Butkiai iš Mikniūnų

Aleksandro ir Rozalijos Dabregų duktė Ona, gimusi Šeduikiuose pačioje 1865 metų pabaigoje, dar vaikystėje neteko mamos. Užaugo pamotėlės Mortos akyse. Jau po tėvelio mirties vyriausio brolio Jono 1892 metais išleista už vyro - valstiečio Jurgio Butkio - į netolimą Mikniūnų kaimą.

Mikniūnai - tie, kur arčiau Kamajų, dabartinio Rokiškio rajono pietiniame pakraštyje. Pro šį kaimą šiaurės pusėn iš Šeduikių ežero teka upeliukas, kurio menki vandenys toliau, apsukę didelį ratą Uosijos, Šetekšnos, Jaros upeliais, sugrįžta Svėdasų kraštan ir įteka į Šventosios upę.

Nuo Mikniūnų matyti Bedugnio ežeras, kurio kitame krante - Duokiškio kapinės, apleistos senosios ir prižiūrėtos naujesnės (naujesnėse palaidotas Onos Butkienės brolis Juozapas Dabrega, šio straipsnelio autoriaus senelis).

Mikniūnuose Butkiams 1893 metais gimė duktė Uršulė. Jos krikšto tėvu buvo Onos brolis Antanas Dabrega. Uršulė mirė "nuo silpnumo" 6 mėnesių amžiaus. Kaip įrašyta mirties metrikoje, "šios kūną patys parapijiečiai 8 spalio privačiose kapinėse šalia Mikniūnų kaimo palaidojo".

Iš mano tetos Onos Vitonienės pasakojimų ir rašytinių šaltinių žinias apie kitus Jurgio ir Onos Butkių vaikus sudėjau į eilę. Visi jie krikštyti Kamajų bažnyčioje.

 Grasilda Butkytė gimė 1894 m. Jos krikšto motina buvo Onos sesuo Marijona Dabregaitė. Grasilda 1923 metais Duokiškyje susituokė su Juozapu Bubliu iš Narbučių. (Tuokėsi ne Kamajuose - 1906 metais pastačius Duokiškio bažnyčią, ji buvo arčiau).

Juozapas Butkis gimė 1896 m. Nuo 1919 metų balandžio Juozapas dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės kovose (1928 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu). 1924 metais Rokiškio Onuškyje susituokė su Kazimiera Stelionyte iš Juodupės valsčiaus Didsodės kaimo. Dirbo policininku, vėliau - nuovadu (policijos skyriaus viršininku), paskui išvažiavo į Angliją.







Konstantinas Butkis (Kasčius) gimė 1900 m. Jis liko gyventi Mikniūnuose, kur turėjo 27 ha žemės. 1942 metų gyventojų surašymo metu vis dar buvo nevedęs, gyveno su seserimi Veronika ir dėde Kazimieru (g. 1873).

Emilija Butkytė gimė 1902 m. 1927 metais ji ištekėjo už 60-mečio Mykolo Vilučio iš Užpalių valsčiaus Vilučių kaimo. Tuokėsi Duokiškyje. Po devynių santuokos dienų Emilijos vyras mirė.

Kraštotyrininkės Marijos Dovydaitienės duomenimis, Mykolas Vilutis ir jo netekėjusi sesuo Grasilda turėjo nemažą ūkį - daugiau nei 30 ha žemės. "Ūkį valdė Mykolas Vilutis. Padėti tvarkyti ūkį pasikvietė savo giminaičius Oną Masiulytę ir Joną Būgą iš Gailiešionių kaimo ir jiems savo ūkį padovanojo. (...) Mykolas Vilutis mirė 1927 06 02 staiga, ardamas dirvą. Toje vietoje stovi kryžius. Ona ir Jonas Būgos sumokėjo Mykolo Vilučio žmonai priklausančią dalį, ir ji išvyko gyventi kitur".

Vėliau našlė Emilija tuokėsi dar kartą, antrojo vyro pavardė – Sirvydis.

Veronika Butkytė, gimusi 1904 m., išprotėjo. Kas buvo to priežastimi, nežinome. 1942 metais ji gyveno Mikniūnuose pas brolį Kasčių.

*

Mano pusseserės Elenos Dabregaitės - Vigelienės vaikystės prisiminimuose - didelis Butkių sodas su ypatingo skanumo obuoliais. Iš to sodo ir namų Mikniūnuose dabar nieko nelikę. Kai Šeduikiuose 1972 metais mirė Elenos tėvas Jonas Dabrega, tai į laidotuves atvažiavusi Kasčiaus Butkio žmona, o jo paties tuomet jau nebuvę gyvo.

© 2013-2019 Aleksandras Sakas

Šaltiniai 

1. Jonas Šedys, "Kamajų valsčiaus ūkininkų šeimos", Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras.

2. Marija Dovydaitienė, "Vilučių kaimas", “Lietuvos valsčių” serijos monografija "Užpaliai", I dalis, leidykla "Versmė", Vilnius, 2013, 1025 p. ir 1042 p.

Priedas - metrikų duomenys (jei nurodytas vaizdo numeris, tai metrikų knyga pasiekiama per epaveldas.lt)

1866 m. sausio 1 d. Svėdasų bažnyčioje kun. Švilpa pakrikštijo kūdikį vardu Ona, valstiečių teisėtų sutuoktinių Aleksandro ir Rozalijos iš Repšių Dobregų dukrą, gimusią 1865 metų sausio mėnesio 30 d. Šeduikių kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Tamošius Grižas ir mergina Domicelė Dobregaitė. (Svėdasų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)

Pastaba. Onos Dobregaitės gimimo diena turėtų būti 1865 metų gruodžio 30 d.

1892 m. vasario 9 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Nainys, triskart paskelbęs sausio 26 ir vasario 2 ir 9, sutuokė Alotų valsčiaus valstiečius Jurgį Butkį, 33 metų viengungį iš Kamajų parapijos Mikniūnų kaimo, su Ona Dobregaite, 26 metų mergina iš Svėdasų parapijos Šeduikių kaimo, valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Anelės iš Pajėdų Butkių sūnų su teisėtų sutuoktinių Aleksandro ir Rozalijos iš Repšių Dobregų dukterimi, dalyvaujant liudininkams Jonui Butkiui, Jonui Dobregai, Jonui Stasiškiui ir kitiems. (Svėdasų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga)

1893 m. vasario 18 d. Kamajų bažnyčioje vikaras kun. Juozapaitis pakrikštijo kūdikį vardu Uršulė Alotų valsčiaus Kanaviškių bendruomenės valstiečių teisėtų sutuoktinių Jurgio ir Onos iš Dobregų Butkų (Butkusov) dukrą, gimusią šių 1893 metų vasario 16 d. šios parapijos Mikniūnų kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Antanas Dobrega su našle Uršule Butkiene. (Kamajų RKB 1893 -1900 m. gimimo metrikų knyga, 10 v.)

1893 m. spalio 6 d. Mikniūnų kaime nuo silpnumo mirė Uršulė, Alotų valsčiaus Kanaviškių bendruomenės valstiečių teisėtų sutuoktinių Jurgio ir Onos iš Dobregų Butkių (Butkisov) 6 mėnesių amžiaus duktė. Palaidota pačių parapijiečių spalio 8 d. privačiose kapinėse prie Mikniūnų kaimo. (Kamajų RKB 1884-1894 m. mirties metrikų knyga, 174 v.)

1894 m. balandžio 3 d. Kamajų bažnyčioje klebonas kun. Jokimas pakrikštijo kūdikį vardu Grasilda Alotų valsčiaus Kanaviškių bendruomenės valstiečių teisėtų sutuoktinių Jurgio ir Onos iš Dobregų Butkių dukrą, gimusią šių 1894 metų balandžio 2 d.. šios parapijos Mikniūnų kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Jonas Butkis su mergina Marijona Dobregaite. Prierašas: 1928 I 23 priėmė moterystės sakramentą Duokiškio R. K. bažnyčioje su Juozapu Bubliu. (Kamajų RKB 1893 -1900 m. gimimo metrikų knyga, 49 v.)

1896 m. rugpjūčio 11 d. Kamajų bažnyčioje klebonas kun. Jokimas pakrikštijo kūdikį vardu Juozapas Alotų valsčiaus Kanaviškių bendruomenės valstiečių teisėtų sutuoktinių Jurgio ir Onos iš Dobregų Butkių sūnų, gimusį šių 1896 metų rugpjūčio 9 d.. šios parapijos Mikniūnų kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Jonas Dobrega su mergina Karolina Galvydyte. Prierašas: 1924 VII 5 priėmė moterystės sakramentą Onuškio R. K. bažnyčioje, vesdamas Kazimierą Stelionytę. (Kamajų RKB 1893 -1900 m. gimimo metrikų knyga, 111 v.)

1900 m. gegužės 23 d. Kamajų bažnyčioje vikaras kun. Žadeikis pakrikštijo kūdikį vardu Konstantinas Alotų valsčiaus Kanaviškių bendruomenės valstiečių teisėtų sutuoktinių Jurgio ir Anelės? iš Dobregų Butkių sūnų, gimusį šių 1900 metų gegužės 22 d.. šios parapijos Mikniūnų kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Juozapas Paršiukas su mergina Emilija Butkyte. (Kamajų RKB 1900 -1906 m. gimimo metrikų knyga, 10 v.)

1902 m. kovo 28 d. Kamajų bažnyčioje vikaras kun. Žadeikis pakrikštijo kūdikį vardu Emilija Alotų valsčiaus Kanaviškių bendruomenės valstiečių teisėtų sutuoktinių Jurgio ir Onos iš Dobregų Butkių dukrą, gimusią šių 1902 metų kovo 27 d.. šios parapijos Mikniūnų kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Jonas Stasiškis su savo žmona Barbora. Prierašas: 1927 m. gegužės 24 d. Duokiškio bažnyčioje priėmė moterystės sakramentą, ištekėdama už Mykolo Vilučio. (Kamajų RKB 1900 -1906 m. gimimo metrikų knyga, 59 v.)

1904 m. gegužės 13 d. Kamajų bažnyčioje klebonas kun. Jokimas pakrikštijo kūdikį vardu Veronika Alotų valsčiaus Kanaviškių bendruomenės valstiečių teisėtų sutuoktinių Jurgio Juozapo sūnaus ir Onos iš Dobregų Butkių dukrą, gimusią šių 1904 metų gegužės 11 d.. šios parapijos Mikniūnų kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Kazimieras Butkis su mergina Grasilda Butkyte. (Kamajų RKB 1900 -1906 m. gimimo metrikų knyga, 113 v.)

1924 m. liepos 5 d. Onuškio bažnyčioje nuo užsakų dispensavus klebonas kun. J. Čuvinskas palaimino moterystės ryšį Juozapo Butkio, nevedusio valdininko Aukštadvario dvaro Juodupės valsčiaus Rokiškio parapijos 28 metų, ir Kazimieros Stelionytės, Didsodės kaimo Juodupės valsčiaus Onuškio parapijos 21 metų. Jaunojo tėvai: Jurgis Butkis ir Ona Dabregaitė, jaunosios tėvai: Juozapas Stelionis ir Ona Rablauskaitė. Liudytojai: P. Vaičius Stelionis, Antanas Stelionis, Stelionis ir kiti. (Onuškio RKB 1921 -1926 m. santuokos metrikų knyga, 25 v.)

Pastaba: Keistokas liudininkų sąrašas - toks, koks yra metrikų knygoje.

Aleksandras Sakas (1908-1998). Nelinksmi prisiminimai

Perskaičiau “Lietuvos aido” publikaciją (1991 m. liepos 26 d., Nr. 146) apie buvusius vidaus reikalų ministrą Kazimierą Skučą ir saugumo departamento direktorių Augustiną Povilaitį, kurie 1941 metais Maskvoje buvo nužudyti.

1939 ir 1940 metais dirbau Lietuvos krikščionių darbininkų sąjungos leidžiamo savaitraščio “Darbininkas” techniniu redaktoriumi. Atsakomuoju redaktoriumi pasirašydavo prof. Pranas Dovydaitis. Jis už mane mokėdavo baudas. Kai Sovietų Sąjunga pradėjo karą su Suomija, mūsų laikraštis palaikė užpultą tautą, jai reiškė simpatijas. Rusų atstovybė Kaune į tai reagavo, todėl nutarem su prof. Dovydaičiu laikytis tokios taktikos: vieną savaitę čiulbam už sovietus, kitą - už suomius.

Krikščionių darbininkų sąjungos skyrių buvo pristeigta visoj Lietuvoj. Pačiam Kaune - Šančiuose, Žaliakalny, Aleksote, Senamiesty ir kitur – veikė daug narių turintys skyriai. Jų veikla ypač suaktyvėjo po Vilniuje įvykusios konferencijos, kurioje sekretoriavo Juozas Gražys, daug kartų teistas, sėdėjęs lagery. Susirūpinta Kauno kiemsargių, kurių priskaičiavom per 300, padėtim. Tal buvo be galo skriaudžiami žmonės, gyveno rūsiuose, kai kas gaudavo iš turtingų namų savininkų tik po 10 litų algos mėnesiui. Apie juos pradėjome “Darbininke” rašyti. Ir kas išėjo? Prasidėjo kiemsargių atleidimas. Tąsyk mūsų advokatas Juozas Katilius bandė kiemsargius ginti teisme. Nesant asmens samdos įstatymo, byla pralaimėta, o įstatymo projektas Seime buvo vilkinamas.

Tada su Darbo rūmų leidžiamo laikraščio “Darbas” vienu reporteriu (pavardės neprisimenu) nutarėm eiti pas vidaus reikalų ministrą K. Skučą prašyti, kad paspaustų Seimo narius greičiau priimti asmens samdos įstatymą. Mudu nuėjome, policininkas, stovįs prie durų, su pagarba mus praleido. Ministras paprašė sėstis. Išdėstėm, kokiu reikalu atėjom. Ministras nebuvo prieš, bet davė suprasti, kad dar reikia palaukti. Tada, sukaupęs drąsą, tiesiai, be diplomatijos pasakiau ministrui: “Jei mes neišleisim šito įstatymo, tai bolševikai ateis ir padarys ...”. Ir ką išvydau? Ministras atsistojo, pasikeitė jo veidas, trenkė kumščiu į stalą ir tvirtu balsu pasakė: “Aš sutvarkysiu tuos bolševikus!". Po šito vizito parašiau korespondenciją į savo “Darbininką”, deja, cenzūra nepraleido, o Darbo rūmų laikraštis “Darbas” vizitą gan plačiai ir saldžiai aprašė, ir korespondenciją skaitytojai išvydo.

Su Augustinu Povilaičiu susitikdavome dažniau. Jis mus, spaudos darbuotojus, kas mėnuo kviesdavo Kaune į marijonų salę ir informuodavo apie politinę padėtį Lietuvoje. Prisimenu,vienas žunalistas paklausė direktorių Povilaitį, ar yra pavojaus Lietuvai iš pogrindy veikiančių komunistų. Direktorius atsakė, kad iš vietinių nėra, bet jei įsikiš kariuomenė, aišku, jie laimės. Buvo ir toks klausimas A. Povilaičiui: kiek Lietuvoj pogrindy veikia komunistų? Jis atsakė: arti 800 asmenų, iš jų lietuvių - 30 procentų. Dar priminė mums, kad Utenos apskrity penki mažažemiai yra įsisteigę kolūkį. Tiktai saugumas apie tai žinojo ir vienas kitas kaimynas.

Atėjo 1940 metų birželio 15 diena. Šestadienio popietę Kaune, Laisvės alėjoj, pasirodė sovietų tankai. Išejome į gatves. Žmonės stovėjo nusiminę, klausinėjo vienas kitą, kas bus toliau…

Dar leidau, spausdinau “Darbininką”. Greit gavau iš cenzūros įspėjimą, kad rašyčiau, kaip darbininkai nuoširdžiai sutiko Raudonąją armiją. Vietoj vedamojo pirmame puslapy ėmiau talpinti eilines žinutes. Taip vieną kitą numerį išleidau, kol galop liepos mėnesį, būdamas "Žaibo" spaustuvėj, telefonu iš cenzūros gavau pranešimą, kad ministro Mečislovo Gedvilo įsakymu “Darbininko” leidimas sustabdomas.

“Klaipėda”, 1991 m. spalio 9 d.