Šiek tiek žinių apie kunigą ir poetą Kazimierą Žitkų,
savo rašto darbus pasirašinėjusį Vinco Stonio slapyvardžiu, galima
rasti internete. Gimė Vabalninke 1893 metais, baigė Kauno kunigų
seminariją, 1924 metais išleido poezijos knygelę “Ašarėlės”, parašė
mokykloms tikybos vadovėlių, iš kurių mokėsi visa lietuvių karta visame
pasaulyje…
Kun. Kazimieras Žitkus 1934 metais. Šeimos archyvo nuotrauka.
Mano tėvas Aleksandras Sakas
(1908-1998) veikė Kauno moksleivių ateitininkų organizacijoje, kurios
kapelionu buvo kaip tik kunigas Žitkus. Taip apie 1931 metus užsimezgusi
pažintis ir keletą metų trukusi bendra veikla suartino dar tik ieškantį savo pašaukimo jaunuolį ir kunigą, jau žinomą Lietuvoje savo veikla ir kūryba.
Po daugelio metų tėvas, buvodamas Kaune, kiekvienąkart aplankydavo
savo vyresnįjį draugą, laikui bėgant vis labiau grimztantį senatvėn ir
užmarštin. Jau buvo prabėgę laikai, kai Kazimieras Žitkus ėjo Kauno
kunigų seminarijos rektoriaus, Kauno kapitulos kanauninko pareigas.
Retas kas bežinojo, kad visiems miela daina “Gražių dainelių daug
girdėjau…” nėra kolektyvinis lietuvių liaudies kūrinys ir kad jos žodžių
autorius - tai tas kuklusis Kauno Vilijampolės parapijos altarista.
Sunku patikėti, bet 1970 metais LTSR valstybinė leidykla išleido
Kazio Žitkaus - Vinco Stonio poezijos rinktinę “Lyrika”. Išleisti
išleido, bet šios knygos nei garsino, nei garbino, - gal tai tebuvo
sovietų valdžios kai kam už jūrių marių mestelėtas jaukas.
1973-iųjų sausį tėvui atsiųstoje atvirutėje Kazys Žitkus prisipažino: Su mūzomis baigta - jos pas jaunesnius pabėgo.
Kai poetas 1986 metais mirė, tėvas apie tai sužinojo ne iš spaudos, o pavėluotai iš savo seno bičiulio rašytojo Eugenijaus Matuzevičiaus laiško.
“Aidai”, tuomet JAV leistas kultūros žurnalas, pranešdamas apie poeto mirtį, rašė (1986, Nr.3):
Buvo talentingas poetas - lyrikas, bet nustelbtas savo meto žymesnių
autorių ir neįvertintas pažangiųjų nepriklausomos Lietuvos poetinių
srovių.
Ir pažymėjo, kad jo eilėraščiai buvo labai geri. Štai 1938 metais parašytas “Laiveliu”:
Ranka irklus paleido —
Naktis tokia rami!
Dangus virš mano veido,
Dangus po manimi.
Ir aš kaip meteoras
Plaukiu erdve, plaukiu;
Šviesių žvaigždelių choras
Su manimi sykiu.
Širdis nustojo plakti,
Savęs nebejuntu . . .
Dangau, palik man naktį
Su žvaigždėmis kartu!
Tėvas išsaugojo keliolika nuotraukų su kun. Kazimieru Žitkumi ir atviručių, gautų iš jo.
Kauno moksleivių ateitininkų būrelis su kun. Kazimieru Žitkumi ir - kaip galima spėti - pas jį. Atpažintieji asmenys: 1 - Apolonija Gliaudelyte, 5 - Aleksandras Sakas, 11 - Juozas Gražys, 13 - kun. Kazimieras Žitkus.
1932 ar 1933 metų Kauno ateitininkų išvyka į Pajiesį. 4 - Juozas Gražys, 7 - Aleksandras Sakas, 8 - Pranas Rinkevičius, 10 - Jonas Dainauskas, 13 - kun. Kazimieras Žitkus, 16 - Leonas Dainys, 37 - Jonas Mockūnas, 40 - kun. Kazimieras Rankelė. Leono Dainio nuotrauka.
Kauno ateitininkų būrelis. Pirmoje eilėje kairėje - Aleksandras Sakas,
centre - kun. Kazimieras Žitkus. Antroje eilėje iš kairės antras -
Juozas Gražys, trečias - kun. Kazimieras Rankelė, penktas - nuotraukos
autorius Leonas Dainys.
1933 metų vasario pasivaikščiojimas Kauno apylinkėmis. Kitoje pusėje - dedikacija su kun. Kazimiero Žitkaus parašu: Aleksui - mūsų vadui. Nenuoramų žygiui prisiminti. 1933.II.26. Paties kunigo šioje nuotraukoje nėra.
Dar viena tos dienos nuotrauka. Kun. Kazimieras Žitkus - paskutinėje
eilėje skrybėlėtas. Priekyje pirmasis iš kairės su uniformine kepuraite -
Leonas Dainys, toliau į dešinę - Aleksandras Sakas (šviesia kepure),
Kazys Naseckas (su skrybėle).
“Gamtos draugo” ekskursijos
dalyviai Zapyškyje 1933 m. liepos 4 d. Atpažintieji: 1 - kun.
Kazimieras Žitkus, 2 - Pranas Rinkevičius, 3 - Aleksandras Sakas, 4 -
Leonas Dainys, 5 - prof. Pranas Dovydaitis.
Tolėliau kairėje: 6 - Jonas Mockūnas, 7 - Ričardas Nakas. Ši ir kitos
1933 metų “Gamtos draugo” ekskursijos nuotraukos darytos Leono Dainio.
Būrelis kauniečių su kun. K. Žitkumi Palangoje vieną iš 1933 m. liepos 8 - 11 dienų per tą pačią “Gamtos draugo” ekskursiją.
Dalis “Gamtos draugo” ekskursijos dalyvių nuo pajūrio pasuko į
Žemaitiją. 1933 m. liepos 12 d. Plungėje prie Oginskių rūmų. Priekyje -
ekskursijos vadovai - kun. K. Žitkus (trečias iš kairės) ir prof. Pr.
Dovydaitis (centre).
1934 m. liepos 30 d. atvirutė iš Aukštadvario, kur poetas atostogavo.
Kitoje pusėje - spaudas “S. Vaismano fotografija Aukštadvaryje” ir
laiškelis Aleksandrui Sakui:
Brangusis Aleksėli!
Ačiū už laišką. Su dideliu susidomėjimu jį perskaičiau keletą kartų ir
gėrėjausi jūsų jaunųjų “nenuoramų” judrumu ir energija. Norėjau platų
laišką rašyti, bet šį šeštadienį turbūt jau pats būsiu Kaune. Sveikink
visus.
Valio, jaunieji prieteliai!
Jūsų kun. K. Žitkus.
Leono Dainio nuotrauka, kurioje - nemažas būrys draugų ir bendražygių
ateitininkų, dalyvavusių Aleksandro Sako išleistuvėse į Telšių kunigų
seminariją. 1934 metų rugsėjo pradžia. Pirmoje eilėje iš kairės trečias -
Kazimieras Žitkus, ketvirtas - Aleksandras Sakas.
Kun. Kazimieras Žitkus 1934 metais. Šeimos archyvo nuotrauka.
© 2012 Aleksandras Sakas jun.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
-
Mano prosenelis (senelio Juozapo Dabregos tėvas) Aleksandras Dabrega gimė 1817 metų balandį Svėdasų parapijos Šeduikių kaime . Buvo pirmagim...
-
1937 metais mano mama Elena Dobregaitė baigė gimnaziją Rokiškyje ir tais pačiais metais įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą medici...
-
Išliko keliolika mano tėvo Aleksandro Sako (1908-1998) kadaise gautų arba pirktų atvirukų, taip pat nuotraukų su Lietuvos vietovių vaizdais...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą