomenys rodo, kad tam labiau tiktų jaunesnysis.

Pradėsime nuo jaunesniojo Juozapo tėvų. 1721 metų sausio 19 dieną Svėdasų bažnyčioje susituokė Kazimieras Budreika iš Svėdasų ir Ona Čižyčia:


Jaunoji Ona, regis, kaip ir jaunikis buvo iš miestelio. Jos pavardė Svėdasų bažnyčios knygose gana reta, todėl ten 1705 metais paminėti svėdasiškiai Jurgis Čižius ir jo žmona Kotryna labai galėjo būti nuotakos tėvais.

Netrukus po vestuvių - 1722 metų balandį - susilaukę dukros Kotrynos, Kazimieras ir Ona Budreikos kitais vaikais džiaugėsi tiems laikams neįprastai retai. Antroji dukra Marijona Svėdasų padangę išvydo po penkių metų, o trečiąjį vaiką - Juozapėlį - gandrai nešė dar ilgiau, dar šešis metus. Juozapas Budreika buvo pakrikštytas Svėdasų bažnyčioje 1733 metų rugsėjo 13 dieną:


Kaip sekėsi Budreikoms kitus porą dešimtmečių, galime tik spėlioti. To laikotarpio nė mirties metrikų neturime, tai tarsime, kad visi gyveno ilgai ir laimingai. Iš ko duoną valgė? Gal tarnavo Svėdasų dvare, gal dirbo ponų Radvilų laukuose aplink miestelį...

Tai buvo valstybei liūdni karaliaus Augusto Trečiojo laikai, taikos, bet visiškos betvarkės metai. Kaip rašė Alfonsas Šapoka jo redaguotoje "Lietuvos istorijoje" (Kaunas, 1936, 394 p.):

(...) su Respublika niekas nebesiskaitė; visi žiūrėjo į ją, kaip į pasipelnymo šaltinį, kaip į tikrą grobį. Jei niekas tuo tarpu dar neišdrįso pasisavinti kurio nors jos ploto, tai tik dėl to, kad būtų neleidusios kitos valstybės. Svetimų valstybių kariuomenės žygiuodavo per Lenkiją ir Lietuvą, kaip per savo kraštą, nesiprašydamos jokio leidimo. Čia jas atsiųsdavo net žiemoti ar šiaip pailsėti. Tuo būdu jos čia ir maitindavosi: kraštas būdavo plėšiamas, naikinamas.

Tas pats vyko ir 1756 metais, kai lapkričio 21 dieną Svėdasų bažnyčioje Juozapas Budreika buvo sutuoktas su svėdasiške Ona Niauryčia:


Niaurų, kaip ir Budreikų, buvo plati giminė, gyvenusi miestelyje ir ne viename parapijos kaime.

Onos Niauryčios, kaip ir jos vyro Juozapo, tėvų vardai buvo Kazimieras ir Ona. Motinos mergautinės pavardės nežinome - Niauros tuokėsi ne Svėdasuose.

Ona Niauryčia turėjo jaunesnių brolių ir seserų. Žinome jų vardus - Agota, Eva, Jurgis, Kazimieras (šis kiek abejotinas, nes jo motina knygose užrašyta kitu vardu), Teresė, Jonas, Sigizmundas. Bet nežinome, kokį gyvenimo siūlą kiekvienam jų susuko laumės...

Kitąmet po Onos ir Juozapo Budreikų vestuvių - 1757 metų lapkričio 1 dieną - buvo pakrikštyta jų pirmagimė Ona, paminėta šio straipsnelio įžangoje kaip autoriui svarbus asmuo:


Kol mūsų Onutė išaugo iki aštuoniolikinės nuotakos, jos tėveliai susilaukė dar kelių vaikų, kurių bent vardus turiu priminti: Ignotas, Jokūbas, Teresė, Jonas. Jau Onutei ištekėjus už Juozapo Dabregos, gimė dar vienas jos broliukas - pagrandukas Mykolas Budreika.

Gyvendami Radvilų dvaro pašonėje, Budreikos, kaip ir kiti svėdasiškiai, negalėjo nežinoti apie tai, kas anuomet aplinkui darėsi. Turbūt ir savo kailiu patyrė, kad taikos metas baigėsi, o valstybė dar sparčiau ritosi bedugnėn. Dalies didikų ir bajorų pastangos ginklu priešintis rusų diktatui (1768 metų Baro konfederacija) nieko nedavė. Svėdasai, būdami prie kelio, dvaras ir miestelio žmonės, kentėjo nuo rusų kariuomenės, pačių konfederatų ir konfederatais apsimetusių plėšikų gaujų.

Rusija, jau vos ne šimtą metų šeimininkavusi šalyje, šį kartą susitarė su kitomis Lietuvos ir Lenkijos kaimynėmis ir 1772 metais atplėšė sau didelius plotus. Tarsi atsipeikėję smarkiai sumažėjusios Respublikos didikai ir bajorai pagaliau sutiko su šiokiomis tokiomis priemonėmis tvarkai įvesti. Ūkis pamažu ėmė atsigauti, buvo tiesiami ir taisomi nuo kadų kadės apleisti keliai, steigiamos dirbtuvės. Gal ir Svėdasus pasiekė žinia apie kažkur pietuose kasamus kanalus, jungsiančius Dnieprą su Nemunu, su Vysla... Deja, pakilimas ir taika ilgai netruko. O Svėdasuose vienintele "dirbtuve" kaip buvo, taip ir liko dvaro bravoras.
   

Post scriptum

Kartoms keičiantis, radosi naujų giminysčių, ankstesnės nutolo, bendravimas tarp jų nutrūko, ir galop jos buvo visiškai užmirštos. Kai po daugelio metų  Onos Budreikaitės proproanūkis Pranas Dabrega (1908-1964) sutiko Budreikaitę iš Gykių, vargu ar kas bežinojo apie kadaise užmegztą Dabregų ir Budreikų giminystę.

© 2014, 2019 Aleksandras Sakas

Priedas - Svėdasų RKB 1702 -1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, epaveldas.lt:

1721 m. sausio 19 d. Kazimieras Budreika iš Svėdasų [sutuoktas] su Ona Čižyčia (Casimirum Budreyko de Swiadoscie ac Anna Czyžynowna). (149 vaizdas)

1733 m. rugsėjo 13 d. [pakrikštytas] Juozapas teisėtų sutuoktinių Kazimiero Budreikos ir Onos iš Svėdasų. (38 v.)

1737 m. liepos 26 d. [pakrikštyta] Ona teisėtų sutuoktinių Kazimiero Niauros ir Onos iš Svėdasų. (43 v.)

1756 m. lapkričio 21 d. Juozapas Budreika iš Svėdasų [sutuoktas] su Ona Niauryčia. (158 v.)

1757 m. lapkričio 1 d. [pakrikštyta] Ona teisėtų sutuoktinių Juozapo Budreikos ir Onos iš Svėdasų. (79 v.)

1775 m. sausio 12 d. sutuoktas Juozapas Dabrega iš Šeduikių su Ona Budreikaičia. (167 v.)