Papilė prieš karą. Fotografas - Jonas Sinkevičius. Nuotrauka iš šeimos archyvo.
Katalikiško jaunimo sąjungos “Pavasaris” (pavasarininkų) kuopa
Papilėje buvo įsteigta 1923 metų spalio mėnesį. Nuo to įvykio dviems
metams praėjus, jo aplinkybes nušvietė korespondencija iš Papilės
(”Pavasaris”, 1925, Nr. 18, 28-29 pusl., epaveldas.lt).
Pasirodo, kuopelės “krikštatėviu” buvo miestelin paskaitos skaityti
užsukęs profesorius Juozas Eretas, tas pats, kurį įsimylėjusi Salomėja
Nėris parašė ne vieną puikų eilėraštį. Tačiau tai buvo kiek vėliau…
O 1924 m. kovą Papilėje buvo sudaryta dar ir jaunesniųjų pavasarininkų kuopelė, suburta Stasio Būdavo, būsimo kunigo ir rašytojo. Jaunesnieji negaišdami ėmėsi leisti rankraštinį laikraštėlį.
Laikraštėlio “Pavasario rytas”, saugomo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, pirmojo numerio viršelis (epaveldas.lt).
Čia randame visą neilgą jaunesniųjų pavasarininkų kuopelės istoriją -
kaip į ją įstojo 28 nariai, kaip nelengvai - per kelis kartus - buvo
suformuota kuopelės vadovybė. 1924 m. balandį kuopelės priekyje:
pirmininkas Antanas Sutkus, vicepirmininkas St. Būdavas, sekretorius Aleksas Sakas, iždininkas Kazys Sutkus, knygininkė Valė Kievišaitė. Revizijos komisija: A. Vaznikaitis, Stasė Anužaitė, Pranas Gužauskas.
Tų pačių metų birželį įvyko nauji rinkimai į kuopelės valdybą bei
revizinę komisiją. Matome daugumos ankstesniųjų vadovų ir naujas
pavardes: K. Žadeikis, Domas Žukauskas, Jadzė Sutkutė, A. Vingras, Kazys
Vaivada. Pirmininku liko Antanas Sutkus. Paskelbta “Pavasario ryto”
redakcinė komisija: redaktorius St. Būdavas, administratorius
J. Dimavičius, “laisvas narys” A. Sakas, kandidatai Elena Kreičmerytė,
Alfonsas Vingras.
Tame pačiame “Pavasario ryto” numeryje buvusi knygininkė Valė
Kievišaitė davė ataskaitą apie aukas knygynėliui - iš viso dovanotos 106
knygos ir 2 laikraščiai. Domas Žukauskas atidavęs net 56 knygas. Sakų
pavardės šiame sąraše nėra, yra keletas šiame straipsnelyje dar neminėtų
- Kostas Lingis, Vacys Mockus, Jonas Čepulis.
Buvusio iždininko Kazio Sutkaus ataskaitoje - piniginiai įnašai. Jei
dovanotinų knygų Sakai neturėjo ar pagailėjo, tai šelpėjų sąraše jų net
trys: Jonas (10 ct), Vacys (20 ct), o Aleksandras, matyt, iškrapštė ir
atidavė viską iki paskutinio cento (2 Lt 27 ct - stambiausia sąrašo
suma). Tarp 12 aukotojų, nekartojant tų pačių pavardžių, dar yra Pranas
Marcišauskas, Kazys Oransas?, Juozas Dimavičius.
Didžiąją 12 puslapių laikraštėlio dalį užėmė redaktoriaus Stasio
Būdavo rašiniai - straipsnelis, eilėraštis ir apysaka, kurios tęsinys
turėjo būti 2-ajame numeryje. “Laisvo nario” Alekso Sako įdėtas tik
trumputis juokelis apie krautuvėn druskos užsukusią moterėlę, deja, dėl
vieno neįskaitomo žodžio nebesuprantamas.
Nežinome, ar žadėtas “Pavasario ryto” 2-asis numeris buvo išleistas.
Pirmasis viešas Papilės pavasarininkų pasirodymas miestelio
visuomenei įvyko 1924 m. balandį, antrąją Velykų dieną. Matyt, scenos
meno mylėtojų tuomet Papilėje nestigo, kad tam pirmąjam kartui buvo
paruošti ir atlikti net trys vaidinimai - vaizdelis “Sapnas Velykų
naktį”, operetė (!) “Adomas ir Ieva” ir gyvieji paveikslai “Keturi metų
laikai”. Per pertraukas šokiams grojo dūdų orkestras. (St. Būdavo
korespondencija “Šiaulių naujienose”, 1924 m. Nr. 17, 2 pusl.). Vėliau
tame pat laikraštyje kažkas dar kartą rašė apie tą vakarą - vykęs žydų
mokykloje, ir nuo lempos jau buvo pradėję lubos svilti… (”Šiaulių
naujienos”, 1924 m. Nr. 20, 2 pusl.)
Vis tiktai pavasarininkų veikimas Papilėje pirmaisiais metais buvo vangokas. Pasklaidykime daugiau senosios spaudos (epaveldas.lt):
Papilė. Nėra kaip reikia. Įsikūrus kuopa veikė
gana gerai, tik paskui apsnūdo. Nenorėjo pasinaudoti nė parapijos
knygynu, nes jį reikėjo tvarkyti. Įsisteigė sporto sekcija ir manė, kad
ši kiek pralinksmins. Kad nė Šiaulių kongresas papilėniškių
nepradžiugino: susiraukę parvažiavo (Na, vyrai, be laiko pasenot -
Red.). Nariai nepatenkinti esama valdyba ir norėtų kitos (Tai kodėl
nerenkat naujos? - Red.) —S.P.K. (”Pavasaris”, 1924, Nr. 18, 20
pusl.). Aut. pastaba: Šiaulių kongresas - Lietuvos pavasarininkų
suvažiavimas Šiauliuose 1924 m. liepos 4-7 dienomis.
Metų gale keičiant kuopos valdybą, į ją pateko keli buvę jaunesnieji pavasarininkai:
Papilė (Šiaulių apskr.). Tikrai dirbs! 24-XI-16
dien. įvyko L.K.J.S-gos “Pavasario” Papilio kuopos susirinkimas. Į
susirinkimą atsilankė vos trečdalis narių. Išrinkta nauja valdyba iš šių
asmenų: J. Jokaitis - pirmin., A. Sutkus - vice-pirmin., A. Sakas - sekr.,
J. Žukauskaitė - iždin. ir B. Sakaitė - knyg. Revizijon - J. Aulas,
V. Sakas ir V. Kievišaitė. — A. S-kas “ (”Pavasaris”, 1924, Nr. 19, 25
pusl.). Aut. pastaba: Santrumpa LKJS yra iš tarybinių laikų girdėta, bet
išskleista skamba kitaip - Lietuvos katalikiško jaunimo sąjunga.
Nė porai mėnesių nepraėjus valdyba vėl buvo perrinkta. Apie tai - Aleksandro Sako žinutė iš Papilės (”Dabar tikrai veiks!“), išspausdinta LKJS laikraštyje “Pavasaris”:
“Pavasaris”, 1925, Nr. 1, viršelis ir 22 pusl. su žinute iš Papilės (epaveldas.lt)
Naujausią valdybą sudarė pirmininkas St. Sutkus, vicepirmininkas
V. Danauskis, sekretorius A. Sakas, iždininkė Br. Sakaitė ir knygininkė
L. Kreičmerytė.
Matom, kad ne vienas Aleksandras iš Sakiukų buvo pavasarininku - kartu veikė ir Bronė, Vacys bei Jonas. Buvo ir daugiau ne po vieną narį iš šeimos - seserys Kreičmerytės, broliai ir sesuo Sutkai, Gužauskai…
Tačiau ką dar, be susirinkimų ir vadovybės rinkimų, veikė susibūręs
Papilės jaunimas? Pavasarininkų šūkis (obalsis) nusako jų veikimo
kryptį: “Dievui ir Tėvynei!” Taigi, pirmiausia jie turėjo būti gerais
katalikais, uoliai lankyti pamaldas, būti vietos dvasininkijos
pagalbininkais kasdien ir ypač religinių švenčių metu. Neveltui
pavasarininkai kairesnių pažiūrų papiliškių būdavo pašiepiamai
pavadinami davatkininkais.
O ką Tėvynei? Švietėsi - skaitydavo knygas ir spaudą, daugiausia
katalikišką, bendradarbiavo toje spaudoje, platino ją. Švietėsi patys ir
kitiems teikė galimybę lavintis, steigdami ir išlaikydami nemokamus
knygynėlius (skaityklas). Veikė pavasarininkų abstinentų sekcija, kurios
nariai buvo davę įžadus visiškai nevartoti alkoholinių gėrimų.
Pavasarininkai iš sporto sekcijos savo pavyzdžiu skatino laisvalaikį
leisti kitaip, nei buvo įprasta. Būrėsi vaidintojai, muzikantai. Visi
kartu ruošė tiek dideles šventes su teatro, muzikos ir sportine
programa, tiek ir paprastus vakarėlius su vaidinimais, šokiais ir
žaidimais.
Išaugę iš jaunesniųjų Papilės pavasarininkai nebuvo pamiršę nuosavo laikraštėlio leidimo įgūdžių.
“Pavasario žiedai” - pirmojo numerio, datuoto 1925 m. liepa, viršelis, pieštas Jono Sinkevičiaus (epaveldas.lt).
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomo šio
leidinio vienintelio egzemplioriaus dauguma lapų dingę, išlikę vos
keturi puslapiai. Iš to, ką turim, aišku, kad šiame numeryje buvo įdėti
Br. Gužauskaitės rašinėlis, keli A. Sako “rašteliai”, A. Sutkaus
straipsnis, gal dar kai kas. Redakcinės komisijos sudėtis: redaktorius
St. Būdavas, administratorius A. Sakas ir “laisvas narys” A. Sutkus.
Nėra žinių, kad papiliškiai būtų tęsę “Pavasario žiedų” leidimą.
1925 m. spalį Papilėje buvo suruoštą šventė pavasarininkų kuopos
įkūrimo dviejų metų sukaktuvėms paminėti. Į ją buvo atvykęs ir kuopos
įkūrėjas, Lietuvos pavasarininkų sąjungos pirmininkas prof. Juozas
Eretas. Tą įvykį nušvietė spauda.
“Jaunimo vadas”, 1926, Nr. 1, viršelis ir 30 pusl. su žinute iš Papilės (epaveldas.lt)
Papilės kuopos (Šiaulių rajonas) metinė šventė.
1923 m. spalių 29 d. su pagalba c.v. pirmininko buvo įkurta Papilėje,
kur yra kapas istorininko Simano Daukanto, pavasarininkų kuopa. Dviejų
metų sukaktuvėms paminėti veiklūs kuopos vadai draugas Sutkus,
Žukauskaitė, Kraičmeraitės L. ir A. ir Sakas Al. rengė didesnę šventę.
Pirmą valandą po pietų įvyko iškilmingas posėdis (…). 6 val. vak. įvyko
vakarėlis. Vaidino “Verpėja po kryžium” ir p-kų choras vedamas
vargonininko P. Kreičmerio padainavo gražių dainelių (…) (”Jaunimo
vadas”, 1926, Nr. 1, 30 pusl.). Aut. pastaba: c. v. pirmininkas -
“Pavasario” sąjungos centro valdybos pirmininkas prof. J. Eretas, o p-kų
choras - aišku, kad pavasarininkų choras.
Dar vieną pavardę paminėjo kita korespondencija apie tą pačią šventę
- vaidinimo režisiere buvusi Maslauskaitė (”Pavasaris”, 1925, Nr. 18,
28-29 pusl.).
O kitur Ventos Ainis rašė vietinį kleboną kun. Vincentą Jarulaitį pasakojus įspūdžius iš kelionės į Romą ir gyrė šventės dalyvį Joną Saką:
(…) mažutis berniukas J. Sakas padeklamavo porą patriotinio turinio
eilėraščių. Jei jį kas pamokytų, ateity galima būtų susilaukti tikrai
gabaus deklamatoriaus. (”Šiaulietis”, 1925, Nr. 44, 2 pusl.).
Šeimos archyve liko 1926 metų Papilės pavasarininkų nuotrauka. Tokia
pat fotografija yra ir Vytauto Skebo studijoje apie Papilės valsčiaus
organizacijas (leidyklos “Versmė” monografija “Papilė”, I d., 914
pusl.). Įvardintas tiktai vienas iš nufotografuotųjų - Aleksandras
Sakas. Dabar galime surašyti visų jų vardus ir pavardes:
Papilės pavasarininkai 1926 m. liepos 25 d. Iš kairės sėdi: Antanas
Sutkus, Ona Martišauskaitė, Elena Kreičmerytė, Apolonija Kreičmerytė,
Aleksandras Sakas, stovi: Jonas Sakas, Vacys Danauskis, Antanas
Skinderis, Leokadija Kreičmerytė, Kazys Sutkus.
Tas žinias suteikė netikėtas radinys žurnale “Jaunimo vadas” -
nuotrauka “Papilės kongreso rengimo komitetas” su ją lydinčia išsamia
informacija:
“Jaunimo vadas”, 1927, Nr. 2, 25 ir 30 pusl. (epaveldas.lt)
Aleksandras su skauto uniforma - tuo metu Papilės skautų
paskiltininkis. Skautais buvo ir Danauskis su Skinderiu. O nuotraukoje
greta susėdusiems A. Sutkui ir O. Martišauskaitei 1930 metais
pavasarininkai linkėjo lamės kuriamame šeimos gyvenime (”Pavasaris”,
1930, Nr. 8, 254 pusl.).
Šventes, panašias į aprašytąją “Jaunimo vade”, papiliškiai suruošdavo
ir žiemą. Štai žinutė, atspausdinta Marijampolėje leistame
katalikiškame “Šaltinyje”:
Iš Papilės padangės. Papilės jaunesnieji
pavasarininkai sausio 7 dieną surengė savo metinę šventę. Po pietų
padaryta susirinkimas, sugiedota pavasarininkų ir Tautos himnai. Šventės
dalyvius sveikino: Papilės skautų, Kruopių “Pavasario” kuopa, L.K.
Moterų draugijos skyrius, Papilės “Pavasario” kuopa. S. Būdavas laikė
labai įdomią paskaitą: “Kodėl reikia organizuoti jaunesnieji
pavasarininkai”. Toliau duota metų veikimo apyskaita. Padaryta 6
susirinkimai, 9 valdybos posėdžiai, 3 vakarai. Vakare 9 valandą įvyko
vakarėlis. Vaidinta “Marcelė”, padainuota, pažaista. Keista, kad
vyresnieji žada jaunesniųjų kuopelę panaikinti. Gal dėl to, kad
jaunesnieji taip puikiai veikia. — Al. Sakas” (”Šaltinis”, 1927,
Nr. 6, 93 pusl.). Aut. pastaba: pagirtų jaunųjų pavasarininkų vadu
maždaug tuo metu buvo straipsnelį pasirašiusiojo jaunesnysis brolis
Jonas.
Tais 1927 metais Papilės pavasarininkų būrelis neteko kelių savo
narių. Kovo 29 d. mirė Leokadija Kreičmerytė, metų antroje pusėje -
Antanas Skinderis. Rudeniop broliai Sakai išvyko iš Papilės į
vienuolynus: Jonas - į Marijampolės marijonų, Aleksandras - į Kretingos
pranciškonų. Tačiau ir po šių praradimų katalikiško jaunimo veikla
Papilėje neužgeso.
© 2013 Aleksandras Sakas jun.
Priedas
Tiek žmonių dalyvaudavo ano meto pavasarininkų šventėse Lietuvos
provincijoje. Nuotraukos apačioje Aleksandras Sakas (1908-1998) užrašė: Kruopiuose. Pav-kų šventė.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
-
Mano prosenelis (senelio Juozapo Dabregos tėvas) Aleksandras Dabrega gimė 1817 metų balandį Svėdasų parapijos Šeduikių kaime . Buvo pirmagim...
-
1937 metais mano mama Elena Dobregaitė baigė gimnaziją Rokiškyje ir tais pačiais metais įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą medici...
-
Išliko keliolika mano tėvo Aleksandro Sako (1908-1998) kadaise gautų arba pirktų atvirukų, taip pat nuotraukų su Lietuvos vietovių vaizdais...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą