Nuo 1944 metų Marytė dirbo Anykščių moters ir vaiko konsultacijoje sanitare, gyveno su seserimi Elena nuomojamame bute - iš pradžių Janydžiuose, paskui Stančiko namuose, dabartinės Vilniaus g. Nr. 16. Čia ne kartą padėjo seseriai Elenai pogrindžio sąlygomis operuoti, gydyti ir slaugyti Anykščių krašto partizanus, kuriuos atveždavo brolis Jonas Dabrega ir kiti patikimi žmonės.
Seserų neišskyrė nė Elenos santuoka su tuo metu besislapstančiu Aleksandru Saku, nes Aleksandras greitai buvo suimtas ir po tardymų išgabentas į Vorkutos lagerius. Elena jau laukėsi, ir Marytė tapo 1946 metais gimusio Aleksiuko krikštamote.
1948 metais seserys persikėlė į Prienus, kur kaip ir Anykščiuose dirbo medicinos įstaigose.
1950 metais sesers Elenos vyras iš lagerio buvo paleistas, bet išvežtas neterminuotai tremčiai į Krasnojarsko kraštą. Elena pasiryžo vykti su tuo metu 4 metų sūnumi į Sibirą pas vyrą. Marytė liko Prienuose.
1956 metais ištekėjo už prieniškio Petro Juocevičiaus, gimusio 1913 metais.
Vyras, grįžęs iš lagerio, kur kalėjo nuo 1946-ųjų, buvo statybininkas ir savamokslis dailininkas. Juocevičiai pasistatė Prienuose namą, užaugino 1958 metais gimusį sūnų Albertą, sulaukė ir dviejų anūkų.
Svetinguose Juocevičių namuose studijuodami neretai viešėdavo tuo metu jau mirusių seserų Pranutės ir Elenos sūnūs, kurių teta Marytė neišleisdavo, neįdėjusi pinigų ir lašinių palties.
Išėjusi pensijon, triūsė namuose, sode ir darže, padėjo auginti sūnaus vaikus. 1983 metais palaidojo vyrą Petrą. Liko jo tapyti peizažai, puošę kambarių sienas.
1997 metais mirė ir palaidota Prienuose.
© 2011 Aleksandras Sakas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą