Kareniotų Sakai

Sakai Lietuvos istorijoje žinomi nuo 1413 metų. Vienas iš Horodlės uniją pasirašiusių Vytauto bajorų, priėmusių unijos proga lenkišką Pomiano herbą, buvo Stanislovas Sakas, Dubingių seniūnas, miręs maždaug 1434 metais. Turėjo septynetą sūnų ir tėvonines (paveldimas) valdas Nemenčinėje, Ašmenos pavieto Hruzdove ir Medile. Paveldimų valdų turėjimas Vytauto laikais rodytų jei ne priklausymą Gediminaičių giminei, tai ypatingus nuopelnus (pasak Mykolo Lietuvio, 1550 metais parašiusio traktatą “Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius”, Sakai į didikus iškilo iš arklininkų, pasižymėję karo žygiuose). Pavardė Sakas galėjo būti pravardinės kilmės - taip senovėje kaimuose vadindavo nusikaltimų tyrėjus (nuo žodžio sekti).

Apie 150 metų Stanislovo Sako palikuonys priklausė Lietuvos diduomenei, garsėjo plačiomis valdomis ir aukštomis pareigomis, tačiau vartojo ne Sako, bet Sakavičiaus (Sakowicz) pavardę. Be to, XVI amžiuje dvi Sakų giminės šakos ėmė vadintis pagal savo valdas – Nosilovskiais ir Steckovičiais. Ilgainiui giminė prarado įtaką ir dalį turtų, o XIX amžiuje per rusų valdžios perodiškai vykdytas patikras tie, kas neturėjo bajorystę įrodančių dokumentų, galėjo būti priskirti valstiečių luomui.

Ar kokia nors giminystė sieja senuosius Sakaičius (Sakavičius) ir mano protėvius? Galbūt, tačiau jokių tokios giminystės įrodymų neturime.

Mano senelis Domininkas Sakas savo vaikams buvo pasakojęs, kad esame kilę iš prancūzmečiu (1812 metai) Lietuvoje pasilikusio Napoleono armijos kareivio, prancūzo, pavarde Le Sak.

Šią legendą bandžiau tikrinti DNR testu etninėms šaknims atskleisti. Nors mūsų giminėje pasitaiko vyrų tamsesnės odos ir plaukų, nei įprasta Lietuvoje, tačiau tyrimas jokių prancūziškų genų nerado - esu šimtaprocentinis rytų europietis.

Prancūziškai kilmės versijai prieštarauja ir metrikų knygose rasti duomenys - Sakai (ir Sakavičiai) dar iki prancūzmečio gyveno senelio gimtinėje ir jos apylinkėse.

Mano senelio gimtinė  – dabartinės Baltarusijos Astravo rajone esantis Kareniotų (Koreniaty) kaimas, caro laikais priklausęs Vilniaus gubernijos Švenčionių apskrities Kiemeliškių valsčiui ir Svyronių (Sviranki) parapijai.

Rodyklėmis pažymėtos su šeimos istorija susijusios vietovės: Kiemeliškės, Kareniotai, Svyronys, Kliuščionys, Karklinė (panaudotas Jana Seta Map Publishers Ltd, 2006, Aukštaitijos žemėlapio fragmentas).

Svyronių parapijoje ir aplinkui XVIII ir XIX amžių sandūroje gimė, tuokėsi ar mirė ne vienas Sakas (Sakavičius). Paminėsiu tiktai poras, tuo metu gyvenusias Kareniotų kaime: Bartolomiejus Sakas ir Kristina Vaicekavičiūtė, Kazimieras Sakavičius ir Marijona Šamšuraitė, Fabijonas Sakas ir Monika Bakielaitė, Motiejus ir Marijona Sakai…

Be Kazimiero Sakavičiaus metrikų knygose figūruoja ir Kazimieras Sakas, taip pat iš Kareniotų kaimo. Jį išskirčiau iš kitų Kareniotų Sakų ir Sakavičių.

Mat, Kazimieras Sakas, mirdamas 1846 metais Kareniotų kaime, paliko žmoną Rozaliją ir sūnų Jokimą, o mano proprosenelio vardas buvo kaip tik Jokimas. Iš kitos pusės, proprosenelio Jokimo dviejų santuokų metrikuose abu kartus jo tėvu buvo įvardintas Kazimieras Sakas, tačiau motina - ne Rozalija, bet pirmąjį kartą (1837 m.) - Antanina Buikaitė, o antrąjį (1861 m.) - Ona Nevedomskaitė.

Kas buvo Jokimo motina, geriausiai išaiškintų jo gimimo metrikai. To ir tikėjausi, atsiradus galimybei patikrinti Svyronių parapijos, kurioje iki mirties gyveno Jokimas Sakas, knygas. Tačiau naujos žinios viską dar labiau sujaukė. Apie tai smulkiau - Jokimui skirtame straipsnelyje.

*

Pasak Zuzanos Knašienės, Kareniotų kaime iš mūsų giminės gyventi likęs tik Domininko Sako netikras brolis Pranciškus. Galbūt, bet 1909 metais jo ten jau nebuvo. Tų metų Svyronių parapijiečių sąraše (už jį esu dėkingas p. Petrui Kibickiui) tėra vienas vienintelis Sakas iš Kareniotų - 38 metų vyras, nevedęs, vardu Vincentas.

Šio Vincento tėvai - Petras Sakas ir Marcijona Šamšuraitė. Petro tėvai - Mykolas Sakas ir Marijona Vieskaitė. Mykolo tėvai - Kazimieras Sakas arba Sakavičius ir Marijona Šamšuraitė (taip, vėl Šamšuraitė!). Visi jie - Kareniotų gyventojai.

Jei pastarasis Kazimieras Sakas buvo tas pats aukščiau minimas mano proprosenelio Jokimo Sako tėvas, tai 1909 metų Vincentas galėjo būti mūsų giminaitis.

Kareniotų Sakų istorija teberašoma.

© 2011, 2018, 2023 Aleksandras Sakas