Ieškoti šiame dienoraštyje

2017 m. rugpjūčio 24 d., ketvirtadienis

Veronika Vaškelytė - Dabregienė


Veronika Dabregienė - mano močiutė, mamos mama.

Veronikos tėvai - Jonas Vaškelis ir Anelė Antanėlytė - tuokėsi 1883 metų sausį Vyžuonų bažnyčioje. Veronikos mamai, našlei su trimis dukromis, tai buvo antroji santuoka.

Močiutė Veronika gimė 1884 m. gegužės 21 d. Vyžuonų parapijos Vilkabrukių kaime. Su krikštynomis, gal dėl pavasario darbų, šiek tiek uždelsta - pakrikštyta po savaitės Vyžuonų bažnyčioje.

Apie 1890 metus Vaškeliai persikėlė į Šeduikius, Svėdasų parapijos kaimą, kur buvo prabėgusi Veronikos mamos jaunystė ir kur laukė viena likusi Veronikos močiutė Elžbieta Antanėlienė.

1900 metų vasarį Veroniką, nė šešiolikos neturėjusią, išleido už gerokai vyresnio vyro. Į Vaškelių namus užkuriu atėjo kaimynas Juozapas Dabrega (mano senelis).

Onutė Vitonienė po daugelio metų sakė Juozapą atėjus "ant tos pačios Dabregų žemės", kitaip tariant, su savo žeme. Buvo jos nemažai - virš 20 ha.

Ištekėjusi labai jauna, Veronika gimdė vaikus vieną po kito bemaž kasmet, išskyrus tą tarpą, kai vyras Juozapas 1904 metais buvo paimtas caro kariuomenėn japonų mušti (kautynėse sudalyvauti jam neteko - kol nuvežė prie Ramiojo vandenyno, karas baigėsi). Veronika gimdė 11 kartų, pagimdė 13 vaikų (dukart dvynukus), kurių išgyveno aštuoni (Emilija, Jonas, Uršulė, Jurgis, Ona, Pranutė, Elena, Marytė).

Labiau nei visi karai Veroniką ir kitus šeduikiečius palietė prieš pat pirmąjį pasaulinį karą, 1913 metais, kaimą sudeginęs žaibo sukeltas gaisras. Ši nelaimė paskatino Šeduikių ūkininkus greičiau skirstytis į vienkiemius - "trobos vis reikės statyt, ar sodžiuj, ar vienkiemyj" ("Lietuvos žinios", 1913 m. rugpjūčio 1 d.).

Veronika Vaškelytė - Dabregienė Šeduikiuose prie savo namų.

Naujoje didelėje sodyboje Dabregos gyveno iki gyvenimo pabaigos. Duonos ir darbo netrūko, kaip ir graudžių išsiskyrimo ašarų...Vieną po kitos tekino dukras, Emiliją - į gretimus Tadauskus, Uršulę toliau, Dusetų pusėn - į Davainius. Jurgiui išpirko šipkortę į Argentiną, ir 1930 metais jis visam laikui atsisveikino su gimtine ir mylimais tėveliais, broliu ir seserimis. Elena jau nuo 1929 metų į namus begrįždavo atostogoms iš mokslų.

 Po Juozapo Dabregos mirties (1936 metais) Šeduikius paliko už vyrų išleistos dukros Pranutė, Onutė. Ūkį perėmė sūnus Jonas, iš Juodonių atitekėjo marti Onutė, ir dar dukra Marytė nebuvo išskridusi iš namų. Galėjo pasidžiaugti anūkais, atlankančiais močiutę iš Tadauskų ar Davainių, ir čia pat bėginėjančia Jono Elyte...

Veronika Dabregienė mirė 1940 metais, nesulaukusi nė šešiasdešimties. Palaidota prie vyro Duokiškio kapinėse, gražioje vietoje tarp Uosinto ir Bedugnio ežerų.

Juozapo ir Veronikos Dabregų kapas Duokiškyje. 2012 metų nuotrauka.

© 2013 - 2019 Aleksandras Sakas 

Priedas - metrikų duomenys:  

1884 m. gegužės 28 d. Vyžuonų bažnyčioje vikaro kun. M. Švėgždos pakrikštytas kūdikis vardu Veronika, valst. Jono ir Anelės iš Antanavičių Vaškelių duktė, gimusi šių metų gegužės 21 Vyžuonų valsčiaus Vilkabrukių kaime. Krikštatėviais buvo valst. Alfonsas Vaškelis su mergina Ona Putrimaite. (Vyžuonų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knygos įrašo Nr, 58 kopija, gauta iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2019.03.12) 

1900 m. vasario 20 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Vincentas Velžys, triskart paskelbęs vasario mėnesio 6, 13 ir 20 dienomis, sutuokė Alotų valsčiaus valstietį Juozapą Dobregą, 29 metų viengungį, su Alotų valsčiaus valstiete Veronika Vaškelyte, 17 metų mergina, abu iš Svėdasų parapijos Šeduikių kaimo, valstiečių teisėtų sutuoktinių Aleksandro ir Rozalijos, gimusios Repšyte, Dobregų sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Jono ir Anelės, gimusios Antanėlyte, Vaškelių dukterimi, dalyvaujant liudininkams Petrui Pernavui, Antanui Pajėdai ir kitiems. (epaveldas.lt, Svėdasų RKB 1898-1920 m. santuokos metrikų knyga, 39 v.)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą