2018 m. rugsėjo 30 d., sekmadienis
“Kenčiantiems padėk…”
Namas Anykščiuose, Vilniaus g. 16, iš pietvakarių pusės. 2010 metų nuotrauka.
Į gydytojos butą patikimi kaimo žmonės arkliais atveždavo sužeistus partizanus, vežimuose juos po šiaudais ar kitaip kaip įmanydami uždangstę. Kelionė būdavo labai pavojinga, nes bet kada kelyje galėjo sustabdyti kareiviai ar stribai ir vežimą nuodugniau patikrinti. Ir sužeistasis ne visada iškęsdavo iš skausmo nesudejavęs.
Su gydytoja Elena Dobregaite gyveno jos jaunesnioji sesuo Marytė, dirbusi Anykščių motinos ir vaiko konsultacijos sanitare. Ji asistuodavo seseriai Elenai, kai namų sąlygomis tekdavo daryti operacijas. Abi moterys plaudavo ir valydavo sužeistųjų žaizdas, jas tepdavo vaistais ir tvarstydavo. Kartais žaizdos būdavo labai apleistos.
Elena Dobregaitė - sėdinčiųjų viduryje. Marytė Dobregaitė - stovi pirmoji iš dešinės. Kiti asmenys neatpažinti. Gal anykštėnai?
Elena Vigėlienė iš Duokiškio prisimena, kad retkarčiais į pavojingą kelionę jos tėvelis Jonas Dabrega pasiimdavo ir ją, tuomet nė dešimties metų neturinčią mergaitę. Sykį ji, laukdama priebutyje procedūrų pabaigos, stebėjosi, kodėl teta Elenutė taip dažnai išeina parūkyti. Tada tėvelis paaiškinęs, kad nuo sužeistojo žaizdų toks dvokas, jog net ir daktarė be tabako dūmų jo negalinti ištverti.
Gerai, kad nieko neužuodė okupantų pareigūnai ar uoliausi jų pagalbininkai (turiu galvoje ne tiktai stribus). Juk apie partizanus gelbstinčią gydytoją Dobregaitę žinojo ne vienas žmogus. Būtų užtekę kam nors prasitarti ar enkavėdistų kankinimų palaužtiems viską iškloti…
Juo labiau, kad gydytoja Dobregaitė padėdavo partizanams ir anksčiau, turbūt nuo pat pasipriešinimo pradžios, nuo 1944 metų rudens, kai ji gyveno kitoje Anykščių miesto vietoje, Janydžiuose. Ar ten, kaip ir Vilniaus gatvėje, buvo gydomi partizanai, kol kas nežinome. Iš tenai daktarę pas sužeistus ar sergančius kovotojus ne kartą vežė jau minėtas jos brolis Jonas Dabrega, ūkininkavęs tėviškėje, Svėdasų valsčiaus Šeduikių kaime. Gydytoja Dobregaitė buvo vienas iš šaltinių, parūpinančių ginkluotam pogrindžiui vaistų ir tvarsliavos.
Jonas Dabrega (1902-1972). 1938 metai.
Partizanų ryšininko Aniceto Mažvilos prisiminimuose (”Laisvės kovų ir netekčių metai”, 1 dalis, sud. Romas Kaunietis, leid. “Margi raštai”, 2016, 651-656 pusl.) yra tokia istorija.
Anicetui begyvenant Debeikių valsčiaus Knebių kaime, vasarą jis eidavo į mišką rytais partizanų iš bunkerio išleisti ir vakarais juos uždaryti. Vieną dieną vakare, keturiems partizanams tik sulindus į bunkerį, pasirodė stribai ir paleido iš kulkosvaidžio ugnį. Anicetas:
Aš pargriuvau ant žemės. Bunkerio durelės buvo užremtos šaka, tą šaką kulkos nukirto, durelės klept ir užsidarė. Tada partizanai iššoko į lauką ir ėmė bėgti. Aš jau bėgau kiek kojos įkabina, net kaliošukai nuo kojų nulakstė. Kažkas lyg dilgtelėjo į koją. Parbėgau namo, žiūriu, visa koja kruvina. Žmona rankšluosčiu tuoj apvyniojo, buvo jau priešaušris. Pakinkė arklį, o žmona jau buvo smarkiai nėščia. Atsisėdom į vežimą ir važiuojam į Anykščius pas daktarą. Privažiuojam miestelį, tuoj stribai užstojo kelią ir paklausė, kas ten šaudė, kas ten yra. Aš pasakiau greičiau leisti, negi nemato, kad žmonai jau gimdyt reikia. Jie praleido, liepė vežt, nieko nebelaukt. Nuvažiavom pas gydytoją Dobregaitę, kuri mane jau seniau pažinojo, aš iš jos gaudavau vaistų partizanams, ji sužeistą Kemeklį gydė. Pasakiau jai, kad koją man peršovė, uždėjo vaistų, aprišo ir receptą išrašė nuo skrandžio uždegimo.
Vakare Aniceto kieman užėjo tie patys partizanai. Visi keturi buvo laimingai pasprukę ir kulkų išvengę.
O minimas kitu kartu sužeistas - tai partizanas Jonas Kemeklis, slapyvarde Tauras, Tauro būrio vadas, vėliau Algimanto apygardos Jovaro kuopos vadas, žuvęs 1949 metais. Kuopa, kaip ir Tauro būrys, veikė Debeikių valsčiaus vakarinėje dalyje.
Jonas Kemeklis - Tauras (1923-1949). Nuotrauka iš A. Baranausko ir A. Vienuolio - Žukausko memorialinio muziejaus fondų.
Gydytoja Elena Dobregaitė rizikavo ne vien savo ar sesers laisve ir gyvybe. 1945 metais per Velykas ji Anykščių bažnyčioje susituokė su Aleksandru Saku, Dotnuvos žemės ūkio akademijos paskutinio kurso studentu, tuo metu besislapstančiu nuo sovietinio saugumo. Pavardės Elena nekeitė. Jos vyras po kelių mėnesių buvo išduotas, suimtas, kankintas, išgabentas be teismo į Vorkutos lagerius (tik po poros metų už akių jam išrašė 5 metus lagerio ir tremtį iki gyvos galvos). 1946 metų vasarį Elena pagimdė sūnų, pakrikštytą tėvo vardu.
Tuomet gydytojai Elenai Dobregaitei teko turbūt sunkiausia atsakomybės našta - atsakomybės už brangiausio jai žmogaus, jos vaikelio, likimą.
1947 metų liepos 20-ąją Anykščiuose, sodelyje prie namo Vilniaus gatvėje. (iš kairės): Vaclovas Sakas (Aleksandro brolis), Marytė Dobregaitė, Olga Sakienė, pasisvečiuoti iš Papilės atvykęs Domininkas Sakas su anūku Aleksandru ant kelių, Verutė Jakubonienė (Elenos ir Marytės pusseserė), Elena Dobregaitė.
Atsargi ir labai apdairi, iškart po vyro suėmimo Elena Dobregaitė surinko vietos žmonių, tarp jų ir kitataučių, liudijimus apie “tarybinių piliečių” gelbėjimą vokiečių okupacijos metais. Tai buvo tikros istorijos. Sovietinė valdžia netruko tai įvertinti, ir gydytoja Dobregaitė 1946 metų gegužės 1 dieną buvo apdovanota medaliu “Už šaunų darbą Didžiojo Tėvynės karo metais”.
Tačiau vis tiek kiekviena diena galėjo atnešti didelę nelaimę.
Algimantas Kubiliūnas, kurio tėvas partizanavo, o mama su juo ir mažesniu broliuku nuo tremties slapstėsi pas gimines, taigi, Algimantas kiek laiko gyveno Anykščiuose pas savo tetas Eleną ir Marytę. Jis prisimena epizodą, visus juos smarkiai išgąsdinusį. Pas vieną žuvusį partizaną enkavėdistai rado gydytojos Elenos Dobregaitės išrašytą receptą. Ji buvo ištardyta. Tąkart pavyko apsiginti, aiškinant, jog esanti neretai kviečiama pas ligonius į kaimą, kur paciento dokumentų netikrinanti ir nežinanti, kas yra tas, kuriam išrašo receptą…
Patikėjo tuo ar ne enkavėdistai, gydytoja nežinojo, tačiau ji pati ar jos namai po to jau galėjo būti stebimi. Rizika tapo pernelyg didelė, ir 1948 metais gydytoja Elena Dobregaitė su seserimi Maryte iš Anykščių persikėlė į Prienus.
Prienuose Marytė Dobregaitė liko visam laikui, dirbo sanitare, ištekėjo už prieniškio Petro Juocevičiaus.
O Elena Dobregaitė, Prienuose organizavusi motinos ir vaiko konsultaciją ir padirbėjusi jos vedėja, 1950 metais su ketverių metų sūnumi savo noru išvyko gyventi ir dirbti į Sibirą pas vyrą, po kalinimo Vorkutos lageriuose ištremtą į Krasnojarsko kraštą.
Beje, tas sūnus - šio straipsnelio autorius. Pagalbą partizanams mama visą gyvenimą laikė didžiausioje paslaptyje ir net savo vyrui, mano tėveliui, apie tai papasakojo tiktai 1961 metais, sunkiai sirgdama ir jau gulėdama mirties patale.
© 2018 Aleksandras Sakas
2018 m. rugsėjo 8 d., šeštadienis
Šešupės gatvė Klaipėdoje
Klaipėdos pietuose palei marias nutįsusi miesto dalis vadinama Smelte. Jos dvi ilgiausios gatvės - Nemuno arba buvusi Malūnų (Mühlenstraße) ir Minijos arba buvusi Malūnų vartų (Mühlentorstraße). Pirmąją jau baigia praryti uostas, o antroji vis dar puikiai laikosi.
Nuo seno Malūnų ir Malūnų vartų gatves jungė skersinės gatvelės, skersgatviai. Šis straipsnis - apie vieną jų, įvairiais vardais vadintą.
Pirmasis žinomas šios gatvelės vardas - Marijenhofo 2-asis skersgatvis. Kodėl Marijenhofo?
Marijenhofas - tai Gedminų dvaro palivarkas, kažkada gyvavęs maždaug ten, kur nūnai Smiltelės gatvėje iškilusi Šv. Juozapo Darbininko bažnyčia. Kelias nuo palivarko link marių šakojosi ir susisiekdavo su dabartine Senąja Smiltelės gatve ir trimis artimiausiais Smeltės skersgatviais. Tie trys, suskaičiuoti iš šiaurės į pietus, ir buvo vadinami Marijenhofo skersgatviais, 1-uoju, 2-uoju ir 3-iuoju.
1898 metų miesto adresų knygoje užrašytas kruopininkas M. Karalius, gyvenęs Marijenhofo 2-ojo skersgatvio name Nr. 1.
Be Marijenhofo, XX amžiaus pradžioje Smeltėje dar buvo keturi Malūnų skersgatviai. Nutarus visų jų vardus suvienodinti, Marijenhofo skersgatviai virto Malūnų skersgatviais, sunumeruotais nuo 5-ojo iki 7-tojo. Taip Marijenhofo 2-asis skersgatvis gavo Malūnų 6-tojo skersgatvio vardą.
Miesto adresų knygos rodo Malūnų 6-tajame skersgatvyje tebuvus tris namus. Išskirsiu jų pirmąjį, namą Nr. 1.
1909 metų adresų knygoje šio namo savininku nurodytas laivininkas K. Glešė (Ch. Glasze), 1926 ir vėlesnių metų knygose - malūnininkas Martynas Grigoleitis (Martin Grigoleit).
Grigoleičio nuomininku buvo svarbus žmogus - Mikelis Kaitinis (pirmą kartą randamas 1935 metų adresų knygoje).
Mikelis Kaitinis (Michel Kaitinnis, 1850.10.03 Lūžuose, Klaipėdos aps. – 1938.04.20 Smeltėje), Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, tautosakos rinkėjas, klimkiškis sakytojas. Su kitais įkūrė Lietuvišką konservatyvų skyrimo draugystę, aktyviai dalyvavo jos veikloje. Platino lietuvišką spaudą, rinko parašus peticijoms Prūsijos valdžiai, kad mokyklose lietuviams būtų dėstoma gimtąja kalba, pasisakydavo lietuvių susirinkimuose (MLE, 2000, 694). Savo lėšomis leido ir pardavinėjo A. Bruožio knygą “Prūsų lietuvei” (1906). Lietuvišką nusistatymą bandė derinti su lojalumu kaizerinei valdžiai. (Birutė Žemaitaitytė, Pietizmas Mažojoje Lietuvoje, 2006).
Su Mikeliu Kaitiniu name Nr. 1 gyveno ir jo sūnūs Jonas (Johann) ir Jurgis (Georg), adresų knygoje įvardinti ūkininkais. 1938 metais Mikelis Kaitinis mirė. 1942 metų knygoje namo Nr. 1 savininku užrašytas Jonas Kaitinis, jo brolio Jurgio gyventojų sąraše nebėra. Tuo tarpu buvęs savininkas Martynas Grigoleitis nurodomas kito namo - Nr. 1a - savininku. Ankstesnėse adresų knygose namo šiuo numeriu nebuvo. Galbūt, tokį adresą gavo medinis gyvenimui pritaikytas pastatėlis namo Nr. 1 kieme.
Jonas Kaitinis su šeima (žmona ir sūnumis Herbertu ir Hansu) karo pabaigoje per klaipėdiškių evakuaciją atsidūrė Rytprūsiuose, ant Baltijos kranto esančiame Großkuhren (liet. Didieji Kuršiai, dab. Primorjė). Karui pasibaigus tėvas Kaitinis su sūnumi Hansu per Tilžę (ir, pasak Hanso, per Tauragės lagerį) 1945 metų birželį grįžo į savo namus Klaipėdoje, Malūnų 6-ajame skersgatvyje. Sodybą rado ištuštintą ir apardytą, bet nesugriautą. Kaitinienė su sūnumi Herbertu namus pasiekė vėliau, 1945 metų gruodį.
Namų numeravimo tvarkai pasikeitus, prieškarinis Nr. 1 tapo Nr. 2, o Nr. 1 šitoje gatvelėje nebeliko, nes kitoje jos pusėje gyvenamųjų namų nebuvo. 1948 metais, Malūnų ir Malūnų vartų gatves pervadinus Nemuno ir Minijos gatvėmis, buvo pakeisti ir skersgatvių pavadinimai. Taip Malūnų 6-tasis skersgatvis virto Nemuno 6-tuoju skersgatviu. O jo namą Nr. 2 pokariu žmonės kurį laiką vadino Kaitinių namu.
M. Kaitinio sūnus Jonas po II pasaulinio karo tėvų sodyboje priglaudė Klaipėdos evangelikų liuteronų bendruomenės laikinuosius maldos namus. 1947-1959 metais juose vykdavo pamaldos, krikštydavo vaikus, tuokdavo poras ir konfirmuodavo jaunuolius. (Birutė Žemaitaitytė, Pietizmas Mažojoje Lietuvoje).
Evangelikų bažnyčioms virtus griuvėsiais, pamaldos nuo 1947 m. vyko pietinėje miesto dalyje, Smeltėje (Šešupės g. 2) pas žveją Joną Kaitinį, jo name ir kieme. Ten konfirmacijai mane ruošė Heinrichas Kurmis, kuris, perkopęs 90 metų, neseniai palaidotas Priekulėje. (iš Rūtos Pjaulokaitės-Paplauskienės prisiminimų).
Antroje citatoje Nemuno 6-tasis skersgatvis jau minimas nauju - Šešupės gatvės - vardu. Mat, apie 1961 metus miesto valdžia visus Nemuno skersgatvius dar sykį pervadino, kilstelėdama jų statusą nuo skersgatvio iki gatvės. Jie gavo Dubysos, Merkio ir kitų Lietuvos upių vardus, Nemuno 6-tasis skersgatvis tapo Šešupės gatve.
Tikintieji 1947 metų vasarą Kaitinių namo kieme. Paties namo galas - kairėje. Šaltinis: Hans Kaitinnis (Hamburg), Christen in Schmelz 1947, Memeller Dampfboot, 2008 m. vasario 20 d. Nr. 2 , 21 pusl., memel.klavb.lt
Ir ilgesnė citata (Albertas Juška, Mažosios Lietuvos Bažnyčia XVI-XX amžiuje, 1997):
1947 m. pamaldos atnaujintos privačiame Klaipėdos žvejo Jono Kaitinio name, Šešupės g. 2. Pirmasis surinkimas įvyko kovo mėnesio sekmadienį, namų pamaldas laikė sakytojas Adomas Kybelka. Dalyvavo nedidelis būrelis žmonių, nes ir patalpa buvo mažytė, gal 25 kv. m kambarys.
Maždaug tuo laiku susirūpinta įkurti ir oficialiai užregistruoti Klaipėdos evangelikų liuteronų bendruomenę. Kreiptasi į Vykdomąjį komitetą, Lietuvos SSR vyriausybę. Atsako nesulaukta, tačiau surinkimai ir toliau laikyti. Atrodo, kad sovietinė Klaipėdos valdžia, aiškesnių instrukcijų iš Vilniaus negavusi, juos toleravo. Bent jau į kalėjimą surinkimininkų nesodino, pasitenkino gąsdinimais, “pokalbiais” su sakytojais, namo savininku J. Kaitiniu. Tad palaipsniui gan nuošali, pačioje pietinėje miesto daly esanti sodyba tapo pripažintu bendruomenės dvasinio gyvenimo centru. Pamaldas laikyti atvykdavo kunigai M. Preikšaitis, J. Kalvanas, J. Gavėnis. Pirmasis jų paskiau tapo nuolatiniu, oficialiu Klaipėdos liuteronų parapijos dvasiniu vadovu. J. Kaitinio name ne tik melstasi, bet ir vaikai krikštyti, jaunuoliai konfirmuoti, tuoktos jaunavedžių poros, teiktas Šventos Vakarienės sakramentas. Kliūčių nebedarė ir vietos valdžia, mat kunigas A.Baltris rado gerą išeitį - paskelbė, kad klaipėdiškė bendruomenė esanti Kretingos liuteronų parapijos (toji buvo oficialiai užregistruota) filija. Ne itin uolius valdininkus tai patenkino, ir jie nusiramino.
O laikas buvo grėsmingas. Prasidėjo masiniai trėmimai į Sibirą. Kiek atsigavusi bendruomenė neteko daugelio savo narių. Nuožmus teroras liovėsi tik po Stalino mirties, bet tik fizinis - dvasinė priespauda, suvaržymai liko.
1955 m. pavasarį kilo mintis patiems važiuoti į Maskvą ir prašyti užregistruoti parapiją. Sutvarkius visus dokumentus, išrinkus bendruomenės Tarybos pirmininką (juo tapo Martynas Lipčius), taip ir padaryta. Maskvos rusai pasirodė sukalbamesni - įgaliotinis B. Pušinis gavo 1955 m. lapkričio 29 d. pasirašytą nurodymą “Zaregistrirovatj Klaipedskoje faktičeski deistvujuščeje religioznoje obščestvo” (“Užregistruoti faktiškai veikiančią Klaipėdos bendruomenę”). Dabar prieštarauti nebuvo galima, ir Klaipėdos liuteronų parapija, kaip sakoma, buvo pripažinta de jure.
Veikti, žinoma, pasidarė lengviau ir saugiau. Pirmas įteisintos parapijos pamaldas laikė Vanagų bendruomenės kunigas diakonas Jurgis Sprogys. Po metų, 1956 vasarą, surengta graži Pasiuntinybės šventė. Pradrąsėjusi parapija 1957 m. iškilmingai paminėjo savo kuklios veiklos dešimtmetį. Pamaldas laikė kunigai Mikas Preikšaitis, Jurgis Gavėnis, Martynas Klumbys, kalbėjo dar teisininkas Jonas Gocentas. O kalbų leitmotyvas buvo vienas: prieš dešimtį metų pasodintas gležnas daigelis nenuvyto, nežuvo. Saugokime jį.
Deja, saugoti darėsi vis sunkiau. Prasidėjo vos ne masinė senųjų Klaipėdos krašto gyventojų emigracija į Vokietiją. Kaip sausros nualinta, lietaus bei intakų nepapildoma upė menkėjo ir seko parapija. 1959 m. pabaigoje išvyko ir bendruomenės pamėgtas, dažnai čia pamaldas laikęs kunigas M. Klumbys. Tačiau klaipėdiečių lietuvininkų parapija išliko. Išliko, nes dalis jos narių ryžosi Tėviškės neapleisti. Gėlą, pažeminimą, skriaudas užgniaužę, liko saugoti savo tėvų, senelių, protėvių atminimą.
Pamaldos vykdavo didžiausiame namo kambaryje, kuris buvo pastato šiaurės vakarų kampe. Įėjimas – iš kiemo, pro didelę įstiklintą verandą.
Kaitinių namas 1961 metų lapkritį. Pastato šiaurės vakarų kampas, kur buvo pamaldų kambarys,– dešinėje, įėjimo į kiemą nematyti , jis – už sunkvežimio (asmeninio archyvo nuotrauka)
1958 metų spalį Kaitiniai, ruošdamiesi išvažiuoti gyventi į Vokietiją, už 75 tūkst. rublių (pirkimo sutartyje nurodyta 45 tūkst. rublių) pardavė namų valdą broliams Aleksandrui ir Jonui Sakams, patys jau nuomininkų teisėmis laikinai apsigyvendami mediniame pastate kieme.
Naujieji savininkai atvyko iš Kelmės rajono. Trumpai apie juos.
Aleksandras Sakas (1908-1998) – buvęs spaudos darbuotojas, antinacinės ir antikomunistinės rezistencijos dalyvis, politinis kalinys ir tremtinys, dirbo agronomu Klaipėdos rajono “Pergalės” kolūkyje, vėliau – žemės ūkio specialistu “Baltijos” žvejų kolūkio sodininkystės padalinyje, Klaipėdos mėsos kombinato pagalbiniame ūkyje.
Jonas Sakas (1912-1987) – buvęs aktorius, pirmasis Panevėžio dramos teatro direktorius, pokaryje – pedagogas, kolūkio pirmininkas, Klaipėdoje įsidarbino Raudonojo Kryžiaus ligoninės vyr. gydytojo pavaduotoju ūkio reikalams (beje, ten pat liftininku darbavosi ir Jonas Kaitinis, jau pensininkas), po to - ekonomistu Klaipėdos spec. autotransporto kontoroje.
1958 metais gatvėje, kaip ir prieškariu, tebuvo 3 gyvenamieji namai. Šiaurinėje jos pusėje kampe prie Nemuno gatvės buvo likę didelio pastato (berods, Smeltės vaikų darželio) pamatai, kur daug vėliau pastatytas ir kurį laiką veikė deguonies cechas. Nuo Nemuno gatvės atokiau, priešais Kaitinių namą riogsojo mūro griuvėsiai, jau apaugę šeivamedžio krūmais.
Toliau toje pusėje tęsėsi didelė dauba plokščiu dugnu, buvusi puikia vieta vaikų futbolui žaisti. Daubos vakariniame gale telkšojo vandens duburys, iš kurio gretimo Nemuno gatvės namo gyventojai semdavo vandenį daržams laistyti. Vėliau, tiesiant į uostą geležinkelį, ši dauba buvo užpilta.
Kitame skersgatvio gale, kampe prie Minijos gatvės, pokariu ilgesnį laiką buvo miesto sendaikčių turgus – “baracholkė”, kur miesto 1-ojo maršruto “Stotis – Žiedas” autobusais turgaus dienomis suvažiuodavo daugybė žmonių.
Nutiesus geležinkelį, įvažiavimo iš Minijos gatvės pusės neliko, Šešupės gatvelė virto akligatviu. Pietinėje jos pusėje už Kaitinių namo dar stovėjo gyvenamasis namas be didesnių ūkinių pastatų (namas Nr. 4) ir nemaža sodyba (namas Nr. 6), kur po karo gyveno kelios šeimos, viena jų – lietuvių Bružinskų šeima.
Broliai Sakai namą pasidalijo pagal išilginę ašį – Jonui su žmona Magdalena, dukterimi Viktorija ir sūnumi Henriku teko pastato rytinė dalis iš kiemo pusės, Aleksandrui – vakarinė pusė. Vienai šeimai skirtas namas buvo pritaikytas gyventi dviems šeimoms – namo pietiniame gale pristatyta dar viena virtuvė su mažu priebučiu. Aleksandro Sako šeima – žmona Elena, sūnūs Aleksandras, Vytautas ir Remigijus - kurį laiką buvo likę Kražiuose, ir evangelikų liuteronų bendruomenė dar maždaug iki 1959 metų pradžios čia rengė pamaldas. Pasak jau cituoto Alberto Juškos:
Paskutinės pamaldos svetingame J. Kaitinio name įvyko 1959 m. kovo 8 d., ir nuo tol jos laikytos jau kapinių koplyčioje antroje dienos pusėje, po pravoslavų apeigų.
Iš senesniųjų gyventojų, be Kaitinių, namo pastogėje gyveno darbininkas Lūšis su žmona ir trimis dukromis. Ten namo šiaurinėje pusėje buvo įrengtas 11 kv. m kambarys su dviem langais į gatvę ir mažyte priemene. Tas kambarys – “salkos” – su lentinėmis, kiek pašiltintomis sienomis buvo prastas gyvenimui žiemą, tačiau Lūšiai čia gyveno daug metų, kol pagaliau gavo naują valdišką butą. Lūšių vyriausioji dukra – žinoma Klaipėdos dailininkė ir dailės pedagogė Renatė Lūšis.
Renatės Lūšis akvarelė “Autoportretas su ranka”, 1968
Jaunesniosios dukros – dvynukės Elizabeta (išvykusi mokytis į Kauną
ir gimtinėn nebegrįžusi) ir Monika (visą gyvenimą dirbusi Klaipėdoje
farmaceute).
Jonas Sakas įrengė namo palėpėje dar vienas “salkas” su langais į
pietų pusę, ten apsigyveno jo žmonos Magdalenos sesuo tremtinė Bronė
Bekėžaitė, medicinos darbuotoja ir siuvėja.
Didelis kiemas kurį laiką buvo tuščias. Paskui Jono Sako sumanymu ten
buvo pasodintos 9 obelys, trimis eilėmis po tris medelius, - kiekvienam
Sakų abiejų šeimų nariui po vieną. Taip sutapo, kad viena obelis
neprigijo, ir netrukus – 1961 metais – susirgusi vėžiu, mirė Aleksandro Sako žmona gydytoja Elena Dobregaitė - Sakienė, trijų vaikų mama.
Beje, Jono Kaitinio žmona apie 1960 metus taip pat sirgo vėžiu, buvo
bandyta operuoti, tačiau pamačius, kad vėžys jau išplitęs, nieko
nebedaryta, tik užsiūtas pjūvis, o ligonė išrašyta numarinti į namus.
Tačiau vėžys netikėtai atsitraukė.
Kaitinių išvykimas Vokietijon užtruko, nes leidimo išvažiuoti vis
nebuvo. Viena iš delsimo priežasčių galėjo būti Kaitinių abiejų sūnų tarnyba Tarybinėje armijoje. Karinių paslapčių saugojimo
pretekstu jiems kurį laiką galėjo būti neleidžiama išvykti iš TSRS.
Po poros metų
Kaitiniai išsikraustė į Nemuno gatvės Nr. 175, į namą, jiems paliktą jau
repatrijavusių giminaičių, iš kur dar po kelių metų ir jie visam laikui
išvažiavo į Vokietiją.
Neprigijusio medelio vietoje kieme buvo pasodinta kita obelis, o 1964
metais našlys Aleksandras Sakas vedė taip pat našlę, mokytoją iš Ąžuolų
Būdos Marceliną Pėstininkienę.
Jos sūnus Aristidas Pėstininkas, būsimasis Aukščiausiojo teismo
pirmininko pavaduotojas, Generalinio prokuroro pavaduotojas, čia kasmet
atostogaudavo nuo studijų laikų ir vėliau, jau su žmona Aldona, vaikais
Gita, Mariumi, Audriumi.
Po Kaitinių kiemo namelyje pakaitomis gyveno įvairūs nuomininkai.
Ilgesnį laiką čia glaudėsi Magdalenos Sakienės giminaičiai Buivydai,
Juodžiai – dukterėčia Regina Juodienė, ilgametė Klaipėdos Registrų
centro darbuotoja, Jonas Juodis, dirbęs žvejybiniame laivyne pirmuoju
kapitono padėjėju, paskui – Jono Sako dukra Viktorija su vyru Algirdu
Stočkumi.
Namai Šešupės g. Nr. 2 buvo gimtaisiais naujai klaipėdiečių kartai.
Čia iš gimdymo namų parvykę augo Aleksandro Sako anūkai Eglė,
Aleksandras, Gediminas Sakai, Jono Sako anūkas Algirdas Stočkus.
1975 metais Jonas Sakas, jau pensininku būdamas, pardavė savo dalį ir
su žmona išsikėlė į Beržorą šalia Platelių. Jo dukra Viktorija po
studijų liko gyventi Vilniuje (darbavosi Žydų muziejuje, išleido knygą
“Gyvybę ir duoną nešančios rankos”), sūnus Henrikas, baigęs jūreivystės
mokslus, su darbo paskyrimu išvyko Rusijon.
Jono Sako dalį nupirko iš Vilniaus krašto atsikėlę rusai sentikiai
Peganovai. Naujieji savininkai, kaip ir pensininkas Aleksandras Sakas,
buvo uolūs daržininkai, tad greitai tarp kaimynų prasidėjo trintis dėl
bendro šulinio vandens, dėl kiemo tako, susiaurėjusio per plačiai
sukasus lysvę, ir panašių dalykų.
Po Marcelinos Sakienės mirties 1983 metais (vis nuo to paties vėžio
pasimirė didžiajame namo kambaryje, kur anksčiau evangelikai liuteronai
rengdavo pamaldas), Aleksandras Sakas vedė dar kartą – našlę Stanislavą Vengalienę, kilusią nuo Ylakių.
Po Aleksandro Sako mirties 1998 metais santykiai tarp
bendrasavininkių paaštrėjo. Pasirodė, kad dar 1996 metais naujai
sudarytame žemės sklypo ribų plane, pasirašytame ir nieko pikto
neįtarusio 88-mečio Sako, Peganovų naudojamo sklypo ribos, sąmoningai ar
per klaidą, pastūmėtos taip, kad Peganovų kaimynai turėjo prarasti bendro naudojimo
šulinį, praėjimus į kiemą su ūkiniais pastatais ir pan. Derybos
rezultatų nedavė, buvo likęs tik teisminis ginčo sprendimo kelias.
Nenaudojami pastatai, ypač ūkinis, sparčiai nyko, remontui Aleksandro
Sako turto paveldėtojai lėšų stigo, tai 1999 metais ši namų valdos dalis
su visais nesutarimais buvo už 15 tūkst. JAV dolerių (tiek tuo metu
Klaipėdoje kainavo paprastas 2 kambarių butas) parduota Žanetai ir
Jevgenijui Babinams.
Žaneta Babina – klaipėdietė, augusi ir gyvenusi netoliese, Šešupės gatvės kaimynystėje.
Pasikeitus gyventojams, santykiai tarp bendrasavininkių nepagerėjo, tačiau netikėtai nesantaikas užbaigė valstybė ir uostas, kurio rezervinėje teritorijoje buvo atsidūrusi ši privati namų valda, beje, tuo metu likusi vienintele Šešupės gatvėje (“valdiški” namai Nr. 4 ir Nr. 6, iškeldinus jų gyventojus, jau gerokai anksčiau buvo sulyginti su žeme). 2008 metais sklypą su pastatais iš savininkų išpirko Klaipėdos valstybinis jūrų uostas savo plėtros poreikiams. Tais pačiais metais gautas Lietuvos vyriausybės leidimas nurašyti gyvenamąjį namą su kitais statiniais, įvertinus jų likutinę vertę 926 tūkst. litų, ir netrukus statiniai imti griauti.
Sodybvietė 2010 metų birželį (asmeninio archyvo nuotrauka)
Tuo baigėsi šio namo ir Šešupės gatvės egzistavimo Klaipėdoje istorija.
© 2011, 2015, 2026 Aleksandras Sakas
2018 m. rugsėjo 6 d., ketvirtadienis
Ignotas Merkys (1844-1891)
Augti turėjo ne tik mamos, bet ir brolio Juozapo ar sesers Anastazijos prižiūrimas. Žaidimų drauge galėjo būti pora metų už jį vyresnė Agota. Kitiems - broliukui Antanui ir trims sesutėms - jau buvo supilti kapeliai ant kalvos prie Šeduikių upeliuko.
Tėvelis Juozapas mirė, kai Ignotas buvo nei labai mažas, nei labai didelis - beveik dvylikos, 1856 metais.
Po to laikas ėjo be didesnių sukrėtimų (nebent prie tokių priskirtume vyresniojo brolio Juozapo vestuves 1860 metais). Baudžiavos panaikinimas Netikiškių valstiečių gyvenimo gal smarkiau nepakeitė, nes jie buvo ne baudžiauninkai, o “karališkieji”, mokėję činšą valstybiniam Užpalių dvarui. 1863 metų sukiliman Merkiai kažin ar ėjo, bet sukilėlius, vienu metu užėmusius Svėdasų miestelį, matyti turėjo. Juk į Svėdasus važiuodavo kas sekmadienį mišių išklausyti.
Svėdasų bažnyčia (wikipedia.org)
1874 metų rudenį Ignotas į namus parvedė žmoną - Domicelę Dobregaitę iš gretimo Šeduikių kaimo. Abu buvo šio straipsnelio autoriaus prosenelio Aleksandro Dabregos giminaičiai: Ignotas - pusbrolis, Domicelė - kažkurios eilės dukterėčia. Bet kažin, ar jie patys pastarąją giminystę bežinojo…
Ignotas Ir Domicelė Merkiai susilaukė aštuonių vaikų. Bet ir laidojo juos vieną po kito, kol patį Ignotą dar gana jauną pražudė skrandžio vėžys. Tai atsitiko 1891 metų kovą. Ignotui buvo 47 metai. Į Svėdasų kapines jaunėlį lydėjo brolis Juozapas iš tų pačių Netikiškių, seserys Anastazija, atvažiavusi iš atokesnių Aluotų, ir Agota iš gretimų Šeduikių.
Domicelė Merkienė liko su dviem mažomis dukrelėmis, kurių, deja, greitai taip pat neteko.
1893 metais našlę Domicelę į žmonas paėmė dešimt metų jaunesnis valstietis Jonas Vigėlis iš Tadauskų kaimo. Gyveno Netikiškiuose. Antroje santuokoje Domicelė vaikų, regis, neturėjo.
© 2014-2018 Aleksandras Sakas
Priedas - metrikų duomenys
Jei nurodytas vaizdo numeris, tai metrikų knyga pasiekiama per epaveldas.lt
1844 m. kovo 18 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Aleksandras Liudavičius pakrikštijo kūdikį vardu Ignotas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Agotos iš Masiulių Merkių sūnų, gimusį šių metų ir mėnesio 17 dieną Svėdasų parapijos Netikiškių užusienyje. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Ignotas Masiulis su Barbora Čerskiene, Jono žmona. (Svėdasų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)
Pastaba: Kūma Barbora buvo Merkytė, Rapolo Merkio iš Šeduikių kaimo dukra, tačiau jos ir vaiko tėvo Juozapo Merkio giminystės ryšys kol kas nėra aiškus. Į krikšto mamas Barbora galėjo būti pakviesta tiesiog kaip garbingo kaimyno Jono Čerskio žmona.
1851 m. kovo 3 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Kuprevičius pakrikštijo kūdikį vardu Domicelė, valstiečių teisėtų sutuoktinių Justino ir Rozalijos? iš Šlamų Dobregų dukrą, gimusią šių metų kovo 1 dieną šios parapijos Šeduikių kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Kiprijonas Grižas su mergina Rozalija Dobregaite. (Svėdasų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)
Pastaba: Naujagimės motinos vardas turėtų būti Karolina.
1874 m. rugsėjo 29 d. Svėdasų bažnyčioje klebonas kun. Bieliauskas, triskart paskelbęs šio rugsėjo 15, 22 ir 29, sutuokė valstiečius Ignotą Merkį, 31 metų jaunuolį iš Netikiškių kaimo, su Domicele Dobregaite, 22 metų mergina iš Šeduikių kaimo, abu šios parapijos, valstiečių Juozapo ir ir Agotos iš Masiulių Merkių sūnų su valstiečių Justino ir Karolinos Šlamaitės Dobregų dukterimi, dalyvaujant liudininkams Kazimierui Butkevičiui, Juozapui Merkiui. (Svėdasų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga)
Pastaba: Liudininkas Juozapas Merkys - be abejo, vyresnysis jaunikio brolis. Kito liudininko Kazimiero Butkevičiaus žmona Karolina - autoriaus proprosenelio Aleksandro Antanėlio sesuo. Tačiau 1874 metais Butkevičiai dar nesigiminiavo nei su Merkiais, nei su Dabregomis, tiesiog buvo jų geri kaimynai.
1875 m. rugsėjo 3 d. Svėdasų bažnyčioje klebonas kun. Bieliauskas pakrikštijo kūdikį vardu Jonas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Domicelės iš Dobregų Merkių sūnų, gimusį šių metų rugpjūčio 26 dieną Aluotų valsčiaus Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo valst. Kazimieras Šlamas su mergina Veronika Dobregaite. (Svėdasų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)
Pastaba: Abu kūmai - iš naujagimio mamos Domicelės pusės. Domicelės motina buvo Šlamaitė.
1875 m. lapkričio 22 d. Netikiškių kaime nuo kokliušo mirė kūdikis vardu Antanas?, valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Domicelės iš Dobregų Merkių sūnus pusės metų. Jo kūnas šių metų ir mėn. 22 d. palaidotas kapinėse prie Šeduikių kaimo. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)
Pastaba: Sūnaus Antano Ignotas ir Domicelė Merkiai tuomet dar neturėjo, tad bus miręs jų pirmagimis Jonas.
1877 m. vasario 5 d. Svėdasų bažnyčioje kun. Montvilas pakrikštijo kūdikį vardu Feliksas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Domicelės iš Dobregų Merkių sūnų, gimusį šių metų sausio 30 dieną Aluotų valsčiaus Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo valst. Juozapas Semėnas su Kotryna, Juozapo Masiulio žmona. (Svėdasų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)
1879 m. liepos 14 d. Svėdasų bažnyčioje kun. Montvilas pakrikštijo kūdikį vardu Antanas, Aluotų valsčiaus valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Domicelės iš Dobregų Merkių sūnų, gimusį šių metų ir mėn. 6 dieną Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo valst. Antanas Dobrega su Veronika Masiulyte. (Svėdasų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)
Pastaba: Krikštatėvis Antanas Dobrega - naujagimio mamos Domicelės brolis.
1879 m. rugsėjo 15 d. Netikiškių kaime mirė kūdikis vardu Antanas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Domicelės iš Dobregų Merkių sūnus 2 mėnesių. Jo kūnas šių metų ir mėn. 16 dieną palaidotas vietos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)
1882 m. spalio 11 d. Netikiškių kaime nuo skarlatinos mirė vaikas vardu Feliksas, Aluotų valsčiaus valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Domicelės gimusios Dobregaite Merkių sūnus 6 metų, Svėdasų parapijietis. Jo kūną vikaras kun. Streleckis (Стжелецкий) šių 1882 metų spalio 13 dieną Svėdasų parapijos kapinėse palaidojo. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)
1883 m. sausio 23 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Strželeckis pakrikštijo kūdikį vardu Ambrazas, Alotų valsčiaus Kanaviškių? bendruomenės valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Domicelės iš Dobregų Merkių sūnų, gimusį 1883 metų sausio 19 d. Svėdasų parapijos Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo Svėdasų bažnyčios vikaras Kazimieras Streleckis su mergina Veronika Merkyte. (Svėdasų RKB 1882 -1891 m. gimimo metrikų knyga, 23 v.)
Pastaba: Naujagimio krikštomama Veronika Merkytė - greičiausiai Ignoto pusbrolio Mykolo dukra, gyvenusi ten pat Netikiškiuose, 1886 metais ištekėjusi už Anupro Vigėlio iš Čiuriškių. Ignotas Merkys liudijo tą santuoką.
1883 m. lapkričio 21 d. Netikiškių kaime nuo kokliušo mirė vaikas vardu Ambraziejus, Aluotų valsčiaus Kunoviškių? bendruomenės valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Domicelės gimusios Dobregaite Merkių sūnus 1 metų, Svėdasų parapijietis. Jo kūną vikaras kun. Strželeckis šių 1883 metų lapkričio 22 dieną Svėdasų parapijos kapinėse palaidojo. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)
1885 m. sausio 2 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Razmus pakrikštijo kūdikį vardu Ieva, Alotų valsčiaus Kanaviškių? bendruomenės valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Domicelės gimusios Dobregaite Merkių dukrą, gimusią 1884 metų gruodžio 29 d. Svėdasų parapijos Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo Juozapas Masiulis su Karolina, Juozapo Dobregos žmona. (Svėdasų RKB 1882 -1891 m. gimimo metrikų knyga, 90 v.)
Pastaba: Krikštatėvis Juozapas Masiulis - turbūt Ignoto Merkio pusbrolis. Krikštamotės vyras Juozapas Dabrega - greičiausiai giminaičio Konstantino Dabregos iš Šeduikių sūnus, gimęs 1845 metais.
1885 m. rugpjūčio 7 d. Netikiškių kaime nuo kokliušo mirė vaikas vardu Ieva, Svėdasų valsčiaus ir bendruomenės valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Domicelės iš Dobregų Merkių duktė pusės metų, Svėdasų parapijietė. Jos kūną palaidojo klebonas kun. Zalieskis to paties mėn. 8 dieną parapijos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)
1886 m. rugpjūčio 25 d. Svėdasų bažnyčioje kun. Zalieskis pakrikštijo kūdikį vardu Domicelė, Alotų valsčiaus valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Domicelės iš Dobregų Merkių dukrą, gimusią šių metų ir mėnesio 17 d. Svėdasų parapijos Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo Ignotas Žiaugra su mergina Anatalija Čerškute. (Svėdasų RKB 1882 -1891 m. gimimo metrikų knyga, 153 v.)
1888 m. spalio 12 d. Svėdasų bažnyčioje kun. Korsakas pakrikštijo kūdikį vardu Ignotas, Alotų valsčiaus valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Domicelės iš Dobregų Merkių sūnų, gimusį šių metų ir mėnesio 8 d. Svėdasų parapijos Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo Jonas Dobrega su mergina Ona Dobregaite. (Svėdasų RKB 1882 -1891 m. gimimo metrikų knyga, 257 v.)
Pastaba: Kūmai Jonas ir Ona - Domicelės Merkienės brolis ir sesuo. Ona Dabregaitė vėliau ištekėjo už našlio Adomo Baltuškos iš Kunigiškių. Jų santuoką liudijo turbūt tas pats Domicelės ir Onos brolis Jonas Dobrega.
1890 m. birželio 6 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Korsakas pakrikštijo kūdikį vardu Veronika, Alotų valsčiaus valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Domicelės iš Dobregų Merkių dukrą, gimusią šių metų gegužės mėnesio 26 d. Svėdasų parapijos Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo Liudvikas Palskys su mergina Veronika Masiulyte. (Svėdasų RKB 1882 -1891 m. gimimo metrikų knyga, 315 v.)
Pastaba: Kūmas Liudvikas Palskys - Domicelės Merkienės sesers Veronikos vyras iš Tadauskų kaimo. Veronika Masiulytė - Ignoto Merkio giminaitė (pusseserė iš Netikiškių?).
1891 m. kovo 24 d. Netikiškių k. nuo skrandžio vėžio mirė Ignotas Merkys, Juozapo s., Aluotų valsčiaus valstietis, 50 metų amžiaus Svėdasų parapijietis, likusios našle Domicelės iš Dobregų vyras, palikęs dukras Domicelę ir Veroniką. Jo kūnas šių metų ir mėn. 26 d. kun. Narmonto palaidotas Svėdasų parapijos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)
Pastaba: Ignoto Merkio sūnus Ignotas, gimęs 1888 metais, čia nepaminėtas. Matyt, Ignotas jaunesnysis mirė 1890 metais - kaip tik tų metų Svėdasų mirties metrikų knygos neturime.
1892 m. lapkričio 7 d. Netikiškių kaime nuo galvos skausmo mirė vaikas vardu Domicelė, Aluotų valsčiaus valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Domicelės iš Dobregų Merkių duktė 7 metų, Svėdasų parapijietė. Jos kūnas šių metų ir mėn. 9 dieną palaidotas kun. Nainio Svėdasų parapijos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)
1893 m. vasario 2 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Nainys, triskart paskelbęs sausio 17, 24 ir 31 dienomis, sutuokė Aluotų valsčiaus valstiečius Joną Vigėlį, 29 metų nevedusį iš Tadauskų kaimo, su Domicele Merkiene, 38 metų našle iš Netikiškių kaimo, abu Svėdasų parapijos, valstiečių teisėtų sutuoktinių Felikso ir Onos iš Rapšių Vigėlių sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Justino ir Karolinos iš Šlamų Dobregų dukterimi, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Jonui Dobregai, Feliksui Palskiui ir kitiems. (Svėdasų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga)
1894 m. lapkričio 26 d. Netikiškių kaime nuo krupo mirė vaikas vardu Veronika, Aluotų valsčiaus valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Domicelės iš Dobregų Merkių, Svėdasų parapijiečių, duktė 5 metų amžiaus, Jos kūnas šių metų ir mėn. 29 dieną palaidotas kun. Nainio Svėdasų parapijos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)
2018 m. rugpjūčio 11 d., šeštadienis
Juozapas Merkys (1829-1905), Juozapo sūnus
Netikiškių kaimo lokacija iš aukščiau (maps.lt žemėlapio fragmentas)
Juozapas buvo trečias vaikas šeimoje, tačiau pirmesniesiems vaikystėje mirus, tapo vyriausiu. Po Juozapo dar gimė keturios jo seserys ir brolis. Ir tie užaugo ne visi - Anastazija, Agota ir Ignotas.
Juozapo atmintyje turėjo likti diena, kai vyresnioji sesuo Anastazija pirmoji paliko tėvų namus. Ji 1854 metų lapkritį buvo išleista už Kazimiero Gasiūno, valstiečio iš Aluotų kaimo (kur už Svėdasų, prie kelio į Kupiškį).
Nė porai metų nepraėjus, mirė Juozapo tėvas Juozapas. Juozapas jaunesnysis, kaip vyriausias sūnus, tada turėjo perimti tėvo ūkį, bet ar perėmė? Buvo nevedęs, o mama Agota - dar nesusenusi, tad ūkio vadžios galėjo likti jos rankose.
Žmonos Juozapas ieškojo neskubėdamas. Sulaukęs trisdešimties, 1860 metais jis vedė devyniolikametę Veroniką Giedrytę iš tos pačios Svėdasų parapijos Mieliūnų kaimo.
Kažin, kaip ten buvo, kai į namus atėjo jauna šeimininkė, gal senoji Merkienė atsidalino, o gal, perdavusi svirno raktus marčiai, težiūrėjo, kad jaunėlis sūnus Ignotas gautų savo dalį, o dukra Agota susikrautų kuo didesnį kraitį… Agota jau buvo kiek užsisėdėjusi - trijų dešimčių, kai 1871 metais buvo išleista už našlio Rapolo Pajėdos iš gretimo Šeduikių kaimo.
Juozapas ir Veronika Merkiai Netikiškiuose susilaukė šešių vaikų. Krikštynų džiaugsmą keisdavo laidotuvių ašaros - trys vaikai mirė maži. O 1872-ųjų pavasarį - dar vienas likimo kirtis. Susirgo ir mirė Juozapo pati Veronika, jauna, nespėjusi užauginti vaikų - Onos, Viktorijos, Antano (Antanėlis neilgtrukus išėjo paskui mamą).
Našlys Juozapas Merkys parvedė į namus antrą žmoną - Agotą Indrašiūtę. Iš kur kilusi Agota, nežinome - gal iš tos pačios Svėdasų parapijos, jei tuoktasi 1873 metais (kaip tik tų metų santuokos metrikų knygos neturime), gal iš kitur.
Su Agota Juozapas pragyveno tris dešimtmečius. Užaugino dukras iš pirmosios savo santuokos ir dar tris sūnus, Agotos pagimdytus. Buvo susilaukę ir daugiau vaikų, bet Svėdasų knygose visų jų krikštas neužregistruotas - gal kurį laiką Merkiai bus praleidę kažkur toliau?
Mirė Juozapas Merkys savo gimtajame kaime nuo plaučių uždegimo 1905-taisiais, turėdamas 76 metus. Nei brolio Ignoto, nei seserų gyvų jau nebuvo. Liko žmona Agota, vaikai iš pirmosios santuokos - Ona, Viktorija, iš antrosios - Povilas, Petras, Jonas. Palaidotas Svėdasuose.
© 2018 Aleksandras Sakas
Priedas - metrikų duomenys (jei nurodytas vaizdo numeris, tai metrikų knyga pasiekiama per epaveldas.lt)
1829 m. spalio 5 d. pakrikštytas Juozapas, gimęs 1 d., tėvai teisėti sutuoktiniai valstiečiai Juozapas Merkys ir Agota Masiulytė, krikšto tėvai kilmingas ponas Juozapas Ruseckas su valstiete Agneta Žemaitiene (Gen. Dominus Josephus Rusiecki cum Lab. Agneta Žameycziowa), Netikiškių k. (Svėdasų RKB 1802-1830 m. gimimo metrikų knyga, 149 v.)
Pastaba: To paties naujagimio krikšto įrašas yra dar vienoje knygoje lenkų kalba. Jame kitaip užrašyti krikšto tėvai: kun. Juozapas Ruseckas, tos bažnyčios klebonas, su valstiete Agnieška Žemaitiene, Silvestro Žemaičio žmona (Svėdasų RKB 1829-1834 m. gimimo metrikų knyga, 9 v.). Silvestro Žemaičio žmona Agota Merkytė buvo Juozapo Merkio vyresniojo sesuo.
1860 m. rugsėjo 25 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Albinas Rubavičius triskart paskelbęs šio rugsėjo mėnesio 11, 18 ir 25 dienomis, sutuokė Aluotų valstiečius Juozapą Merkį, 28 metų jaunuolį iš Netikiškių kaimo, su Veronika Giedryte, 19 metų mergina iš Mieliūnų kaimo, abu šios parapijos, valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Agotos iš Masiulių Merkių sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Uršulės iš Vilimų Giedrių dukterimi, dalyvaujant liudininkams Juozapui Masiuliui, Jonui Giedriui ir kitiems. (Svėdasų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga)
Juozapo Merkio ir Veronikos Giedrytės vaikai:
1861 m. liepos 31 d. Svėdasų bažnyčioje klebonas kun. Kanutas Saurimavičius pakrikštijo kūdikį vardu Ona, valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Veronikos iš Giedrių Merkių dukrą, gimusią šių metų ir mėnesio 29 d. šios parapijos Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Ignotas Merkys su mergina Eufrozina Giedryte. (Svėdasų RKB 1859-1863 m. gimimo metrikų knyga, 109 v.)
1865 m. birželio 9 d. Svėdasų bažnyčioje klebonas kun. Švilpos pakrikštytas kūdikis vardu Veronika, valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Veronikos iš Giedrių Merkių dukra, gimusi šių metų ir mėnesio 7 d. šios parapijos Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Jonas Giedrys su mergina Agota Merkyte. (Svėdasų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)
1866 m. lapkričio 11 d. Netikiškiuose nuo pūlinio? (от вереда) mirė Veronika, valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Veronikos iš Giedrių Merkių dukra … (neįskaitoma). Jos kūnas šių metų ir mėnesio 14 dieną giminaičių palaidotas vietos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)
1867 m. gegužės 20 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Pranciškus Paliulionis pakrikštijo kūdikį vardu Juozapota, valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Veronikos iš Giedrių Merkių dukrą, gimusią šių metų gegužės 17 d. šios parapijos Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Juozapas Masiulis su Anastazija, Juozapo Senavaičio žmona. (Svėdasų RKB 1866-1875 m. gimimo metrikų knyga, 21 v.)
Pastaba: Krikštamotė Anastazija Senvaitienė - Juozapo Merkio sesuo Anastazija. Likusi našle po pirmojo vyro Kazimiero Gasiūno mirties, ji ištekėjo už Juozapo Senavaičio.
1869 m. rugsėjo 10 d. Svėdasų bažnyčioje kun. Bytautas pakrikštijo kūdikį vardu Juozapas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Veronikos iš Giedrių Merkių sūnų, gimusį šių metų ir mėnesio 5 d. šios parapijos Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Juozapas Senvaitis su Karolina, Mykolo Čerskio žmona. (Svėdasų RKB 1866-1875 m. gimimo metrikų knyga, 72 v.)
1869 m. gruodžio 22 d. Netikiškiuose nuo raupų mirė Juozapota, valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Veronikos iš Giedrių Merkių dukra, 3 metų šios parapijos. Jos kūną šių metų ir mėnesio 24 dieną giminaičiai palaidojo vietos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)
1870 m. kovo 29 d. Netikiškių kaime nuo silpnumo mirė kūdikis Juozapas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Veronikos iš Giedrių Merkių sūnus 4 mėnesių šios parapijos. Jo kūną šių metų balandžio 1 dieną giminaičiai palaidojo vietos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)
1871 m. sausio 20 d. Svėdasų bažnyčioje kun. Bytautas pakrikštijo kūdikį vardu Antanas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Veronikos iš Giedrių Merkių sūnų, gimusį šių metų ir mėnesio 5 d. šios parapijos Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo Petras Giedrys su Viktorija, Ignoto Masiulio žmona. (Svėdasų RKB 1866-1875 m. gimimo metrikų knyga, 99 v.)
1873 m. gruodžio 28 d. Netikiškių kaime nuo krupo mirė vaikas vardu Antanas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Barboros iš Giedrių Merkių sūnus 3 metų. Jo kūnas šių metų ir mėnesio 28 dieną tėvų palaidotas parapijos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)
Pastaba: Tokios poros - Juozapo Merkio ir Barboros Giedrytės - Netikiškiuose to laikotarpio metrikuose nesu radęs, tad motinos vardas bus klaidingai užrašytas, kaip ir tai, kad vaikas palaidotas tėvų - mama Veronika jau buvo mirusi.
*
1872 m. balandžio 30 d. Netikiškių kaime nuo uždegimo mirė Veronika Merkienė, šios parapijos valstietė 33 metų, paliko vyrą Juozapą, sūnų Antaną, dukras Oną ir Viktoriją. Jos kūnas šių metų gegužės 1 dieną kun. Bieliausko palaidotas parapijos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)
Juozapo Merkio ir Agotos Indrašiūtės vaikai:
1875 m. kovo 3 d. Svėdasų bažnyčioje kun. Bytautas pakrikštijo kūdikį vardu Povilas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Agotos iš Indrešių Merkių sūnų, gimusį šių metų vasario mėn. 25 d. Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo valst. Juozapas Čerškus su mergina Tekle Vilutyte. (Svėdasų RKB 1871 -1879 m. gimimo metrikų knyga, 190 v.)
1884 m. spalio 20 d. Netikiškių kaime nuo krupo mirė kūdikis Jurgis, Aluotų valsčiaus valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Agotos gimusios Indriūnaite Merkių sūnus 3 metų Svėdasų parapijietis. Jo kūną šių 1884 metų spalio 22 dieną vikaras kun. Razmus palaidojo Svėdasų parapijos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)
*
1905 m. gruodžio 28 d. Netikiškių k. mirė Juozapas Juozapo s. Merkys nuo plaučių uždegimo, Aluotų valsčiaus valstietis, likusios našle Agotos gimusios Indrašiūte vyras, 75 metų Svėdasų parapijietis, paliko sūnus Povilą, Petrą ir Joną, dukras Oną ir Viktoriją. Jo kūnas 1905 metų gruodžio 31 dieną palaidotas kunigo Izidoriaus Gudavičiaus Svėdasų parapijos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)
2018 m. liepos 25 d., trečiadienis
Mykolas Merkys, Justino sūnus, ir jo vaikai
Justino ir Veronikos Merkių sūnus Mykolas gimė Svėdasų parapijos Netikiškių kaime 1826 metų pavasarį. Buvo vos dviejų metukų, kai staiga mirė jo tėvas Justinas.
Bet vieną nelaimę jau sekė kitos. Netrukus po tėvo mirties tymai per keletą dieną pražudė du Mykolo broliukus - vienuolikos metų Juozapėlį ir lopšyje ar vygėje tebesuptą Motiejuką.
Be maitintojo likusiai šeimai bus daug padėjęs tėvo Justino jaunesnysis brolis Juozapas. 1833 metų Užpalių dvaro, kuriam priklausė Netikiškių kaimas, inventoriuje prie Juozapo Merkio šeimynos prirašyta ir našlė Veronika su jos vaikais Delfina, Rozalija ir Mykolu.
Kol mama Veronika triūsė namuose ar laukuose, sergėti mažuosius tekdavo, matyt, sesutei Delfinai, už Mykolą penkiais su trupučiu metų vyresnei. Kai Delfina 1840 metais ištekėjo už Antano Seržinto į Užpalių parapijos Vygėlių kaimą, Mykolas jau buvo pusbernis, pajėgęs ne tik namie padėti, bet ir į lažą eiti (Merkių šeimynai be činšo ir kitų prievolių priklausė dvi dienas savaitėje dirbti dvarui).
Vygėlių kaimą miniu ne šiaip sau. Kai atėjo laikas Mykolui vesti, jam pripiršo Viktoriją Repšytę iš Vilučių. O Vygėliai ir Vilučiai - kaimai šalimais. Ar ne Seržintai padėjo Mykolui rasti žmoną? Tuolab, kad vienu iš Mykolo ir Viktorijos Merkių santuokos liudininkų buvo Antanas Seržintas, turbūt tas pats Mykolo svainis.
Merkiai susituokė Užpalių bažnyčioje 1859 metų birželį. Bet tai - dar ne viskas. Iš Vygėlių per Vilučius į Netikiškius vedančią giją galima būtų pratęsti ir iki Šeduikių, kur ilgokai senberniavęs Mykolo pusbrolis Aleksandras Dabrega netrukus -1860 metų sausį - taip pat ryžosi vesti, o į žmonas paėmė Rozaliją Repšytę, Mykolo žmonos Viktorijos seserį…
Kai pabiro vaikai, Merkiai ir mano proseneliai Dabregos ne kartą vieni kitus kvietė į kūmus.
Žinome septynis Mykolo ir Viktorijos Merkių vaikus. Visi gimę Netikiškiuose.
Tris pirmuosius - Rapolą, Veroniką ir Jurgį - dar spėjo pamyluoti ir močiutė Veronika, Mykolo Merkio mama. Ji mirė 1867 metais.
Paskui gimė dar keturi - Teresė, Povilas, Ignotas ir Kotryna. Vaikai užaugo, atėjo tėvų senatvės metas. Mykolo ir Viktorijos Merkių mirties datų nežinau. To neradau Svėdasų bažnyčios metrikų knygose. Tiesa, mano šaltiniai - su spragomis, tarkim, neturėjau 1888 ir kai kurių kitų metų knygų. Šiaip ar taip, galime manyti, kad tėvai Merkiai ir jų visi vaikai bent iki tų 1888 metų buvo gyvi ir sveiki.
Mykolo ir Viktorijos Merkių vaikai
Vyriausias Rapolas, gimęs 1860 metais, ūkininkavo Netikiškiuose. 1890 metais jis vedė Mikaliną Apanavičiūtę, su kuria susilaukė dukterų Teresės (1891 m.), Jadvygos (1892 m.) ir sūnaus Kazimiero (1895 m.). Rapolas Merkys gyveno neilgai, mirė nuo dizenterijos 36 metų, buvo palaidotas Svėdasuose. Žmona Mikalina liko su trimis mažais vaikais ir ketvirtuoju, dar tik ateinančiu į šį pasaulį (pakrikštytas mirusio tėvo vardu, jis išgyveno vos du mėnesius).
Rapolo sesuo Veronika Merkytė gimė 1862 metais, o 1886 metais ištekėjo už Anupro Vigėlio iš Čiuriškių užusienio (į rytus nuo Šeduikių). Vigėliai savo žemės turbūt neturėjo, nes vis kilnojosi iš vietos į vietą. Jų vaikai gimė Čiuriškėse (Marijona), Voverynės viensėdyje (Rapolas), Tadauskų kaime (Veronika), vėl Voverynėje (Antanas) ir vėl Tadauskuose (Klaudijus). Marijona Vigėlytė 1920 metais Duokiškio bažnyčioje susituokė su Jonu Šukiu. Antanas Vigėlis "vinčiavotas" 1933 metais Svėdasuose su Ona Maciūnaite.
Jurgis Merkys, gimęs 1865 metais, išsiteko su broliu Rapolu Netikiškiuose. Jurgis buvo vedęs Barborą Povilonytę. Žinome jų vaikus Oną ir Joną, gimusius Netikiškiuose. Jonas 1943 metais Svėdasų "metrikinėje apylinkėje" susituokė su Stanislava Pranckūnaite.
Teresė Merkytė gimė 1868 metais. Kaip susiklostė jos gyvenimas, nežinome.
Povilas Merkys gimė 1870 metais, buvo trisdešimt vienerių viengungis, kai 1901 m. gegužės 17 d. Netikiškiuose jį nutrenkė žaibas.
Ignoto Merkio, gimusio 1872 metais, likimas nežinomas.
Jauniausioji Merkytė, Kotryna, gimė 1876 metais. Ištekėjo 1896 metais už Jurgio Bindoriaus, dvidešimt aštuonerių našlio iš Kamajų parapijos Kalvių kaimo.
© 2014-2018 Aleksandras Sakas
Priedas - metrikų duomenys
Jei nurodytas vaizdo numeris, tai metrikų knyga pasiekiama per epaveldas.lt
1826 m. kovo 2 d. pakrikštytas Mykolas, gimęs išvakarėse, tėvai teisėti sutuoktiniai Justinas Merkys ir Veronika Remeikytė, krikšto tėvai Mykolas Kulvinskis ir Marijona Pajėdienė, Netikiškių k. (Svėdasų RKB 1802 -1830 m. gimimo metrikų knyga, 120 v.)
1859 m. birželio 14 d. Užpalių bažnyčioje vikaras kun. Pranciškus Knipavičius triskart paskelbęs birželio 1, 7 ir 14 dienomis, sutuokė valstiečius Mykolą Merkį, 34 metų jaunuolį iš Svėdasų parapijos Netikiškių kaimo, su Viktorija Repšyte, 22 metų mergina iš Užpalių parapijos Vilučių kaimo, valstiečių teisėtų sutuoktinių Justino ir Veronikos gimusios Remeikyte Merkių sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Apolonijos gimusios Milašauskyte (Milaševska) Repšių dukterimi, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Antanui Seržintui, Juozapui Čerskiui ir daugeliui kitų. (Santuokos įrašo iš Užpalių RKB knygos kopija, LVIA, f. 669 apr. 1, b. 1898, l. 105).
1860 m. birželio 22 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Albinas Rubavičius pakrikštijo kūdikį vardu Rapolas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Mykolo ir Viktorijos iš Repšių Merkių sūnų, gimusį šių metų ir mėnesio 18 d. šios parapijos Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo Rapolas Repšys su Rozalija, Aleksandro Dobregos žmona. (Svėdasų RKB 1859 -1863 m. gimimo metrikų knyga, 56 v.)
1862 m. lapkričio 10 d. Svėdasų bažnyčioje klebonas kun. Kanutas Saurimavičius pakrikštijo kūdikį vardu Veronika, valstiečių teisėtų sutuoktinių Mykolo ir Viktorijos iš Repšių Merkių dukrą, gimusią šių metų ir mėnesio 4 d. šios parapijos Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo Juozapas Masiulis su Barbora Čerskiene, Juozapo žmona. (Svėdasų RKB 1859 -1863 m. gimimo metrikų knyga, 163 v.)
Pastaba: Krikštamotė Barbora Čerskienė/Čerškienė geni.com duomenimis - Barbora Repšytė, gimusi Užpalių valsčiaus Voverynės viensėdyje, turėjusi sūnus Antaną, Povilą, Petrą ir dukras Agotą, Oną, mirusi 1908 m. Užpaliuose.
1865 m. sausio 10 d. Svėdasų bažnyčioje kun. Kazimiero Švilpos pakrikštytas kūdikis vardu Jurgis, valstiečių teisėtų sutuoktinių Mykolo ir Viktorijos iš Repšių Merkių sūnų, gimęs šių metų ir mėnesio 9 d. šios parapijos Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Jonas Repšys su mergina Agota Merkyte. (Svėdasų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)
1868 m. vasario 10 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Bytautas pakrikštijo kūdikį vardu Teresė, valstiečių teisėtų sutuoktinių Mykolo ir Viktorijos iš Repšių Merkių dukrą, gimusią šių metų ir mėnesio 6 d. šios parapijos Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo Aleksandras Dobrega su Rozalija, Motiejaus Baršausko žmona. (Svėdasų RKB 1866 -1875 m. gimimo metrikų knyga, 39 v.)
Pastaba: Kūma Rozalija Baršauskienė - Mykolo Merkio sesuo. Beje, kitų metų rugsėjį tas pats kunigas Felicijonas Bytautas toje pačioje Svėdasų bažnyčioje pakrikštijo Juozapą Tumą - būsimąjį rašytoją Vaižgantą.
1870 m. vasario 7 d. Svėdasų bažnyčioje kun. Bytautas pakrikštijo kūdikį vardu Povilas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Mykolo ir Viktorijos iš Repšių Merkių sūnų, gimusį šių metų ir mėnesio 5 d. šios parapijos Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo Povilas Repšys su Kazimiera, Jono Repšio žmona. (Svėdasų RKB 1866 -1875 m. gimimo metrikų knyga, 80 v.)
1872 m. vasario 23 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Bytautas pakrikštijo kūdikį vardu Ignotas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Mykolo ir Viktorijos iš Repšių Merkių sūnų, gimusį šių metų ir mėnesio 20 d. šios parapijos Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo Ignotas Merkys su Rozalija, Aleksandro Dobregos žmona. (Svėdasų RKB 1866 -1875 m. gimimo metrikų knyga, 128 v.)
1876 m. kovo 30 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Montvila pakrikštijo kūdikį vardu Kotryna, valstiečių teisėtų sutuoktinių Mykolo ir Viktorijos iš Repšių Merkių dukrą, gimusią šių metų ir mėnesio 27 d. Alotų valsčiaus Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo Juozapas Merkys su Kotryna, Rapolo Repšio žmona. (Svėdasų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga.)
1886 m. vasario 16 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Žeknys, triskart paskelbęs vasario 2, 9 ir 16 dienomis, sutuokė Alotų valsčiaus Čiuriškių kaimo valstietį Anuprą Vigėlį, 29 metų jaunuolį, su valstiete Veronika Merkyte, 20 metų mergina iš Netikiškių kaimo, abu Svėdasų parapijos, valstiečių teisėtų sutuoktinių Felikso ir Viktorijos iš Rakučių Vigėlių sūnų su teisėtų sutuoktinių Mykolo ir Viktorijos iš Repšių Merkių dukterimi, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Jonui Žiliui ir Ignotui Merkiui. (Svėdasų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga)
1890 m. lapkričio 4 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Korsakas triskart paskelbęs spalio 14, 21 ir 28 dienomis, sutuokė Alotų valsčiaus valstiečius Rapolą Merkį, 28 metų nevedusį iš Netikiškių kaimo, su Mikalina Apanavičiūte, 25 metų mergina iš Savičiūnų dvaro, valstiečių teisėtų sutuoktinių Mykolo ir Viktorijos iš Repšių Merkių sūnų su teisėtų sutuoktinių Klemenso ir Uršulės iš Urbanavičių Apanavičių dukterimi, dalyvaujant liudininkams Jonui Mirskiui, Antanui Maksimavičiui, Jurgiui Merkiui ir kitiems. (Svėdasų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga)
1896 m. gegužės 19 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Nainys, triskart paskelbęs gegužės 5, 12 ir 19 dienomis, sutuokė Alotų valsčiaus valstiečius Jurgį Bindorių, 28 metų našlį iš Kamajų parapijos Kalvių kaimo, su Kotryna Merkyte, 20 metų mergina iš Svėdasų parapijos Netikiškių kaimo, valstiečių teisėtų sutuoktinių Jono ir Juozapotos iš Vėblių Bindorių sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Mykolo ir Viktorijos iš Repšių Merkių dukterimi, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Pranciškui Kepalui, Povilui Merkiui ir kitiems. (Svėdasų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga)
1897 m. rugpjūčio 18 d. Netikiškių kaime nuo dizenterijos mirė Rapolas Merkys, Mykolo sūnus, Alotų valsčiaus valstietis, 36 m. amžiaus, liko žmona Mikalina iš Apanavičių ir vaikai Kazimieras, Teresė, Jadvyga. Palaidotas šių metų ir mėn. 21 d. kun. Nainio Svėdasų parapijos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)
1901 m. gegužės 17 d. Netikiškių k. mirė Povilas Mykolo s. Merkys nuo žaibo smūgio, Alotų valsčiaus valstietis, viengungis, 30 metų Svėdasų parapijietis. Jo kūną šių 1901 metų gegužės 21 dieną palaidojo kunigas Izidorius Gudavičius Svėdasų parapijos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)
1906 m. gegužės 11 d. Svėdasų bažnyčioje vikaro kun. Izidoriaus Gudavičiaus pakrikštytas kūdikis vardu Jonas, Alotų valsčiaus valstiečių teisėtų sutuoktinių Jurgio Mykolo s. ir Barboros gimusios Poviliūnaite Merkių sūnus, gimęs 1906 metų gegužės 6 dieną Svėdasų parapijos Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Kazimieras Masiulis su mergina Ona Čerškute. (Svėdasų RKB 1902 -1909 m. gimimo metrikų knyga, 151 v.). Prierašas: Jonas Merkys 1943.XI.19 Svėdasų metrikinėje apylinkėje susituokė su Stanislava Pranskunaite, akto Nr. 35.
2018 m. liepos 18 d., trečiadienis
Justinas Merkys (1782-1828) ir jo vaikai
Justinas Merkys gimė 1782 metais, kai jo tėvai - Motiejus ir Ona Merkiai - dar nebuvo apsigyvenę Netikiškiuose. Pakrikštyti jis atvežtas į Kamajų bažnyčią iš Kamajų parapijos Merkių (Mierkių) kaimo.
Apie 1788 metus Justino tėvai iš savo giminės lizdo išsikraustė į Netikiškius.
Metams bėgant, pasaulyje ir Netikiškiuose daug kas keitėsi. Mirė Justino mama Ona, o tėvas Motiejus vedė antrą kartą. Gal dėl šių įvykių ar tiesiog tėvui senstelėjus, ūkio ir šeimynos galva tapo vyriausias sūnus Justinas.
Užpalių dvaro, kuriam tuomet priklausė ir Netikiškiai, 1809 metų inventoriuje įrašyti trys šio kaimo valstiečiai činšininkai: Simonas Čiurškis, Jurgis Masiulis ir Justinas Merkys.
Netikiškių kaimo lokacija (maps.lt žemėlapio fragmentas)
1817 metų lapkritį Justinas vedė Veroniką Remeikytę iš Užpalių parapijos Gailiešionių kaimo. Jaunajam tuo metu jau buvo trisdešimt penkeri, o jaunajai - iš jos mirties metrikų sprendžiant - gal nė aštuoniolikos nebuvo. Santuoką Užpalių bažnyčioje liudijo Vincentas Merkys, kol kas tik spėjamas Justino giminaitis, ir Jurgis Masiulis, Netikiškių kaimynas.
Justinas ir Veronika Merkiai pirmojo vaiko - sūnaus Juozapo - susilaukė 1818 metais. Kiti jų vaikai: 1820 m. - Konstancija Delfina, 1824 m. - Rozalija, 1826 m. - Mykolas, 1828 m. - Motiejus.
Netikiškius nuo Šeduikių, kur gyveno Justino spėjama sesuo Domicelė Dabregienė, teskyrė ežeras ir neplatus Šeduikių upelis. Kai 1817 metais gimė Dabregų pirmagimis Aleksandras, Justinas Merkys buvo jo krikšto tėvu. 1823 metais, kai Dabregos krikštijo jau ketvirtąjį savo kūdikį Veronikos vardu, į krikšto mamas kvietė Justino žmoną Veroniką Merkienę.
Paskui atėjo nelaimingieji 1828-eji… Vieną po kito Justinas laidojo savo tėvą Motiejų, pamotėlę Elžbietą. O gruodį staiga krito ir pats Justinas, 45 metų amžiaus vyras. Šventų sakramentų nespėjęs gauti, bet, kaip parašyta jo mirties metrikuose, buvęs pavyzdingo gyvenimo krikščionis, dvi savaites prieš mirtį atlikęs išpažintį. Palaidotas Šeduikių kaimo kapinėse.
Šeduikių (Netikiškių) kapinaitės. Autoriaus 2014 metų nuotrauka.
Liko našlė Veronika jauna su mažais vaikais. Netrukus į kaimą įsisukę tymai per kelias dienas pražudė du jos sūnus: 1829 metų sausį dešimties metų Juozuką kunigas palydėjo į parapijos kapines Svėdasuose, o kelių mėnesių amžiaus Motiejų artimieji patys palaidojo Šeduikiuose.
Juozapas Merkys, jaunesnis velionio brolis, priglaudė maitintojo netekusią šeimą. 1833 metų Užpalių dvaro inventoriuje prie Juozapo šeimynos užrašyta ir našlė Veronika (34 metų amžiaus) su vaikais Delfina, Rozalija ir Mykolu.
Ištekėjusios dukros iš gimtinės išvyko. Veronika Merkienė liko su Netikiškiuose ūkininkavusio sūnaus Mykolo šeima. Mirė 1867 metais.
Dar apie Justino ir Veronikos Merkių vaikus
Delfina Merkytė (krikšto metrikuose - Konstancija Delfina, bet pirmasis vardas vėlesniuose dokumentuose nevartojamas) 1840 metais ištekėjo už Antano Seržinto iš Užpalių parapijos Vygėlių kaimo.
Seržintų kelios kartos gyveno Vygėliuose iki pat šių laikų. “Šimtametė, protėvių statyta sodyba Vygėlių ūlyčioje stovėjo iki 2013-ųjų sausio, bet po tragiško gaisro, nusinešusio ir Jono Seržinto gyvybę, čia beliko tik ūkiniai pastatai” (Egidija Lekavičienė, “Vygėlių kaimas, likęs prisiminimuose”, monografija “Užpaliai”, I dalis, “Versmės leidykla, 2013, 1012 pusl.).
Rozalija Merkytė 1850 metais nutekėjo už Motiejaus Baršausko į Bugailiškius. Šis kaimas anuomet priklausė Svėdasų parapijai.
Rozalija Baršauskienė mirė 1896 metų sausį, liko jos vyras Motiejus ir vaikai Adomas, Antanas, Jurgis. Veronika ir Ona. Palaidota Svėdasų kapinėse.
Baršauskų palikuonys dar ir dabar (2017 metų žinios) gyvena Bugailiškiuose.
Baršauskų namas, kurio viename gale
1930 - 1964 metais buvo Bugailiškių pradžios mokykla. Nuotrauka iš
Jurgitos Banionienės straipsnio “Bugailiškiai. Ištuštėję, bet vietiniams
brangūs” (”Kupiškėnų mintys”, 2017 m. liepos 27 d.)
Mykolas Merkys visą gyvenimą nugyveno gimtajame Netikiškių kaime.
© 2014, 2018, 2022 Aleksandras Sakas
Priedas - metrikų duomenys
1782 m. kovo 16 d. pakrikštytas vaikas vardu Justinas teisėtų sutuoktinių Motiejaus Merkio ir Onos iš Merkių [kaimo]. Krikštatėviai Jokūbas Urbanavičius iš Mieleikių ir Elžbieta Neniškienė iš Markūniškių. (Vikiteka, Kamajų RKB atitinkamų metų metrikų knyga, 116.jpg)
Pastaba: Krikštatėvis Jokūbas Urbanavičius - Motiejaus Merkio sesers Agnetės vyras.
1817 m. lapkričio 18 d. sutuokti Justinas Merkys (Mierkis) jaunuolis iš Svėdasų parapijos Netikiškių, ir Veronika Remeikytė (Romeykowna), mergina iš Užpalių parapijos Gailiešonių. Liudininkai Vincentas Merkys, Jurgis Masiulis. (Užpalių RKB santuokos metrikų knyga)
1818 m. spalio 27 d. pakrikštytas Juozapas Rapolas, gimęs šio mėnesio 24 d., tėvai teisėti sutuoktiniai Justinas Merkys ir Veronika Remeikytė (Justini Mierkis et Veronica Remeykiowna), krikšto tėvai Juozapas Merkys ir Viktorija Remeikytė, Netikiškių k. (Svėdasų RKB 1802 -1830 m. gimimo metrikų knyga, 82 v.)
Pastaba: Krikštatėvis Juozapas Merkys - Justino Merkio brolis iš Netikiškių.
1820 m. rugsėjo 12 d. pakrikštyta Konstancija
Delfina, gimusi šio mėnesio 8 d., tėvai teisėti sutuoktiniai Justinas
Merkys ir Veronika Remeikytė, krikšto tėvai Jonas Merkys su Uršule
Merkyte, Netikiškių k. (Svėdasų RKB 1802 -1830 m. gimimo metrikų knyga,
91 v.)
Pastaba: Krikštamotė Uršulė Merkytė - Justino Merkio sesuo, o giminystės ryšys su krikšto tėvu Jonu Merkiu lieka neaiškus.
1824 m. sausio 2 d. pakrikštyta Rozalija Viktorija,
gimusi išvakarėse, tėvai teisėti sutuoktiniai Justinas Merkys ir
Veronika Remeikytė, krikšto tėvai Kazimieras Tumas su Viktorija
Remeikyte, Netikiškių k. (Svėdasų RKB 1802 -1830 m. gimimo metrikų
knyga, 107 v.)
1826 m. kovo 2 d. pakrikštytas Mykolas, gimęs
išvakarėse, tėvai teisėti sutuoktiniai Justinas Merkys ir Veronika
Remeikytė, krikšto tėvai Mykolas Kulvinskis ir Marijona Pajėdienė,
Netikiškių k. (Svėdasų RKB 1802 -1830 m. gimimo metrikų knyga, 120 v.)
1828 m. balandžio 29 d. kun. Jurgio Bogušio
pakrikštytas Motiejus, gimęs išvakarėse, tėvai teisėti sutuoktiniai
Justinas Merkys ir Veronika Remeikytė, krikšto tėvai Juozapas Masiulis
ir Agota Merkienė, Netikiškių k. (Svėdasų RKB 1802 -1830 m. gimimo
metrikų knyga, 137 v.)
Pastaba: Krikštamotė Agota - Justino Merkio brolio Juozapo žmona.
1828 m. gruodžio 11 d. Netikiškių kaime staiga mirė
valstietis Justinas Merkys, tačiau pavyzdingo gyvenimo krikščionis, dvi
savaites prieš mirtį atlikęs išpažintį, našle likusios valstietės
Veronikos iš Remeikių Merkienės vyras 45 metų amžiaus, palikęs sūnus
Juozapą, Mykolą ir dukrą Rozaliją. Kurio palaikus mirusiojo šeima
gruodžio 13 dieną palaidojo Šeduikių kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų
metų mirties metrikų knyga)
Pastaba: Justino mirties dieną gyvi buvo jo penki vaikai. Kažkodėl neįrašyti liko dukra Delfina ir sūnus Motiejus.
1829 m. sausio 11 d. Netikiškių kaime mirė vaikis (chlopiec)
Juozapo vardu nuo tymų, valstiečių Justino ir Veronikos iš Remeikių
Merkių 11 metų sūnus. Kurio kūną kun. Jurgis Bogušas sausio 13 d.
palaidojo viešosiose parapijos kapinėse už miestelio. (Svėdasų RKB
atitinkamų metų mirties metrikų knyga)
1829 m. sausio 15 d. Netikiškių kaime mirė vaikas
vardu Motiejus nuo tymų, valstiečių Justino ir Veronikos iš Remeikių
Merkių 6 mėnesių sūnus. Kurio kūną mirusiojo šeima sausio 16? dieną
palaidojo Šeduikių kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties
metrikų knyga)
1840 m. lapkričio 3 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Liudvikas Jucevičius sutuokė valstiečius Antaną Seržintą (Anton Szerzynt),
22 metų jaunuolį iš Užpalių parapijos Vygėlių kaimo, su Delfina
Merkyte, 18 metų mergina iš Svėdasų parapijos Netikiškių kaimo,
valstiečių teisėtų sutuoktinių Dominyko ir Rozalijos iš Dabregų
Seržintų sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Justino ir Veronikos iš
Remeikių Merkių dukterimi, dalyvaujant liudininkams Zigmantui
Bubliauskui, Juozapui Drūsiui, Juozapui Merkiui ir kitiems. (Svėdasų RKB
atitinkamų metų santuokos metrikų knyga)
1850 m. lapkričio 24 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras
kun. M (…) sutuokė valstiečius Motiejų Baršauską (Matvej Barščevskij),
30 metų (…) iš Bugailiškių kaimo, su Rozalija Merkyte, 20 metų mergina
iš Netikiškių kaimo, abu šie kaimai Svėdasų parapijos, valstiečių
teisėtų sutuoktinių Petro ir (…) Baršauskų sūnų su valstiečių teisėtų
sutuoktinių Justino ir Veronikos iš Remeikių Merkių dukterimi,
dalyvaujant liudininkams (…) Baršauskui, Antanui Mateliui ir kitiems.
(Svėdasų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga)
Pastaba: Ženklai (…) žymi neįskaitomas metrikų vietas.
1867 m. rugsėjo 27 d. Netikiškių kaime mirė Veronika
iš Pajėdų Merkienė, valstietė našlė 65 metų, paliko sūnų Mykolą,
Delfiną ir Rozaliją. Jos kūną kun. Saurimavičius palaidojo šių metų ir
mėnesio 29 dieną parapijos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų
mirties metrikų knyga)
Pastaba: Klaida - mirusioji buvo ne Pajėdaitė, bet Remeikytė.
2018 m. liepos 11 d., trečiadienis
Juozapas Merkys (1793-1856), Motiejaus sūnus
Juozapas Merkys gimė 1793 metais, jo tėvams Motiejui ir Onai Merkiams iš Kamajų parapijos Merkiškių (Mierkiškių) persikėlus į Svėdasų parapijos Netikiškių kaimą. Juozapo vyresnysis brolis Justinas, seserys Agnesė ir Kotryna buvo krikštyti Kamajų bažnyčioje, o Juozapą mums nežinomi krikštatėviai vežė jau į Svėdasus.
1793 m. Svėdasų RKB 1702-1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knygos 134 vaizdo fragmentas su Juozapo Merkio krikšto įrašu (epaveldas.lt)
Augo Juozapėlis Netikiškiuose prie Šeduikių ežero, kurio krantai gal dar nebuvo tiek pelkėti ir apaugę, kad prie vandens neprieitum. O jei taip, tai bent po Šeduikių upelį pabraidydavo. Tėvų skirti darbai darbeliai visos dienos neužimdavo, nes jų daugiau turėjo kliūti vyresniajam broliui ir sesutėms.
Vaikystės įvykių svarbiausi buvo broliuko Antano mirtis 1800-ųjų gruodį, vėliau - linksmos vestuvės ir ašaros, seserį Agotą išlydint iš namų į Juodonis. Paskui, mirus mamai Onai, gyvenimas apsivertė. Tėvas Motiejus į namus parvedė antrąją žmoną Elžbietą Narbutaitę, bet ūkio vadžias Netikiškiuose perėmė vyresnysis Juozapo brolis Justinas (1809 metų inventoriaus duomenimis).
Kai tekėjo seserys (Kotryna - vėl į Juodonis, Domicelė - į Šeduikius), Juozapas jau šokdino merginas, tačiau pats vesti neskubėjo. Tik sulaukęs trisdešimties su trupučiu, jis 1825 metų sausį susituokė su Agota Masiulyte iš to paties Netikiškių kaimo. Jei Agotos nepainiojame su kita, tai jai tebuvo šešiolika. Jos tėvai - Jurgis Masiulis ir Marijona Slapšytė.
Per keliolika metų Juozapas ir Agota susilaukė aštuonių vaikų. Keturis palaidojo.
Šiedu Merkiai, kitaip negu Juozapo vyresnysis brolis, giminystę su Šeduikių Dabregomis, regis, vertino mažiau. Į kūmus Dabregos prašydavo Merkius, bet ne atvirkščiai. Juozapas ir Agota Merkiai kažkaip įstengdavo krikštatėviais - savo vaikų globėjais - parsikviesti iškilesnius asmenis. Gal dėl Agotos Merkienės neprastos kilmės? (Pagal gentainių žinovą Vidmantą Povilionį, Agotos motina Marijona Slapšytė - Masiulienė buvo kilusi iš bajoriškos Slapšių - Slapšinskų - Kumelių giminės).
Merkių dukros Veronikos krikšto tėvu buvo kaimynas bajoras Jonas Čerskis iš garbingos Čerskių - Čerškų - Čiurškų giminės, gyvenusios apie Kamajus ir Užpalius. Beje, Jonas Čerskis greitai - ar ne 1831 metų sukilimą pralaimėjus? - neteko bajorystės ir 1833 metų Užpalių dvaro inventoriuose jau buvo rašomas valstiečiu lažininku.
Juozapo ir Agotos Merkių sūnaus Juozapo krikštatėvis - taip pat kilmingas Svėdasų klebonas kun. Juozapas Ruseckas, žymaus dailininko Kanuto Rusecko brolis.
Kanuto Rusecko tapytas jo brolio kun. Juozapo Rusecko portretas. © Lietuvos dailės muziejus
Merkių dukrą Anastaziją Svėdasų vikaras Jurgis Bogušis ne tik pakrikštijo, bet ir pats buvo jos krikštatėviu. Dukros Agotos krikšto tėvu buvo kilmingasis Juozapas Masalskis. Paprastų valstiečių šeimai tokie kūmai turėjo būti nemaža garbė.
1833 metais Netikiškiai, kaip ir visi kiti Užpalių dvaro kaimai, buvo inventorizuoti. Juozapo Merkio šeimyna iš kitų dviejų (jau minėto Jono Čerskio ir Agotos brolio Remigijaus Masiulio) išsiskyrė tik didesniu žmonių skaičiumi. Jai, be Juozapo šeimos, dar priklausė brolio Justino našlė Veronika su trimis vaikais bei darbininkai Simonas Bekėšis ir Mykolas Abelinskas su žmona ir dviem mažais vaikais.
Turto - žemės, gyvulių - kaimynai turėjo panašiai. Visų trijų sodybų statiniai - geros būklės. Metinis činšas dvarui - po 34 sidabro rublius (Čerskis - 37 rub.), ir kitos prievolės vienodos - per savaitę 2 lažo dienos, per metus 6 gvoltai ir po vieną pastotę į Rygą.
Taigi, kaip ir daugelis Užpalių dvaro valstiečių, Juozapas Merkys pasaulio buvo šiek tiek matęs - bent iki Rygos.
Juozapas gyveno įdomiais laikais. Jaunystėje turėjo girdėti apie prancūzų imperatoriaus Napoleono pergales, apie jo nesėkmingą žygį per Lietuvą į Maskvą. Kažin, ar prisidėjo (greičiau - ne) prie lenkų sukilimo. Sukilėliai buvo užėmę parapijos centrą - Svėdasų miestelį. Galėjo gyvą pamatyti Žemaičių vyskupą Motiejų Valančių, kai tas 1852 metų gegužę vizitavo Svėdasų parapiją. Juozapas pergyveno “ciesorius” Aleksandrą I ir Nikolajų I.
Juozapo Merkio paskutinę dieną lėmė kažkokia votis. 1856 metų sausį į Svėdasų kapus jį palydėjo žmona Agota, sūnūs Juozapas, Ignotas, dukros Anastazija, Agota, turbūt ir sesuo Domicelė (autoriaus senelio močiutė). Sūnūs dar buvo nevedę, dukra Anastazija neseniai ištekėjusi už Kazimiero Gasiūno iš Alotų, o jauniausioji - Agota, būsimoji Pajėdienė - dar tik keturiolikos.
Agota liko našlauti ir anūkų laukti gimtinėje, kur ūkininkavo jos sūnūs Juozapas ir Ignotas. Metrikų knygose yra 1879 metų įrašas apie Netikiškių kaime lapkritį mirusią našlę Agotą Merkienę. Bet ar ji - toji pati Masiulytė, Juozapo žmona? Galbūt…
© 2014 - 2018 Aleksandras Sakas
Priedas - metrikų duomenys (jei nurodytas vaizdo numeris, tai metrikų knyga pasiekiama per epaveldas.lt, kitaip duomenys yra rasti kolegų Artūro Šlapelio ir Mindaugo Baltuškos rinkiniuose):
1793 m. vasario 26 d. pakrikštytas Juozapas [sūnus] teisėtų sutuoktinių Motiejaus Merkio ir Onos iš Netikiškių. (Svėdasų RKB 1702-1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 134 v.)
1808 m. gegužės 17 d. pakrikštyta Agota, gimusi išvakarėse, tėvai teisėti sutuoktiniai Jurgis Masiulis ir Marijona Slapšytė, krikšto tėvai Jurgis Gučius su Ona Čerska, Netikiškių k.. (Svėdasų RKB 1802-1830 m. gimimo metrikų knyga, 37 v.)
1808 m. gegužės 17 d. pakrikštyta Agota, gimusi šiomis dienomis (natum heri), tėvai teisėti sutuoktiniai Jurgis Masiulis ir Marijona Slapšytė, krikšto tėvai Jurgis Gučius su Ona Čerska, Netikiškių k. (Svėdasų RKB 1802-1830 m. gimimo metrikų knyga, 37 v.)
1825 m. sausio 28 d. [kun. Tamošiaus Milevskio sutuokti] iš Netikiškių Juozapas Merkys su Agota Masiulyte, [liudininkai] Dominykas Sirvydas ir Silvestras Žemaitis (Svėdasų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga)
1856 m. sausio 22 d. Netikiškių kaime mirė valstietis Juozapas Merkys nuo voties (от чирея), likusios Agotos vyras, turėjęs 65 metus, vietos parapijietis, paliko sūnus Juozapą ir Ignotą, dukrą Agotą. Jo kūną kun. Saurimavičius šių metų ir mėnesio 24 d. Svėdasų parapijos kapinėse palaidojo. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)
1879 m. lapkričio 18 d. Netikiškių kaime nuo senatvės mirė Agota Merkienė, Alotų valsčiaus valstietė, 80 metų našlė, Svėdasų parapijos. Jos kūnas šių metų ir mėnesio 19 dieną kun. Montvilo palaidotas parapijos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)
Juozapo ir Agotos Masiulytės Merkių vaikai:
1826 m. balandžio 19 d. pakrikštytas Antanas Motiejus, gimęs šio mėnesio 16 d., tėvai teisėti sutuoktiniai Juozapas Merkys ir Agota Masiulytė (Josephi Mierkis et Agatha Masiulowna), krikšto tėvai Juozapas Masiulis ir Veronika Sirvydaitė, Netikiškių k. (Svėdasų RKB 1802-1830 m. gimimo metrikų knyga, 120 v.)
1827 m. gruodžio 5 d. pakrikštyta Veronika, gimusi 4 d., tėvai teisėti sutuoktiniai valstiečiai Juozapas Merkys ir Agota Masiulytė, krikšto tėvai kilmingas ponas Jonas Čerskis (GD Joannes Czerski) su Marijona Pajėdiene, Netikiškių k. (Svėdasų RKB 1802-1830 m. gimimo metrikų knyga, 130 v.)
1829 m. sausio 13 d. Netikiškių kaime mirė vaikas Veronikos vardu nuo tymų, valstiečių Juozapo ir Agotos iš Masiulių Merkių dukra 2 metų nuo gimimo. Kurios kūną kun. Jurgis Bogušas sausio 15 d. palaidojo parapijos kapinėse už miestelio. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)
1829 m. spalio 5 d. pakrikštytas Juozapas, gimęs 1 d., tėvai teisėti sutuoktiniai valstiečiai Juozapas Merkys ir Agota Masiulytė, krikšto tėvai kilmingas ponas Juozapas Ruseckas su valstiete Agneta Žemaitiene (Gen. Dominus Josephus Rusiecki cum Lab. Agneta Žameycziowa), Netikiškių k. (Svėdasų RKB 1802-1830 m. gimimo metrikų knyga, 149 v.)
1831 m. lapkričio 4 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Jurgis Bogušis pakrikštijo kūdikį vardu Anastazija, valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Agotos iš Masiulių Merkių dukrą, gimusią 1831 m. lapkričio 2 d. rytą tos parapijos Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo Svėdasų bažnyčios vikaras kun. Jurgis Bogušis su valstiete Anastazija Žemaitiene, Kasparo Žemaičio žmona (Svėdasų RKB 1829-1834 m. gimimo metrikų knyga, 66 v.)
1834 m. sausio 17 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Julijonas Tarvydas pakrikštijo kūdikį vardu Konstancija Anelė, valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Agotos iš Masiulių Merkių dukrą, gimusią tų pačių metų ir mėnesio 15 dienos rytą tos parapijos Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo kilmingasis Jonas Čerskis su valstiete Morta Masiulyte. (Svėdasų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)
1839 m. kovo 28 d. Netikiškių kaime mirė vaikas Konstancijos vardu nuo … (neįskaitoma), valstiečių Juozapo ir Agotos iš Masiulių Merkių dukra 5 metų. Kurios kūną šių metų ir mėn. 31 d. kun. Silvestras Grubinskas palaidojo Svėdasų parapijos kapinėse už miestelio. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)
1839 m. liepos 9 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Silvestras Grubinskas pakrikštijo kūdikį vardu Marijona Elžbieta, valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Agotos iš Masiulių Merkių dukrą, gimusią tų pačių metų ir mėnesio 7 dienos vakarą tos parapijos Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Konstantinas Pajėda su mergina Morta Masiulyte. (Svėdasų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)
1841 m. lapkričio 26 d. Netikiškių kaime mirė vaikas Marijonos vardu nuo krupo, valstiečių Juozapo ir Agotos iš Masiulių Merkių trijų metų dukra, tos pačios bažnyčios parapijietė. Kurios kūną šių metų ir mėnesio 28 dieną šeima palaidojo Šeduikių kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)
1841 m. gruodžio 2 d. Svėdasų bažnyčioje Svėdasų vikaras kun. Liudvijas Jucevičius pakrikštijo kūdikį vardu Agota, valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Agotos iš Masiulių Merkių dukrą, gimusią tų pačių metų ir mėnesio 1 dieną tos parapijos Netikiškių kaime. Krikšto tėvais buvo kilmingasis Juozapas Masalskis (urodzony Józef Massalski) su Agota, Juozapo Drusio žmona. (Svėdasų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)
1844 m. kovo 18 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Aleksandras Liudavičius pakrikštijo kūdikį vardu Ignotas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Agotos iš Masiulių Merkių sūnų, gimusį šių metų ir mėnesio 17 dieną Svėdasų parapijos Netikiškių užusienyje. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Ignotas Masiulis su Barbora Čerskiene, Jono žmona. (Svėdasų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)
-
Kazimieras Rimkus (Charles Rimkus) buvo jauniausias iš penkių Vincento Rimkaus ir Barboros Ružauskaitės vaikų, gimęs Papilėje 1895 metų spa...
-
Šio teksto pagrindu laikraštis “Gimtasis Rokiškis” paruošė tęstinę publikaciją “Rokiškio gimnazija 1933-1937 m.: mamos išsaugotos fotogra...
-
1940 metais uždarius “Darbininko” laikraštį, Aleksandras Sakas pasuko nauju keliu - stojo į Dotnuvos žemės ūkio akademiją agronomijos stu...





















