Šią atvirutę Venezia. Canal Grande mano mamai dovanojo - naujųjų 1937-ųjų metų proga - klasės draugė žydaitė Rachelė. Ji užrašė:
Mano svajonė – susitikti su tavim, mylima Elyte, čia 1945 metais. Nuo tavo Rachelės Mejerovičiūtės. Rokiškis. 1937.I.1. Būtinai atvažiuok!
Romantiškas Venecijos vaizdas žadino abiturientėms gražios ateities viltis. Po aštuonerių metų – rodės, tiek laiko užteks studijoms baigti ir po to užsidirbti kelionei – buvo realu svajoti apie susitikimą šitoje nuostabioje pasaulio vietoje.
Šioje nuotraukoje – Rokiškio Tumo – Vaižganto gimnazijos 1937 metų laidos abiturientai su savo mokytojais. Mama - viršuje tarp dviejų klasės draugių. Rachelė Mejerovičiūtė - priekyje dešinėje.
Žinome, kaip klostėsi įvykiai. Jei gyvenimas Lietuvoje būtų ėjęs ta pačia vaga, kaip 1937-aisiais, tai mama, po aštuonerių metų - jau Anykščių gydytoja, būtų galėjusi sau leisti smagią išvyką Italijon. O Rachelė? Mama nežinojo jos likimo. Gal karo pradžioje Rachelės nebuvo Lietuvoje? Tačiau mama nuogąstavo, kad jos draugės lemtis buvo tokia pat kaip ir daugumos Lietuvos žydų.
Rokiškio žydai sušaudyti 1941 metų rugpjūčio 15 ir 16 dienomis Bajorų ir Antanašės kaimų pamiškėse.
© 2011 Aleksandras Sakas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą