Res familiaris: Užpalių progimnazijoje 1929

Netikiškių pradžios mokyklą baigusią Eleną Dobregaitę jos tėvai ryžosi toliau leisti į mokslus. Vienintelę iš visų dukrų, nors ir kitos būtų norėjusios mokytis. Sūnums tuo metu jau buvo parinkti gyvenimo keliai - Jonas, ūkio paveldėtojas, liko tėvų žemės dirbti, o Jurgiui teko emigruoti į Argentiną.

1929 metais Elena pradėjo mokytis keturklasėje Užpalių progimnazijoje. Iki gimtojo Šeduikių kaimo buvo tolokai, tad gyventi ji turėjo, be abejo, pačiame miestelyje. Pas ką ir kaip, nežinau. Elenos Dobregaitės mokslus ir gyvenimą Užpaliuose liudija tiktai viena kita išlikusi tų laikų nuotrauka.

Užpalių progimnazijos mokytojai ir moksleiviai 1932 ar 1933 metais šalia Užpalių cerkvės, kur patogiau didesniam būriui nusifotografuoti. Elena Dobregaitė - ketvirtoje eilėje už pirmojo iš kairės mokytojo, dešiniau jo.

Mokytojų eilės dešiniajame krašte - progimnazijos muzikos mokytojas ir Užpalių bažnyčios vargonininkas Feliksas Balčiūnas (1878-1946).

Mokytojų eilės centre - mokyklos direktorius Petras Micevičius (1893-1943), vėliau pakeitęs pavardę ir tapęs Petru Misiūnu. Patyręs pedagogas, iki Užpalių direktoriavęs Raguvoje, Sedoje. 1934 metais, Elenai jau baigus progimnaziją, spauda iš Užpalių pranešė, kad “prieš Velykas 8 metus direktoriavęs P. Micevičius iškeltas direktoriumi į Anykščių vidurinę mokyklą” (”Ateities spinduliai”, 1934, Nr. 4).

Šis Petro Micevičiaus portretas - ačiū jį atsiuntusiai Reginai Dainytei - iš Gintaro Ražansko knygos „Anykščių Jono Biliūno gimnazija“ (”Vaga”, 1998, 31 pusl.).

Petro Micevičiaus - Misiūno likimas buvo toks: per 1941 m. birželio 14 d. trėmimus su žmona ir sūnumi išvežtas iš Ramygalos, kur dirbo vidurinės mokyklos direktoriumi; Naujosios Vilnios geležinkelio stotyje atskirtas nuo šeimos ir išgabentas į Rešiotų (Krasnojarsko kr.) koncentracijos stovyklą; ten po poros metų žuvo. Jo šeima pirmąją bado ir šalčio žiemą praleido Altajaus krašte, o 1942 metais buvo išvežti prie Arkties vandenyno, į Trofimovską, žinomą iš Dalios Grinkevičiūtės atsiminimų. Aštuoniolikmetis sūnus Rimvydas ten netrukus mirė, žmona Teofilė Misiūnienė 1947 metais iš tremties pabėgo ir nesusekta po kelių metų mirė Lietuvoje (Lietuvos gyventojų genocidas, I tomas (1939 - 1941), antrasis pataisytas ir papildytas leidimas, Vilnius, 1999).

Dvi mažo formato nuotraukos su užrašais kitoje pusėje: “Atminčiai Kęstučio mirties sukaktuvių paminėjimo. Ušpaliai 1932 m. E. Dabregaitės”.

Užpalėnai ekskursijoje, tačiau kur?

1933 metų nuotrauka iš šeimos albumo su fotografo spaudu kitoje pusėje: “Ch. Kuras. Užpaliai”. Užpalių progimnazijos moksleiviai ypatinga proga - daugelis mokinių laiko rankose kažkokius lakštus. Elena Dobregaitė - trečioje eilėje ketvirta iš kairės.

Tokia pat nuotrauka, nenurodant jos autoriaus, buvo įdėta mėnesiniame moksleivių žurnale “Šviesos keliai” (1934 m. vasario mėn. Nr. 2 (40), 124 pusl.) su užrašu “Ušpalių sporūtininkai”. “Sporūta” - to meto valstybinis kūno kultūros sąjūdis.

Užpalių moksleivės prie Šventosios. Elena - draugių ratelio viduryje.

Baigdamos progimnaziją, 1933 metų gegužės 30 d. mergaitės dovanojo viena kitai mažytes gražias nuotraukas. Fotografo Užpaliuose tuomet būta puikaus, deja, nuotraukėlėse jo pavardės nėra.