Papilės skautai 1924 - 1927 metais

Skautams ėmus veikti Šiauliuose, šiuo judėjimu besidominčių atsirado ir Papilėje. 1925 m. "Skautų aido" sausio mėn. numeryje pasirodė papiliškio Stasiaus Būdavo straipsnis apie skautiško būdo ugdymą. O Papilės pavasarininkų 1926 m. liepos nuotraukoje jau matome keletą jaunuolių, pasipuošusių skautiška apranga:

Keletas pirmųjų Papilės skautų - tarp katalikiško "Pavasario" narių. Pirmosios eilės dešinėje - Aleksandras Sakas, antroje eilėje iš kairės - Jonas Sakas, Vacys Danauskis ir Antanas Skinderis.

Jonas Sakas ir Vacys Danauskis nuotraukoje - be kaklaraiščių (Jonas - tiktai su palaidine, matyt, visos aprangos dar neišgalėjo įsitaisyti), todėl galime spėti, kad jiedu tuo metu tebuvo kandidatai į skautus.

Papilės skautų skiltis pagausėjo 1926 m. spalio 31 d., kai iškilmingai buvo atidengtas paminklas ant Simano Daukanto kapo. Tuomet aukštų svečių, kurių pirmasis buvo Lietuvos seimo pirmininkas dr. Jonas Staugaitis, ir žmonių minios akivaizdoje davė skauto įžadus šešetas jaunuolių ("Skautų aidas", 1927 m., Nr. 1-2).

Tie iš skautų, kurie priklausė dar ir pavasarininkų organizacijai, turėjo įgūdžių laikraštėliui leisti, todėl netruko pasirodyti rankraštinis šapirografuotas "Papilės skautas". Jame yra pavardžių ir anų laikų skautiškos veiklos detalių, dabar nelabai reikšmingų, tačiau savotiškai žavių.

"Papilės skauto" 1927 m. sausio numerio viršelis (epaveldas.lt).

Pirmojo numerio viršelio kamputyje, berods, Aleksandro Sako ranka užrašyta, kad šis egzempliorius atiteks K. Kakčiui - piešinio autoriui, skautui iš Viekšnių.

Antrajame puslapyje - turinys, redakcijos "antrašas" (Aleksas Sakas, Kruopių 5, Papilė) ir kaina - 20 centų.

Toliau redakcijos žodyje rašoma, kad Papilėje "turim gan skaitlingą būrelį skautų-čių (sulyginant su kitais miesteliais)".

Paskui - du straipsneliai su samprotavimais apie skautiškumą, deja, pavyzdžiais nesusieti su Papile. Vieno jų autorius - vėl A. Sakas, kito - A. Skinderis.

Įdomesni skaitytojui turėjo būti skautiški patarimai ("1. Visuomet dusuok per nosį. 2. Nekrapštyk ausų kietais daiktais." ir t.t.), juokeliai, patarlės. Pastarosios rodo, kad Papilės skautai varžėsi su viekšniškiais ("Neperšoka griovio, kaip Viekšnių skautės" ir kt.).

Priešpaskutiniame puslapyje matom padėkas - nuo redakcijos jau minėtam dailininkui K. Kakčiui ir nuo Papilės skautų vietos "Pavasario" kuopos valdybai "už davimą mums dėl vakarų salės pusvelčiui ir užsiėmimams veltui".

Paskutiniame 12-tame puslapyje skautai raginami užsisakyti 1927 metams šį laikraštėlį ir skelbiami redakcijos atsakymai savo korespondentams: Ventos anūkui ir Gaidžio skiauterei - dėl vietos stokos netilpusius "dalykėlius" panaudos kitame numeryje, A. Skinderiui ir A. Sakui (patys sau?) - dėkoja ir kviečia rašyti daugiau.

*

"Papilės skauto" 1927 m. vasario - kovo numeris pradedamas užuojauta Klemui Žadeikiui, jo motinai mirus. Pranešama, kad išvažiavo ligoninėn skiltininkas ir paskiltininkis (sunkiai susirgęs Antanas Skinderis ir ranką susižeidęs Aleksandras Sakas), todėl laikraštis išėjo pavėluotai.

Nurodomas ne tik redakcijos "antrašas" (tas pats, kaip Nr. 1), bet ir administracijos: Vaciui Danauskiui, Papilė, vartotojų bendrovė "Atžala".

Papilės vartotojų bendrovė "Atžala". Artūro Knašo kiek vėlesnio laiko nuotrauka

Kituose puslapiuose - Antano Skinderio straipsnis skautų judėjimo istorijos tema ir Jono Sako įspūdžiai iš 1927 m. vasario 27 d. - kovo 1 d. skiltininkų konferencijos Šiauliuose. Jonas Sakas ten dalyvavo įgaliotas vietoj skiltininko (kuris, kaip žinome, sirgo).

Štai kaip keturiolikmetis Jonas aprašo susirinkimo gimnazijos salėje pradžią:

Sėskit! suskamba balsas. Visi čiupu lupu į suolus ir sėdi visi ramiai it bažnyčioje. Stok! pasigirsta balsas. Sustojam ir laukiam. Atsidaro durys ir įeina Tuntininkas su adjutantu. Prašau sėst! maloniu balsu pasako Tuntininkas. Susėdame. Tuntininkas užeina ant scenos ir prašo prieš pradedant darbą užgiedoti Tautos himną.

Taip smulkiai pasakojant, šiame numeryje tilpo tik pirmos dienos darbai - ką tik mirusio dr. Jono Basanavičiaus pagerbimas, išklausytos paskaitos ir baigiamasis tuntininko palinkėjimas greitu laiku suruošti skautų stovyklą Vilniuje ar bent prie demarkacijos linijos, "kad galėtumėm paduoti ranką savo broliams Vilniečiams ir palinksminti juos mūsų dainomis".

Toliau eina straipsneliai, pasirašyti slapyvardžiais Ventos anūkas, Žemaičių Aleksas ir Aleks. Sako kvietimas į kaimo bakūžes dainų rinkti bei humoristinis Tamošiaus ir Lukošiaus pokalbis, kuriame šiek tiek kliūva Papilės skautėms ir Viekšnių skautams.

Pranešama, kad 1926 m. lapkritį Papilėje sudaryta skiltis vien iš skaučių, skelbiama, kad jų užsiėmimai vyksta kiekvieną sekmadienį po pietų parapijos salėje. Skelbimą pasirašė skaučių II skilties l. e. skiltininko pareigas paskiltininkis A. Sakas (?!).

Anonsuojamas 1928 m. balandžio 18 d. parapijos salėje įvyksiantis viešas vakaras, kur bus vaidinamas 3 veiksmų iš skautų gyvenimo vaizdelis.

Pagiriami galvosūkius greičiausiai išsprendę papiliškiai skautai Klemas Žadeikis ir Pranas Gužauskas.

Kaina - jau 30 centų, nes laikraštėlis dvigubas - dviejų mėnesių, 27 puslapių.

*

Trečiojo ir paskutinio išsaugoto (o gal jų tiek ir tebuvo?) "Papilės skauto" viršelyje - tas pats piešinys, tačiau paantraštė kiek pakeista - mėnesinis leidinys pervadintas neperiodiniu. Šio numerio straipsnelius paskaičius, paaiškėja, kodėl papiliškiai nebegalėjo išleisti savo laikraštėlio kas mėnesį - trūko pajėgų:

Įsikūrus Papilėje pirmiesiems skautams, atsirado jaunuolių (6), kurie stojo dirbti skautybės darbą. Bet šiandie beliko vos du skautai, nes vienam teko skirtis su gyvenimu ir mažuoju savo vadovaujamu skautų būreliu, kiti išvyko tikslo pašaukti, likusieji skautai stengiasi palaikyti skautiškąją dvasią ir kviečia jaunuolius savo tarpan papildyti pirmųjų skautų eiles.

Mirė skiltininkas Antanas Skinderis, apie kurio ligą buvo pranešta ankstesniame laikraštėlio numeryje. Antano atminimui skirtame straipsnyje nei ligos pavadinimas, nei mirties data nenurodyta. O "tikslo pašauktieji" - tai broliai Aleksandras ir Jonas Sakai, įstoję į Kretingos ir Marijampolės vienuolynus.

Toliau laikraštėlyje - V. Danauskio vaizdelis, skirtas Motinos dienai, anais laikais minėtai gruodžio 1 dieną.

Prisimenama jau prabėgusios vasaros iškyla, kuriai vadovavę viršininkas A. Sakas ir jo adjutantas E. Gerkinas. Prie Kalniškių dvaro ant Ventos kranto įsikūrusius stovyklautojus aplankę pavasarininkų kuopos sportininkai, su kuriais "sužaista keli žaidimai". Paliekant stovyklavietę, žemėn buvęs užkastas iškylos dalyvių sąrašas.

Įdėta ir anekdotų. Vienas jų:

Gaisrininkų vadas: Pumpuokit greičiau vandenį! Gaisrininkai: Kad šliauką užmiršom! Gaisrininkų vadas: A, tai nereikia, sudegs ir be vandens.

Redaktorius jau kitas: Pr. Gužauskas, Papilė, Viekšnių g. "Administracijos antrašas lieka senasis". Kaina 25 ct., 17 pusl.

Išeitų, kad 1927 m. gale Papilėje likę skautai buvo Pranas Gužauskas ir Vacys Danauskis. Tačiau vis dar veikė gausesnė mergaičių skaučių skiltis.

Papilės skautės ir šiaip jaunimas tarp 1927 ir 1929? metų. Centre sėdintis jaunuolis panašus į Vacį Danauskį iš 1926 metų fotografijos. Stovi antras iš kairės Pranas Gužauskas, Rainių kankinys.

© 2013 Aleksandras Sakas jun.