1933 metų “Gamtos draugo” ekskursija

Kas tas “Gamtos draugas” ir jo vardu vadintos ekskursijos? Apie organizatorius ir dalyvius, tikslus ir sąlygas, kuriomis tos išvykos buvo ruošiamos, yra išsamiai parašęs filosofas Juozas Girnius (1915-1994) kultūros žurnale “Aidai”:

Ypatingai reikšmingos buvo metinės “Gamtos draugo” savaitės ekskursijos nuo Kauno Nemunu per Kuršių marias iki Klaipėdos ir Palangos.

“Gamtos draugo” vardu šios ekskursijos buvo pavadintos pagal prof. Pr. Dovydaičio leidžiamo gamtos mokslų žurnalo “Kosmos” (1920 - 40) populiarų priedą, kuris drauge buvo ir “Ateities” priedas. Pats prof. Pr. Dovydaitis sumanė šias ekskursijas, rūpinosi jų finansavimu ir joms vadovavo kaip “gidas”: kreipė ekskursantų dėmesį į praplaukiamas vietoves ir pasakojo jų istoriją. O kadangi žemyn nuo Kauno yra daug istorinių vietovių Nemuno krantuose, tai buvo keliaujama ne tik į Baltijos pajūrį, bet ir per Lietuvos istorinę praeitį. Šiuo atžvilgiu “Gamtos draugo” ekskursijos buvo tarsi tautinio auklėjimosi kursai.

Svarbiausia, šiose ekskursijose buvo lyg bent savaitei išsiveržiama iš pogrindžio - viešai susitelkiama draugėn iš visos Lietuvos. Buvo susipažįstama ir susidraugaujama - gyvai pasijuntama tos pačios idėjos siejama šeima. Kuopų oficialieji atstovai nepastebimai susirinkdavo ir metinei konferencijai. Dažnai dalyvaudavo sąjungos dvasios vadas kun. K. Žitkus. Uolesni kapelionai irgi lydėdavo savo globojamą jaunimą. 1934 vasarą su ekskursija keliavo ir vysk. M. Reinys. Kaip svečiai kasmet vykdavo ir keliolika studentų - moksleiviai su jais susipažindavo dar prieš atvykimą studijoms. Dalyvių - daugiau kaip per pusantro šimto.

Pirmoji “Gamtos draugo” ekskursija įvyko 1932 vasarą (baigėsi trims mėnesiams kalėjimo nubausto prof. Pr. Dovydaičio areštavimu Klaipėdoje). Kadangi buvo veikiama pogrindyje, tai nė “Ateityje” nebuvo žinių iš to meto ateitininkų moksleivių veiklos. Mažai buvo užsimenama ir “Gamtos draugo” ekskursija. Turime tik J. Senausko gana išsamų 1933 vasarą vykusios ekskursijos aprašą (pasirašytą “J. Snks”) antrašte “Gaila, kad ten nebuvote. Vaizdai iš “Gamtos draugo” ekskursijos” (Ateitis, 1933, Nr. 9-10, p. 393-405).

Paieškojus radosi ir daugiau 1933 metų ekskursijos aprašymų ("Ryte", "Naujojoje vaidilutėje"), tačiau šis tekstas remiasi būtent Juozo Girniaus nurodytais Jono Senausko įspūdžiais. Tekstą iliustruoja fotografijos, kurių daugumos autorius - moksleivis ateitininkas Leonas Dainys. Beveik visas šias nuotraukas išsaugojo ir joms remarkas užrašė mano tėvas Aleksandras Sakas, šios ekskursijos dalyvis.

Taigi, 1933 metų liepos 4 rytą iš Kauno prieplaukos garlaiviu “Kęstutis” daugiau kaip 170 moksleivių ateitininkų iš visos Lietuvos, vadovaujami prof. Prano Dovydaičio, lydimi kunigo ir poeto Kazimiero Žitkaus bei kelių kitų vyresniųjų, išplaukė Nemuno upe žemyn.

1933 m. liepos 4 d., Zapyškis. Užrašas apačioje: Zapyšky prie Vytauto statytos bažnyč. Pirmoje eilėje pažymėti: 1 - kun. Kazimieras Žitkus, 2 - žurnalistas Pranas Rinkevičius, 3 - Aleksandras Sakas, 4 - Leonas Dainys (kaip prisimena Leono Dainio duktė Regina, fotografas, naudodamasis “autoknipsu”, spėdavo atbėgti ir prisijungti prie fotografuojamųjų), 5 - prof. Pranas Dovydaitis. Tolėliau kairėje: 6 - Jonas Mockūnas, 7 - Ričardas Nakas, 8 - Pasvalio klebonas kun. Kazimieras Kriščiūnas.

Štai kaip šį ekskursijos momentą aprašė Jonas Senauskas (1911-1983), tuometis Lietuvos moksleivių ateitininkų sąjungos vadovas:

- Zapyškis. Čia išlipsime, - pasigirdo komanda.

Tuojau lėkštame krante išsipylė visa mūsų kuopa ir ilga vora nusitęsė krantu. Visi skubame prie prasto, apgriuvusio iš viršaus ir viduje, lentomis užkalinėtais langais pastato. 

Profesorius Dovydaitis praneša, kad tai sena Vytauto laikų bažnyčia, o mums atrodo ji panaši tik į paprastą mūsų bažnytkaimių mūrinį namą. Įeiname į vidų. Čia atsiduoda puvėsiais, dulkėmis. Buvę altoriai suaižėję ir vos vos besilaiko. Sienų paveikslai nublukę. Mums rodo vietą, kur žymu aukuro pėdsakų. Matytis dūmų ruožai. Pasakoja, kad garsiojo prancūzmečio laiku šioje bažnyčioje buvusios arklidės. Tada ji daugiausia nukentėjus. Šiaip jau nieko įdomaus tylinčioje mūsų žilos senovės liudininkėj; jei ekskursijos vadas būtų nieko nepasakojęs, būtum tik nuobodžiavę besidairydami. Prie bažnyčios nusifotografuojam ir vykstam toliau.

1933 m. liepos 4 d., Veliuona. Užrašas apačioje: Veliuonoj, Gedimino kalne. (Šios nuotraukos kitoje pusėje nėra L. Dainio spaudo, tačiau iliustracijos “Ateityje” rodo, kad tai - to paties fotografo darbas).

Jonas Senauskas rašė:

Bet štai du kalnai. Dideli, aukšti, gražūs žiūri į mus. Kas čia?

Ekskursijos vadas pastebi: “Veliuona. Čia išlipsime”. 

Einame apatine Veliuonos gatve, paskui sukame siauru keliu į pušyną ir kopiame į Gedimino kalną. Kalnas be galo status, lipti sunku. Kas greičiau? Prasideda lenktynės, ir tuojau senojo kalno viršuje dairomės į anapus Nemuną, į po mūsų kojomis dunksantį garlaivį, į vakarus, tą šalį, kur keliaujam. Profesorius nutraukia mūsų žvalgybą, ir mes klausomės istorijos pamokos. Nuo aukšto kalno nusikeliame į žilą praeitį, į didžiojo Gedimino laikus. (…) būtume ilgai pasilikę šioje vietoje, bet dangus prapliumpa riešuto didumo lašais.

Nakvynę keliautojai rado netoli Jurbarko, Rotuliuose, dr. Kazimiero Ambrozaičio (1892-1957) ūkyje. Buvo pamaitinti prie ilgų stalų sode po obelimis. Kitą rytą Rotulių šeimininkas prisijungė prie ekskursijos, ir visi plaukė toliau. Nuo Smalininkų Nemuno kairiajame krante - Vokietija, kurioje tuomet vos prieš keletą mėnesių į valdžią buvo atėjęs Hitleris:

Nemune maudosi ragainiečiai. Vieni mus sveikina, kiti grūmoja. Nardo laiveliai, pasipuošę svastikos ženklu.

“Kęstutis” prisišvartavo Bitėnuose, kur ekskursantus maloniai ir su vaišėmis sutiko Mažosios Lietuvos patriarchas Martynas Jankus (1858-1946) bei jo dukra Elzė.

1933 m. liepos 5 d., Rambynas. Užrašas apačioje: “Gamtos draugo” eksk. 1933 m. Rambyne. Viršuje aukuras, prie kurio - padidinus nuotrauką - matyti prisėdę M. Jankus ir prof. Dovydaitis bei dešinėje stovintis kalbėtojas - dr. Ambrozaitis, prie ekskursijos prisijungęs Rotuliuose.

Jonas Senauskas:

Atvykę į Rambyną, sustojame ties ugniakuru ir klausomės dr. Ambrozaičio kalbos. Klausėsi jos ir senukas Jankus. Paskui sukėlėme garbingam aušrininkui, Klaipėdos vaduotojui, dideles ovacijas. Mes buvome laimingi, kad gavome jį, 75 metų sukaktuvininką, panešioti ant rankų tame kalne, prie kurio jis veik visą savo gyvenimą praleido, iš kurio savo darbui stiprybę sėmė.

Po to “Kęstutis” visus nuplukdė iki Rusnės ir į Nidą, kur ekskursantai nakvojo “Kuršių elnio” viešbutyje ir praleido kitą pusdienį.

Žemiau įterptos dvi nuotraukas, kurių autorius nežinomas, kaip ir tikslesnė veiksmo vieta bei laikas. Tačiau jose užfiksuotos Kauno ateitininkų poilsio pajūryje akimirkos turėtų tikti ir 1933 metų ekskursijai iliustruoti.

Užrašas apačioje: Prof. Dovydaitis jūroje 1932 m. “Gamtos Drg.” ekskursija.

Jei mano tėvas nesuklydo, metus užrašydamas, čia scena iš pirmosios 1932 metų ekskursijos. Tokiu atveju, bus fotografuota Nidoje, nes pirmosios kelionės metu, vos atvykus į Klaipėdą, prof. Dovydaitis buvo areštuotas ir ten pasimaudyti jūroje vargu ar spėjo.

Užrašas apačioje: S. Balčiūnas vaidina velnio rolę (Silvestras Balčiūnas). Į kairę nuo centro - žmogus vėjo pašiauštais tamsiais plaukais yra labai panašus į kun. Kazimierą Rankelę, tačiau pasaulietinė apranga ir jam ant peties familiariai padėta ranka kelia abejonių. Aleksandras Sakas - dešinėje pusėje besišukuojantis.

Iš Nidos plaukdami ekskursantai lankėsi Preiloje briedžių pamatyti. Užsuko ir į Juodkrantę. Pasiekę Klaipėdą, joje užtruko trejetą dienų. Buvo išplaukę į jūrą, tačiau ne “Kęstučiu”, tam netinkančiu, bet laivu “Šlikman”. Po to jau sausumos keliu vyko į Palangą.

Būrelis kauniečių Palangoje vieną iš 1933 m. liepos 8 - 11 dienų. Ant žolės susėdusiųjų viduryje - kun. Kazimieras Žitkus, priekyje dešiniau - Aleksandras Sakas. Stovintieji iš dešinės: trečias - Ričardas Nakas, ketvirtas - Pranas Rinkevičius, penktas - Jonas Mockūnas, o kairiajame krašte - Jonas Bastakys. Leono Dainio nuotrauka.

Jonas Senauskas:

Vyriškoji ekskursijos dalis įsigyveno svetingo klebono kluone, arba viloje “Špilkuotas Menturys”, moteriškoji - parapijos salėj.

Iš kur  “Špilkuotas Menturys”? Taip kluoną praminė patys keliauninkai, ekskursijos metu leidę tokio pavadinimo humoristinį laikraštuką (redaktoriumi buvo Stasys, turbūt - Stasys Šinkūnas).

Priešpaskutinę kelionės dieną dalis ekskursantų pėsčiomis nuėjo iki Šventosios.

1933 m. liepos 9 d. Su prof. Pranu Dovydaičiu Šventosios uoste ant pietinio molo galo. Trečias iš kairės profesoriaus eilėje - Jonas Mockūnas. Nuotraukos dešinėje pusėje žemėliau ant akmenų - Ričardas Nakas, stovi Pranas Rinkevičius (su akiniais). Leono Dainio nuotrauka, išsaugota Jono Mockūno.

Po Palangos dalis ateitininkų ekskursiją baigė Kretingoje, išvykdami namo traukiniu, kiti pasuko “pas brolius žemaičius”. Cituotieji kelionės įspūdžiai baigėsi Kretingos miestu, tačiau šeimos archyve liko dar pora L. Dainio nuotraukų iš kelionės tęsinio.

1933 m. liepos 12 d., Plungė, prie Oginskių rūmų. Priekyje - ekskursijos vadovai - kun. K. Žitkus (trečias iš kairės) ir prof. Dovydaitis (centre).

1933 m. liepos 12 d., Plateliai. Ežero saloje prie ąžuolo ir ant jo šakų.

Iš Plungės ar Platelių tą pačią liepos 12 dieną Aleksandras Sakas išvyko pas tėvus į Papilę, o trys ekskursantai, kaip rašė savo Tėvelio pasakojimus prisimenanti Regina Dainytė, dar negreitai pasiekė namus, nes kelionę tęsė - pėsčiomis! Po kelių dienų dienų jie (Leonas Dainys, Jonas Mockūnas, Ričardas Nakas) atžygiavo į Luokę. Buvo 1933 metų liepos 17 diena. Vietos klebonas pranešė liūdną žinią, sukrėtusią visą Lietuvą…

© 2012 - 2017 Aleksandras Sakas jun.

Šaltiniai:

1.  Juozas Girnius, Atsisveikinant su visuomenininku Jonu Senausku, “Aidai”, 1984 m. Nr.4, p. 228-237.
2. J. Snks (Jonas Senauskas), Gaila, kad ten nebuvote, “Ateitis”, 1933, Nr. 9-10, p. 393-405.
3. Pr. R. (Pranas Rinkevičius), “Gamtos draugo” ekskursija į Pajūrį, “Rytas”, 1933, liepos 14 d., p. 4.
4. J. D. Nemunu į pajūrį, “Naujoji vaidilutė”, 1933, Nr. 8-9, p. 407-409 ir Nr. 10, p. 445-449.