Ieškoti šiame dienoraštyje

2019 m. gegužės 29 d., trečiadienis

Vincento Rimkaus šeima


Apie mano močiutės Mortos Rimkutės - Sakienės tėvus kurį laiką žinojome tiek, kad Mortos tėvas Vincentas Rimkus buvo vedęs kumečio dukrą Barborą Ružauskaitę ir turėjo seserį, gyvenusią Papilės valsčiuje apie Avižlius.

Vincento tėvų vardus radau Akmenės ir Viekšnių bažnyčios metrikų knygose - valstiečiai Adomas Rimkus ir Elžbieta Lipskaitė. Ten pat sužinojau ir Vincento sesers vardą.

Vincento sesuo Barbora buvo už brolį gerokai vyresnė - gimusi apie 1840-uosius, 1866-aisiais ištekėjusi už našlio valstiečio Aleksandro Širvinsko. Tuokėsi Širvinskai Akmenės bažnyčioje.

Pats Vincentas Rimkus bus gimęs apie 1851 metus. Jo gimimo vietos nežinome. Trisdešimties būdamas, gyveno Viekšnių parapijos Palnosų kaime, kur pasipiršo to paties kaimo gyventojai Barborai Ružauskaitei, gimusiai apie 1856 metus. Vincentas Rimkus ir Barbora Ružauskaitė buvo sutuokti 1882 metų sausį Viekšnių bažnyčioje.

Nors santuokos metrikuose abu sutuoktiniai užrašyti valstiečiais, tačiau žemės nei vienas, nei kitas neturėjo. Vincentas Rimkus dirbo prie geležinkelio (veikusio nuo 1871 metų), o Barbora Ružauskaitė iki santuokos bus buvusi kaip ir jos tėvai samdoma darbininkė, dirbusi dvare ar pas turtingesnius vietinius ūkininkus.

Po santuokos Rimkai kurį laiką gyveno Viekšniuose ar netoli jų, paskui - Papilės valsčiaus Žilių kaime, kuriame užaugo penketas jų vaikų, vėliau išsibarsčiusių po Lietuvą ir pasaulį.


Pirmoji buvo mano močiutė Morta, gimusi 1885 metais Akmenės parapijos Užsienių kaime, bet krikštyta Viekšnių bažnyčioje. 1902 metais sutuokta su Domininku Saku, geležinkelininku, atvykusiu iš rytų Lietuvos, ji davė pradžią žemaitiškai Papilės atšakos Sakų giminei. Mirė 1958 metais Palangoje, kur ir palaidota.

Antrasis vaikas - Antanas, gimęs 1888 metais Papilės valsčiaus Žilių kaime. Per pirmąjį pasaulinį karą tarnavo Rusijos kariuomenėje, buvo sužeistas. Karo ligoninėje Voroneže rado žmoną - ukrainietę felčerę Mariją Čiobą. Lietuvoje dirbo matininku, Kaune pasistatė namą. Mirė 1974 metais, palaidotas Kauno Romainių kapinėse.

Trečioji buvo duktė Barbora - gimė 1890 metais, ištekėjo už Jono Čerapo, su kuriuo susilaukė dukters Benediktos ir sūnaus Alfonso. 1928 metais, šeimai iširus, išvyko į Argentiną, kur ištekėjo antrą kartą. Vėlesnių laikų dokumente jos vardo ir pavardės ispaniška transkripcija - Barbara Rimkute Ceparate? de Matuichuqui, o vyro - Jacobo Matuichuqui. Turbūt, Jakovas Matveičiukas, nes kalbėta, kad jos antrasis vyras - ukrainietis. Mirė Barbora 1977 metais, palaidota Lanuso - didžiųjų Buenos Airių dalies - kapinėse.

Ketvirtas - sūnus Jonas, gimęs 1891 metais. Kaip ir jo tėvas buvo geležinkelininku, dirbo mašinisto padėjėju, paskui mašinistu. Darbe smarkiai peršalęs, susirgo ir mirė 1920 metais, nespėjęs sukurti šeimos. Palaidotas Papilėje, Pašalpos kapinėse.

Jono Rimkaus laidotuvių nuotraukos fragmentas. Vincentas Rimkus su dukra Barbora Čerapiene ir žentu Domininku Saku, 1920 m.

Ir penktasis vaikas – sūnus Kazimieras, gimęs 1895 metais, o 1913 metais emigravęs į JAV. Dalyvavo pirmajame pasauliniame kare, tarnaudamas amerikiečių kariuomenėje. Vaikų neturėjo. Mirė 1973 metais, palaidotas Pitsfildo (Masačusetso valstija) kapinėse.

Kazys Rimkus apie 1918 m.

O senieji Rimkai, palaidoję sūnų Joną, po kelerių metų ir patys atgulė šalia jo Papilės Pašalpos kapinėse: 1924 metais - Barbora, 1926 metais - Vincentas.

© 2012 - 2019 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys (šaltinis - epaveldas.lt):

1866 m. sausio 10 d. Akmenės bažnyčioje vikaras kun. Telesforas Beniuševičius (Телесфор Бенюшевич), triskart paskelbęs sausio 1, 6 ir 9 dienomis, sutuokė valstiečius Aleksandrą Širvinską (Александра Ширвинскаго) 40 metų našlį iš Viekšnių kaimo? su Barbora Rimkute (Барбарою Римковною) 25 metų netekėjusia iš Žilių? kaimo, vietinės bažnyčios tikinčiuosius, valstiečių teisėtų sutuoktinių Jurgio ir Barboros gimusios Šurkute Širvinskų (Ержия и Барбары урожденной Шурковной Ширвинских) sūnų su teisėtų sutuoktinių Adomo ir Elžbietos gimusios Lipskaite Rimkų (Адама и Эльжбеты урожденной Липской Римков) dukterimi, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Kazimierui Cekanavičiui, Mykolui Jodeikiui, Vincentui Bielai ir kitiems (в присутствии Казимира Цехановича, Михала Иодейкя, Викентия Белы и прочих). (Akmenės RKB 1849-1883 m. santuokos metrikų knyga, vaizdo Nr. 124)

Pastaba. Klaustukai tekste - ne vien dėl sunkokai įskaitomos rašysenos. Sutuoktiniai vadinami vietinės (Akmenės) bažnyčios tikinčiaisiais iš Viekšnių ir Žilių kaimų, bet tokie Akmenės parapijos kaimai nežinomi. Viekšniai - kitos parapijos centras, miestelis, o Žilių kaimas buvo Papilės parapijoje.

1882 m. sausio 19 d. Viekšnių bažnyčioje vikaras kun. Aleksandras Valavičius (Александр Валлович), triskart paskelbęs sausio mėnesio 1, 3 ir 6 dienomis, sutuokė Papilės valsčiaus ir bendruomenės valstietį Vincentą Rimkų (Викентий Рымкус), 30 metų nevedusį, su Viekšnių valsčiaus ir bendruomenės valstiete Barbora Ružauskaite (Барбара Ружевска), 25 metų netekėjusia, abu iš čionykštės parapijos Palnosų kaimo, valstiečių teisėtų sutuoktinių Adomo ir Elžbietos, gimusios Lipskaite, Rimkų (Адама и Ельжбеты урожденной Липской Рымкусов) sūnų su teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Uršulės, gimusios Jokūbauskaite, Ružauskų (Игнатия и Уршули урожденной Якубовской Ружевских) dukterimi, dalyvaujant liudininkams Juozapui Šidlauskui (Осип Шидловский), Jonui Ružauskui (Иван Ружевский), Petrui Lementauskui (Петр Лементовский) ir kitiems. (Viekšnių RKB 1870-1883 m. santuokos metrikų knyga, 203 v.)

1885 m. sausio 6 d. Viekšnių bažnyčioje kun. kanauninko Juozapo Zalieskio (Иосиф Залеский) pakrikštytas kūdikis Mortos vardu, Viekšnių valsčiaus ir bendruomenės valstiečių teisėtų sutuoktinių Vincento ir Barboros gimusios Ružauskaite Rimkų (Викентия и Барбары урожденной Ружевской Рымкусов) duktė, gimusi 1885 m. sausio 4 d. Akmenės parapijos Užsienių kaime. Krikštatėviai - valstietis Ignotas Ružauskas su mergina Uršule Ružauskaite (Игнатий Ружевский с Уршулею Ружевскою девицею). (Viekšnių RKB 1880-1885 m. gimimo metrikų knyga, v. 247)

Pastaba: Užsienių, arba Užseinių, kaimas - dabartinių Viliošių vakarinė dalis.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą