Vincentas Rimkus ir jo šeima

Apie savo prosenelį Vincentą Rimkų (močiutės Mortos Sakienės tėvą) kurį laiką žinojau tik tiek, kad jis buvo vedęs kumečio dukrą Barborą Ružauskaitę ir turėjo seserį, gyvenusią Papilės valsčiuje apie Avižlius.

Vincento tėvų vardus radau jo santuokos metrikuose - valstiečiai Adomas Rimkus ir Elžbieta Lipskaitė. Bet nei kur, nei kaip jiedu gyveno, nežinojau. Pagaliau Viekšnių dekanato Papilės parapijos Šiaudinės filialinės bažnyčios knygose radau Elžbietos Lipskaiės Rimkienės mirties metrikus. Jie atskleidė štai ką.

Pirma, Vincento tėvai galėjo gyventi ten, kur savo amžių baigė jo mama Elžbieta - Papilės parapijos Avižlių kaime.

Antra, Vincentas turėjo ne vieną, o bent tris seseris, ir jų vardai - Elžbieta, Barbora, Ieva.

Trečia, 1875 metais, kai mirė Vincento mama Elžbieta, jo tėvo gyvo jau nebuvo. Elžbietą Rimkienę palaidojo Šiaudinės kapinaitėse, spėju, prie vyro, taigi, ten gali būti jų abiejų kapas.

Šiek tiek žinių turiu tik apie vieną prosenelio Vincento seserį - Barborą. Apie kitas jo seseris, Elžbietą ir Ievą, beveik nieko nežinau. 1875 metais jos buvo gyvos, o kas iki tol ir paskui?

Pats Vincentas Rimkus, jei pasikliautume jo santuokos metrikais, gimė maždaug 1851 metais. Maždaug, nes jo gimimo metrikų dar nesu matęs.

Trisdešimties sulaukęs, Vincentas gyveno Viekšnių parapijos Palnosų kaime, kur pasipiršo ten pat pažintai merginai Barborai Ružauskaitei. Vincentas ir Barbora Rimkai buvo sutuokti 1882 metų sausį Viekšnių bažnyčioje.

Santuokos metrikuose abu sutuoktiniai užrašyti valstiečiais, tačiau savo žemės vargu ar bent kiek turėjo. Vincentas Rimkus dirbo prie geležinkelio (veikusio nuo 1871 metų), o Barbora Ružauskaitė iki santuokos bus buvusi kaip ir jos tėvai samdoma darbininkė, dirbusi dvare ar pas turtingesnius vietinius ūkininkus.

Po santuokos praėjus kuriam laikui, Rimkai apsigyveno Papilės valsčiaus Žilių kaime, kur užaugo penketas jų vaikų, vėliau išsibarsčiusių po Lietuvą ir pasaulį.

Vincento Rimkaus medžio dalis. Paspalvintieji - autoriaus tiesioginiai protėviai.

Pirmoji buvo mano močiutė Morta, gimusi 1885 metais Akmenės parapijos Užsienių kaime, bet krikštyta Viekšnių bažnyčioje. 1902 metais sutuokta su Domininku Saku, geležinkelininku, atvykusiu iš Rytų Lietuvos, ji davė pradžią žemaitiškai Papilės atšakos Sakų giminei. Mirė 1958 metais Palangoje, kur ir palaidota.

Antrasis vaikas - Antanas, gimęs 1888 metais Papilės valsčiaus Žilių kaime. Per pirmąjį pasaulinį karą tarnavo Rusijos kariuomenėje, buvo sužeistas. Karo ligoninėje Voroneže rado žmoną - ukrainietę felčerę Mariją Čiobą. Lietuvoje dirbo matininku, Kaune pasistatė namą. Mirė 1974 metais, palaidotas Kauno Romainių kapinėse.

Trečioji buvo duktė Barbora - gimė 1890 metais, ištekėjo už Jono Čerapo, su kuriuo susilaukė dukters Benediktos ir sūnaus Alfonso. 1928 metais, šeimai iširus, išvyko į Argentiną, kur ištekėjo antrą kartą. Vėlesnių laikų dokumente jos vardo ir pavardės ispaniška transkripcija - Barbara Rimkute Ceparate de Matuichuqui, o vyro - Jacobo Matuichuqui. Turbūt, Jakovas Matveičiukas, nes kalbėta, kad jos antrasis vyras - ukrainietis. Mirė Barbora 1977 metais, palaidota Lanuso - didžiųjų Buenos Airių dalies - kapinėse.

Ketvirtas - sūnus Jonas, gimęs 1891 metais. Kaip ir jo tėvas buvo geležinkelininku, dirbo mašinisto padėjėju, paskui mašinistu. Pasakota, kad darbe smarkiai peršalo, susirgo ir mirė 1920 metais, nespėjęs sukurti šeimos. Tačiau mirties metrikuose priežastis kita - džiova. Palaidotas Papilėje, Pašalpos kapinėse.

Jono Rimkaus laidotuvių nuotraukos fragmentas. Vincentas Rimkus su dukra Barbora Čerapiene ir žentu Domininku Saku, 1920 m.

Ir penktasis vaikas – sūnus Kazimieras, gimęs 1895 metais, o 1913 metais emigravęs į JAV. Per pirmąjį pasaulinį karą savanoriu stojo karinėn tarnybon ir su amerikiečių ekspedicinėmis pajėgomis dalyvavo kovose Vakarų fronte Prancūzijoje. Šeimos nesukūrė. Mirė 1973 metais, palaidotas Pitsfildo (Masačusetso valstija) kapinėse.

O senieji Rimkai guli šalia sūnaus Jono Papilės Pašalpos kapinėse: Barbora - nuo 1925 metų, Vincentas - nuo 1927 metų.

Vincento, Barboros Rimkų ir jų sūnaus Jono kapas Papilės Pašalpos kapinėse. 2013 metų nuotrauka.

© 2012 - 2023 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys (šaltinis - EAIS, buvęs epaveldas.lt):

1875 m. kovo 12 d. Avižlių kaime nuo senatvės mirė valstietė Elžbieta iš Lipskių [giminės] Rimkienė, velionio Adomo Rimkaus žmona 50 metų amžiaus. Paliko sūnų Vincentą, dukras Elžbietą, Barborą ir Ievą. Jos kūną kun. Švėgždavičius 1875 m. kovo 15 d. palaidojo Šiaudinės filialinėse [...]. (Viekšnių dekanato Šiaudinės filialinės bažnyčios mirties metrikų knyga, 134 v.)

Pastaba. 50 metų amžiaus - nuo senatvės? Gal klaida... Ir Elžbietos palaidojimo vieta užrašyta kitaip, ne kapinėse, kaip visų kitų Šiaudinės filijos mirusiųjų, o sunkiai įskaitomu žodžiu, primenančiu rusišką стена (siena).

1882 m. sausio 19 d. Viekšnių bažnyčioje vikaras kun. Aleksandras Valavičius, triskart paskelbęs sausio mėnesio 1, 3 ir 6 dienomis, sutuokė Papilės valsčiaus ir bendruomenės valstietį Vincentą Rimkų, 30 metų nevedusį, su Viekšnių valsčiaus ir bendruomenės valstiete Barbora Ružauskaite, 25 metų netekėjusia, abu iš čionykštės parapijos Palnosų kaimo, valstiečių teisėtų sutuoktinių Adomo ir Elžbietos, gimusios Lipskaite, Rimkų sūnų su teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Uršulės, gimusios Jokūbauskaite, Ružauskų dukterimi, dalyvaujant liudininkams Juozapui Šidlauskui, Jonui Ružauskui, Petrui Lementauskui ir kitiems. (Viekšnių RKB 1870-1883 m. santuokos metrikų knyga, 203 v.)

1885 m. sausio 6 d. Viekšnių bažnyčioje kun. kanauninko Juozapo Zalieskio pakrikštytas kūdikis Mortos vardu, Viekšnių valsčiaus ir bendruomenės valstiečių teisėtų sutuoktinių Vincento ir Barboros gimusios Ružauskaite Rimkų duktė, gimusi 1885 m. sausio 4 d. Akmenės parapijos Užsienių kaime. Krikštatėviai - valstietis Ignotas Ružauskas su mergina Uršule Ružauskaite. (Viekšnių RKB 1880-1885 m. gimimo metrikų knyga, v. 247)

Pastaba. Mortos krikštatėvis Ignotas Ružauskas - jos dėdė, motinos brolis. Kaip giminiavosi krikštamotė Uršule Ružauskaite, kol kas nežinoma. Užsienių, arba Užseinių, kaimas - dabartinių Viliošių vakarinė dalis.

1888 m. balandžio 10 d. Papilės bažnyčioje kun. Masilionio pakrikštytas kūdikis vardu Antanas, Papilės valsčiaus Augustaičių bendruomenės valstiečių teisėtų sutuoktinių Vincento ir Barboros iš Ružauskų Rimkų sūnua, gimęs šių metų ir mėnesio 9 dieną šios parapijos Žilių kaime. Krikštatėviais buvo valstiečiai Antanas Statkus su mergina Karolina Stupuraite. (Viekšnių dekanato 1885 m. gimimo metrikų knygos, Papilės RKB)

1890 m. kovo 11 d. Papilės bažnyčioje vikaro kun. Masilionio pakrikštytas kūdikis vardu Barbora, Papilės valsčiaus Augustaičių bendruomenės valstiečių teisėtų sutuoktinių Vincento ir Barboros iš Ružauskų Rimkų dukra, gimusi šių metų kovo 10 dieną šios parapijos Žilių kaime. Krikštatėviais buvo valst. Jurgis Daunys su Viktorija, Jurgio Širvinskio žmona. (Viekšnių dekanato 1890 m. gimimo metrikų knygos, Papilės RKB)

1891 m. gruodžio 15 d. Papilės bažnyčioje Šiaudinės filialisto kun. Novickio pakrikštytas kūdikis vardu Jonas, Papilės valsčiaus Augustaičių bendruomenės valstiečių Vincento ir Barboros iš Ružauskų Rimkų sūnus, gimęs 1891 m. gruodžio 12 dieną Papilės miest. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Jonas Borusas ir Barbora, Prano Maslauskio žmona. (Papilės RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)

1895 m. gruodžio 3 d. Papilės bažnyčioje kun. Jurskio pakrikštytas kūdikis vardu Kazimieras, Papilės valsčiaus valstiečių teisėtų sutuoktinių Vincento ir Barboros iš Ružauskų Rimkų sūnua, gimęs 1895 metų gruodžio 2 dieną šios parapijos Papilės miest. Krikštatėviais buvo valstiečiai Jonas Ružauskas su mergina Barbora Šarkute. (Viekšnių dekanato 1895 m. gimimo metrikų knygos, Papilės RKB)

Pastaba. Kazimiero krikštatėvis Jonas Ružauskas - jo dėdė, motinos brolis. O krikštamotė Barbora gal bus ne Šarkutė, bet Šurkutė, su kuria Jonas Ružauskas kitą mėnesį po šių krikštynų susituokė ir gyveno Šiliškiuose.

1920 m. rugpjūčio 13 d. Šiliškių kaime mirė džiova Jonas Rimkus, Vincento ir Barboros Ružauskaitės Rimkų darbininkų sūnus 29 metų amžiaus Papilės valsčiaus ir parapijos, palaidotas kun. Strumilos ant Pašalpos. (Papilės RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

Pastaba. "ant Pašalpos" - Papilės Pašalpos kapinėse.

1925 m. lapkričio 9 d. Žiliuose mirė Barbora Rimkienė paralyžiu, duktė Ignaco ir Uršulės Ružauskų. Ištekėjusi 75 metų Papilės valsčiaus ir parapijos, paliko vyrą Vincentą Rimkų, sūnus Antaną, Kazimierą, dukteris Mortą ir Barborą. 12 [dieną] kun. Vilkickis palaidojo ant Pašalpos. (Papilės RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

1927 m. kovo 6 d. Žiliuose mirė Vincentas Rimkus paralyžiu, našlys 82 metų Papilės valsčiaus ir parapijos darbininkas, paliko sūnus Antaną, Kazimierą ir dukteris Mortą ir Barborą. 7 kovo palaidojo ant Pašalpos kun. Vilkickis. (Papilės RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

Kretingos pranciškonų vienuolyne 1927 - 1929 metais

Toks - netekęs savo garbanų - mano tėvelis Aleksandras Sakas 1927 metais iš Papilės išvyko į Kretingos pranciškonų vienuolyną.

Norėjo mokytis, bet ne staliaus amato, ką jau buvo išbandęs Papilėje. Lėšų mokslams, aukštesniems už pradžios mokyklą, nei jis pats, nei artimieji neturėjo. Tuo tarpu pas brolius pranciškonus išlaikymas ir mokslas nekainavo. Gal ir veikla pavasarininkuose įteigė mintį, kad turįs vienuolystei pašaukimą.

Brolio Igno vardu Aleksandras išbuvo Kretingos vienuolyne maždaug dvejus metus.

Be kita ko, ten bandė eiliuoti religine tematika. Jo eilėraščius ne kartą spausdino Kaune leistas mėnesinis tretininkų laikraštis "Šv. Pranciškaus varpelis". Štai, pavyzdys - eilėraščio "Pamylėkim" (Šv. Pranciškaus varpelis, 1928 m. Nr. 6) pirmieji posmeliai:

Sustiprėkim
Pamylėkim
Širdį Jėzaus
Atpirkėjo.

Jis atėjo
Čia kentėjo,
Mus gelbėdams
Išganydams.

Ir taip toliau, beveik Strazdelio stiliumi...

Apie Kretingos laikotarpį Aleksandras Sakas vėliau nei pasakojo, nei kur nors rašė. Tiktai viena nuotrauka netiesiogiai liudija jo ryšį su Kretinga.

Žemaičių Kalvarija. Nuotraukos autorius - Sedos fotografas S. Petrauskas.

Nuotrauką 1928 m. rugsėjo 12 d. "mylimam Juozui" užrašė A. Rusteika. Adreso pusėje: Jo Malonybei Juozui Ruškiui, Kretinga.

Kaip ši nuotrauka atiteko Aleksandrui Sakui? Bet pirmiau - kas buvo nuotraukos pirmasis savininkas A. Rusteika?

Manyčiau, tai - Kretingos vienuolyno pranciškonas brolis Antanas Kazimieras Rusteika. Aleksandro kartos - gimęs 1907 metų birželio 22 dieną. Kilęs iš Žemaičių Naumiesčio valsčiaus Tauragės apskrityje. Į pranciškonų ordiną įstojo 1929 metais. Vėliau gavo ir kunigo šventimus.

Pokariu už paramą Lietuvos partizanams kun. Rusteika buvo suimtas ir okupacinės valdžios 1946 metais nuteistas dešimčiai metų kalėjimo ir penkiems metams tremties. Vos keturiasdešimties sulaukęs, mirė 1947 metų spalio 16 dieną kažkuriame Rusijos kalėjime.

Tačiau grįžkime į 1928 metus, kai dar amžinųjų vienuolystės įžadų nedavęs Antanas Rusteika gražią nuotrauką su Žemaičių Kalvarijos vaizdu norėjo dovanoti "Jo Malonybei Juozui Ruškiui".

Pagarbus kreipinys rodytų, kad dovanėlė buvo skirta ne sau lygiam asmeniui. Tuo metu Kretingoje gyveno kiek anksčiau Kretingos progimnazijos direktoriumi dirbęs teologijos mokslų daktaras, kunigas ir vienuolis Petras Ruškys (1876–1962). Spėju, kad Antanas būtent jam norėjo įteikti šią nuotrauką, bet suklydo, gerbiamą adresatą pavadindamas Juozu. Neliko nieko kito, kaip nuotrauką perleisti broliui Ignui - Aleksandrui.

*

Dar vienoje šeimos archyvo nuotraukoje - brolio Serafino portretas (autorius - Panevėžio fotografas A. Gutneras).

Šios fotografijos ryšio su Kretinga nežinojau, kol internetas nepagelbėjo nustatyti brolio Serafino tapatybės.

Tai - vienuolis pranciškonas Serafinas Bikulčius, gimęs 1895 metais, nuo 1922 metų - Kretingos vienuolyno sodininkas.

Ranka, pratusia darbuotis sode, o ne raštinėje, nuotraukos kitoje pusėje parašyta: dėl atminties mylimam A. Sakui br. Serafinas.

Apie brolį Serafiną Bikulčių daug žinių neturiu. 1934 metais jis buvo Šv. Antano kolegijos klierikų bendrabučio auklėtojas... Mirė Lietuvoje 1979 m. rugsėjo 9 d.

*

Trečioji nuotrauka, rasta interneto platybėse ir priklausanti Kretingos kraštotyros muziejui, netikėtai susiejo du čia paminėtus brolius pranciškonus.

1934 metų gegužės 10 d. Vyskupas Teofilius Matulionis pranciškono tėvo Alfonso Marijos Macaičio primicijose. Kretingos muziejaus rinkinys

Nuotrauka įspūdinga. Vienuolyno sode - daug žinomų žmonių. Antros eilės viduryje sėdi vyskupas Teofilius Matulionis, į kairę nuo jo – primicijanto motina Macaitienė ir primicijantas Alfonsas Marija Macaitis (1901–1965).

Trečioje eilėje trečias iš dešinės sėdi Vasario 16-osios akto signataras, buvęs valstybės prezidentas Aleksandras Stulginskis (1885–1969).

Į kairę nuo Stulginskio, už nežinomo kunigo, sėdi Kretingos grafas Aleksandras Tiškevičius (1864–1945).

Dar vieną žmogų praleidus, toje pačioje eilėje - trečias iš kairės - sėdi grafo Aleksandro sūnus grafas Kazimieras Viktoras Justinas Marija Tiškevičius (1896–1941), Nepriklausomybės kovų ir Birželio sukilimo dalyvis, vadovavęs Židikų sukilėlių būriui ir pirmomis sukilimo dienomis žuvęs prie Skuodo.

Už grafo Kazimiero Tiškevičiaus kairėje pusėje plika galva stovi pranciškonų gimnazijos mokytojas lituanistas Juozas Tarvydas (1900–1973). Netrukus jis išvažiavo mokytojauti į Rokiškį, į Juozo Tumo - Vaižganto gimnaziją, kur buvo mano mamos Elenos Dobregaitės lietuvių kalbos mokytoju.

Tos pačios - jau ketvirtos - eilės dešiniajame krašte stovi čia minėtas kun. Petras Ruškys, tais 1934 metais jau ne progimnazijos direktorius, bet Kretingos bažnyčios altarista.

O priekyje ant žemės sėdi broliai pranciškonai. Ten pat - ir abu šiame straipsnelyje prisimintieji, vienas šalia kito. Iš dešinės antras - brolis Antanas Kazimieras Rusteika, trečias – brolis Serafinas Bikulčius.

*

Nors vienuoliu Aleksandras Sakas netapo, bet jo ryšiai su Kretingos pranciškonų vienuolynu liko. Per vokiečių okupaciją Aleksandras buvo pogrindinio antinacistinio leidinio "Lietuvos Judas" redaktorius ir leidėjas. Kai 1943 metais prireikė spaustuvinio šrifto "Lietuvos Judo" antrajam numeriui, Aleksandras važiavo į Kretingą pas pažįstamus brolius pranciškonus (vienuolynas turėjo savo spaustuvę). Šriftą gavo, laimingai parsivežė, ir laikraštėlis, trijų tūkstančių egzempliorių tiražu slapta atspausdintas Kaune Aleksandro draugų Juozo Gražio ir Povilo Malinausko, buvo išplatintas visoje Lietuvoje.

© 2019 Aleksandras Sakas jun.

Šaltiniai:

1. Julius Kanarskas, Palaimintojo vyskupo Teofiliaus Matulionio apsilankymą 1934 metais Kretingoje menančios nuotraukos, Kretingos muziejus, kretingosmuziejus.lt, 2017 m.

2. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka, Kretingos personalijų žinynas, Rusteika Antanas Kazimieras, kretvb.lt, 2012 m.

3. Gintaras Šidlauskas, Represuotų dvasininkų žinynas, Žemaičių vyskupystės muziejus, varniai-museum.lt, 2004 m.

4. Romualdas Beniušis, Kretingos pranciškonų vienuolyno sodo paslaptys, bernardinai.lt, 2018 m.

Šaulių šventė Šiaudinėje 1938 metais

Mano tetos Julija ir Marytė Sakaitės, 1944 metais karo fronto netikėtai atskirtos nuo tėvų, namo nebegrįžo. Visi jų asmeniniai daiktai, taip pat ir fotografijos, liko pas tėvus Domininką ir Mortą Sakus Papilėje.

Viena nuotrauka iš Julijos Sakaitės paliktųjų:

 

Kitoje nuotraukos pusėje Julijos Sakaitės užrašyta: 1938 m. Šiaudinės Šaulių Būrio Vėliavos šventinimas.

Šiaudinė - kaimelis už dešimties kilometrų į vakarus nuo Papilės. Ankstyvas ruduo, 1938 metų rugsėjo 4 diena. Šią datą ir kitas įvykio detales sužinome iš Lietuvos šaulių sąjungos savaitinio žurnalo "Trimitas" (1938 m. Nr. 37, 902 pusl.).

Tą dieną čia buvo šventinama ne tik Šiaudinės, bet ir Tryškių šaulių būrio vėliava. Atvyko svečių: Papilės šaulių vyrų ir moterų būriai, taip pat Dabikinės (netoli Akmenės) šaulių būrys. Nuotraukoje neįžiūrėti, bet Papilės šaulių moterų gretoje turėtų stovėti ir Julija Sakaitė, o su Papilės šauliais vyrais - jos tėvelis Domininkas Sakas bei sesers vyras Artūras Knašas (abu po karo už šauliavimą atkentėję sovietiniuose lageriuose).

Šiaudinės filialistas kun. Vladislovas Venclauskas pašventino abi vėliavas ir pasakė pamokslą. Šiaudinės šauliams ta proga buvo įteikti visuomenės suaukoti ginklai - 5 šautuvai ir dujokaukė (du šautuvus nupirko gretimo Kairiškių kartono fabriko savininkas inž. Vladas Sirutavičius).

Po kalbų iškilmės užbaigtos jaukiais užkandžiais Šiaudinės pradžios mokykloje, kur Papilės moterų būrio šaulės pašoko tautiškų šokių.

© 2016 Aleksandras Sakas

Priedas - dvi nuotraukos, perfotografuotos iš monografijos "Papilė" pirmojo tomo (Lietuvos valsčiai, "Versmės" leid., Vilnius, 2004 m., 912 ir 904 pusl.).


Papilės šaulių moterų būrys apie 1935 metus. Iš kairės: pirmoje eilėje trečia - Vladislava Levinskaitė, ketvirta - būrio vadė Marija? Pilionienė, antroje eilėje antra - Julija Sakaitė. A. Atkočiūno nuotrauka (iš Irenos Levinskaitės - Katkienės albumo).


Papilės šaulių sąjungos choras, 1936 metai. Iš kairės pirmoje eilėje: Švažas, Kostas Paniuškis, Julija Paunksnienė, X, Vincas Sakas, Budrys; antroje eilėje: Benedikta Čerapaitė, Julija Sakaitė, Stefanija Būdavaitė, Skerstonaitė, Uršulė Šležaitė, Julija Skiriutė, Zosė Dimavičiūtė, X, Vacys Danauskis; trečioje eilėje: Stasė Vasiliauskaitė, Bronė Borusaitė, Kazys Sutkus, Vladislava Levinskaitė, Jadvyga Sutkutė, Stasė Kaulavičiūtė, Elena Šležaitė; ketvirtoje eilėje: Ežerskis, Noreikis, Vladas Mačius, Čupkovas, Andrėjaitis, Čupkovas, Vildžiūnas, Bronė Šėškaitė, Vincas Jagėla, Alfonsas Vingras, Vladas Gerasimavičius, Boleslovas Leščinskis, Vitalijus Čupkovas. Nuotrauka Stefanijos Būdavaitės - Rakštikienės dovanota Simono Daukanto muziejui Papilėje.

1935 metų ateitininkų federacijos kongresas Telšiuose

 
Šią mažo formato nuotrauką iki 1944 metų saugojo Julija Sakaitė, kol vieną dieną ją ir jos sesutę Marytę fronto banga nunešė toli į Vakarus, o jų visi daiktai - ir ši nuotraukėlė - liko pas tėvus Papilėje. Po tėvų mirties nuotrauka atsidūrė pas vyresnįjį Sakaičių brolį Aleksandrą.

Telšiai, Vilniaus kalno aikštė per 1935 metų liepos 20-21 dienomis Telšiuose vykusį ketvirtąjį ateitininkų federacijos kongresą. Jubiliejinį - tąmet federacijai sukako 25 metai.

Prezidiumo kėdės dar tuščios - matome kongreso pradžios momentą.

Šiandien 9 val. 30 min. prasidėjo Ateitininkų Federacijos jubiliejinis kongresas Telšiuose. Įžangos žodį tarė Jubiliejiniam kongresui rengti komiteto pirmininkas dr. Pranas Dielininkaitis, kviesdamas Vyr. At-kų Federacijos Vadą prof. K. Pakštą kongresą atidaryti. Prof. Pakštas pasakė ilgesnę kalbą. Atidaryme dalyvavo visos stud. at-kų vėliavos. ("Rytas" , 1935 m. liepos 20 d., Nr. 163 (3238))

Už stalo stovintis vyras šviesiu kostiumu - dr. Pranas Dielininkaitis? Scenos priekyje su popieriaus lapu - be jokios abejonės - profesorius Kazys Pakštas. Prezidiumo užnugaryje - vėliavnešiai, raudonkepuriai studentai.

Dešinėje - daug dvasininkų. Kongreso darbe dalyvavo penki vyskupai - Justinas Staugaitis, Juozapas Kutka, Kazimieras Paltarokas, Mečislovas Reinys, Pranciškus Būčys.

Kuklus Telšių kunigų seminarijos klierikas Aleksandras Sakas, iki seminarijos Kaune aktyviai veikęs ateitininkuose, liko už kadro.

Šiame kongrese prof. Kazys Pakštas metė savo garsųjį šūkį: "Pasukime atsilikusios Lietuvos gyvenimo laikrodį šimtu metų į priekį!" Deja, daugelis ateitininkų idėjų liko neįgyvendintos, o po keleto metų okupacija privertė persukti laikrodžius į Maskvos laiką.

© 2017 Aleksandras Sakas jun.

Kalėdos fortuose

1934 metų sausio 5 d. “Darbininko” laikraščio Nr. 1 (736) 5 pusl. buvo atspausdintas straipsnelis “Kalėdos fortuose” apie Kauno moksleivių ateitininkų veiklą, kukliais savo ištekliais paremiant dar didesnius vargšus - Kauno 1-ame ir 8-ame fortuose gyvenusių žmonių vaikus.

Kadangi moksleivių ateitininkų veikla tuo metu buvo draudžiama, straipsnyje ateitininkai įvardinti tiesiog katalikiškąja moksleivija. Minimos pavardės - kun. Kazimieras Rankelė ir kun. Kazimieras Žitkus. Rašinio autorius Aleks. Sakelis - tai, be abejo, tuo metu Kauno ateitininkijoje veikęs Aleksandras Sakas (1908-1998).

Šeimos archyve yra to laikotarpio fotografijų, susijusių su šia ateitininkų veiklos puse.

Nuotraukos apačioje Aleksandro Sako ranka parašyta “Su fortų vaikučiais”. Vaikų rankose - jiems skirtas laikraštėlis “Žvaigždutė”. Turbūt, ši fotografija yra iš kitos, nei laikraštyje "Darbininkas" aprašytos, ateitininkų išvykos. Tai rodo ne tik nekalėdinis oras, bet ir tai, kad tarp dalyvių nematyti kun. K. Žitkaus. Kol kas atpažinti asmenys - antros eilės dešinėje tarp vaikų sėdintys žurnalistas Pranas Rinkevičius (su skrybėle ir akiniais), Aleksandras Sakas (vienplaukis garbanotas) ir gale dešinėje su vaikučiu ant rankų Kazys Naseckas.

Kita nuotrauka Aleksoto tilto fone su prierašu “Į fortus pas vargšus” ir tik kompiuterio pagalba įskaitoma baltai užrašyta data 1934.III.4. Joje iš kairės pirmas - Jonas Bastakys, ketvirtas - Aleksandras Sakas, o iš dešinės - Kazys Naseckas ir Pranas Rinkevičius.
 

Ir dar viena 1934 metų kovo 4 dienos fotografija su tais pačiais dalyviais ir pačiame priekyje vos spėjusiu į kadrą nuotraukos autoriumi Leonu Dainiu:

Visų trijų čia paskelbtų nuotraukų kitoje pusėje yra fotografo spaudas: Foto “Mėgėjas” L. Dainys.

© 2011 Aleksandras Sakas jun.
 

Butkiai iš Mikniūnų

Aleksandro ir Rozalijos Dabregų duktė Ona, gimusi Šeduikiuose pačioje 1865 metų pabaigoje, dar vaikystėje neteko mamos. Užaugo pamotėlės Mortos akyse. Jau po tėvelio mirties vyriausio brolio Jono 1892 metais išleista už vyro - valstiečio Jurgio Butkio - į netolimą Mikniūnų kaimą.

Mikniūnai - tie, kur arčiau Kamajų, dabartinio Rokiškio rajono pietiniame pakraštyje. Pro šį kaimą šiaurės pusėn iš Šeduikių ežero teka upeliukas, kurio menki vandenys toliau, apsukę didelį ratą Uosijos, Šetekšnos, Jaros upeliais, sugrįžta Svėdasų kraštan ir įteka į Šventosios upę.

Nuo Mikniūnų matyti Bedugnio ežeras, kurio kitame krante - Duokiškio kapinės, apleistos senosios ir prižiūrėtos naujesnės (naujesnėse palaidotas Onos Butkienės brolis Juozapas Dabrega, šio straipsnelio autoriaus senelis).

Mikniūnuose Butkiams 1893 metais gimė duktė Uršulė. Jos krikšto tėvu buvo Onos brolis Antanas Dabrega. Uršulė mirė "nuo silpnumo" 6 mėnesių amžiaus. Kaip įrašyta mirties metrikoje, "šios kūną patys parapijiečiai 8 spalio privačiose kapinėse šalia Mikniūnų kaimo palaidojo".

Iš mano tetos Onos Vitonienės pasakojimų ir rašytinių šaltinių žinias apie kitus Jurgio ir Onos Butkių vaikus sudėjau į eilę. Visi jie krikštyti Kamajų bažnyčioje.

 Grasilda Butkytė gimė 1894 m. Jos krikšto motina buvo Onos sesuo Marijona Dabregaitė. Grasilda 1923 metais Duokiškyje susituokė su Juozapu Bubliu iš Narbučių. (Tuokėsi ne Kamajuose - 1906 metais pastačius Duokiškio bažnyčią, ji buvo arčiau).

Juozapas Butkis gimė 1896 m. Nuo 1919 metų balandžio Juozapas dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės kovose (1928 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu). 1924 metais Rokiškio Onuškyje susituokė su Kazimiera Stelionyte iš Juodupės valsčiaus Didsodės kaimo. Dirbo policininku, vėliau - nuovadu (policijos skyriaus viršininku), paskui išvažiavo į Angliją.







Konstantinas Butkis (Kasčius) gimė 1900 m. Jis liko gyventi Mikniūnuose, kur turėjo 27 ha žemės. 1942 metų gyventojų surašymo metu vis dar buvo nevedęs, gyveno su seserimi Veronika ir dėde Kazimieru (g. 1873).

Emilija Butkytė gimė 1902 m. 1927 metais ji ištekėjo už 60-mečio Mykolo Vilučio iš Užpalių valsčiaus Vilučių kaimo. Tuokėsi Duokiškyje. Po devynių santuokos dienų Emilijos vyras mirė.

Kraštotyrininkės Marijos Dovydaitienės duomenimis, Mykolas Vilutis ir jo netekėjusi sesuo Grasilda turėjo nemažą ūkį - daugiau nei 30 ha žemės. "Ūkį valdė Mykolas Vilutis. Padėti tvarkyti ūkį pasikvietė savo giminaičius Oną Masiulytę ir Joną Būgą iš Gailiešionių kaimo ir jiems savo ūkį padovanojo. (...) Mykolas Vilutis mirė 1927 06 02 staiga, ardamas dirvą. Toje vietoje stovi kryžius. Ona ir Jonas Būgos sumokėjo Mykolo Vilučio žmonai priklausančią dalį, ir ji išvyko gyventi kitur".

Vėliau našlė Emilija tuokėsi dar kartą, antrojo vyro pavardė – Sirvydis.

Veronika Butkytė, gimusi 1904 m., išprotėjo. Kas buvo to priežastimi, nežinome. 1942 metais ji gyveno Mikniūnuose pas brolį Kasčių.

*

Mano pusseserės Elenos Dabregaitės - Vigelienės vaikystės prisiminimuose - didelis Butkių sodas su ypatingo skanumo obuoliais. Iš to sodo ir namų Mikniūnuose dabar nieko nelikę. Kai Šeduikiuose 1972 metais mirė Elenos tėvas Jonas Dabrega, tai į laidotuves atvažiavusi Kasčiaus Butkio žmona, o jo paties tuomet jau nebuvę gyvo.

© 2013-2019 Aleksandras Sakas

Šaltiniai 

1. Jonas Šedys, "Kamajų valsčiaus ūkininkų šeimos", Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras.

2. Marija Dovydaitienė, "Vilučių kaimas", “Lietuvos valsčių” serijos monografija "Užpaliai", I dalis, leidykla "Versmė", Vilnius, 2013, 1025 p. ir 1042 p.

Priedas - metrikų duomenys (jei nurodytas vaizdo numeris, tai metrikų knyga pasiekiama per epaveldas.lt)

1866 m. sausio 1 d. Svėdasų bažnyčioje kun. Švilpa pakrikštijo kūdikį vardu Ona, valstiečių teisėtų sutuoktinių Aleksandro ir Rozalijos iš Repšių Dobregų dukrą, gimusią 1865 metų sausio mėnesio 30 d. Šeduikių kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Tamošius Grižas ir mergina Domicelė Dobregaitė. (Svėdasų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)

Pastaba. Onos Dobregaitės gimimo diena turėtų būti 1865 metų gruodžio 30 d.

1892 m. vasario 9 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Nainys, triskart paskelbęs sausio 26 ir vasario 2 ir 9, sutuokė Alotų valsčiaus valstiečius Jurgį Butkį, 33 metų viengungį iš Kamajų parapijos Mikniūnų kaimo, su Ona Dobregaite, 26 metų mergina iš Svėdasų parapijos Šeduikių kaimo, valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Anelės iš Pajėdų Butkių sūnų su teisėtų sutuoktinių Aleksandro ir Rozalijos iš Repšių Dobregų dukterimi, dalyvaujant liudininkams Jonui Butkiui, Jonui Dobregai, Jonui Stasiškiui ir kitiems. (Svėdasų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga)

1893 m. vasario 18 d. Kamajų bažnyčioje vikaras kun. Juozapaitis pakrikštijo kūdikį vardu Uršulė Alotų valsčiaus Kanaviškių bendruomenės valstiečių teisėtų sutuoktinių Jurgio ir Onos iš Dobregų Butkų (Butkusov) dukrą, gimusią šių 1893 metų vasario 16 d. šios parapijos Mikniūnų kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Antanas Dobrega su našle Uršule Butkiene. (Kamajų RKB 1893 -1900 m. gimimo metrikų knyga, 10 v.)

1893 m. spalio 6 d. Mikniūnų kaime nuo silpnumo mirė Uršulė, Alotų valsčiaus Kanaviškių bendruomenės valstiečių teisėtų sutuoktinių Jurgio ir Onos iš Dobregų Butkių (Butkisov) 6 mėnesių amžiaus duktė. Palaidota pačių parapijiečių spalio 8 d. privačiose kapinėse prie Mikniūnų kaimo. (Kamajų RKB 1884-1894 m. mirties metrikų knyga, 174 v.)

1894 m. balandžio 3 d. Kamajų bažnyčioje klebonas kun. Jokimas pakrikštijo kūdikį vardu Grasilda Alotų valsčiaus Kanaviškių bendruomenės valstiečių teisėtų sutuoktinių Jurgio ir Onos iš Dobregų Butkių dukrą, gimusią šių 1894 metų balandžio 2 d.. šios parapijos Mikniūnų kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Jonas Butkis su mergina Marijona Dobregaite. Prierašas: 1928 I 23 priėmė moterystės sakramentą Duokiškio R. K. bažnyčioje su Juozapu Bubliu. (Kamajų RKB 1893 -1900 m. gimimo metrikų knyga, 49 v.)

1896 m. rugpjūčio 11 d. Kamajų bažnyčioje klebonas kun. Jokimas pakrikštijo kūdikį vardu Juozapas Alotų valsčiaus Kanaviškių bendruomenės valstiečių teisėtų sutuoktinių Jurgio ir Onos iš Dobregų Butkių sūnų, gimusį šių 1896 metų rugpjūčio 9 d.. šios parapijos Mikniūnų kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Jonas Dobrega su mergina Karolina Galvydyte. Prierašas: 1924 VII 5 priėmė moterystės sakramentą Onuškio R. K. bažnyčioje, vesdamas Kazimierą Stelionytę. (Kamajų RKB 1893 -1900 m. gimimo metrikų knyga, 111 v.)

1900 m. gegužės 23 d. Kamajų bažnyčioje vikaras kun. Žadeikis pakrikštijo kūdikį vardu Konstantinas Alotų valsčiaus Kanaviškių bendruomenės valstiečių teisėtų sutuoktinių Jurgio ir Anelės? iš Dobregų Butkių sūnų, gimusį šių 1900 metų gegužės 22 d.. šios parapijos Mikniūnų kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Juozapas Paršiukas su mergina Emilija Butkyte. (Kamajų RKB 1900 -1906 m. gimimo metrikų knyga, 10 v.)

1902 m. kovo 28 d. Kamajų bažnyčioje vikaras kun. Žadeikis pakrikštijo kūdikį vardu Emilija Alotų valsčiaus Kanaviškių bendruomenės valstiečių teisėtų sutuoktinių Jurgio ir Onos iš Dobregų Butkių dukrą, gimusią šių 1902 metų kovo 27 d.. šios parapijos Mikniūnų kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Jonas Stasiškis su savo žmona Barbora. Prierašas: 1927 m. gegužės 24 d. Duokiškio bažnyčioje priėmė moterystės sakramentą, ištekėdama už Mykolo Vilučio. (Kamajų RKB 1900 -1906 m. gimimo metrikų knyga, 59 v.)

1904 m. gegužės 13 d. Kamajų bažnyčioje klebonas kun. Jokimas pakrikštijo kūdikį vardu Veronika Alotų valsčiaus Kanaviškių bendruomenės valstiečių teisėtų sutuoktinių Jurgio Juozapo sūnaus ir Onos iš Dobregų Butkių dukrą, gimusią šių 1904 metų gegužės 11 d.. šios parapijos Mikniūnų kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Kazimieras Butkis su mergina Grasilda Butkyte. (Kamajų RKB 1900 -1906 m. gimimo metrikų knyga, 113 v.)

1924 m. liepos 5 d. Onuškio bažnyčioje nuo užsakų dispensavus klebonas kun. J. Čuvinskas palaimino moterystės ryšį Juozapo Butkio, nevedusio valdininko Aukštadvario dvaro Juodupės valsčiaus Rokiškio parapijos 28 metų, ir Kazimieros Stelionytės, Didsodės kaimo Juodupės valsčiaus Onuškio parapijos 21 metų. Jaunojo tėvai: Jurgis Butkis ir Ona Dabregaitė, jaunosios tėvai: Juozapas Stelionis ir Ona Rablauskaitė. Liudytojai: P. Vaičius Stelionis, Antanas Stelionis, Stelionis ir kiti. (Onuškio RKB 1921 -1926 m. santuokos metrikų knyga, 25 v.)

Pastaba: Keistokas liudininkų sąrašas - toks, koks yra metrikų knygoje.

Aleksandras Sakas (1908-1998). Nelinksmi prisiminimai

Perskaičiau “Lietuvos aido” publikaciją (1991 m. liepos 26 d., Nr. 146) apie buvusius vidaus reikalų ministrą Kazimierą Skučą ir saugumo departamento direktorių Augustiną Povilaitį, kurie 1941 metais Maskvoje buvo nužudyti.

1939 ir 1940 metais dirbau Lietuvos krikščionių darbininkų sąjungos leidžiamo savaitraščio “Darbininkas” techniniu redaktoriumi. Atsakomuoju redaktoriumi pasirašydavo prof. Pranas Dovydaitis. Jis už mane mokėdavo baudas. Kai Sovietų Sąjunga pradėjo karą su Suomija, mūsų laikraštis palaikė užpultą tautą, jai reiškė simpatijas. Rusų atstovybė Kaune į tai reagavo, todėl nutarem su prof. Dovydaičiu laikytis tokios taktikos: vieną savaitę čiulbam už sovietus, kitą - už suomius.

Krikščionių darbininkų sąjungos skyrių buvo pristeigta visoj Lietuvoj. Pačiam Kaune - Šančiuose, Žaliakalny, Aleksote, Senamiesty ir kitur – veikė daug narių turintys skyriai. Jų veikla ypač suaktyvėjo po Vilniuje įvykusios konferencijos, kurioje sekretoriavo Juozas Gražys, daug kartų teistas, sėdėjęs lagery. Susirūpinta Kauno kiemsargių, kurių priskaičiavom per 300, padėtim. Tal buvo be galo skriaudžiami žmonės, gyveno rūsiuose, kai kas gaudavo iš turtingų namų savininkų tik po 10 litų algos mėnesiui. Apie juos pradėjome “Darbininke” rašyti. Ir kas išėjo? Prasidėjo kiemsargių atleidimas. Tąsyk mūsų advokatas Juozas Katilius bandė kiemsargius ginti teisme. Nesant asmens samdos įstatymo, byla pralaimėta, o įstatymo projektas Seime buvo vilkinamas.

Tada su Darbo rūmų leidžiamo laikraščio “Darbas” vienu reporteriu (pavardės neprisimenu) nutarėm eiti pas vidaus reikalų ministrą K. Skučą prašyti, kad paspaustų Seimo narius greičiau priimti asmens samdos įstatymą. Mudu nuėjome, policininkas, stovįs prie durų, su pagarba mus praleido. Ministras paprašė sėstis. Išdėstėm, kokiu reikalu atėjom. Ministras nebuvo prieš, bet davė suprasti, kad dar reikia palaukti. Tada, sukaupęs drąsą, tiesiai, be diplomatijos pasakiau ministrui: “Jei mes neišleisim šito įstatymo, tai bolševikai ateis ir padarys ...”. Ir ką išvydau? Ministras atsistojo, pasikeitė jo veidas, trenkė kumščiu į stalą ir tvirtu balsu pasakė: “Aš sutvarkysiu tuos bolševikus!". Po šito vizito parašiau korespondenciją į savo “Darbininką”, deja, cenzūra nepraleido, o Darbo rūmų laikraštis “Darbas” vizitą gan plačiai ir saldžiai aprašė, ir korespondenciją skaitytojai išvydo.

Su Augustinu Povilaičiu susitikdavome dažniau. Jis mus, spaudos darbuotojus, kas mėnuo kviesdavo Kaune į marijonų salę ir informuodavo apie politinę padėtį Lietuvoje. Prisimenu,vienas žunalistas paklausė direktorių Povilaitį, ar yra pavojaus Lietuvai iš pogrindy veikiančių komunistų. Direktorius atsakė, kad iš vietinių nėra, bet jei įsikiš kariuomenė, aišku, jie laimės. Buvo ir toks klausimas A. Povilaičiui: kiek Lietuvoj pogrindy veikia komunistų? Jis atsakė: arti 800 asmenų, iš jų lietuvių - 30 procentų. Dar priminė mums, kad Utenos apskrity penki mažažemiai yra įsisteigę kolūkį. Tiktai saugumas apie tai žinojo ir vienas kitas kaimynas.

Atėjo 1940 metų birželio 15 diena. Šestadienio popietę Kaune, Laisvės alėjoj, pasirodė sovietų tankai. Išejome į gatves. Žmonės stovėjo nusiminę, klausinėjo vienas kitą, kas bus toliau…

Dar leidau, spausdinau “Darbininką”. Greit gavau iš cenzūros įspėjimą, kad rašyčiau, kaip darbininkai nuoširdžiai sutiko Raudonąją armiją. Vietoj vedamojo pirmame puslapy ėmiau talpinti eilines žinutes. Taip vieną kitą numerį išleidau, kol galop liepos mėnesį, būdamas "Žaibo" spaustuvėj, telefonu iš cenzūros gavau pranešimą, kad ministro Mečislovo Gedvilo įsakymu “Darbininko” leidimas sustabdomas.

“Klaipėda”, 1991 m. spalio 9 d.