Protėvių paieškos: Merkiai iš Netikiškių

Mano proprosenelis Juozapas Dabrega gimė Svėdasų parapijos Šeduikių kaime 1796 metais. Vos devyniolikos sulaukęs, jis vedė Domicelę Merkytę (Mierkytę).

Juozapo Dabregos iš Šeduikių ir Domicelės Merkytės 1815 metų santuokos įrašas (Svėdasų RKB 1802 -1818 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 314 vaizdo fragmentas, epaveldas.lt)

Merkių, kaip ir Dabregų, pavardės rašyba šaltiniuose įvairuoja - Merkis, Mierkis, Mirkis, o viena giminės šaka iš Jurkiškio palivarko rašėsi Mirskiais.

Kur iki tol gyveno Domicelė, santuokos įraše nepasakyta. Kadangi tuoktasi Svėdasuose, tai jaunoji turėjo būti iš Svėdasų parapijos.

XIX amžiaus pradžioje tame krašte Merkių netrūko. Gyveno jie tiek Svėdasų miestelyje, tiek parapijos kaimuose (ir Šeduikiuose taip pat), tačiau Juozapo Dabregos žmonai Domicelei artimiausi buvo Merkiai iš gretimo Šeduikiams Netikiškių kaimo.

Štai, kas buvo Dabregų vaikų krikštatėviai: Aleksandro - Justinas Merkys, Antano - Juozapas Merkys, Veronikos - Veronika Merkienė, Julijonos - vėl Juozapas Merkys, Rapolo - Agota Merkienė. Nors krikštatėvių gyvenamoji vieta metrikuose nenurodyta, tačiau toks vardų derinys (Justinas ir Veronika Merkiai, Juozapas ir Agota Merkiai) buvo būtent Netikiškių kaime.

Netikiškių kaimo lokacija (maps.lt žemėlapio fragmentas)

Ir dar. Dabregų santuokos vienas liudininkas buvo Motiejus Tumas, o jo žmonos Kotrynos mergautinė pavardė - Merkytė.

Justino, Kotrynos ir Juozapo Merkių krikšto įrašai parodė, kad visi trys buvo iš vienos šeimos. Jų tėvai - Motiejus ir Ona Starkutė Merkiai, Netikiškiuose apsigyvenę apie 1788 metus.

Deja, Domicelės krikšto įrašo Svėdasų bažnyčios gimimo metrikų knygose rasti nepavyko. Jo nėra ir kitos artimiausios - Kamajų - bažnyčios knygose.

Tačiau beveik neabejoju, kad ir mano proprosenelė Domicelė Dabregienė buvo Netikiškių Motiejaus ir Onos Merkių dukra. Jei taip, tai Domicelė galėjo būti gimusi 1799 metais (ankstesni metai “užimti” kitų Merkiukų). Išeitų, kad mano proprosenelė ištekėjo labai jauna, šešiolikinė.

© 2014-2020 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys

1782 m. kovo 16 d. pakrikštytas vaikas vardu Justinas teisėtų sutuoktinių Motiejaus Merkio ir Onos iš Merkių [kaimo]. Krikštatėviai Jokūbas Urbanavičius iš Mieleikių ir Elžbieta Neniškienė iš Markūniškių. (Vikiteka, Kamajų RKB atitinkamų metų metrikų knyga, 116.jpg)

1787 m. rugpjūčio 15 d. pakrikštyta Kotryna [duktė] teisėtų sutuoktinių Motiejaus Merkio iš Mierkiškių ir Onos Starkučios. Krikštatėviai Jurgis Starkus iš Markūniškių ir Agota Merkyčia iš tos pačios vietovės. (Vikiteka, Kamajų RKB, 196.jpg)

1793 m. vasario 26 d. pakrikštytas Juozapas [sūnus] teisėtų sutuoktinių Motiejaus Merkio ir Onos iš Netikiškių. (epaveldas.lt, Svėdasų RKB 1702 -1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 134 v.)

1809 m. sausio 24 d. [sutuokti] iš Juodonių Motiejus Tumas ir Kotryna Merkytė, [liudininkai] Simonas Stanys ir Urbonas Starkus. (epaveldas.lt, Svėdasų RKB 1802-1818 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 248 v.)

1815 m. lapkričio 21 d. [sutuokti] iš Šeduikių Juozapas Dobrega ir Domicelė Merkytė, [liudininkai] Justinas Žemaitis ir Motiejus Tumas. (epaveldas.lt, Svėdasų RKB 1802 -1818 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 314 v.)

Urbanavičiai iš Martinčiūnų

Mano močiutės Veronikos sesuo Ona Vaškelytė gimė 1892 metais Svėdasų parapijos Šeduikių kaime.

Apie 1913 metus Ona ištekėjo už Antano Urbanavičiaus iš Užpalių parapijos Martinčiūnų kaimo.

Urbanavičiams Martinčiūnuose derėjo sūnūs - Ona jų pagimdė septynis, o dukrą iki jiems lemtingų 1930 metų - tik vieną.

1930 metų pavasarį Antanas ir Ona Urbanavičiai, matyt, skurdo verčiami, ryžosi emigruoti. Pasiėmę šešis mažuosius vaikus, jie išvyko į Braziliją. Vyresnieji sūnūs - Stasas ir Balys - liko Lietuvoje.

Nuotrauka iš Antano Urbanavičiaus Lietuvos respublikos užsienio paso, išduoto Kaune 1930 m. balandžio 23 d.

1930 metų gegužės 20 dieną Urbanavičiai jau buvo pasiekę San Paulą. Įsidarbino kavos plantacijose. Susilaukė dar dviejų dukrų - taigi, Brazilijoje augino aštuonis vaikus.

Ona portugalų kalbos neišmoko. Dažnai sielvartavo dėl Lietuvoje paliktų vyresniųjų vaikų, kurių nebepamatė.

Urbanavičiai mirė San Paule, Antanas - 1957 metais, Ona - 1968 metų kovą.

Vaikai

Antano ir Onos Urbanavičių vaikai - mano mamos pusbroliai ir pusseserės.

Staso (Stasio?) Urbonavičiaus gyvenimas ir likimas man nežinomas.

Kitas iš likusiųjų Lietuvoje - Boleslovas Urbanavičius, gimęs 1914 metais, gyvendamas Kamajėlių dvare, vedė Bronislavą Kvedaraitę iš tos pačios Kamajų parapijos Rudbalio kaimo. Santuokai reikėjo Panevėžio vyskupo dispenso, nes sūnus Juozas jau beldėsi į šį pasaulį. Kol gavo dispensą, Juozukas gimė, o po keturių dienų - 1937 m. birželio 23 d. - buvo sutuokti jo tėvai. Dėl šių aplinkybių jaunavedžių santykiai su giminėmis galėjo būti pašliję, ir santuoką liudijo ne artimieji, bet Kamajų bažnyčios zakristijonas Jurgis Judikevičius ir vargonininkas Adolfas Burakauskas.

Per 1942 metų gyventojų surašymą Balys su šeima - žmona Brone, sūnumi Juozu, dukra Julija ir uošve Angele Kvedariene - jau gyveno Jaurų vienkiemyje (Jonas Šedys, “Kamajų valsčiaus ūkininkų šeimos”, Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras).

Žinių apie Brazilijon išvykusius Urbanavičius radau portale geni.com (iš ten ir nuotraukos) ir susisiekęs su Antano ir Onos anūke Elena Urbanavicius Marques.

Jonas Urbanavičius (João Urbanavicius) gimė 1921 metais. Brazilijoje jis vedė Leopoldiną Ayres, gimusią 1923 metais. Juodviejų sūnus - Valdemiras. Jonas liko našliu po Leopoldinos mirties 1978 metais.

Branys Urbanavičius gimė 1922 metais. Brazilijoje jis vedė lietuvaitę Aldoną Lauciutę, gimusią 1923 metais Šiauliuose, Kazio ir Marijonos Laucių šeimoje. Branys ir Aldona Urbanavičiai susilaukė sūnaus (jo vardo nežinau) ir dukros Elenos (Elena Urbanavicius Marques).

2006 metais Branys su žmona Aldona lankėsi Lietuvoje.

Aldona Urbanavičienė mirė 2009 metais Paranos valstijos sostinėje Kuritiboje (Curitiba). Turbūt, ir Branio amžinojo poilsio vieta ten pat - jis mirė 2013 metais.

Vladas Urbanavičius gimė tais pačiais 1922 metais, kaip ir Branys (nežinau, ar jiedu dvyniai).

Leonas Urbanavičius gimė 1925 metais. Brazilijoje jis buvo vedęs, turėjo vaiką, mirė anksčiau už žmoną. Palaidotas nedideliame Botukatu (Botucatu) mieste San Paulo valstijoje. Jo nuotraukos neturiu.

Pranė Urbanavičiūtė (Prane Urbanavicius) gimė 1927 metais. Mirė 2013 metais San Žose dos Kampose (São José dos Campos), Vilniaus dydžio mieste San Paulo valstijoje.

Jurgis Urbanavičius (Jorge Urbanavicius) gimė 1929 metais. Brazilijoje jis su žmona Estefanija susilaukė sūnaus ir dukros Barbosos (gal Barboros?). Jurgis mirė apie 2011 metus.

O Felicija ir Amelija - Brazilijoje gimusios Antano ir Onos Urbanavičių dukros. Felicija (Felicia Urbanavicius) jau mirusi. Amelija (Amelia Urbanavicius) - dabar likusi vienintelė gyva iš Urbanavičių vaikų. Jai - 80 metų.

© 2017 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys (epaveldas.lt):

1892 m. kovo 3 d. Svėdasų bažnyčioje vikaro kun. Nainio pakrikštytas kūdikis Onos vardu, Alotų valsčiaus valstiečių teisėtų sutuoktinių Jono ir Anelės iš Antanėlių Vaškelių duktė, gimusi šių metų vasario 29 d. Svėdasų parapijos Šeduikių kaime. Krikštatėviai - valstiečiai Julijonas Svirka su Juozapota, Juozapo Butkevičiaus žmona. (Svėdasų RKB 1891-1897 m. gimimo metrikų knyga)

1937 m. birželio 23 d. sulig Panevėžio vyskupo dispenso N 3142 Kamajų bažnyčioje klebonas kun. J. Kriščiūnas palaimino moterystės ryšį Boleslovo Urbanavičiaus, nevedusio, žemdirbio, gyv. Kamajėlių dvare Kamajų parapijos ir valsčiaus, gim. 1914 m. vasario 16 d., ir Bronislavos Kvedaraitės, mergaitės, žemdirbės, gyv. Rudbalio kaime Kamajų parapijos ir valsčiaus, gim. 1913 m. rugsėjo 4 d. Jaunojo tėvai: Antanas Urbanavičius ir Ona Vaškelytė, jaunosios tėvai: Vladislovas Kvedaras ir Angelė Petkūnaitė. Liudytojai: Jurgis Judikevičius ir Adolfas Burakauskas. (Kamajų RKB 1930-1940 m. santuokos metrikų knyga)

Antanas Dabrega (1863-1916) ir jo vaikai

Aleksandro ir Rozalijos Dabregų sūnus Antanas, 1863 metais gimęs Svėdasų parapijos Šeduikių kaime ir ten augęs, gyveno ant valako žemės šalia Šeduikių, Pamaleišio kaime. Dalyvavo rusų ir japonų 1904-1905 metų kare. Pasakodavo apie kovas prie Port Artūro, kur rusai skaudžiai pralaimėjo.

Buvo vedęs Oną Vilutytę, turėjo sūnų Joną, dukras Eleną ir Verutę. Senatvės nesulaukė, mirė, kaip ir jo vyresnysis brolis Jonas, 1916 metais. Našlė Ona Dabregienė liko su mažais vaikais.

Tie vaikai - mano mamos pusbrolis ir pusseserės - užaugo Pamaleišyje.

Jonas Dabrega gimė 1906 metais. 1932 metais vedė Eleną Jančytę iš to paties Svėdasų valsčiaus Naujikių (Naujikų) kaimo (geni.com duomenimis, Elena buvo gimusi Rimdžių kaime). Jonas ir Elena Dabregos nugyveno netrumpą gyvenimą. Turėjo sodybą Kėpiuose netoli Užpalių, kur ir mirė - Jonas 1983 metais, būdamas 77-erių, ir jo žmona Elena 2002 metais, sulaukusi 89-erių. Palaidoti Užpalių kapinėse. Juodviejų vaikai - Juozas Dabrega iš Obelių ir dukros Albina Vilimienė ir Genė Kurmienė.

Apie Antano ir Onos Dabregų dukrą Eleną (po santuokos - Žilienę) žinių beveik neturiu, tiktai nuotraukų su ja išliko.

Užpaliuose apie 1940 metus. Penkios Aleksandro Dabregos anūkės ir draugė iš Šeduikių. Iš kairės sėdi trys Dabregaitės - Verutė Antano d., Pranutė Juozapo d., Elena Antano d., stovi Elena Baukytė ir dar dvi Dabregaitės - Kazytė Jono d. ir Elena Juozapo d.

O jauniausioji Antano ir Onos Dabregų duktė Verutė, gimusi 1915 metais, ištekėjo už Juozapo Jakubonio, pokario partizano. Verutei ir jos vyrui skirtas atskiras straipsnelis - Juozapas ir Veronika Dabregaitė Jakuboniai.

© 2014, 2017 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys

1863 m. gruodžio 7 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Gulbinavičius pakrikštijo kūdikį vardu Antanas valstiečių teisėtų sutuoktinių Aleksandro ir Rozalijos iš Repšių Dobregų sūnų, gimusį šių metų ir mėnesio 1 d. šios parapijos Šeduikių kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Rapolas Repšys ir Viktorija, Mykolo Merkio žmona. (Svėdasų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga iš Artūro Šlapelio ir Mindaugo Baltuškos rinkinių).

1932 m. gegužės 4 d. su Panevėžio Vyskupo dispensu nuo užsakų ir neatradus kliūčių, Svėdasų bažnyčioje tos bažnyčios vikaras kun. Mickevičius abiems pusėms išreiškus sutikimą palaimino moterystės ryšį Jono Dabregos jaunikaičio žemdirbio Pamaleišių sodžiaus Duokiškio parapijos Svėdasų valsčiaus 24 metų ir Elenos Jančytės žemdirbės Naujikų sodžiaus Svėdasų parapijos ir valsčiaus 19 metų. Jaunojo tėvai: Antanas Dabrega ir Ona Vilutytė. Jaunosios tėvai: Mykolas Jančys ir Ona Pajarskaitė. Liudytojai: Kazys Jančys ir Antanas Vigelis. (Svėdasų RKB santuokų knygos lapo kopija, gauta iš inž. Arturo Šlapelio).

Aleksandras Dabrega (1817-1885)

Mano prosenelis (senelio Juozapo Dabregos tėvas) Aleksandras Dabrega gimė 1817 metų balandį Svėdasų parapijos Šeduikių kaime. Buvo pirmagimis valstiečių Juozapo ir Domicelės Merkytės Dabregų sūnus.

Šeduikių Dabregynė. Autoriaus 2012 metų nuotrauka.

Aleksandrą krikštijo Svėdasų bažnyčioje kunigas Jonas Pankevičius. Krikštatėviu buvo Justinas Merkys, gretimo Netikiškių kaimo valstietis, spėjamas naujagimio motinos Domicelės brolis. Krikšto mama - Ona Šeduikytė iš giminės, gyvenusios Šeduikiuose nuo laikų, senesnių, negu metrikų knygos siekia.

Vienas po kito pasaulin atėjo ir kiti Aleksandro broliai ir seserys: Karolina - 1818 m., Antanas Simonas - 1820 m., Veronika Elžbieta - 1823 m., Julijona Kotryna - 1825 m., Rapolas - 1829 m. Augo, matyt, močiutės Onos Dabregienės myluojami ir prižiūrimi. Kaip rẽta anais laikais, užaugo visi.

Kai namus paliko Aleksandro seserys Karolina (1843 metais ištekėjusi už Silvestro Žemaičio į Kamajų parapijos Krylius, prie Dviragio ežero) ir Veronika (1852 metais į Vikonis už Juozapo Pilkausko) ir kai 1853 metais nuo kažkokio pūlinio mirė brolis Antanas, Aleksandras Dabrega vis dar viengungiavo. Tėvai seno, silpo, ir ūkio vadžios turbūt jau buvo Aleksandro rankose.

Aleksandras Dabrega tuokėsi brandaus amžiaus – 42 metų, o į žmonas paėmė gerokai jaunesnę dvidešimtmetę valstietę Rozaliją Repšytę iš gretimos Užpalių parapijos Vilučių kaimo. Juos 1860 metų sausį Užpalių bažnyčioje sutuokė kunigas Pranciškus Knipavičius.

Jungtuvių liudininku buvo Aleksandro pusbrolis Mykolas Merkys iš Netikiškių, prieš pusmetį vedęs Aleksandro išrinktosios seserį Viktoriją Repšytę. 

Aleksandro ir Rozalijos Dabregų pirmasis vaikas - sūnus Jonas - gimė Šeduikiuose 1861 metais. Paskui Rozalija pagimdė dar tris sūnus (Antaną, Mykolą, Juozapą) ir dvi dukras (Marijoną, Oną), bet išauginti jų nebespėjo.

Aleksandro Dabregos giminės medis nuo jo senelių iki vaikų. Paspalvintieji - autoriaus tiesioginiai protėviai. Atnaujinta 2024 m. balandį.

1874 metų vasario 26 dieną Rozalija Dabregienė mirė. Ją pakirto raupai. Rozalijos amžius, nurodytas mirties įraše - 40 metų, gal gerokai suapvalintas, nes pagal santuokos įrašą jai turėjo būti tik 34. Vyriausiam vaikui Jonui tuo metu buvo 12 metų, mano seneliui Juozapui – 3, o mažiausiajai Marijonai - metai su trupučiu.

Rozaliją Dabregienę palaidojus, tie patys raupai po poros savaičių pražudė ir jos 6 metų Mykoliuką. Jį artimieji palaidojo Šeduikių kaimo kapinaitėse. Laikui bėgant, Mykolo vardas buvo pamirštas (giminės atmintį išlaikiusi mano teta Onutė jo nežinojo).

XIX - XX amžiaus pradžios kapinaitės, kur ilsisi buvę Šeduikių ir Netikiškių gyventojai. Autoriaus 2014 metų nuotrauka.

Po žmonos Rozalijos mirties Aleksandras Dabrega vedė dar kartą – Mortą Kustaitę, su kuria susilaukė sūnaus Jurgio ir dukros Domicelės, tačiau greitai abu vaikus dar mažus priglaudė tos pačios Šeduikių kapinaitės.

Aleksandras Dabrega mirė 1885 metais. Liko žmona Morta, sūnūs Jonas, Antanas, Juozapas, dukros Ona, Marijona. Vyriausias sūnus Jonas paveldėjo ūkį ir baigė auginti jaunesniuosius brolius ir seseris.

© 2014, 2017, 2024 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys

Jei nurodytas vaizdo numeris , tai metrikų knyga pasiekiama per epaveldas.lt. Jei ne, tai duomenys yra gauti iš kolegų Artūro Šlapelio ir Mindaugo Baltuškos rinkinių (vienu atveju - iš Lietuvos valstybinio istorijos archyvo pažymos).

1817 m. balandžio 7 d. pakrikštytas Aleksandras, gimęs šio mėnesio 4 d., tėvai teisėti sutuoktiniai Juozapas Dobrega ir Domicelė Merkytė, krikšto tėvai Justinas Merkys ir Ona Šeduikytė (Justinus Mierkis et Anna Szadeykowna), Šeduikiai. (Svėdasų RKB 1802 -1830 m. gimimo metrikų knyga, 76 v.)

Pastaba. Dabregų pavardė buvo rašoma įvairiai. Senesniuose lotyniškuose metrikuose dažniausiai - Dabrega (su "a"), vėlesniuose rusiškuose vyrauja Dobrega (su "o"). Ir mano mamos mergautinį pavardė buvo Dobregaitė. Bet jos tėvai ant paminklo Duokiškio kapinėse užrašyti Dabregomis.

1860 m. sausio 17 d. Užpalių bažnyčioje vikaras kun. Pranciškus Knipavičius triskart paskelbęs sausio 3, 6 ir 10 dienomis, sutuokė valstiečius Aleksandrą Dabregą, 40 metų jaunuolį iš Svėdasų parapijos Šeduikių kaimo, su Rozalija Repšyte, 20 metų mergina iš Užpalių parapijos Vilučių kaimo, valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Domicelės gimusios Merkyte Dabregų sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Apolonijos gimusios Milašauskaite Repšių dukterimi, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Mykolui Merkiui, Juozapui Pilkauskui ir kitiems. (LVIA pažyma pagal santuokos įrašą F. 669 Užpalių RKB knygoje).

1861 m. birželio 8 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Kazimieras Švilpa pakrikštijo kūdikį vardu Jonas valstiečių teisėtų sutuoktinių Aleksandro ir Rozalijos iš Repšių Dobregų sūnų, gimusį šių metų ir mėnesio 5 d.. šios parapijos Šeduikių kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Jonas Repšys su mergina Julijona Dobregaite. (Svėdasų RKB 1859 -1863 m. gimimo metrikų knyga, 104 v.)

1863 m. gruodžio 7 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Gulbinavičius pakrikštijo kūdikį vardu Antanas valstiečių teisėtų sutuoktinių Aleksandro ir Rozalijos iš Repšių Dobregų sūnų, gimusį šių metų ir mėnesio 1 d. šios parapijos Šeduikių kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Rapolas Repšys ir Viktorija, Mykolo Merkio žmona. (Svėdasų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)

1866 m. sausio 1 d. Svėdasų bažnyčioje kun. Švilpa pakrikštijo kūdikį vardu Ona, valstiečių teisėtų sutuoktinių Aleksandro ir Rozalijos iš Repšių Dobregų dukrą, gimusią 1865 metų sausio mėnesio 30 d. Šeduikių kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Tamošius Grižas ir mergina Domicelė Dobregaitė. (Svėdasų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)

Pastaba. Onos Dobregaitės gimimo diena turėtų būti 1865 metų gruodžio 30 d.

1867 m. gruodžio 9 d. Svėdasų bažnyčioje klebonas kun. Bieliauskas pakrikštijo kūdikį vardu Mykolas valstiečių teisėtų sutuoktinių Aleksandro ir Rozalijos iš Repšių Dobregų sūnų, gimusį šių metų ir mėnesio 1 d.. šios parapijos Šeduikių kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Mykolas Merkys su Barbora, Juozapo Čerškio žmona. (Svėdasų RKB 1866 -1875 m. gimimo metrikų knyga, 34 v.)

Pastaba. Krikštamotė Barbora, Juozapo Čerškio žmona, geni.com duomenimis - Barbora Repšytė, gimusi Užpalių valsčiaus Voverynės viensėdyje, turėjusi sūnus Antaną, Povilą, Petrą ir dukras Agotą, Oną, mirusi 1908 m. Užpaliuose.

1870 m. gegužės 31 d. Svėdasų bažnyčioje kun. Bytautas pakrikštijo kūdikį vardu Juozapas valstiečių teisėtų sutuoktinių Aleksandro ir Rozalijos iš Repšių Dobregų sūnų, gimusį šių metų ir mėnesio 29 d.. šios parapijos Šeduikių kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Juozapas Rimkus su Karolina, Justino Dobregos žmona. (Svėdasų RKB 1866 -1875 m. gimimo metrikų knyga, 85 v.)

Pastaba. Kūmos Karolinos vyras Justinas Dabrega - taip pat iš Šeduikių, Aleksandro Dabregos antros eilės pusbrolis.

1872 m. gruodžio 17 d. Svėdasų bažnyčioje kun. Bytautas pakrikštijo kūdikį vardu Marijona valstiečių teisėtų sutuoktinių Aleksandro ir Rozalijos iš Repšių Dobregų dukrą, gimusią šių metų ir mėnesio 7 d.. šios parapijos Šeduikių kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Povilas Repšys su Veronika, Juozapo Rimkevičiaus žmona. (Svėdasų RKB 1866 -1875 m. gimimo metrikų knyga, 147 v.)

1874 m. vasario 26 d. Šeduikių kaime nuo raupų mirė Rozalija Dobregienė, Svėdasų parapijos 40 metų valstietė. Paliko vyrą Aleksandrą, sūnus Joną, Antaną, Mykolą, Juozapą, dukras Marijoną ir Oną. Jos kūnas šių metų ir mėnesio 27 dieną kun. Bytauto palaidotas parapijos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

1874 m. kovo 13 d. Šeduikių kaime nuo raupų mirė Mykolas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Aleksandro ir Rozalijos iš Repšių Dobregų 6 metų sūnus. Jo kūną šių metų ir mėnesio 14 d. tėvai palaidojo vietos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

1877 m. balandžio 8 d. Šeduikių kaime mirė Jurgis, valstiečių teisėtų sutuoktinių Aleksandro ir Mortos iš Kustų Dobregų 1,5 metų sūnus. Jo kūną šių metų ir mėnesio 9 d. tėvai palaidojo vietos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

1878 m. rugpjūčio 18 d. Šeduikių kaime mirė Domicelė, valstiečių teisėtų sutuoktinių Aleksandro ir Domicelės (?) iš Kustų Dobregų 3 mėnesių dukra. Jos kūną šių metų ir mėnesio 19 d. tėvai palaidojo kapinėse prie Šeduikių kaimo. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

1885 m. balandžio 6 d. Šeduikių kaime nuo senatvės mirė Aleksandras Dobrega, Alotų valsčiaus valstietis, turėjęs 80 metų, paliko žmoną Mortą iš Kustų, sūnus Joną, Antaną, Juozapą, dukras Oną, Marijoną. Jo kūną palaidojo klebonas kun. Zalieskis parapijos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

Juozapas Dabrega (1796-1869) ir jo vaikai

Mano senelio senelis Juozapas Dabrega gimė 1796 metais Svėdasų parapijos Šeduikių kaime valstiečių Juozapo ir Onos Dabregų šeimoje.

Svėdasų bažnyčioje jį krikštijo klebonas kun. Mykolas Smolskis, ėjęs Kupiškio dekanato dekano pareigas ir turėjęs Livonijos kanauninko titulą. Krikštatėviai trumpame registro įraše nenurodyti:

Tik tiek: Josephi LC Josephi Dabrega ac Anna de Szaduykie. (Svėdasų RKB 1702 -1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 142 v., epaveldas.lt)

Juozapas ėjo dešimtus metus, kai 1806-tųjų pavasarį mirė jo tėvas Juozapas Dabrega. Nebuvo kam šeimininkauti tėvo ūkyje, tai šešiolikmetę Elžbietą teko greitai ištekinti. Tų pačių 1806 metų vasarą į Šeduikius iš Radžionių užkuriu atėjo Andriejus Paunksnis.

1806 m. Elžbieta Dabregaitė ištekėjo už Andriejaus Paunksnio iš Radžionių (Svėdasų RKB 1802 -1818 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 207 v., epaveldas.lt)

Užpalių dvaro inventoriuje, sudarytame 1809 metais, užrašyta, kad Šeduikių kaimo valstietis Andriejus Paunksnis valdė valaką žemės, mokėjo už ją dvarui činšo 194 auksinus (zlotus) 23 grašius per metus ir dar bendrą su Jurgiu Dabrega mokestį už margus - 89 auksinus su trupučiu.

Paunksniai gyveno Šeduikiuose ilgesnį laiką. Metrikų knygose liko žinių apie trejetą čia gimusių Paunksniukų. Kai Juozapas Dabrega jaunesnysis suaugo, jis perėmė ūkį, o Paunksniai persikėlė į Andriejaus gimtuosius Radžionis.

Juozapas vedė anksti – 19 metų. Tas pats kun. Mykolas Smolskis 1815 metais jį sutuokė su Domicele Merkyte iš gretimo Netikiškių kaimo. Tądien Svėdasų bažnyčioje tuokėsi net vienuolika porų, ir, jei Dabregos buvo paskutinieji, kaip metrikų knygoje, tai artimiesiems jų parvažiuojančių teko ilgokai laukti…

O gandrai jaunuosius Dabregas netruko lankyti: Aleksandras gimė 1817 m., Karolina - 1818 m., Antanas - 1820 m., Veronika - 1823 m., Julijona - 1825 m., Rapolas - 1829 m.

Juozapo ir Domicelės Dabregų medžio dalis nuo jų tėvų iki vaikų ir dalies anūkų. Paspalvintieji - autoriaus tiesioginiai protėviai. Atnaujinta 2024 m. balandį.

Išaugo visi Juozapo ir Domicelės vaikai, kas anais laikais buvo reta. Jie surašyti 1833 metų Užpalių dvaro inventoriuje.

Inventorius rašytas jau ne lenkiškai, bet rusiškai ir su Rusijos imperijos biurokratijai būdingu detalumu.

Taigi, Juozapo Dabregos ūkis 1833 metais: šeimininkas - činšininkas (тяглый), 4 vyriškos ir 4 moteriškos sielos, 2 arkliai, 2 jaučiai, 1 karvė, 7 avys, 2 kiaulės. Žemės - ariamos, pievų ir miško - 1 valakas ir 18 su trupučiu margų, už ką metinis činšas - 27 sidabro rubliai ir 92 kapeikos. Lažo - 2 dienos per savaitę ir 6 gvoltai per metus, be to, kartą metuose - 1 padvada (arklys su vežimu) į Rygą. Trobesių būklė vidutinė. Ir, svarbiausia, šeimynos sąrašas su kiekvieno nario amžiumi: Juozapas Dabrega 41, žmona Domicelė 37, sūnūs Aleksandras 18, Antanas 12, Rapolas 15, dukterys Karolina 16, Veronika 10, Julijona 6.

Amžius inventoriuje ne visada tikslus. Pagal gimimo metrikus Juozapui Dabregai tuomet turėjo būti 37 metai, o jo sūnui Rapolui - 4 (ėjo penktus metus, tai gal 15 - tiesiog raštininko riktas?).

Po dešimtmečio gimtuosius Šeduikius pirmoji paliko dukra Karolina, vėliau - Veronika. Dar visko buvo tėvų Dabregų gyvenime - buvo ir didelio sielvarto, kai ligos pamečiui nusinešė jų vaikų Karolinos ir Antano gyvybę. Berods, ir dukrą Julijoną teko jiems laidoti.

1865 metais mirė mama Domicelė. Buvo jau perkopusi šešiasdešimt, tai mirties priežastimi metrikuose kaip paprastai anuomet tokio amžiaus sulaukusiems užrašė senatvę.

Po ketverių metų ir tėvą Juozapą Dabregą į Šeduikių kapinaites nulydėjo vaikai Aleksandras, Rapolas ir Veronika.

Vaikai

Juozapo ir Domicelės pirmagimis Aleksandras (mano prosenelis) vėliau pratęsė Šeduikių Dabregų giminę. Jam skirtas atskiras straipsnelis.

Karolina, iš dukrų vyriausioji, 1843 metais buvo sutuokta su Silvestru Žemaičiu iš Kamajų parapijos Krylių kaimo - jos krikštatėvio Justino Žemaičio giminaičiu (gal brolvaikiu). Ten su vyru pragyveno 14 metų. Vaikų neturėjo arba jie visi išmirė iki 1857 metų, kuomet Karoliną pražudė džiova. Ji palaidota šalia Krylių, Verksnionių kaimo kapinaitėse. Našliu likęs Silvestras Žemaitis netrukus vedė antrą kartą (Teodorą Tumaitę).

Kitą rudenį, 1858 metais, Juozapas ir Domicelė Dabregos neteko ir sūnaus Antano. Jo, 38 metų viengungio, gyvybę nusinešė kažkoks užkrečiamas pūlinys, tuomet plitęs Šeduikių kaime.

Dukra Veronika, dar 1852 metais ištekėjusi už valstiečio Juozapo Pilkausko, gyveno Vikonių kaime, turėjo keletą vaikų. (Pilkausko mama buvo Antanėlytė - iš tų pačių Antanėlių, su kuriais vėliau Dabregos susigiminiavo). Vyrui Juozapui 1869 metais mirus, Vikonyse liko našlė Veronika, sūnūs Adomas, Antanas ir dukra Veronika.

Julijoną Dabregaitę matome 1833 metų inventoriuje ir paskui dar ne kartą jos sūnėnų krikštynose - Juozapo Pilkausko 1857 metais Vikonyse, Jono Dabregos 1861 metais Šeduikiuose. Vis dar buvo netekėjusi mergina. O po kelių metų dokumentuose, kur surašyti gyvi Juozapo ir Domicelės Dabregų vaikai, Julijonos vardo jau neliko…

Jaunėlis Rapolas metrikų knygose paskutinį kartą paminėtas, kai jau buvo keturių dešimčių sulaukęs. Kas nutiko su juo vėliau, nežinau.

© 2014-2020 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys

Jei nurodytas vaizdo numeris, tai metrikų knyga pasiekiama per epaveldas.lt. Jei ne, tai duomenys yra rasti kolegų Artūro Šlapelio ir Mindaugo Baltuškos rinkiniuose

1796 m. spalio 18 d. pakrikštytas Juozapas teisėtų sutuoktinių Juozapo Dabregos ir Onos iš Šeduikių. (Svėdasų RKB 1702 -1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 142 v.)

1815 m. lapkričio 21 d. kun. Mykolo Smolskio, Svėdasų klebono, Vilniaus katedros kanauninko, sutuokti Juozapas Dobrega iš Šeduikių ir Domicelė Merkytė, liudininkai Justinas Žemaitis ir Motiejus Tumas. (Svėdasų RKB 1802 -1818 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 314 v.)

1817 m. balandžio 7 d. pakrikštytas Aleksandras, gimęs šio mėnesio 4 d., tėvai teisėti sutuoktiniai Juozapas Dobrega ir Domicelė Merkytė, krikšto tėvai Justinas Merkys ir Ona Šeduikytė (Justinus Mierkis et Anna Szadeykowna), Šeduikiai. (Svėdasų RKB 1802 -1830 m. gimimo metrikų knyga, 76 v.)

1818 m. lapkričio 10 d. pakrikštyta Karolina, gimusi šio mėnesio 5 d., tėvai teisėti sutuoktiniai Juozapas Dobrega ir Domicelė Merkytė, krikšto tėvai Justinas Žemaitis ir Uršulė Merkytė (Mierkiowna), Šeduikių k. (Svėdasų RKB 1802 -1830 m. gimimo metrikų knyga, 82 v.)

1820 m. spalio 31 d. pakrikštytas Antanas Simonas, gimęs šio mėnesio 28 d., tėvai teisėti sutuoktiniai Juozapas Dobrega ir Domicelė Merkytė, krikšto tėvai Juozapas Merkys ir Uršulė Dobregaitė (Josephy Mierkis et Ursula Dobregowna), Šeduikių k. (Svėdasų RKB 1802 -1830 m. gimimo metrikų knyga, 92 v.)

1823 m. vasario 14 d. kun. Jonas Pankevičius pakrikštijo Veroniką Elžbietą, gimusią šio mėnesio 12 d., tėvai teisėti sutuoktiniai Juozapas Dobrega ir Domicelė Merkytė, krikšto tėvai Antanas Žemaitis su Veronika Merkiene (Antonius Zemaytis cum Veronica Mierkiowa), Šeduikių k. (Svėdasų RKB 1802 -1830 m. gimimo metrikų knyga, 103 v.)

1825 m. kovo 26 d. pakrikštyta Julijona Kotryna, gimusi šio mėnesio 24 d., tėvai teisėti sutuoktiniai Juozapas Dabrega ir Domicelė Merkytė, krikšto tėvai Juozapas Merkys ir Rakelė Urbonavičienė (Josephy Mierkis cum Rachela Urbanowiczewa), Šeduikių k. (Svėdasų RKB 1802 -1830 m. gimimo metrikų knyga, 113 v.)

1829 m. vasario 16 d. kun. Jurgis Bogušis pakrikštijo Rapolą, gimusį šio mėnesio 12 d., tėvai teisėti sutuoktiniai Juozapas Dobrega ir Domicelė Merkytė, krikšto tėvai Vincentas Pajėda ir Agota Merkienė (Vincentius Paiedo cum Agatha Mierkiowa), Šeduikių k. (Svėdasų RKB 1802 -1830 m. gimimo metrikų knyga, 144 v.)

1843 m. spalio 31 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Aleksandras Liudavičius. triskart paskelbęs spalio 17, 24 ir 31 dienomis, sutuokė valstiečius Silvestrą Žemaitį, 26 metų jaunuolį iš Kamajų parapijos, su Karolina Dabregaite, 20 metų mergina iš Svėdasų parapijos Šeduikių kaimo, valstiečių teisėtų sutuoktinių Petro ir Uršulės iš Janiškių Žemaičių sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Domicelės iš Merkių Dabregų dukterimi, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Aleksandrui Dabregai, Justinui Pilkauskui ir kitiems. (Svėdasų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga).

1852 m. gegužės 11 d. Svėdasų bažnyčioje klebonas Saurimavičius. triskart paskelbęs gegužės 4, 8 ir 11 dienomis, sutuokė valstiečius Juozapą Pilkauską, 30 metų jaunuolį iš Vikonių k., su Veronika Dobregaite, 20 metų iš Šeduikių kaimo, abu Svėdasų parapijos, valstiečių teisėtų sutuoktinių Justino ir Rozalijos iš Untanėlių Pilkauskų sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Domicelės iš Merkių Dobregų dukterimi, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Juozapui (...), Justinui Pilkauskui ir kitiems. (Svėdasų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga)

1857 m. gruodžio 6 d. Krylių kaime mirė valstietė Karolina gim. Dobregaitė nuo džiovos, Šv. sakramentais aprūpinta. Likusio našliu valstiečio Silvestro Žemaičio žmona, turėjusi 35 metus, Kamajų parapijietė. Jos kūną giminaičiai palaidojo gruodžio 7 d. Verksnionių kaimo kapinėse. (Kamajų RKB 1856-1873 m. mirties metrikų knyga, 19 v.)

1858 m. spalio 3 d. Šeduikių kaime mirė valstietis Antanas Dobrega nuo pūlinio, viengungis 35 metų Svėdasų parapijietis. Jo kūnas palaidotas šių metų ir mėn. 5 dieną vietinėse kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

1865 m. gruodžio 20 d. Šeduikių k. nuo senatvės mirė Domicelė Merkių Dobregienė, 70 metų šios parapijos valstietė, palikusi vyrą Juozapą, sūnus Aleksandrą, Rapolą… (palaidojimo data ir vieta neįskaitoma, Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

Pastaba. Kažkodėl praleista Domicelės Dabregienės dukra Veronika, nors 1865 metais ji dar turėjo būti gyva (žr. 1869 metų Juozapo Dabregos mirties įrašą).

1869 m. lapkričio 4 d. Šeduikiuose nuo senatvės mirė Juozapas Dobrega, 78 metų šios parapijos valstietis, našlys, palikęs vaikus Aleksandrą, Rapolą, Veroniką. Jo kūną šių metų ir mėnesio 6 dieną giminaičiai palaidojo vietinėse kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

Antanas Rimkus (1888-1974)

Antanas Rimkus, mūsų šeimoje vadintas “dėde Rimkumi”, mano tėvui buvo tikras dėdė - motinos brolis, vienintelis Lietuvoje likęs iš visų tėvo dėdžių ir tetų.

Antanas Rimkus gimė 1888 metų balandžio 9 d. Papilės valsčiaus Žilių kaime.

Pradžios mokslus ėjo Papilėje. Matyt, ten pat, jaunas būdamas, “1905-1907 metais dalyvavo revoliuciniame judėjime”, kaip tarybiniais laikais buvo parašyta jo nekrologe. Ką tos revoliucijos metu nuveikė 17-metis vaikinas, nežinau. Papilėje 1905 metais žmonės iš valsčiaus valdybos pastato išmetė caro paveikslą, pašalino caro valdžios pareigūnus ir išsirinko savo valdžią, tačiau nė mėnuo nepraėjo, ir caro kariuomenės dalinys atstatė senąją tvarką (monografija “Papilė”, I dalis, “Versmės” leidykla, 2004, 265-266 pusl.).

Paskui, tėvo pėdomis sekdamas, Antanas Rimkus mokėsi geležinkelininko specialybės Radviliškyje ir Vilniuje. 1911 metais baigė Vilniaus geležinkelio mokyklą. Padirbėjęs Rygoje ir Kaune, nuo 1912 metų pakeitė profesiją - pradėjo dirbti matininku Kauno gubernijoje.

Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, buvo paimtas į rusų kariuomenę, kurioje tarnavo iki 1918 metų. Dalyvavo karo veiksmuose, buvo sužeistas. Gydydamasis karo ligoninėje Voroneže, susipažino su ukrainiete felčere Marija Čioba. Vedė ją, o po karo abu parvažiavo į Kauną. (Pasak jų dukros Margaritos Rimkutės – Bankauskienės, Rimkai susituokė 1924 metais Šiauliuose).

Nuo 1921 metų dirbo Žemės ūkio departamente matininku, inžinieriumi žemėtvarkininku, taigi, buvo vienu iš sėkmingos Mykolo Krupavičiaus žemės reformos vykdytojų.

Marija ir Antanas Rimkai prieškario metais

Pagal savo projektą pasistatė dviejų aukštų namą Žaliakalnyje, P. Višinskio gatvėje.

Namas žymus tuo, kad jo antrajame aukšte 1935-1944 metais gyveno garsus istorikas prof. Zenonas Ivinskis. Į jo butą 1941 metų birželio 23 dienos rytą rinkosi sukilimo organizatoriai “atodūsiui”, čia tą rytą gimė idėja leisti dienraštį “Į laisvę” (Žvilgsnis, nukreiptas į idealų aukštumas. Adolfo Damušio tekstai, Versus Aureus, 2009, 286 pusl.). 2008 metais ant namo sienos atidengta memorialinė lenta.

Šitame name mano tėvas prieškario laikais daugelį kartų yra svečiavęsis pas dėdę Rimkų, o dėdienės Marijos buvo skaniai ir sočiai valgydinamas. Pas Rimkus 1945 metų birželį buvo apsistoję į Kauną trumpam atvykę mano tėvai, kai iš Rimkų namų išėjęs pasimatyti su draugais, tėvas nebegrįžo - išduotas vieno iš tų draugų, buvo suimtas.

Pokario represijos, laimei, nepalietė Rimkų, nors Margaritos Rimkutės - Bankauskienės liudijimu toks pavojus grėsė ne kartą - gražusis namas ne vienam buvo masinantis kąsnis. Antrajame aukšte, prof. Zenono Ivinskio bute, buvo apgyvendinami aukšto rango sovietiniai kariškiai. Vienam jų patarus, tą aukštą teko pusvelčiui perleisti kariškio rekomenduotam asmeniui, tuo gelbstint visa kita.

Žemėtvarkininko darbą Antanas Rimkus dirbo ir okupacijos metais iki pat pensijos, į kurią išėjo 1957 metais.

1963 metais šių eilučių autoriui taip pat teko pagyventi svetinguose Marijos ir Antano Rimkų namuose, laikant stojamuosius egzaminus bei pirmąjį studijų mėnesį. Nors buvo planuota čia glaustis ilgėliau, tačiau, studijas perkėlus į Vilnių, su nemokama pastoge ir su geraisiais šeimininkais teko atsisveikinti.

1972 metais mirė Marija, o netrukus - 1974 metų kovo 23 d. - ir Antanas Rimkus. Abu palaidoti Romainių kapinėse.

© 2012, 2017 Aleksandras Sakas

Šaltiniai:

1. Antano Rimkaus nekrologas, pasirašytas Mt. M. Iš Margaritos Rimkutės - Bankauskienės archyvo.
2. Algimanto Knašo užrašai.

Priedas - metrikų duomenys (šaltinis - EAIS, buvęs epaveldas.lt)

1888 m. balandžio 10 d. Papilės bažnyčioje kun. Masilionio pakrikštytas kūdikis vardu Antanas, Papilės valsčiaus Augustaičių bendruomenės valstiečių teisėtų sutuoktinių Vincento ir Barboros iš Ružauskų Rimkų sūnua, gimęs šių metų ir mėnesio 9 dieną šios parapijos Žilių kaime. Krikštatėviais buvo valstiečiai Antanas Statkus su mergina Karolina Stupuraite. (Viekšnių dekanato 1885 m. gimimo metrikų knygos, Papilės RKB)

Juozapas Dabrega (1743-1806)

Juozapas Dabrega gimė 1743 metų kovą. Jo tėvai - valstybinio Užpalių dvaro valstiečiai Kazimieras Dabrega ir Elžbieta Kepalaičia. Tėvai gyveno Mikniūnuose, bet pagal kiek suveltą krikšto įrašą Juozapas gimti galėjo ir motinos Elžbietos gimtinėje - Kalviuose. Kovo 10 dieną jis buvo pakrikštytas Kamajų bažnyčioje.

Juozapo Dabregos krikšto įrašas Kamajų bažnyčios metrikų knygoje (šaltinis - Vikiteka). Raštininkas suklydo, vaiką pavadindamas Sofija, įrašo nebaigė, dar kartą užrašė jau Juozapo vardu. Vėliau darytame nuoraše, kuris yra portale epaveldas.lt, klaida pakartota, o tikrasis vaiko vardas praleistas.

Žinome dešimties Juozapo brolių ir seserų vardus. Laikui bėgant Juozapas ir broliai Kazimieras, Antanas, Jurgis savo ar dvaro valdytojo valia iš gimtųjų Mikniūnų persikėlė į gretimą Šeduikių kaimą.

Šeduikiai - dabartinio Anykščių rajono kaimas. Jis kartais painiojamas su Utenos rajono Šeduikiais (maps.lt žemėlapio fragmentas)

Šeduikiai 18-tame amžiuje buvo vienas iš valstybinio (Lietuvos didžiajam kunigaikščiui priklaususio) Užpalių dvaro kaimų, beje, turtingesnis už daugelį kitų - turėjo santykinai daugiau žemių, sumokėdavo gerokai didesnį činšą.

Gyvendamas Šeduikiuose, Juozapas Dabrega 1775 metų sausį susituokė su Ona Budreikaite iš Svėdasų.

1775 m. Juozapo Dabregos iš Šeduikių ir Onos Budreikaičios santuokos įrašas (Svėdasų RKB 1702 -1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 167 v., epaveldas.lt)

Nuo Juozapo ir Onos Dabregų santuokos iki pirmojo į Svėdasų bažnyčios metrikus įrašyto jų vaiko gimimo praėjo net septyneri metai. Gali būti, kad Dabregos kurį laiką gyveno kažkur kitur, o į Šeduikius grįžo jau su vaikais, kurių vieno - dukros Julijonos - vardą žinome.

Šeduikiuose Juozapui ir Onai Dabregoms gimė Simonas - 1782 metais, Aleksandras - 1784 metais, Magdalena - 1786 metais.

1789 metų Užpalių seniūnijos dūmų liustracijos knygon įtrauktas Šeduikių gyventojas Juozapas Dabrega. Daugiau Dabregų ūkių kaime tuo metu nebuvo (Kazimieras jau buvo išsikraustęs iš Šeduikių, o Jurgis, dar nevedęs, gal tebegyveno gimtinėje). Šeimos narių nei vardų, nei skaičiaus per liustraciją nefiksavo. Juozapas Dabrega turėjo 1 ir 1/6 valako apgyventos žemės (grunt osiadly), tiek pat priimtos žemės (grunt przyiemny) ir dar atskirai 20 margų. Činšo mokėjo daug - 219 auksinų (zlotų) ir 20 grašių per metus. Bet ir žemės dirbo didelius plotus. Jos Šeduikiuose netrūko, buvo laisvų valakų.

1790 metais Dabregos dar susilaukė dukros Elžbietos ir 1796 metais - sūnaus Juozapo (autoriaus proprosenelio). O 1797 metais iškėlė pirmąsias vestuves - dukra Julijona ištekėjo už Justino Žemaičio iš Sterkiškio, Debeikių parapijos.

Juozapo Dabregos (1743-1806) medžio dalis nuo jo senelio iki vaikų. Paspalvintieji - autoriaus tiesioginiai protėviai.

Pergyvenęs Lietuvos - Lenkijos valstybės žlugimo laikus (1794 metų pralaimėtas sukilimas, 1795 metų paskutinis padalijimas), Juozapas Dabrega vyresnysis mirė 1806 metais. Kam atiteko jo ūkis? Matyt, sūnūs Simonas ir Aleksandras iki to laiko neišgyveno, o Juozapas dar buvo per jaunas šeimininkauti. Trys mėnesiai po tėvo mirties šešiolikmetė Elžbieta Dabregaitė buvo išleista už atėjusio užkuriu Andriejaus Paunksnio iš Radžionių - ūkiui reikėjo vyro rankų.

Našlė Ona Dabregienė gyveno dar porą dešimtmečių, spėjo ir anūkais - Julijonos, Elžbietos, Juozapo vaikais - pasidžiaugti. Ji mirė 1828 metais. Palaidota Šeduikių kapinaitėse.

© 2015 - 2020 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys (jei nurodytas vaizdo numeris, tai metrikų knyga pasiekiama per epaveldas.lt)

1743 m. kovo 10 d. pakrikštytas vaikas Juozapo vardu, tėvas Kazimieras Dabrega, motina Elžbieta Kepalaičia, teisėti sutuoktiniai. Krikšto tėvai Jonas Vitkus iš Mikniūnų su Elžbieta Bindariene, visi? iš Kalvių. (Kamajų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga, Vikiteka)

1757 m. lapkričio 1 d. pakrikštyta Ona teisėtų sutuoktinių Juozapo Budreikos ir Onos iš Svėdasų [dukra]. (Svėdasų RKB 1702 -1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 79 v.) 

1775 m. sausio 12 d. sutuoktas Juozapas Dabrega iš Šeduikių su Ona Budreikaičia. (Svėdasų RKB 1702 -1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 167 v.)

1782 m. spalio 27 d. pakrikštytas Simonas teisėtų sutuoktinių Juozapo Dabregos ir Onos iš Šeduikių. (Svėdasų RKB 1702 -1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 117 v.)

1784 m. rugpjūčio 24 d. pakrikštytas Aleksandras teisėtų sutuoktinių Juozapo Dabregos ir Onos iš Šeduikių. (Svėdasų RKB 1702 -1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 120 v.)

1786 m. kovo 21 d. pakrikštyta Magdalena teisėtų sutuoktinių Juozapo Dabregos ir Onos iš Šeduikių. (Svėdasų RKB 1702 -1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 123 v.)

1790 m. balandžio 29 d. pakrikštyta Elžbieta teisėtų sutuoktinių Juozapo Dabregos ir Onos iš Šeduikių. (Svėdasų RKB 1702 -1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 130 v.)

1796 m. spalio 18 d. pakrikštytas Juozapas teisėtų sutuoktinių Juozapo Dabregos ir Onos iš Šeduikių. (Svėdasų RKB 1702 -1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 142 v.)

1797 m. spalio 22 d. [sutuoktas] Justinas Žemaitis su Julijona Dabregaite iš Sterkiškio. (Svėdasų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga iš Artūro Šlapelio ir Mindaugo Baltuškos rinkinio)

Pastaba. Nors Julijonos krikšto metrikų neradau, jos priklausymą Juozapo Dabregos šeimai rodo tiek pačios Julijonos, tiek jos vyro Justino dalyvavimas svarbiuose šios šeimos įvykiuose (santuokose ir krikštynose).

1806 m. kovo 5 d. Šeduikiuose [mirė] Juozapas Dobrega, valstietis, 60 m., [palaidotas] ten kapinėse 5 d. (Svėdasų RKB 1802 -1818 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 209 v.)

1806 m. birželio 17 d. kunigo Mykolo Smolskio sutuokti Andriejus Paunksnis iš Radžionių ir Elžbieta Dobregaitė, liudininkai Jurgis Dobrega ir Norbetas (207 v. - Martynas) Baukys. (Svėdasų RKB 1802 -1818 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 143 v. ir 207 v.)

Pastaba. Paunksnių vaikų gimimo metrikuose jų pavardė tėvų ar raštininkų valia imama lenkinti: 1809 metais - Symphorosa Barbara Punksniewicz, kitų vaikų - supaprastinta iki Pankiewicz. O 1818 metais Radžionyse gimusio ir Kamajuose krikštyto Aleksandro Simono tėvai užrašyti bajorais: JP. Andrzey Pankiewicz ir JP. Elzbieta Dobrogowska.

1828 m. vasario 29 d. Šeduikių kaime mirė valstietė Ona Dabregienė nuo kosulio, Šv. sakramentais aprūpinta, anksčiau buvusi valstiečio Juozapo Dabregos žmona 60 metų, paliko sūnų Juozapą ir dukras Elžbietą, Julijoną. Kurios kūną mirusiosios šeima palaidojo šių metų kovo 3 d. Šeduikių kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga iš Artūro Šlapelio ir Mindaugo Baltuškos rinkinio)

1834 m. gruodžio 5 d. Sterkiškio kaime mirė valstietė Julijona Dobregaitė (Dobrowna?) Žemaitienė nuo senatvės, valstiečio Justino Žemaičio, likusio našliu, žmona, turėjusi 76 metus, Debeikių parapijietė, palikusi du sūnus Antaną ir Rapolą. Kurios palaikai šių metų gruodžio 7 dieną palaidoti kapinėse už kaimo. (Debeikių RKB 1827 -1840 m. mirties metrikų knyga, 54 v.)

Pastaba. Julijonos amžius gerokai padidintas. Žinome, kad dar 1816 metais (18 metų prieš mirtį) ji pagimdė sūnų Tomą. Pati Julijona bus gimusi tarp 1776 ir 1781 metų, tad mirties dieną jai buvo ne daugiau, kaip 58 metai.

1838 m. vasario 22 d. Radžionyse mirė kilminga Elžbieta iš Dobregų Pankevičienė, likusio našliu kilmingo Andriejaus Pankevičiaus žmona 40 metų. Paliko sūnus Karolį, Alfonsą, Aleksandrą, Leopoldą, Ignotą, Kazimierą, Joną, dukras Eufrozinę, Anelę, Karoliną. Kurios kūnas vasario 24 dieną palaidotas prie Duokiškio koplyčios. (Kamajų RKB atitinkamų metų metrikų knyga, Vikiteka)

Pastaba. Elžbietos Pankevičienės vyras 70 metų našlys Andriejus mirė Radžionyse 1841 metų birželį, palaidotas prie Duokiškio koplyčios.