Andruškevičiai 1936 - 1944 metų nuotraukose

Mano tėvelio pusseserė Benedikta Čerapaitė 1936 metais ištekėjo už Lietuvos kariuomenės karininko Vytauto Andruškevičiaus. Šeimos archyve išliko kelios jos "kariško" gyvenimo nuotraukos.

Vytautas Andruškevičius, žemaičių bajorų palikuonis nuo Vaiguvos, Karo mokyklą baigė 1931 metais. Tarnaudamas jaunesniuoju leitenantu 5-tajame pėstininkų pulke Kaune, dalyvavo 1934 m. gegužės 7 d. voldemarininkų puče, už ką po mėnesio, praleisto Karo kalėjime, iš kariuomenės buvo paleistas į atsargą. 1936 metų vasarą jis - vėl karinėje tarnyboje, 4-tajame pėstininkų pulke, tuo metu dislokuotame Pajuostyje prie Panevėžio (ir Kupiškyje). 1936 metų gruodį pakeltas leitenantu.

Juostos upė Pajuostyje 1936 m. gruodį.

Pajuostyje apsigyveno ir jaunoji Vytauto žmona Benė. 1936 metų gruodžio nuotraukos darytos per Benės geros draugės, jos pusseserės Julijos Sakaitės viešnagę.

Iš kairės: Julija Sakaitė, Vytautas ir Benė Andruškevičiai. Kitoje nuotraukos pusėje Julijos užrašas: Visa Andruškevičiaus šeimyna. Čia teka Juosta, toly matyt fligelis, kur gyvenam.

Leitenantas Vytautas Andruškevičius su žmona Bene prie Pajuosčio dvaro rūmų 1936 metų gruodį.

Benė ir Vytautas Andruškevičiai (pora viduryje) prie Pajuosčio dvaro rūmų.

Lando (tokia karietos rūšis) - paskutiniojo Pajuosčio dvaro savininko Aleksandro Meištavičiaus "palikimas"? (Po Nepriklausomybės kovų su lenkais dvaras Lietuvos valdžios buvo nusavintas iš priešo pusę pasirinkusio savininko).

Kariuomenės ir visuomenės suartėjimo šventė Pajuostyje (1937 m. gegužės 23 d.?).

Tarnybos Pajuostyje metu Andruškevičiai susilaukė dukros Nijolės (1937 m.) ir sūnaus Rimvydo (1938 m.).

Vyduks ir Niutė (Rimvydas ir Nijolė). Benė Andruškevičienė su vaikais apie 1939 metus (Panevėžyje?).

Per 1939 metų Velykas Panevėžyje. Dešinėje - Kauno kunigų seminarijos klierikas Aleksandras Sakas, jam už nugaros aukštėliau - jo pusseserė Benė Andruškevičienė. Kiti du asmenys - neatpažinti, kaip ir namas, kurio fone daryta nuotrauka.

1939 metų gegužę Pajuosčio dvaro parke. Benė sėdi pirmoji iš dešinės.

1939 metų birželį Benė Andruškevičienė (viduryje kairėje) ir Julija Sakaitė tarp kariškių Pajuosčio aerodrome.

Vytautas Andruškevičius, kilstelėjęs karjeros laipteliais, nuo 1939 metų birželio tarnavo 1-osios pėstininkų divizijos (jai priklausė 4-tasis pėstininkų pulkas) štabe. Tų metų spalį Lietuvai perėmus Vilniaus kraštą, divizijos štabas buvo perkeltas į Vilnių.

1940 m. birželio 7 d. Ant automobilio kapoto - trijų metukų Nijolė Andruškevičiūtė.

1940 m. birželio 15 d. Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga. Lietuvos kariuomenė buvo reorganizuota į vieną iš Raudonosios armijos korpusų. Vytautas Andruškevičius liko tarnauti savo divizijos (rugsėjį pervadintos 179-tąja šaulių divizija) štabe.

Lietuviai kariai Vilniuje, ant Tauro kalno. Karininkų išvaizda ir laikysena jau prasta. Turbūt, 1940 metų ruduo ar 1941 metų pavasaris.

Vokietijos - Sovietų Sąjungos karo išvakarėse 179-toji šaulių divizija buvo vasaros stovykloje prie Pabradės. Rusiškoji Vikipedija situaciją apibūdina taip:

Įdomu, kad iš lietuvių sudaryti šaulių pulkai ir specpadaliniai bazavosi Žeimenos krante tiesia linija, o tarybiniai daliniai pasiskirstė pusračiu aplinkui taip, jog lietuvių daliniai buvo apsupti iš vienos pusės tarybiniais pulkais, o iš kitos pusės tekėjo upė.

Toks divizijos dalinių išsidėstymas buvo numatytas neatsitiktinai. Tarybinė karinė vadovybė turėjo planuoti ne tik kaip apsisaugoti nuo lietuvių bėgimo iš armijos, bet ir numatyti karo su Vokietija galimybę. Tarybiniai karininkai gerai žinojo, kad karo su Vokietija atveju lietuviai nebus jiems palankiai nusiteikę. Todėl 179-toji šaulių divizija buvo uždaryta stovykloje, iš kurios išeiti buvo labai sunku, o prireikus sunaikinimo ar blokavimo užduotis būtų visai nesudėtinga.

Karui prasidėjus, Vytautas Andruškevičius, kaip ir dauguma jo tarnybos draugų, sugebėjo iš Raudonosios armijos pabėgti ir liko Lietuvoje. Karo metų nuotraukose jis - su karininko uniforma (tarnavo lietuvių savisaugos daliniuose).

1942 m. gegužės 25 d. Pelkelėje prie Papilės. Benės pusseserės Bronės Sakaitės - Knašienės sūnaus Arimanto krikštynų dalyviai Knašų verandos - oranžerijos fone. Su kūdikiu - krikštatėviai Vytautas Andruškevičius ir Emilija Knašienė iš Avižlių. Jiems iš šonų - tėvai Artūras ir Bronė Knašai.

Daug pažįstamų veidų. Pirmoji (vaikų) eilė - X, Algimantas Knašas, X, X, Zina Knašaitė, Kęstutis Sakas (Vaclovo sūnus). Antroji sėdinčių ant žemės eilė - Domininkas Sakas (autoriaus senelis), X, Vaclovas Sakas, Vaclovo žmona Olė Sakienė, Jonas Knašas (krikštamotės Emilijos vyras). Sėdi - senasis Jonas Knašas (Artūro Knašo dėdė), X, Morta Sakienė (autoriaus močiutė), Artūras Knašas, krikštatėviai su kūdikiu, Bronė Knašienė, X. Stovi - Ona Knašienė?, Ona Knašaitė - Gauronskienė iš Užpelkių, Anastazija Knašaitė - Žiaurienė iš Kinkupių, X, Stasė Sakienė (Antano žmona), Julija Sakaitė. Gale - X, Marytė Sakaitė, Danutė Sakaitė (Antano dukra), Benė Andruškevičienė.

Jei su kamuoliu - Rimvydas, tai čia - karo metų nuotrauka. Tačiau kas toji mergaitė ant Benės rankų? Trečiasis Andruškevičių vaikas buvo sūnus Algimantas (gimęs Vilniuje 1940 metais).

Piliakalnio kapinėse Papilėje prie Daukanto kapo 1943 m. lapkričio 28 d. - lygiai savaitė po Vincento Sako laidotuvių. Iš kairės žemėliau - Antanas Sakas, X, Aleksandras Sakas. Stovi - X, X, Benė ir Vytautas Andruškevičiai, kitoje paminklo pusėje - Zina ir Algis Knašiukai, Vaclovas Sakas, Bronė ir Artūras Knašai, Julija Sakaitė, Antanas Rimkus, Domininkas Sakas.

Po metų Andruškevičiai jau buvo karo pabėgėliai Vokietijoje. Ten jiems gimė sūnūs Vytautas ir Šarūnas. Paskui emigravo į Angliją, susilaukė dar penkių atžalų (iš viso Benė ir Vytautas Andruškevičiai užaugino dešimt vaikų).

*

Ir dar - viena tų laikų nuotrauka su Vytauto Andruškevičiaus broliu Kostu:

Užrašas kitoje nuotraukos pusėje: Kostas ir Benė.

Kostas - taip pat kariškis. Kur tarnavęs - nežinau (enciklopediniame leidinyje "Lietuvos kariuomenės karininkai" jo nėra). Apie Kosto Andruškevičiaus gyvenimą turiu tiktai fragmentiškų duomenų. Po karo atsidūrė Vokietijoje. Vedė mokytoją Ievą Pėteraitytę, kilusią iš Vaidaugų (prie Klaipėdos). Gyveno Monrealyje, užaugino dukrą Jolantą. Regis, buvo verslininkas - su svainiu dr. Viliumi Pėteraičiu (ir J. Šablausku) 1956 m. įkūrė ežerų eksploatavimo bendrovę. Sulaukė šimto metų.

Kosto žmona Ieva Andruškevičienė buvo jos brolio dr. Viliaus Pėteraičio sumanytos Mažosios Lietuvos enciklopedijos viena iš rengėjų. Juodviejų tėvai palaidoti šalia Klaipėdos, Žardės kapinaitėse. Ne kartą esu ėjęs pro šalį, nežinodamas, kas čia guli (mano tėvo pusseserės vyro brolienės tėvai).

© 2016 Aleksandras Sakas jun.

Šaltiniai:

"Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953", II t., Vilnius, 2002.