Toks - netekęs savo garbanų - mano tėvelis Aleksandras Sakas 1927 metais iš Papilės išvyko į Kretingos pranciškonų vienuolyną.
Norėjo mokytis, bet ne staliaus amato, ką jau buvo išbandęs Papilėje. Lėšų mokslams, aukštesniems už pradžios mokyklą, nei jis pats, nei artimieji neturėjo. Tuo tarpu pas brolius pranciškonus išlaikymas ir mokslas nekainavo. Gal ir veikla pavasarininkuose įteigė mintį, kad turįs vienuolystei pašaukimą.
Brolio Igno vardu Aleksandras išbuvo Kretingos vienuolyne maždaug dvejus metus.
Be kita ko, ten bandė eiliuoti religine tematika. Jo eilėraščius ne kartą spausdino Kaune leistas mėnesinis tretininkų laikraštis "Šv. Pranciškaus varpelis". Štai, pavyzdys - eilėraščio "Pamylėkim" (Šv. Pranciškaus varpelis, 1928 m. Nr. 6) pirmieji posmeliai:
Sustiprėkim
Pamylėkim
Širdį Jėzaus
Atpirkėjo.
Jis atėjo
Čia kentėjo,
Mus gelbėdams
Išganydams.
Ir taip toliau, beveik Strazdelio stiliumi...
Apie Kretingos laikotarpį Aleksandras Sakas vėliau nei pasakojo, nei kur nors rašė. Tiktai viena nuotrauka netiesiogiai liudija jo ryšį su Kretinga.
Nuotrauką 1928 m. rugsėjo 12 d. "mylimam Juozui" užrašė A. Rusteika. Adreso pusėje: Jo Malonybei Juozui Ruškiui, Kretinga.
Kaip ši nuotrauka atiteko Aleksandrui Sakui? Bet pirmiau - kas buvo nuotraukos pirmasis savininkas A. Rusteika?
Manyčiau, tai - Kretingos vienuolyno pranciškonas brolis Antanas Kazimieras Rusteika. Aleksandro kartos - gimęs 1907 metų birželio 22 dieną. Kilęs iš Žemaičių Naumiesčio valsčiaus Tauragės apskrityje. Į pranciškonų ordiną įstojo 1929 metais. Vėliau gavo ir kunigo šventimus.
Pokariu už paramą Lietuvos partizanams kun. Rusteika buvo suimtas ir okupacinės valdžios 1946 metais nuteistas dešimčiai metų kalėjimo ir penkiems metams tremties. Vos keturiasdešimties sulaukęs, mirė 1947 metų spalio 16 dieną kažkuriame Rusijos kalėjime.
Tačiau grįžkime į 1928 metus, kai dar amžinųjų vienuolystės įžadų nedavęs Antanas Rusteika gražią nuotrauką su Žemaičių Kalvarijos vaizdu norėjo dovanoti "Jo Malonybei Juozui Ruškiui".
Pagarbus kreipinys rodytų, kad dovanėlė buvo skirta ne sau lygiam asmeniui. Tuo metu Kretingoje gyveno kiek anksčiau Kretingos progimnazijos direktoriumi dirbęs teologijos mokslų daktaras, kunigas ir vienuolis Petras Ruškys (1876–1962). Spėju, kad Antanas būtent jam norėjo įteikti šią nuotrauką, bet suklydo, gerbiamą adresatą pavadindamas Juozu. Neliko nieko kito, kaip nuotrauką perleisti broliui Ignui - Aleksandrui.
*
Dar vienoje šeimos archyvo nuotraukoje - brolio Serafino portretas (autorius - Panevėžio fotografas A. Gutneras).
Šios fotografijos ryšio su Kretinga nežinojau, kol internetas nepagelbėjo nustatyti brolio Serafino tapatybės.
Tai - vienuolis pranciškonas Serafinas Bikulčius, gimęs 1895 metais, nuo 1922 metų - Kretingos vienuolyno sodininkas.
Ranka, pratusia darbuotis sode, o ne raštinėje, nuotraukos kitoje pusėje parašyta: dėl atminties mylimam A. Sakui br. Serafinas.
Apie brolį Serafiną Bikulčių daug žinių neturiu. 1934 metais jis buvo Šv. Antano kolegijos klierikų bendrabučio auklėtojas... Mirė Lietuvoje 1979 m. rugsėjo 9 d.
*
Trečioji nuotrauka, rasta interneto platybėse ir priklausanti Kretingos kraštotyros muziejui, netikėtai susiejo du čia paminėtus brolius pranciškonus.
Nuotrauka įspūdinga. Vienuolyno sode - daug žinomų žmonių. Antros eilės viduryje sėdi vyskupas Teofilius Matulionis, į kairę nuo jo – primicijanto motina Macaitienė ir primicijantas Alfonsas Marija Macaitis (1901–1965).
Trečioje eilėje trečias iš dešinės sėdi Vasario 16-osios akto signataras, buvęs valstybės prezidentas Aleksandras Stulginskis (1885–1969).
Į kairę nuo Stulginskio, už nežinomo kunigo, sėdi Kretingos grafas Aleksandras Tiškevičius (1864–1945).
Dar vieną žmogų praleidus, toje pačioje eilėje - trečias iš kairės - sėdi grafo Aleksandro sūnus grafas Kazimieras Viktoras Justinas Marija Tiškevičius (1896–1941), Nepriklausomybės kovų ir Birželio sukilimo dalyvis, vadovavęs Židikų sukilėlių būriui ir pirmomis sukilimo dienomis žuvęs prie Skuodo.
Už grafo Kazimiero Tiškevičiaus kairėje pusėje plika galva stovi pranciškonų gimnazijos mokytojas lituanistas Juozas Tarvydas (1900–1973). Netrukus jis išvažiavo mokytojauti į Rokiškį, į Juozo Tumo - Vaižganto gimnaziją, kur buvo mano mamos Elenos Dobregaitės lietuvių kalbos mokytoju.
Tos pačios - jau ketvirtos - eilės dešiniajame krašte stovi čia minėtas kun. Petras Ruškys, tais 1934 metais jau ne progimnazijos direktorius, bet Kretingos bažnyčios altarista.
O priekyje ant žemės sėdi broliai pranciškonai. Ten pat - ir abu šiame straipsnelyje prisimintieji, vienas šalia kito. Iš dešinės antras - brolis Antanas Kazimieras Rusteika, trečias – brolis Serafinas Bikulčius.
*
Nors vienuoliu Aleksandras Sakas netapo, bet jo ryšiai su Kretingos pranciškonų vienuolynu liko. Per vokiečių okupaciją Aleksandras buvo pogrindinio antinacistinio leidinio "Lietuvos Judas" redaktorius ir leidėjas. Kai 1943 metais prireikė spaustuvinio šrifto "Lietuvos Judo" antrajam numeriui, Aleksandras važiavo į Kretingą pas pažįstamus brolius pranciškonus (vienuolynas turėjo savo spaustuvę). Šriftą gavo, laimingai parsivežė, ir laikraštėlis, trijų tūkstančių egzempliorių tiražu slapta atspausdintas Kaune Aleksandro draugų Juozo Gražio ir Povilo Malinausko, buvo išplatintas visoje Lietuvoje.
© 2019 Aleksandras Sakas jun.
Šaltiniai:
1. Julius Kanarskas, Palaimintojo vyskupo Teofiliaus Matulionio apsilankymą 1934 metais Kretingoje menančios nuotraukos, Kretingos muziejus, kretingosmuziejus.lt, 2017 m.
2. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka, Kretingos personalijų žinynas, Rusteika Antanas Kazimieras, kretvb.lt, 2012 m.
3. Gintaras Šidlauskas, Represuotų dvasininkų žinynas, Žemaičių vyskupystės muziejus, varniai-museum.lt, 2004 m.
4. Romualdas Beniušis, Kretingos pranciškonų vienuolyno sodo paslaptys, bernardinai.lt, 2018 m.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą