Bronislava Sakaitė – Knašienė (1905-1989)

Bronislava Sakaitė gimė Liepojoje (Latvija), antras vaikas šeimoje.Tėvas dirbo prie geležinkelio sargu, motina tvarkėsi namuose. Artėjant pirmojo pasaulinio karo frontui, motina su vaikais pasitraukė į Rusiją, Caricyno miestą prie Volgos. Atsiradus galimybėms, sugrįžo į Lietuvą, Papilės miestelin. Tėvas užsiėmė batsiuvio amatu. Šeima vertėsi sunkiai, vaikai vasaros mėnesiais dirbdavo pas ūkininkus. Bronė baigė tik du pradžios mokyklos skyrius, bet dėka labai gražios rašysenos buvo priimta dirbti valsčiuje sekretore.

1927 metų rugsėjo 3 d. ištekėjo už Artūro Knašo prieš tėvų valią. Mama buvo numačiusi dukrai kitą vyrą. Po vestuvių jaunieji gyveno pas Mikaliną (Michaliną Beniuševičiūtę), paskui savo namuose prie Papilės, Pelkelės kaime. Iki pirmo vaiko gimimo (1930 metais) motina nepripažino dukros ir žento, nesikalbėjo. Bronė baigė miestelyje organizuotus jaunųjų šeimininkių kursus.

Prie Knašų namo Pelkelėje iš dešinės - Ona Rimaitė, Aleksandras Sakas, Artūras Knašas, Artūro mama Zuzana, mažoji Zina Knašaitė, Bronė Knašienė… Apie 1933 metus.

Daug laiko skirdavo gėlėms, augino tris vaikus. Artėjant fronto linijai, šeima pasitraukė į Avižlių kaimą, pas giminaičius.

1945 metų rudenį Knašai persikėlė į Klaipėdą. Vyras dirbo “Pienocentre” buhalteriu – revizoriumi. 1946 metų vasarą vyras suimtas ir nuteistas 10 metų, kalėjo Vorkutos lageriuose. Šeimai atėjo sunkūs metai, bet stengėsi siuntinukais palengvinti vyro dalią. Bronė įsidarbino valstybinėje prekyboje pardavėja. Pensijon išėjo jau būdama parduotuvės vedėja.

1952 metai, avalynės parduotuvė buv. Pergalės aikštėje (dabar - Lietuvininkų a.). Bronė Knašienė - antroji iš kairės. Nuotrauka iš Artūro Knašo rinkinio.

Grįžus vyrui iš Vorkutos ir jam 1955 metais pradėjus dirbti žvejų kolūkyje, gyvenimo sąlygos pagerėjo. Vaikai baigė aukštuosius mokslus, gimė anūkai. Bronislava buvo aistringa gėlininkė, prie namų susiplanavo darželį. Prie tradicinių gėlių vis atsirasdavo naujų, nematytų gėlių rūšių. Velykoms, Kalėdoms visada būdavo ruošiamas gausus vaišių stalas, tada susirinkdavo visi vaikai su šeimomis.

1977 metais iškilmingai paminėtas vestuvių auksinis jubiliejus. Susirinko daug giminaičių, bendradarbių.

Likimas lėmė dar pasimatyti su seserimis Julija ir Maryte (iš JAV), su pussesere Bene (iš Anglijos). Mirė 1989 metų rugsėjo 24 d., sulaukusi 84 metų. Palaidota Palangos kapinėse, netoliese savo tėvų.

© 2012 Algimantas Knašas