Mano pusseserės tauragiškės Birutės Sakaitės - Shapira albume saugoma
1917 metais Maskvoje daryta jos mamos Olgos Bilevaitės - Sakienės ir
senelio Eugenijaus Bilevo nuotrauka. Olgai Bilevaitei, 5 metų mergaitei,
dar nespėję ataugti plaukai, nukirpti per vieną iš tuomet Rusijos
sostinėje siautusių epidemijų.
Eugenijus Bilevas (Евгений Билев) - Lietuvos rusas nuo
Tryškių. Buvo vedęs Raudėnų miškų urėdo dukrą Eleną Jacevičiūtę. Dirbo
pas grafus Zubovus Bubių dvaro ūkvedžiu. Iš pradžių pas grafą Nikolajų
Zubovą (Николай Николаевич Зубов, 1832-1898), paskui pas jo sūnų Dmitrijų Zubovą (Дмитрий Николаевич Зубов, 1871-1944).
Bubiuose 1897 m. yra gimusi Bilevų dukra Regina, 1903 m. - dukra Kotryna ir kiti vaikai - Konstantinas, Aleksandra, Eugenijus.
Apie 1909 metus pas grafus Zubovus atvyko svečiai iš Rusijos.
Labiausiai tikėtina, kad tai buvo grafo Dmitrijaus Zubovo sesuo Marija (Мария Николаевна Толстая, рожд. Зубова, 1867-1939), 1906 metais ištekėjusi už Sergėjaus Tostojaus (Сергей Львович Толстой, 1863-1947), garsaus rusų rašytojo sūnaus. Jie ėmė prašyti išleisti Bilevą į Jasnaja Polianą, kur Tolstojų valdoms
verkiant reikėjo kietos rankos. Grafui Zubovui buvo gaila netekti gero
ūkvedžio, bet prašomas nusileido ir pats įkalbėjo Bilevą vykti naujon
tarnybon, nors Bilevo žmona Elena išvažiuoti labai nenorėjo.
Sergėjus Tolstojus vėliau savo atsiminimuose “Būtojo apybraižos” (”Очерки былого”, neotolstovcy.narod.ru) rašė:
Motina tvarkė Jasnaja Polianos ūkį, tiek jai priklausančią dalį,
tiek ir tą dalį, kuri priklausė jos sūnums. Sūnūs nesikišo, bet jinai
nemėgo ir nemokėjo ūkininkauti. Tvarkytasi blogai, ir sunku pasakyti -
nuostolingai ar pelningai: tinkamos sąskaitybos nebuvo.
Levo Tolstojaus žmona grafienė Sofija (Софья Андреевна Толстая)
savo dienoraštyje 1910 metų sausio 10 dieną įrašė: “Paėmiau naują
valdytoją”. Tad šią dieną Bilevų šeima jau buvo Jasnaja Polianoje.
Vietiniai valstiečiai, įpratę išnaudoti jų pono geraširdiškumą,
turėjo greitai įsitikinti, kad naujasis valdytojas nesileis mulkinamas.
Bilevo šeimoje išliko pasakojimas, kaip kartą Tolstojui su valdytoju
bevaikštant, vienas valstietis puolęs prieš ponus ant kelių, prašydamas
nereikalauti skolos, kitaip jo šeima badu mirsianti. Tolstojus jam
skolą tuoj pat dovanojęs. Valdytojas bandęs perkalbėti grafą: “Daug čia
tokių vargšų. Jei visiems skolas dovanosim, patys vargšais paliksim”.
Tačiau Tolstojus laikęsis savo: “Nieko, Bilevai, užteks ir man su šeima,
ir tavo šeimai”. Ilgiau pabendrauti su didžiuoju rašytoju Bilevui
neteko, nes tų pačių metų lapkritį Levas Tolstojus mirė.
Jasnaja Polianoje 1912 metais gimė Olga Bilevaitė, būsimoji Sakienė.
Ją stačiatikių cerkvėje krikštijo Bilevų šeimą seniai pažinojusi
grafienė Marija Zubova, Sergėjaus Tostojaus žmona.
Tolstojų dvare Eugenijus Bilevas dirbo keletą metų. Rašytojo našlės
grafienės Sofijos 1913 metų dienoraštyje yra ir toks įrašas: “Gruodžio
5. Vis tas pats: mokiau valdytojo mergaitę, siuvau, vakare ilgai grojau
fortepijonu (…)”. Gaila, kad nepaminėtas tos mergaitės vardas, tad lieka
neaišku, kuri Bilevaitė - Regina ar Kotryna - buvo grafienės mokinė.
Dar prieš revoliuciją Bilevai išvyko į Maskvą, kur Eugenijaus draugai
įtaisė jį vieno banko vyriausiuoju kasininku. Ten Olgą aplankė jos
krikšto mama grafienė Marija ir dovanojo auksinį kryželį, papuoštą
brangakmeniais. Deja, tas kryželis neišliko - po poros dešimtmečių Olga
Tauragėje, besimaudydama Jūros upėje, pametė grafienės dovaną.
E. Bilevas su sūnumi Konstantinu Maskvoje
Per šiltinės epidemiją Maskvoje mirė Bilevo žmona Elena. Tuomet atėjo
pačios sunkiausios dienos. Porevoliucinėje Maskvoje trūko maisto,
Bilevų vaikai neretai badavo. Kiek Bilevas atpjaudavo vaikams duonos,
tiek turėdavo visai dienai užtekti. Jei neiškentę suvalgydavo daugiau,
griežtas tėvas bausdavo diržu…
Vyresnieji vaikai išėjo gyventi atskirai. Vyriausiajai Reginai jos
teta, Bilevo sesuo, ištekėjusi už Maskvos geležinkelio stoties
viršininko, padėjo įsidarbinti kažkokiame departamente, o Kotrynai -
vaistinėje. Konstantinas, jau studentas, kartą išėjo iš namų ir dingo
visam laikui be žinios. Mažesniuosius - dukrą Aleksandrą ir sūnų
Eugenijų - priglobė šeimos draugai. Su tėvu liko tik jauniausioji Olga.
Vėliau visi Bilevai (išskyrus dingusį Konstantiną) iš Maskvos grįžo į
Lietuvą. Našlys tėvas su dukra Olga parvažiavo į Tryškius. Čia Bilevas
buvo paveldėjęs du palivarkus. Vieną palivarką išnuomojo, o kitą
prauliavojo, nes mėgo pagyventi poniškai plačiai. Taigi, kitiems būdamas
labai griežtas, sau leido turėti žmogiškų silpnybių. Iš Tryškių
Bilevams teko persikelti į Raudėnus, paskui - į Papilę.
1925 m. E. Bilevas su dukra Olga. Kairėje stovi Olgos draugė iš Papilės
Kai dukra Olga suaugo, Bilevas numatė jai vyrą, seną, bet turtingą. Nors Olga jau draugavo su Vaclovu Saku,
bet tas - mužikas, chamas - į žentus netiko. Tačiau Olga tėvo
nepaklausė, pabėgo iš Papilės ir Panevėžyje su Vaclovu prieš tėvo valią
susituokė.
Bilevas buvo atsižadėjęs neklusnios dukros, ilgai nenorėjo nieko apie
ją girdėti. Tačiau pamatęs 1930 metais gimusią anūkę Birutę, pripažino
“prasčioką” žentą, atleido ir dukrai, o anūkę nepaprastai mylėjo ir
lepino, net eiles jai lietuviškai rašė.
Tėvui susirgus, Olga parsivežė jį iš Papilės į Tauragę, kur Sakai tuo
metu gyveno. Ten Eugenijus Bilevas 1934 metais mirė ir buvo palaidotas
miesto senosiose kapinėse.
© 2011 Aleksandras Sakas
2018 m. spalio 8 d., pirmadienis
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
-
Mano prosenelis (senelio Juozapo Dabregos tėvas) Aleksandras Dabrega gimė 1817 metų balandį Svėdasų parapijos Šeduikių kaime . Buvo pirmagim...
-
1937 metais mano mama Elena Dobregaitė baigė gimnaziją Rokiškyje ir tais pačiais metais įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą medici...
-
Išliko keliolika mano tėvo Aleksandro Sako (1908-1998) kadaise gautų arba pirktų atvirukų, taip pat nuotraukų su Lietuvos vietovių vaizdais...