Ieškoti šiame dienoraštyje

2017 m. liepos 13 d., ketvirtadienis

Rokiškio gimnazijoje 1933-1937 metais

Šio teksto pagrindu laikraštis “Gimtasis Rokiškis” paruošė tęstinę publikaciją “Rokiškio gimnazija 1933-1937 m.: mamos išsaugotos fotografijos”, kuri buvo spausdinama 2012 m. liepos 19, 21 ir 26 dienomis.

Mano mama Elena Dobregaitė - Sakienė 1933 m. baigė Užpalių progimnaziją ir mokslų tęsti įstojo į Rokiškio valstybinės gimnazijos 5-tąją klasę.

Šeimos archyve išliko keliolika “gimnazistiškų” fotografijų, mamos saugotų per visus jos kraustymosi iš vietos į vietą etapus. Pabandžiau tokias nuotraukas sudėlioti į eilę.

Rokiškio gimnazijos mokiniai choristai su choro vadovu, muzikos mokytoju Kazimieru Jovaiša, 1933 ar 1934 metai. Ch. Šneidermano fotografija. Mama - antroje eilėje penktoji iš dešinės.

Be choro neapsieidavo jokia šventė, joks aukštų svečių apsilankymas. Choro repertuare buvo apie 40 kūrinių, dalis jų - paties choro vadovo K. Jovaišos sukomponuoti. Tas pats choras giedojo ir mokinių bažnytėlėje, kurios “viškose” buvo tiek mažai vietos, kad, kapeliono Leonardo Gižinsko žodžiais tariant, “tenai vos išsitenka giesmininkai” (”Ateitis”, 1937 m. Nr. 3, 136 pusl.).

Aukštai ant sienos kabo Juozo Tumo - Vaižganto portretas. Mamos mokymosi Rokiškyje pradžia - 1933 metai - sutapo su dideliu miesto ir gimnazijos gyvenimo įvykiu, kai gimnazijai buvo suteiktas Juozo Tumo - Vaižganto vardas. Rašytojas, miręs tų metų pavasarį, buvo kilęs iš Rokiškio krašto, beje, iš to paties, kaip ir mama, Svėdasų valsčiaus. Tačiau Juozo Tumo - Vaižganto paminklo, išlikusio iki mūsų dienų, tuomet prie gimnazijos pastato dar nebuvo. O pats pastatas buvo visai naujas, vos prieš dvejus metus pastatytas.

Mamos klasės su mokytoju. Tikslesnė vieta ir laikas nežinomi. Iš mamos ir jos klasės draugų amžiaus atrodo, kad - penktokai, tad galėtų būti 1933-1934 mokslo metai.

1934 metais gimnazijos direktoriumi buvo paskirtas Mečislovas Kviklys, iki tol buvęs Jurbarko gimnazijos direktoriumi. Jis pakeitė dešimtį metų mokyklai vadovavusį žinomą pedagogą Vilių Grytę. Senasis direktorius, kilęs iš Biržų krašto, evangelikų reformatų tikėjimo, dėstė lotynų kalbą ir istoriją. To meto Švietimo ministerijai, gal dėl jo pareigų evangelikų reformatų Sinode, ėmė nebetikti, ir buvo išleistas į pensiją, nors teturėjo 50 metų amžiaus.

Ko gero, su naujojo direktoriaus atėjimu sietini ir dideli pasikeitimai gimnazijoje, apie kuriuos pranešė žurnalas “Ateities spinduliai” 1934 metų Nr. 10 korespondencijoje iš Rokiškio:

Šiemet berniukai ir mergaitės, pradedant pirmąja ir baigiant penktąja klasėmis, mokosi atskirai, tik tuose pačiuose rūmuose. Viršutinis koridorius laikomas mergaičių, o apatinis berniukų. Šeštos, septintos ir aštuntos klasių mokiniai-ės dėl labai susipainiojusių priežasčių liko neatskirti.

Mano mama 1934-1935 mokslo metus pradėjo, būdama šeštokė, tad ir toliau mokėsi mišrioje berniukų ir mergaičių klasėje.

Šioje nuotraukoje - kaip tik Rokiškio gimnazijos šeštokai 1935 metų gegužės 2 d. medelių sodinimo šventėje su mokytoju, kuris - šviesesniu kostiumu, tarp sėdinčių antroje eilėje. Mama - tarp stovinčiųjų ketvirtoji iš kairės, mažiausioji.

Tą dieną gimnazija mišiomis ir referatais paminėjo Vaižganto mirties antrąsias metines, o po minėjimo buvo sodinami medeliai. Vyriausieji - aštuntokai - pasodino “Klaipėdos liepą”, o “visos kitos klasės, vadovaujamos auklėtojų, taipgi pasodino po medelį” (”Jaunoji Lietuva”, 1935 m. Nr. 3, 152 pusl.).

Dar viena maždaug 1935 metų fotografija įprastoje įsiamžinimo vietoje - ant gimnazijos pastato laiptų - su direktoriumi M. Kvikliu,  inspektoriumi P. Rapševičiumi, kapelionu kun. L. Gižinsku, mokytojais K. Jovaiša, A. Krasnickaite,  O. Matusevičiūte, E. Tipeliu, L. Vorobėjumi ir kitais.

Išvykoje su direktoriumi M. Kvikliu ir mokytojais - didelis būrys žolių vainikų pripynusių megaičių.

1935 metų spalį rokiškėnai gimnazistai keliavo į užsienį. Stabtelėjus prie Lietuvos - Latvijos sienos, direktorius Mečislovas Kviklys pasakė kalbą linksmiems ekskursantams.

Ta pati ekskursija į Latviją. Šokiai Daugpilio mokytojų seminarijos kieme 1935 metų spalio 7 dieną.

Šios dviejų dienų ekskursijos metu, kaip rašė Lietuvos moksleivijai skirtas žurnalas “Šviesos keliai” (1935 m. Nr. 11, 698-699 pusl.), rokiškėnai pabuvojo visose Daugpilio gimnazijose ir mokyklose. Chorui teko koncertuoti daugelį kartų. Aplankė Daugpilio apylinkėse Červonkų kapines, kur palaidoti lietuvių kariai - Nepriklausomybės kovų dalyviai. Ten prie didingo paminklo paminklo (Keleivi, pasakyk Lietuvai, kad mes žuvome gindami Tėvynę) buvo atlaikytos mišios, per jas giedojo ekskursantų choras. Po pamaldų padėti devyni vainikai, o choristai atliko Lietuvos ir Latvijos himnus. Grįždami namo, keliautojai buvo užsukę ir į Zarasų gimnaziją.

Rokiškio J.Tumo-Vaižganto gimnazijos 1935 - 1936 mokslo metų septintokai su mokytoja.

Remdamasis 1937 metų vinjete bandau atpažinti: iš kairės pirmoje eilėje - M. Dabkutė, S. Lingytė, ?, R. Mejerovičiūtė, ?, R. Šeraitė, J. Povilavičiūtė, E. Dobregaitė (autoriaus mama), antroje eilėje - O. Vorobėjus, J. Braknys, ?, J. Butėnas, mokytoja, L. Šeras, D. Levinaitė, B. Narkūnaitė, ?, ?, trečioje eilėje - A. Bajoras, ?, ?, ?, P. Vaičiulis, P. Čypas, ?.

Šios nuotraukos kitoje pusėje: “Rokiškis. 1936 m. I 18 d. vakaras”. Tokią pat nuotrauką įdėjo žurnalas “Šviesos keliai” (1936 m. Nr. 2, 127 pusl.), kaip iliustraciją Pr. K. žinutei iš Rokiškio gimnazijos:

1936 m. sausio mėn. 17-18 d. įvyko metinis gimnazijos vakaras. Pirmąją dieną, penktadienį, programa buvo skirta mokiniams, o šeštadienį Rokiškio visuomenei. Svarbiausią programos dalį sudarė Paparonio 3 v. scenos vaizdelis “Vakarinė daina”. Ypatingai gražios buvo mokytojo p. Simanavičiaus pieštos dekoracijos; visus žavėjo mokytojo p. Jovaišos sukomponuota muzika. Režisavo mokytoja p-lė Krasnickaitė.

V. Kačanauskaitė (VIII kl.) padainavo solo “Ne dėl tavęs aš mergaitė” ir M. Dabkutė (VII kl.) su P. Bieliūnu (VI kl.) duetą “Aš užsivilkčiau čigono rūbą”. Plastiškąją dalį sudarė plastinis vaizdelis “Džiaugsmas” ir Pabaltijos tautų tautiški šokiai. Visa plastika - St. Lingytės (VII kl.) kūryba.

Dainininkė Dabkutė ir choreografė Lingytė - mamos klasės draugės. Korespondencijos autorius Pr. K. - turbūt Pranas Kozulis, literatas, dar vienas mamos klasės draugas. O Paparonis - kauniečio rašytojo kun. Antano Šmulkščio literatūrinis slapyvardis.

Apie tą patį vakarą parašė dar ir žurnalas “Ateitis” (1936 m. Nr. 2, 102 pusl.), pridėjęs:

Vakaras tikrai labai pasisekė. Publika netilpo salėje. Pajamų (su išlaidom) 1.200 lt. Pelnas skiriamas neturtingiems moksleiviams.

Su gimnazijos svečiais.  Priekyje dešinėje - direktorius M. Kviklys, ant pirmojo laiptelio pirmoji iš kairės - lietuvių kalbos mokytoja Anelė Krasnickaitė.

Kas tie garbieji svečiai, apsupti moksleivių ir mokytojų? Vienas jų man pasirodė panašus į rašytoją Antaną Vienuolį. Žurnale  “Ateities spinduliai” (1936 m. Nr. 4, 116 pusl.) rasta žinutė tą spėjimą patvirtino. 1936 metų kovo 14 d. Rokiškio gimnazijos salėje įvyko didelis vakaras, kuriame dalyvavo garsūs kūrėjai A. Žukauskas - Vienuolis, Bronė Buivydaitė ir Bernardas Brazdžionis. Visus tris juos matome nuotraukos centre.

Kitą dieną, kovo 15-tąją, svečiai atvyko dar kartą - į mokytojos A. Krasnickaitės vadovauto gimnazijos literatų būrelio susirinkimą.

Dar viena rašytojų viešnagės Rokiškyje 1936 metų kovo 14-15 dienomis fotografija.  Gal stotyje, išlydint Antaną Žukauską - Vienuolį? Antroji iš kairės šalia rašytojo - mokytoja Anelė Krasnickaitė.

Nežinau, ar mama dalyvavo gimnazijos literatų būrelio veikloje. Mano pusbroliui Algimantui Kubiliūnui mama yra sakiusi, kad gimnazijoje galvojusi ne apie medicinos, bet literatūros studijas. O Rokiškį tuo metu garsino gimnazijos literatai - mamos bendraklasis Pranas Kozulis, klase vyresni Bronius Kulys, Pranas Rimša, Balys Serevičius. Publikacijų Lietuvos moksleiviškoje spaudoje kiekiu ir dažniu su rokiškiečiais tuomet mažai kas galėjo rungtis.

Rokiškio J. Tumo-Vaižganto gimnazijos mokytojai apie 1936 metus. Iš kairės pirmoje elėje - J. Janulionis, M. Bareišytė, P. Rapševičius, dir. M. Kviklys, ? (galbūt, aukštas svečias, nes pasodintas pačiame viduryje, tarp direktoriaus ir kapeliono), kun. L. Gižinskas, M. Muralytė, E. Liutvinaitė, E. Tipelis, antroje eilėje - K. Jovaiša,  J. Šmulkštys, P. Simanavičius, O. Matusevičiūtė, P. Bliūdžius, A. Radžius, A. Misiūnas, A. Krasnickaitė, ?, L. Vorobėjus.

Dar viena 1936 metų Rokiškio J. Tumo-Vaižganto gimnazijos mokytojų nuotrauka. Iš kairės pirmoje elėje - M. Bareišytė, J. Janulionis, M. Tipelienė, dir. M. Kviklys, E. Liutvinaitė, kun. L. Gižinskas, M. Muralytė, P. Bliūdžius, antroje eilėje - P. Simanavičius, J. Tarvydas, O. Matusevičiūtė, L. Gembickaitė, A. Radžius, A. Krasnickaitė, Z. Orelovičius, trečioje eilėje - J. Šmulkštys, L. Vorobėjus, E. Tipelis, A. Misiūnas, K. Jovaiša.

Panemunėlio geležinkelio stoties šešių skyrių pradinės mokyklos atidarymo šventė 1936 m. rugsėjo 20 d.. Mama su gimnazijos choru buvo toje šventėje.

Žurnalas “Šviesos keliai” (1936 m. Nr. 10, 637-638 pusl.) atspausdino korespondenciją iš Rokiškio apie gimnazijos choro dalyvavimą iškilmėse Panemunėlyje:

Dviem dideliais sunkvežimiais choristai nuvyko dulkančiais vieškeliais į Panemunėlio miestelį, kur aplink gražią mokyklą jau liūliavo marios žmonių. Į iškilmes atvyko iš Kauno Švietimo Viceministeris p. Masiliūnas, Tautininkų s-gos generalinis sekretorius dr. Janavičius ir Valstybės radiofono direktorius p. Bieliūnas. Po atidarymo aktų ir kalbų buvo meniškoji dalis, kurią atliko gimnazijos dainininkai. Pirmiausia dainavo, p. Jovaišai akompanijuojant, M. Dabkutė (VIII kl.) solo: “Kur bakūžė samanota”. Paskui visi gėrėjosi geriausio gimnazijos dainininko J. Šilinio (VI) ir M. Dabkutės duetu: “Nemesk tėvynės” (muzika p. Jovaišos). Dar įdomios buvo gimnazijos skaučių ir mišriojo choro dainos. Labiausia visiems patiko “Girioj”. Visas iškilmes transliavo per radio.

Į Rokiškio gimnazijos kiemą vežami akmenys būsimam J. Tumo - Vaižganto paminklui. Mamos klasė su  mokytoja. Kas pozuoja ant akmenų krūvos, kas - vežime, o viena klasės draugė - ant arklio.

Tą pačią dieną, kaip ir nuotraukoje su arkliu, tiktai fotografuota iš kito taško. Tolėliau - ruošiama vieta paminklui. Mama - paskutinėje eilėje, kairėje pirmoji.

Mamos klasė (ne visa) su direktoriumi M. Kvikliu. Galėtų būti 1936 metų ruduo ar pavasaris, nes dalis moksleivių dėvi vasarišką aprangą. Mamą ženklina “debesėlis” – ilgainiui išryškėjęs fotoproceso brokas.

1937 metų pradžioje pasikeitė gimnazijos vadovybė. Sausį buvo išlydėtas į Lietuvos respublikos Seimą išrinktas Mečislovas Kviklys, o naujuoju gimnazijos direktoriumi tapo matematikos mokytojas Juozas Janulionis.

Palikdamas Rokiškį, Mečislovas Kviklys nusifotografavo su mamos klase - 1937 metų XII abiturientų laida. Centre - klasės auklėtoja lotynų kalbos mokytoja Ona Matusevičiūtė, M. Kviklys ir naujasis direktorius Juozas Janulionis.

1937 metai. Paminklas baigtas. Jį projektavo ir statė panevėžietis skulptorius Bernardas Bučas. Apačia - iš dirbtinio granito, stovas - dirbtinio marmuro, viršuje - bronzinis J. Tumo - Vaižganto biustas.

Iškilminga paminklo atidengimo ir pašventinimo ceremonija 1937 metų balandžio 29 dieną per J. Tumo - Vaižganto mirties metines. Gimnazistai - antrame plane, už mokytojų ir garbingų svečių rato.

“Lietuvos aidas” 1937 m. gegužės 4 dieną rašė:

12 val. prie gimnazijos rūmų įvyko iškilmingas Tumo - Vaižganto paminklo pašventinimas, kuriame, be pačios gimnazijos ir kauniškių svečių, dalyvavo dar pradžios mokyklos su savo mokytojais, namų ruošos mokykla, valstybinių įstaigų atstovai ir gražus šiaipjau visuomenės būrys. Paminklą atidarė vidurinio mokslo departamento direktorius L. Vaitiekūnas,  o pašventino gimnazijos kapelionas kun. L. Gižinskas.

Daug nuoširdžių žodžių prie paminklo pasakė gimnazijos direktorius J. Janulionis, depart. direktorius L. Vaitiekūnas, tautos atstovybės sekretorius, buv. gimnazijos direktorius M. Kviklys, kapel. kun. L. Gižinskas ir apskr. virš. Rozmanas. Visi kėlė didžius Tumo - Vaižganto nuopelnus lietuvių tautai ir linkėjo moksleivijai sekti jo pėdomis. O gimnazijos auklėtiniai choru padeklamavo VI klasės mokinės M. Olkinaitės parašytą eilėraštį “Vaižganto jaunimas”, kuriame pasižadėjo su vaižgantiška nuotaika ir meile eiti į gyvenimą ir jame ieškoti deimančiukų.

Su užrašu: “Elenutei - prisiminti dvi septintokes! Zosė ir Janė. Rokiškis 1937.IV.23 d.” Mama tuo metu mokėsi baigiamojoje aštuntoje klasėje.

Namų aplinkoje. Mama – per vidurį. Kairėje – klase jaunesnė mokslo ir kambario draugė Janė, “nesugyvenamoji”, kaip ji pati užrašė ant kitos, mamai 1937 birželį dovanotos fotografijos. Mama ir Janė, abi su uniformomis, turbūt svečiuose pas rokiškietę draugę (Zosę?).


Kaip spėju, mamos Rokiškyje gyventa gimnazijos bendrabutyje. Gali būti, kad  nuotraukoje - grupė bendrabutyje gyvenusių gimnazistų, o centre sėdi bendrabučio darbuotoja ir mokytoja. Mama - jų dešinėje. Ant tako berniukams patiestas kilimėlis.

Kita nuotrauka toje pačioje vietoje. Čia mama - pirmoji iš kairės. Šalia - jos klasės draugė.

Trečioje panašioje nuotraukoje matomas ir namo numeris - 14, bet gatvės pavadinimas neįskaitomas. Kas tie du kostiumuoti vyrai, nusifotografavę su gimnazistais? Mama - trečioji iš kairės.

Teta Marytė, o gal teta Onutė, yra pasakojusi, kad Rokiškyje mama mokydavo atsiliekančius turtingesnių tėvų vaikus, dėl to vasaros atostogoms nevisuomet beparvažiuodavo į tėviškę, o uždirbdavusi tiek, kad galėdavo už tėvus sumokėti žemės mokesčius.

Ant gimnazijos laiptų 1937 metų laidos gimnazistai su mokytoja (berods, su prancūzų kalbą dėsčiusia M. Tipeliene). Mama – už mokytojos dešinėje.

Vėl ant gimnazijos laiptų grupelė mamos bendraklasių su mokytojais ir kitais asmenimis. Daugelio gimnazistų rankose - kažkokie dokumentais. Proga nežinoma, o laikas - arčiau 1937 metų. Bandau atpažinti: 1 - P. Šeraitė, 2 - B. Narkūnaitė, 3 - mokyt. O. Matusevičiūtė, 5 - D. Levinaitė, 6 - mokyt. M. Muralytė, 8 - mokyt. L. Vorobėjus, 9 - R. Mejerovičiūtė, 10 - mokyt. E. Liutvinaitė, 13 - direkt. J. Janulionis, 14 - D. Škliaraitė, 15 - inspektorius P. Rapševičius, 16 - M. Dabkutė, 17 - mokyt. P. Simanavičius, 18 - O. Vorobėjus, 19 - mokyt. A. Misiūnas, 20 - mokyt. A. Radžius, 21 - J. Povilavičiūtė, 22 - mokyt. A. Krasnickaitė, 23 - S. Lingytė, 24 - E. Dobregaitė (mama), 25 - M. Blochaitė, 26 - mokyt. J. Tarvydas, 28 - J. Kalpokas.

Jau be privalomų moksleiviškų uniformų, tad - išleistuvių vakaras, 1937 metų vasara.

Išsibarstydami kas kur, klasės draugai keitėsi nuotraukomis. Išliko dvi:

Juozas Braknys. “Idėjos ir klasės draugei Elenytei ilgam atminimui. Juozas. 1937-VI-21 Rokiškis”

“Atminimui mokslo dienų draugei Elytei. K. Grigėnas. Rokiškis 1937-VI-21″

Rokiškio kan. Tumo Vaižganto valstybinės gimnazijos XII abiturientų laida 1937 m.

Mokytojai:
J. Tarvydas, M. Tipelienė, O. Matusevičiūtė, dir. M. Kviklys, dir. J. Janulionis,  kun. L. Gižinskas, E. Tipelis, P. Simanavičius, P. Bliūdžius, M. Muralytė, A. Misiūnas, E. Liutvinaitė, A. Radžius, A. Krasnickaitė, L. Gembickaitė, J. Šmulkštys, kapit. A. Žilinskas, M. Bareišytė, Z. Orelovičius, L. Vorobėjus, K. Jovaiša.

Abiturientai:
B. Narkūnaitė, R. Mejerovičiūtė, P. Vaičiulis, J. Braknys, J. Povilavičiūtė, K. Grigėnas, S. Lingytė, A. Bajoras, D. Škliaraitė, O. Vorobėjus, J. Kalpokas, P. Šeraitė, P. Čypas, P. Kozulis, M. Dabkutė, J. Kairiūkštis, D. Levinaitė, J. Butėnas, B. Balaišis, L. Šeras, M. Blochaitė, E. Dobregaitė.

Pabaigos žodis

Daugelio iš čia paminėtų žmonių likimo nežinau. Žydų tautybės abiturientų gyvenimas galėjo nutrūkti jau 1941-aisiais (žr. “Rachelės Venecija“), kitų laukė tremčių ir emigracijos kryžkelės, žutbūtinės pokario kovos.

Ieškodamas mamos klasės draugų pėdsakų, aptikau tiktai Prano Kozulio pokario metais užsienyje publikuotų eilių ir jo biografijos duomenų. Po Rokiškio gimnazijos studijavo literatūrą Kauno universitete. 1944 m. buvo įstojęs į Lietuvos vietinę rinktinę, vadovavo vienam iš 310 bataliono būrių. Vokiečiams likviduojant rinktinę, buvo suimtas ir išvežtas į Salaspilio konclagerį, iš ten - į Vokietiją darbams. Poeto žmonai Janinai buvo pranešta, kad Pranas Latvijoje miręs. Po kelerių metų Janina ištekėjo už kito, susilaukė vaikų ir tik tada sužinojo, kad jos pirmasis vyras gyvas (ši istorija - iš Aldonos Varnienės straipsnio knygoje “Tarp Rokiškio ir Obelių: kaimai ir žmonės”, Vilnius, 2012). Pranas Kozulis Kanadoje išleido eilėraščių rinkinį “Dulkės ežere”. Mirė 2000 m. Toronte, senelių namuose.

Apie mokytojus žinių daugiau. Bene daugiausia - apie Juozą Tarvydą (1900-1973), žymų pedagogą, rašytoją, literatūrologą, tremtinį.

Štai, Jonas Kirlys (1921-2009),  Rokiškio gimnazijoje pradėjęs mokytis tais pačiais 1937 metais, kuriais mama gimnaziją baigė, rašė:

Lietuvių kalbą ir literatūrą 5-8 klasėms dėstė mokytojas Juozas Tarvydas, išskirtinė asmenybė, originalas. Į klasę ateidavo su didžiuliu storu portfeliu, pilnu knygų, ir dalyką dėstydamas visada ta medžiaga naudodavosi (knygoje jau iš anksto pasižymėdavo puslapį ir aiškindamas cituodavo). Sugebėjo dėstomu lietuvių kalbos dalyku ir lietuvių bei visuotine (užsienio) literatūra taip sudominti, kad klasė klausė kaip apmirusi, užhipnotizuota. Jis turėjo tokią savybę, kad mokinys jo galios buvo užvaldytas ir jautėsi imlus - tik imk ir krauk į jo sielą gėrį. Pavyzdžiui, skaitydamas Homero „Iliadą”, Gėtės „Faustą” ar Šekspyro „Karalių Lyrą”, veikėjus taip gyvai atkurdavo, juos priešpriešindavo, kad klasėje ta tema išsivystydavo mokinių diskusijos (“XXI amžius”, Nr. 4, 2004.01.14).

Panašiai mokytojas Juozas Tarvydas apibūdinamas ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos tinklalapyje įdėtoje jo biografijoje:

J. Tarvydas buvo neeilinis mokytojas. Jo pamokos pranoko kolegų ir vadovėlių išmintį. Pamokose lietuvių ir užsienio literatūra buvo ne vien apmąstyta, bet tarsi jo paties išgyventa. J. Tarvydo magiškas autoritetas hipnotizavo ne vien romantinės prigimties jaunimą. Jis vienintelis nusipelnė absoliučią mokinių pagarbą. Apie jį mokiniai nekūrė anekdotų, jo nepravardžiavo.

1940 metais Juozas Tarvydas vedė kitą mamos mokytoją, savo kolegę Anelę Krasnickaitę. Sovietų okupacija Tarvydų šeimai atnešė sunkių patirčių, jų tarpe ir Sibiro tremtį. Po tremties ilgesnį laiką gyveno Kretingoje, kur ir palaidoti.

Apie dar vieną mamos mokytoją - Petrą Bliūdžių, Rokiškio kraštotyros muziejaus įkūrėją, politinį kalinį, žuvusį 1942 metais lageryje - jau cituotuose atsiminimuose Jonas Kirlys rašė:

Iš visų išsiskyrė geografas, kraštotyrininkas mokytojas Petras Bliūdžius, nuolat rinkęs retus granito pavyzdžius bei uolienas, archeologines iškasenas. Tuos radinius nešė į Rokiškio kraštotyros muziejų arba krovė savo fizikos-geografijos klasės spintoje gimnazijoje.

Mokytojų Petro ir Akvilės Bliūdžių šeima buvo represuota jau per pirmąjį ir baisiausią žmonių vežimą 1941 metų birželį. Petras Bliūdžius atskirtas nuo šeimos žuvo 1942 metais Rešiotų lageryje. Akvilė Bliūdžiuvienė, su trimis dukrelėmis išvežta į Altajaus kraštą, susirgusi mirė metams tepraėjus nuo vyro mirties. Po kelių mėnesių užgeso ir vyriausioji - 14 metų - dukra Petrutė, tremtyje rašiusi dienoraštį. Jos užrašuose - eilėraščiai ir planas būsimos knygos apie “perkeltų” lietuvių likimą.
Jaunesniosios dukros Birutė ir Laimutė pateko į vaikų namus ir išgyveno. Jų išsaugoti ir į Lietuvą parvežti mamos ir sesutės užrašai sudėti į knygą “Tremties dienoraščiai. Bliūdžių šeimos tragedija”, kurią 2011 metais gražiai išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

© 2012, 2014 Aleksandras Sakas

Papildomos nuorodos:

Petras Bliūdžius (geografija)
http://www.muziejusrokiskyje.lt/apie-muzieju/ekspedicijos-tyrimai/petras-bliudzius

kun. Leonardas Gižinskas
http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=467

Vilius Grytė
http://lt.wikipedia.org/wiki/Vilius_Gryt%C4%97

Juozas Janulionis (matematika)
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/portretai/rokiskenu_matematikos_mokytojas_jjanulionis/

Kazimieras Jovaiša (muzika)
http://lt.wikipedia.org/wiki/Kazimieras_Jovai%C5%A1a

Mečislovas Kviklys
http://lt.wikipedia.org/wiki/Me%C4%8Dislovas_Kviklys

Ona Matusevičiūtė (lotynų kalba)
http://www.mab.lt/lt/fondai/rankrasciai/inventorinis-sarasas/1444

Alfonsas Misiūnas (matematika, fizika)
http://lt.wikipedia.org/wiki/Alfonsas_Misiukas-Misi%C5%ABnas
 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą