1939 metais Lietuvai praradus Klaipėdą, vyriausybė nedelsdama ėmėsi
realizuoti Šventosios uosto atstatymo planus. Valdžia tikėjosi
visuomenės palaikymo ir pagalbos. Vidaus reikalų ministerijos
savivaldybių departamentas Lietuvos spaudoje paskelbė kvietimą į talką.
Štai “Darbininko” 1939 m. birželio 8 d. numeryje buvo įdėtas toks pranešimas:
Kiek vėliau patikslinta, kad ankstesniame pranešime minėta talka prie
Palangos – Šventosios kelio statybos kečiama į darbą tiesiant
Šventosios – Darbėnų geležinkelį. Buvo numatytos dviejų savaičių trukmės
trys darbo pamainos po 150 žmonių. Rašoma, kad talkininkai apsigyvens
palapinėse netoli jūros. Maitins iš kariškos virtuvės. Dalyviai bus
aprūpinti estetiškais darbo kostiumais, taip pat darbo ir sporto
įrankais. Kelionė į stovyklą ir atgal bus apmokėta. Priimamas
inteligentinis jaunimas nuo 18 iki 30 metų amžiaus.
Talka pradėta 1939 m. liepos 10 d iškilmėmis, kuriose dalyvavo
vidaus reikalų ministras K. Skučas ir teisingumo ministras A.
Tamošaitis.
Mano tėvas Aleksandras Sakas buvo šios talkos dalyvis. Šeimos archyve liko kelios tų dienų nuotraukos.
Talkininkų kolona žygiuoja į darbo vietą. Apačioje - Aleksandro Sako ranka užrašyta: Darbo Talka Šventojoje 1939 mt. Kai šią nuotrauką įdėjau į Wikipedijos straipsnelį “Šventoji”, ji tapo gana populiari – kaskart internete randu naujų jos kopijų.
Kastuvais buvo nukasamos aukštumos ir karučiais ar vagonėliais žemės
nugabenamos į žemumas. O vėjo malūnas tolumoje – ar ne tas pats iki šiol
išlikęs Lazdininkų malūnas? Jei taip, tai darbai vyksta pačioje trasos
pradžioje, prie Darbėnų. Aleksandras Sakas – dešinėje, iškėlęs pilną
kastuvą smėlio.
Matomi bėgiai gali būti skirti vagonėliams stumdyti arba tai - senasis
siaurukas, kuris nuo Darbėnų ėjo link latvių sienos pro Būtingę į
Šventąją (ilgis – 19 km). Naujas platusis geležinkelis trasos pradžioje
nuo Darbėnų suko į vakarus tiesiai link Šventosios (ilgis – 12 km).
Kavos pertraukėlė? Aleksandras Sakas – centre su samčiu rankoje.
Palapinė – keturiems talkininkams.
Talkos draugai. Aleksandras Sakas – pirmasis iš dešinės.
Ir dokumentas, kurio originalo šeimos archyve nėra, - iš Aleksandro
Sako kaltinamosios bylos Nr. P-11800-LI, saugomos Lietuvos ypatingajame
(KGB) archyve:
Vidaus reikalų ministro Kazio Skučo
pasirašytas liudijimas: “Šiuo liudijama, kad Sakas Aleksandras, s.
Domininko dalyvavo savanoriu 1-oje Darbo Talkoje nuo 1939 metų rugpjūčio
mėn. 6 d. iki rugpjūčio mėn. 19 d. ir savo rankų darbu, be jokio už tai
atlyginimo, kartu su kitais Talkos vyrais statė geležinkelį Šventosios
Uostas – Darbėnai”.
© 2012 Aleksandras Sakas jun
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
-
Mano prosenelis (senelio Juozapo Dabregos tėvas) Aleksandras Dabrega gimė 1817 metų balandį Svėdasų parapijos Šeduikių kaime . Buvo pirmagim...
-
1937 metais mano mama Elena Dobregaitė baigė gimnaziją Rokiškyje ir tais pačiais metais įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą medici...
-
Išliko keliolika mano tėvo Aleksandro Sako (1908-1998) kadaise gautų arba pirktų atvirukų, taip pat nuotraukų su Lietuvos vietovių vaizdais...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą