Protėvių paieškos. Barboros Sabalyčios tėvai

Šio straipsnelio autoriaus viena iš šešiolikos propropromočiučių buvo Barbora Sabalytė, gimusi ir užaugusi Kamajų parapijos Kalvių kaime. 1810 metais ji nutekėjo į Maleišius už Motiejaus Antanėlio.

O straipsnelis - apie tai, kaip Barboros tėvus padėjo rasti jos vaikai, tiksliau, jos vaikų krikšto metrikai.

Jei Antanėliai būtų tuokęsi pusšimtį metų vėliau, tai kunigėlis būtų užrašęs jų abiejų tėvų vardus. Nereiktų vargti senose, neretai sunkiai įskaitomose knygose ieškant, iš kurių Sabalių buvo kilusi mūsų Barbora.

Prieš porą šimtų metų Kalviuose lizdus suko kelios Sabalių šeimos. O Barbora tais laikais buvo populiarus vardas, tad ne viena ir ne dvi Kalvių Sabalyčios buvo pakrikštytos Barboromis.

Kalviai. 2015 metų nuotrauka iš wikipedia.org

Gerai, kad savo protėvių (Barboros Sabalyčios tėvų) paieškų intervalą galėjau apriboti. Santuokos metais Barborai buvo ne mažiau, negu penkiolika, tai gimusi ji buvo ne vėliau, kaip 1795 metais. Paskutinį kartą gimdydama 1832 metais, ji neturėjo daugiau penkiasdešimties, todėl gimusi buvo ne anksčiau, kaip 1782 metais.

Taigi, Kalviai tarp 1782 ir 1795 metų, Kamajų bažnyčios metrikų knygos.

1789 metais Motiejui Sabaliui ir Elžbietai Tebelškyčiai gimė dukra, pakrikštyta Barbora.

Dar po Barborą augo Petro Sabalio ir Elenos Mieliūnaičios bei Kasparo Sabalio ir Agotos Navickaičios šeimose. Abi buvo gimusios 1794 metais.

Viena pastarųjų mergaičių šešerių mirė Kalviuose 1800 metais. Ir buvo tai Petro dukra, ne Kasparo, nes pastarojo mirties 1834 metais metrikai rodo jo dukrą Barborą buvus gyvą.

Iš paieškos lauko iškritus Petro Sabalio šeimai, liko kitos dvi, Motiejaus ir Kasparo. Iš kurios tų dviejų šeimų buvo mūsų Barbora Sabalyčia, būsimoji Antanėlienė?

Iš tos, kuri buvo artimesnė Antanėliams, o tą artumą geriausiai galėjo paliudyti krikšto metrikai - ką iš Sabalių Antanėliai kviesdavo, jei kviesdavo, į savo vaikų krikštatėvius?

Antanėliai turėjo devynis vaikus. Visi jie gimė Maleišiuose, Svėdasų parapijos kaime, todėl jų krikštatėvius rankiojau Svėdasų bažnyčios knygose.

Pasirodė, kad Antanėlių vaikų krikšto tėvais buvo Sabaliai Saliamonas, Andriejus ir Jonas, o krikštamote - Sabalienė Viktorija, Andriejaus žmona.

Taigi, žinojau mūsų Barboros trijų artimųjų, gal brolių, vardus. Jei brolių, tai visi keturi užaugo vienoje šeimoje.

Visus keturis tokiais vardais vaikus - Saliamoną, Barborą, Andriejų, Joną - turėjo tiktai Motiejus ir Elžbieta Sabaliai.

Tai šitaip, manau, būsiu radęs Barboros Sabalyčios Antanėlienės tėvus.

© 2020 Aleksandras Sakas

Priedas

Motiejaus Antanėlio ir Barboros Sabalytės vaikai (gimimo metai, vardas, krikštatėviai):
1811, Anastazija, Saliamonas Sabalys ir Rozalija Pilkauskienė;
1813, Zigmantas, Norbertas Antanėlis ir Barbora Nakutienė;
1815, Barbora, Petras Juškevičius ir Rozalija Sabalytė (žr. pastabą);
1817, Karolina, Justinas Antanėlis ir Uršulė Antanėlytė;
1819, Marcelė, Andriejus Sabalys ir Agota Antanėlienė;
1821, Juozapota, Juozas Baleiša ir Viktorija Sabalienė;
1823, Aleksandras, Mykolas Antanėlis ir Viktorija Juškevičienė;
1827, Viktoras, Jonas Sabalys ir Uršulė Gaveikytė;
1832, Uršulė, Augustinas Maluiška su Viktorija, Andriejaus Sabalio žmona.
Visi gimę Maleišiuose, krikštyti Svėdasų bažnyčioje.

Pastaba. Viename šaltinyje krikštamotės Rozalijos pavardė - Sobolewna (Sabalytė), kitame - Sobolewska (Sabalytė arba Sabalienė). Todėl ji gali būti Kasparo dukra arba Motiejaus sūnaus Saliamono Sabalio žmona.

Motiejaus Sabalio ir Elžbietos Tebelškytės vaikai (gimimo metai, vardas, krikštatėviai):
1786, Saliamonas, Jurgis Tebelškis iš Rukšių ir Barbora Kepalaitė iš Kalvių;
1789, Barbora, Pranciškus Kepalas ir Agota Tebelškytė;
1791, Viktorija, Jonas Didžgalvis ir Kotryna Čirūnienė;
1792, Andriejus, Jonas Černiauskas ir Eva Tebelškytė;
1795, Juozapas, Juozapas Kepalas ir Domicelė Kepalaitė;
1796, Uršulė, Jonas Černiauskas ir Barbora Jovaišienė;
1798, Motiejus, Motiejus Nagurka ir Barbora Jovaišienė;
1802, Ciprijonas, Motiejus Jovaišis ir Elžbieta Kepalienė;
1803, Jonas, Juozapas Bendorius ir Cecilija Kepalaitė;
1806, Kazimieras, Pranciškus Tebelškis ir Elžbieta Bendorienė iš Kalvių;
1808, Vincentas, Andriejus Didžgalvis ir Barbora Tebelska (Tebelškytė arba Tebelškienė).
Visi gimę Kalviuose, krikštyti Kamajų bažnyčioje.

Kasparo Sabalio ir Agotos Navickaitės vaikai (gimimo metai, vardas, krikštatėviai):
1788, Vincentas, Jurgis Sabalys ir Kristina Kepalienė iš Kalvių;
1790, Uršulė, Juozapas Navickas ir Sofija Kėdienė;
1792, Anupras, Antanas Sapka ir Barbora Laurelytė;
1794, Barbora, Jurgis Sabalys ir Rozalija Narbutienė;
1797, Rozalija, Motiejus Sabalys ir Elžbieta Navickaitė;
1799, Benediktas, Motiejus Kepalas ir Kotryna Sabalienė.
Visi gimę Kalviuose, krikštyti Kamajų bažnyčioje.

Protėvių paieškos. Budreikos iš Svėdasų

1775 metų sausio 12 dieną Svėdasų bažnyčioje sutuokti Juozapas Dabrega iš Šeduikių ir Ona Budreikaičia - mano proprosenelio Juozapo Dabregos jaunesniojo tėvai. .

Juozapo ir Onos Dabregų 1775 metų santuokos įrašas. Svėdasų RKB 1702 -1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, epaveldas.lt, 167 v.

Iš kur, iš kokios šeimos kilusi Ona Budreikaitė Dabregienė? Kadangi tuokėsi Svėdasuose, tai jaunoji turėjo būti iš Svėdasų parapijos.

Svėdasų parapijoje po Didžiojo maro (1709 - 1711 metais) išliko kelios Budreikų šeimos. Jos gyveno viename kitame kaime ir pačiame Svėdasų miestelyje, kuris, kaip ir žemės aplinkui, anuomet priklausė Biržų Radviloms.

Svėdasų bažnyčioje dvi Budreikaitės buvo krikštytos Onos vardu.

1760 metų lapkritį pakrikštyta Ona, Jurgio ir Ievos Budreikų dukra iš Daujočių kaimo. 1775 metų sausį, mano protėvių santuokos dieną, Ona dar būtų nė penkiolikos neturėjusi, tad gerokai per jauna tekėti. Nors turbūt pasitaikydavo visko...

Kita Ona, pakrikštyta 1757 metų lapkritį - Svėdasų miestelio gyventojų Juozapo ir Onos Budreikų dukra. Ji, septyniolikinė, amžiumi daug labiau būtų tikusi Dabregai į žmonas.

Tačiau Svėdasų parapijoje galėjo rastis ir trečia Ona Budreikaitė, gimusi ir krikštyta kur nors kitur.

Kuri iš jų ištekėjo už Juozapo Dabregos? Jei Dabregų vaikų krikšto metrikai būtų pilnesni, gal matyčiau, su kuriais Budreikomis jie labiau bendravo. Tačiau šiuo metu man pasiekiami šaltiniai, regis, tėra dekanatiniai nuorašai, kur nekilmingų vaikų krikštatėviai praleisti, kaip ir motinų mergautinės pavardės.

Kol kas laikausi mažiausiai abejonių keliančios versijos: Juozapas Dabrega vedė vyrėlesnę Oną Budreikaitę, Juozapo ir Onos iš Svėdasų dukrą.

Ką žinau apie juos, jaunosios Dabregienės tėvus? Juozapas Budreika ir Ona Niauryčia - abu svėdasiškiai, sutuokti Svėdasų bažnyčioje 1756 metų lapkričio 21 dieną. Po metų pakrikštyta jų pirmagimė dukra Ona.

Onos Budreikaitės 1757 metų krikšto įrašas. Svėdasų RKB 1702 -1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, epaveldas.lt, 79 v.

Kol Onutė išaugo iki nuotakos, jos tėveliai susilaukė dar kelių vaikų, kurių bent vardus turiu paminėti: Ignotas, Jokūbas, Teresė, Jonas. Jau Onutei galimai ištekėjus už Juozapo Dabregos, gimė dar vienas jos broliukas - pagrandukas Mykolas Budreika.

Budreikos ir Niauros. Paspalvintieji - autoriaus tiesioginiai protėviai.

1764 metais Budreikos gyveno Svėdasų turgaus "bute" Nr. 1 su sūnumis Ignotu ir Jokūbu (Jonas ir Mykolas dar nebuvo gimę). Jų "buto" kaimynais buvo Mauša Mendelovičius ir dar trys krikščionių šeimos (Svėdasų dvaro 1764 m. inventorius, genmetrika.eu).

Iš ko duoną valgė? Dirbo žemę. Jos turėjo miestelio pakraštyje už Vilniaus gatvės gyventojų sklypų. Činšą už žemę, kaip ir nuomą už būstą, mokėjo turto savininkui - dvarui.

Kokie tai buvo laikai valstybei ir jos žmonėms? Alfonsas Šapoka jo redaguotoje "Lietuvos istorijoje" (Kaunas, 1936, 394 p.) rašė:

(...) su Respublika niekas nebesiskaitė; visi žiūrėjo į ją, kaip į pasipelnymo šaltinį, kaip į tikrą grobį. Jei niekas tuo tarpu dar neišdrįso pasisavinti kurio nors jos ploto, tai tik dėl to, kad būtų neleidusios kitos valstybės. Svetimų valstybių kariuomenės žygiuodavo per Lenkiją ir Lietuvą, kaip per savo kraštą, nesiprašydamos jokio leidimo. Čia jas atsiųsdavo net žiemoti ar šiaip pailsėti. Tuo būdu jos čia ir maitindavosi: kraštas būdavo plėšiamas, naikinamas.

Dalis didikų ir bajorų bandė padėtį keisti ginklu (1768 metų Baro konfederacija). Tai nieko nedavė. Svėdasų dvaras ir miestelėnai, būdami prie didelio kelio, kentėjo nuo svetimų kariuomenių, savų konfederatų ir konfederatais apsimetusių plėšikų gaujų.

Post scriptum

Kartoms keičiantis, radosi naujų giminysčių, ankstesnės nutolo, bendravimas tarp jų nutrūko, ir galop jos buvo visiškai užmirštos. Kai po daugelio metų Onos Budreikaitės proproanūkis Pranas Dabrega (1908-1964) sutiko Budreikaitę iš Gykių, vargu ar kas bežinojo apie kadaise užmegztą Dabregų ir Budreikų giminystę.

© 2014 - 2021 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys iš Svėdasų RKB 1702 -1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knygos, epaveldas.lt

1721 m. sausio 19 d. Kazimieras Budreika iš Svėdasų [sutuoktas] su Ona Čižyčia (Casimirum Budreyko de Swiadoscie ac Anna Czyžynowna). (149 vaizdas)

Kazimiero Budreikos ir Onos Čižyčios vaikai (gimimo metai, vardai):
1722, Kotryna;
1727, Marijona;
1733, Juozapas.
Visi gimę Svėdasuose.

1733 m. rugsėjo 13 d. [pakrikštytas] Juozapas teisėtų sutuoktinių Kazimiero Budreikos ir Onos iš Svėdasų. (38 v.)

Kazimiero Niauros ir Onos X vaikai (gimimo metai, vardai):
1737, Ona;
1738, Agota;
1741, Eva;
1743, Jurgis;
1746, Kazimieras?;
1749, Teresė;
1751, Jonas;
1756, Sigizmundas.
Visi gimę Svėdasuose.

Pastaba. Kazimiero 1746 m. krikšto metrikuose motinos vardas, gal per klaidą, kitas -Kotryna.

1737 m. liepos 26 d. [pakrikštyta] Ona teisėtų sutuoktinių Kazimiero Niauros ir Onos iš Svėdasų. (43 v.)

1756 m. lapkričio 21 d. Juozapas Budreika iš Svėdasų [sutuoktas] su Ona Niauryčia. (158 v.)

Juozapo Budreikos ir Onos Niauryčios vaikai (gimimo metai, vardai):
1757, Ona;
1759, Ignotas;
1732, Jokūbas;
1764, Teresė;
1766, Jonas;
1777, Mykolas.
Visi gimę Svėdasuose.

1757 m. lapkričio 1 d. [pakrikštyta] Ona teisėtų sutuoktinių Juozapo Budreikos ir Onos iš Svėdasų. (79 v.)

Ateitininkų metai. Kazimiero Žitkaus laiveliu

Šiek tiek žinių apie kunigą ir poetą Kazimierą Žitkų, savo rašto darbus pasirašinėjusį Vinco Stonio slapyvardžiu: gimė Vabalninke 1893 metais, baigė Kauno kunigų seminariją, 1924 metais išleido poezijos knygelę "Ašarėlės", parašė mokykloms tikybos vadovėlių, iš kurių mokėsi ne viena lietuvių karta visame pasaulyje...

Kun. Kazimieras Žitkus 1934 metais. Šeimos archyvo nuotrauka.

Mano tėvas Aleksandras Sakas (1908-1998) veikė Kauno moksleivių ateitininkų organizacijoje, kurios kapelionu buvo kaip tik kunigas Žitkus. Taip apie 1931 metus užsimezgusi pažintis ir keletą metų trukusi bendra veikla suartino dar tik ieškantį savo pašaukimo jaunuolį ir kunigą, jau žinomą Lietuvoje savo veikla ir kūryba.

Kauno ateitininkų būrelis. Priekyje centre – kunigas Kazimieras Žitkus, kairėje - Aleksandras Sakas. Antroje eilėje iš kairės - moksleiviai ateitininkai Kazys Naseckas ir Juozas Gražys, kunigas Kazimieras Rankelė, neatpažintas asmuo ir nuotraukos autorius Leonas Dainys.

Moksleivių ateitininkų veikloje (nuo 1930 metų - nelegalioje) dalyvavo jaunimas iš įvairių Kaune tuo metu veikusių vidurinės grandies ir aukštesniųjų mokyklų, kurių apytikslis sąrašas būtų toks:

Kauno Šv. Kazimiero mergaičių gimnazija (buv. “Saulės” mergaičių gimnazija);
Kauno “Saulės” mergaičių mokytojų seminarija (uždaryta 1936 m.);
Kauno “Pavasario” komercinė gimnazija arba aukštesnioji komercijos mokykla;
Kauno Jėzaus Širdies mergaičių mokytojų seminarija;
Kauno aukštesnioji technikos mokykla;
Kauno Jėzuitų gimnazija;
Kauno “Aušros” mergaičių gimnazija;
Kauno “Aušros” berniukų gimnazija;
Kauno meno mokykla;
Fredos aukštesnioji sodininkystės ir daržininkystės mokykla;
Dr. J. Tumėno brandos kursai;
Valstybės teatro vaidybos mokykla.

Broniaus Uoginto, vėliau praminto vyresniuoju (kai ir jo sūnus Bronius tapo dailininku), piešinys iš Kauno moksleivių ateitininkų leisto laikraštėlio “Samtis” (1933 m., Nr. 4, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondai). Viryklę kūrena prof. Pranas Dovydaitis, valgyti neša kun. Kazys Žitkus. Prie puodo su samčiu - Aleksandras Sakas, "Samčio" redaktorius.

Tautininkų valdžiai uždraudus mokyklose politines organizacijas, krikščionių demokratų globojami moksleiviai ateitininkai toliau veikė nelegaliai. Išvykos gimtajam kraštui pažinti buvo viena jų veikimo formų, leidusi į krūvą rinktis gausiems ateitininkų būriams.

“Gamtos draugo” ekskursijos dalyviai Zapyškyje 1933 m. liepos 4 d. Atpažintieji: 1 - kun. Kazimieras Žitkus, 2 - žurnalistas Pranas Rinkevičius, 3 - Aleksandras Sakas, 4 - nuotraukos autorius Leonas Dainys (naudodamasis “autoknipsu”, spėdavo atbėgti ir prisijungti prie fotografuojamųjų), 5 - prof. Pranas Dovydaitis, pagrindinis "Gamtos draugo" ekskursijų variklis. Tolėliau kairėje: 6 - Jonas Mockūnas, 7 - Ričardas Nakas, 8 - Pasvalio klebonas kun. Kazimieras Kriščiūnas.

Kas tas “Gamtos draugas” ir jo vardu vadinta ekskursija? Apie organizatorius ir dalyvius, tikslus ir sąlygas, kuriomis tos išvykos buvo ruošiamos, yra išsamiai parašęs filosofas Juozas Girnius (1915-1994) "Aiduose", Amerikos lietuvių kultūros žurnale, iš kur ilgesnę citatą drįstu čia įterpti:

Ypatingai reikšmingos buvo metinės “Gamtos draugo” savaitės ekskursijos nuo Kauno Nemunu per Kuršių marias iki Klaipėdos ir Palangos.

“Gamtos draugo” vardu šios ekskursijos buvo pavadintos pagal prof. Pr. Dovydaičio leidžiamo gamtos mokslų žurnalo “Kosmos” (1920 - 40) populiarų priedą, kuris drauge buvo ir “Ateities” priedas. Pats prof. Pr. Dovydaitis sumanė šias ekskursijas, rūpinosi jų finansavimu ir joms vadovavo kaip “gidas”: kreipė ekskursantų dėmesį į praplaukiamas vietoves ir pasakojo jų istoriją. O kadangi žemyn nuo Kauno yra daug istorinių vietovių Nemuno krantuose, tai buvo keliaujama ne tik į Baltijos pajūrį, bet ir per Lietuvos istorinę praeitį. Šiuo atžvilgiu “Gamtos draugo” ekskursijos buvo tarsi tautinio auklėjimosi kursai.

Svarbiausia, šiose ekskursijose buvo lyg bent savaitei išsiveržiama iš pogrindžio - viešai susitelkiama draugėn iš visos Lietuvos. Buvo susipažįstama ir susidraugaujama - gyvai pasijuntama tos pačios idėjos siejama šeima. Kuopų oficialieji atstovai nepastebimai susirinkdavo ir metinei konferencijai. Dažnai dalyvaudavo sąjungos dvasios vadas kun. K. Žitkus. Uolesni kapelionai irgi lydėdavo savo globojamą jaunimą. 1934 vasarą su ekskursija keliavo ir vysk. M. Reinys. Kaip svečiai kasmet vykdavo ir keliolika studentų - moksleiviai su jais susipažindavo dar prieš atvykimą studijoms. Dalyvių - daugiau kaip per pusantro šimto.

Pirmoji “Gamtos draugo” ekskursija įvyko 1932 vasarą (baigėsi trims mėnesiams kalėjimo nubausto prof. Pr. Dovydaičio areštavimu Klaipėdoje). Kadangi buvo veikiama pogrindyje, tai nė “Ateityje” nebuvo žinių iš to meto ateitininkų moksleivių veiklos. Mažai buvo užsimenama ir “Gamtos draugo” ekskursija. („Aidai“, 1984 m. Nr. 4)

Dalis “Gamtos draugo” ekskursijos dalyvių 1933 m. liepos 12 d. Plungėje prie Oginskių rūmų. Priekyje - ekskursijos vadovai kun. K.Žitkus (trečias iš kairės) ir prof. Pr. Dovydaitis (centre). Leono Dainio nuotrauka.

...Po daugelio metų tėvas, buvodamas Kaune, kiekvienąsyk aplankydavo savo vyresnįjį draugą, laikui bėgant vis labiau grimztantį senatvėn ir užmarštin. Jau buvo prabėgę laikai, kai Kazimieras Žitkus ėjo Kauno kunigų seminarijos rektoriaus, Kauno kapitulos kanauninko pareigas. Retas kas bežinojo, kad visiems miela daina "Gražių dainelių daug girdėjau..." nėra kolektyvinis lietuvių liaudies kūrinys ir kad jos žodžių autorius - tai tas kuklusis Kauno Vilijampolės parapijos altarista.

Sunku patikėti, bet 1970 metais LTSR valstybinė leidykla "Vaga" išleido Kazio Žitkaus - Vinco Stonio poezijos rinktinę "Lyrika". Išleisti išleido, bet šios knygos nei garsino, nei garbino. Kaip ir kiti grožinės literatūros spaudiniai, 6 tūkstančiai šios knygelės egzempliorių dingo iš knygynų akies mirksniu.



Rinktinėje buvo ir naujesnių eilėraščių, bet 1973-iųjų sausį tėvui atsiųstoje atvirutėje Kazys Žitkus prisipažino: "Su mūzomis baigta - jos pas jaunesnius pabėgo".

Kai poetas 1986 metais mirė, tėvas apie tai sužinojo ne iš tarybinės spaudos, o pavėluotai iš savo seno bičiulio ateitininko, rašytojo Eugenijaus Matuzevičiaus laiško.

Tuomet Lietuvoje nepasiekiami "Aidai", pranešdami apie poeto mirtį, rašė (1986, Nr.3):

Buvo talentingas poetas - lyrikas, bet nustelbtas savo meto žymesnių autorių ir neįvertintas pažangiųjų nepriklausomos Lietuvos poetinių srovių.

Kun. Kazimieras Žitkus 1934 metais. Šeimos archyvo nuotrauka.

"Adai" tada pažymėjo, kad K. Žitkaus eilėraščiai buvo labai geri. Štai, 1938 metais parašytas "Laiveliu":

Ranka irklus paleido -
Naktis tokia rami!
Dangus virš mano veido,
Dangus po manimi.

Ir aš kaip meteoras
Plaukiu erdve, plaukiu;
Šviesių žvaigždelių choras
Su manimi sykiu.

Širdis nustojo plakti,
Savęs nebejuntu...
Dangau, palik man naktį
Su žvaigždėmis kartu!

© 2012, 2020 Aleksandras Sakas jun.

Dabregos iš Mikniūnų XVIII amžiaus pradžioje

Mikniūnų kaimas - į rytus nuo Anykščių - Rokiškio plento Svėdasų - Kamajų atkarpos (maps.lt žemėlapio fragmentas)

Dar 1703 metais į Mikniūnus (prie pat Svėdasų ir Kamajų parapijų ribos, bet Kamajų pusėje) užkuriu iš atokesnio Mičiūnų kaimo atėjo Jurgis Dabrega, vedęs vietinę merginą Oną Vitkutę.

Jau treti metai vyko Lietuvai nelaimingas Šiaurės karas. Karas ar kitos bėdos lėmė ir spragas Kamajų bažnyčios gimimo metrikų knygoje Joje nėra žinių apie vaikus, krikštytus 1704 metų pabaigoje ir 1705 metais, o labai gali būti, kad Jurgis ir Ona kaip tik tuomet susilaukė savo pirmagimio.

1707 metais Dabregoms Mikniūnuose gimė sūnus Mykolas. Jo krikšto metrikuose užfiksuotas retas atvejis. Mykolo krikšto ceremonijoje Kamajų bažnyčioje kūmais buvo du vyrai ir moteris - kilmingieji Tomas Deščenskis ir Kristoforas Kulvinskis bei valstietė Elžbieta Pernavienė iš Mikniūnų - gal giminaitė, o gal tiesiog gera kaimynė.

Mykolo Dabregos 1707 metų krikšto įrašas Kamajų bažnyčios metrikų knygoje, šaltinis - Vikiteka

Netrukus - negana karo - kraštą ištiko 1709 - 1711 metų Didysis maras. Epidemijos pirmaisiais metais gimė dukra Kristina, vėliau knygose nebeminima. Gal maras pražudė? To laikotarpio mirties metrikų knygų neturime. Tačiau Dabregų Mikniūnuose maras neišnaikino.

Kamajų bažnyčios knygose yra įrašas apie 1711 metais krikštytą Motiejų, Jurgio ir Onos iš Mikniūnų sūnų. Tiktai pavardę raštininkas užmiršo pridėti. Tačiau žinome Motiejų Dabregą, su Jurgio šeima turėjusį abipusį ryšį, todėl tąjį bepavardį Motiejų turiu pagrindo laikyti mūsų Dabregų sūnumi.

1714 metų gegužį Mikniūnų Dabregoms gimė dar vienas sūnus - Kazimieras.

Be to, Kamajų knygose įrašyta 1722 m. gruodį krikštyta Barbora, Jurgio Dabregos ir Onos Skliaraitės iš Mikniūnų dukra. Jei raštininkas teisingai užrašė motinos pavardę ir jei kito į tėvus tinkančio Jurgio Dabregos tuo metu Mikniūnuose nebuvo, tai galima spėti, kad apie 1720 metus Jurgis liko našliu ir vedė dar sykį. Tačiau daugiau tokią hipotezę paremiančių faktų kol kas neturiu.

Tuo baigiasi mano žinios apie Mikniūnų kaimo Jurgį ir Oną Dabregas.

Jurgio Dabregos medžio dalis iki jo proanūkių. Paspalvintieji - autoriaus tiesioginiai protėviai.

Apie Jurgio sūnų Mykolą šį tą esu radęs. Mykolas Dabrega vedė Kristiną Valundyčią, su ja Mikniūnuose susilaukė dukrų Kotrynos ir Agotos, bet netrukus atsisveikino su šiuo pasauliu. Jo našlė Kristina 1736 metais ištekėjo už Lauryno Kaziulio ir išsikraustė pas vyrą į Kalvių kaimą. Žinome, kad jos ir pirmojo vyro Mykolo dukra Kotryna Dabregaitė gyveno Kalviuose iki savo jungtuvių su drobčiūniškiu Kazimieru Kaušpadu.

Jurgio Dabregos šiek tiek hipotetinio sūnaus Motiejaus gyvenimo nuotrupas surinkau į atskirą straipsnelį. Motiejus vedęs apie 1735 metus išėjo užkuriu į netolimus Juodonis.

Taip, vienam iš vyresnių Jurgio sūnų mirus, o kitam palikus gimtinę, Mikniūnuose šeimininkauti liko trečiasis sūnus - Kazimieras, autoriaus tiesioginis protėvis.

© 2015 - 2021 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys iš Kamajų RKB atitinkamų metų santuokos arba gimimo metrikų knygų, šaltinis - Vikiteka.

1703 m. rugsėjo 30 d. sutuokti Jurgis Dabrega iš Mičiūnų ir Ona Vitkutė iš Mikniūnų. Liudininkai Juozapas Purpa iš Čivylių ir Jokūbas Paršukas iš Mikniūnų.

Pastaba. Mičiūnai ir Čivyliai - Jūžintų valsčiaus (ir turbūt parapijos) kaimai. Nuo Mikniūnų tolokai.

1707 m. birželio 2 d. pakrikštytas Mykolas Jurgio Dabregos ir Onos iš Mikniūnų, krikštatėviai kilm. Tomas Deščenskis (MD Thomas Deszczenski) ir kilm. Kristoforas Kulvinskis (MD Chrystophorus Kulwinski) iš Vilkmergės apskrities su Elžbieta Pernaviene iš Mikniūnų.

1709 m. lapkričio 10 d. pakrikštyta Kristina Jurgio Dabregos ir Onos, krikštatėviai Stanislovas Baltakis, visi iš Mikniūnų, ir Ona Jakšienė iš Gaveikių.

1711 m. rugsėjo 20 d. pakrikštytas Motiejus Jurgio [Dabregos?] ir motinos Onos iš Mikniūnų. Krikštatėviai Bartolomiejus Žurinskis su Elžbieta Paršukiene iš Mikniūnų.

1714 m. gegužės 20 d. pakrikštytas Kazimieras Jurgio Dabregos ir Onos Vitkovskos iš Mikniūnų, krikštatėviai Kazimieras Bandoris iš Vygėlių su Kristina Paršukaite iš Mikniūnų.

1722 m. gruodžio 7 d. pakrikštyta Barbora Jurgio Dabregos ir Onos Skleraitės iš Mikniūnų, krikštatėviai Jurgis Vigelis iš Vaineikių su Kotryna Baltakiene iš Mikniūnų.

1731 m. rugpjūčio 26 d. pakrikštyta Kotryna Mykolo Dabregos ir motinos Valundytės, krikštatėviai Kazimieras Paršukas su Elžbieta Pernavaite, visi iš Mikniūnų.

Pastaba. Šis krikšto įrašas vėliau - kitu rašalu - papildytas, virš žodžių "motinos Valundytės" įrašant "Sofijos". Tačiau iš kitų įrašų žinome, kad Mykolo Dabregos žmona buvo Kristina Valundytė.

1734 m. vasario 7 d. pakrikštyta Agota tėvo Mykolo Dabregos ir motinos Kristinos Valundytės, krikštatėviai Kazimieras Paršukas su Elžbieta Pernavaite, visi iš Mikniūnų.

1736 m. gegužės 20 d. sutuoktas Laurynas Kaziulis iš Kalvių su Kristina Dabregiene, našle iš Mikniūnų. Liudininkai Jurgis Bendoriūnas iš Kalvių ir Samuelis Kauškapis iš Drobčiūnų.

Kazimieras Dabrega (1714-?) iš Mikniūnų

Kazimieras Dabrega gimė 1714 metais Kamajų parapijos Mikniūnų kaimo žemdirbių Jurgio Dabregos ir Onos Vitkutės šeimoje, ketvirtas iš šešių jų vaikų.

1736 metais Kazimieras susituokė su Elžbieta Kepalaičia iš Kalvių.

Kazimiero Dabregos ir Elžbietos Kepalaičios santuokos Kamajų bažnyčioje įrašas. Šaltinis - Vikiteka

Kazimieras ir Elžbieta gyveno Mikniūnuose, tačiau kai kuriuos savo vaikus (jų turėjo vienuolika) krikštyti į Kamajus vežė iš motinos tėviškės, iš Kalvių. Ilgame vaikų krikštatėvių sąraše beveik nėra Dabregų, tik viena nežinia kurio Dabregos žmona Barbora iš tų pačių Mikniūnų.

1765 metų valstybinio Užpalių dvaro, kuriam priklausė ir Mikniūnų kaimas, inventoriuje užrašytas Kazimieras Dabrega, vienas iš keturiolikos to kaimo valstiečių činšininkų. Jo dūmui nustatytas metinis mokestis - 112 auksinų 23 grašiai. Toks činšas Mikniūnų kaime buvo vidutinio dydžio. Žinių apie šeimą inventoriuje nėra.

Beje, tuo metu Mikniūnuose činšą (kiek mažesnį) mokėjo ir galimi Kazimiero giminaičiai iš jo motinos pusės - Tamošius, Jonas ir Jokūbas Vitkai.

Kazimiero ir Elžbietos Dabregų vaikams augant, vieną po kito teko juos išleisti į platųjį pasaulį. Dukra Ona aštuoniolikinė dar 1763 metais buvo ištekinta už kaimyno Jurgio Adomėno, taigi, liko gimtinėje. Dukrą Kristiną 1774 metais į Rimšionis už Dviragio ežero išsivežė Antanas Motiejūnas.

Apie 1772 metus net keturi Kazimiero sūnūs - Kazimieras jaunesnysis, Juozapas, Antanas ir Jurgis - iš Mikniūnų persikėlė į Svėdasų parapijos Šeduikių kaimą. Kazimieras ir Antanas - neilgam, Juozapas (autoriaus tiesioginis protėvis) ir Jurgis - visam laikui.

Kazimiero Dabregos (1714-?) medžio dalis nuo jo tėvų iki vaikų.

Kazimieras jaunesnysis 1768 metais, dar gyvendamas Mikniūnuose, vedė Elžbietą Tininaičią iš Kamajų parapijos Totoriškių kaimo. Apsigyvenę Šeduikiuose, jiedu 1772 metais susilaukė dukros Barboros. Barbora Dabregaitė - pirmoji iš Šeduikių Dabregų, užrašyta metrikų knygose, iki jos Dabregos Šeduikiuose neminimi.

Tačiau šiai Dabregų šeimai užsibūti Šeduikiuose nebuvo lemta. 1777 metais jie - Kamajų parapijos Mičiūnų kaime, ten gimė jų sūnus Silvestras. 1783 metais į Kamajus Dabregų dukrą Viktoriją krikštatėviai vežė jau iš kitos Kamajų parapijos vietos, iš Merkių. Ten, Merkiuose, po metų kažkas nutiko jų vyresnėlei Barborai - ji mirė, nė dvylikos neturėdama...

Ir dar vienas iš keturių brolių Dabregų - Antanas - Šeduikiuose neliko. Vedęs Marijoną Urbonaičią, vaikus augino Užpalių parapijos Nasvaičių kaime. Iš ten į Užpalius važiavo liudyti savo jaunėlio brolio Jurgio vedybų. Tai buvo 1798 metais.

Kazimieras Dabrega vyresnysis tų įvykių galėjo ir nesulaukti. 1789 metų Užpalių dvaro inventoriuje jo jau nėra. Į popierius įrašytas kitas Mikniūnų Dabrega - Andriejus, Kazimiero brolio Motiejaus sūnus.

© 2015 - 2024 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys iš Kamajų RKB atitinkamų metų santuokos arba gimimo metrikų knygų, šaltinis - Vikiteka

1714 m. gegužės 20 d. pakrikštytas Kazimieras Jurgio Dabregos ir Onos Vitkovskos iš Mikniūnų, krikštatėviai Kazimieras Bandoris iš Vygėlių su Kristina Paršukaite iš Mikniūnų.

1736 m. spalio 19 d. sutuoktas Kazimieras Dabrega iš Mikniūnų su Elžbieta Kepalaičia iš Kalvių. Liudininkai Kazimieras Pernavas iš Mikniūnų ir Mykolas Bendoriūnas iš Kalvių.

Kazimiero ir Elžbietos Kepalaičios Dabregų vaikai (gimimo metai, vardas, gimimo vieta, krikštatėviai):

1737, Kotryna, Mikniūnai, Kazimieras Paršiukas ir Elžbieta Bindarienė.
1739, Kazimieras, Kalviai, Kazimieras (pavardė neįskaitoma) ir Ona Bindarienė.
1740, Mykolas. Kalviai?, Adomas Kepalas iš Kalvių ir Barbora Dabregienė iš Mikniūnų.
1743, Juozapas, Kalviai?, Jonas Vitkus iš Mikniūnų ir Elžbieta Bindarienė iš Kalvių.
1745, Ona, Mikniūnai, Jonas Vitkus iš Mikniūnų ir Elžbieta Bindarienė iš Kalvių.
1747, Antanas, Mikniūnai, Juozapas Pajėda iš Mikniūnų ir Konstancija Bindaryčia iš Kalvių.
1749, Margarita, Mikniūnai, Juozapas Pajėda ir Konstancija Vitkienė iš Mikniūnų.
1752, Kristina, Kalviai, Juozapas Pajėda ir Konstancija Vitkienė.
1754, Jurgis, Mikniūnai, Stanislovas Paršiukas ir Margarita Miškinaičia.
1756, Elžbieta, Mikniūnai, Jurgis Pajėda iš Mikniūnų ir Elžbieta Kaušakyčia iš Papiškių.
1759, Marijona, Mikniūnai, Jonas Bindorius iš Kalvių ir Marijona Vitkūnienė iš Mikniūnų.

1763 m. lapkričio 25 d. sutuokti Jurgis Adomėnas su Ona Dabregaičia, abu iš Mikniūnų. Liudininkai Motiejus Adomėnas ir Kazimieras Dabrega, visi iš Mikniūnų.

1768 m. sausio 10 d. sutuokti Kazimieras Dabrega iš Mikniūnų ir Elžbieta Tininaičia iš Totoriškių. Liudininkai Motiejus Kepalas iš Kalvių ir Jurgis Ragelis iš Ragelių.

1774 m. sausio 30 d. [sutuokti] Antanas Motiejūnas iš Rimšionių ir Kristina Dabregaičia. (epaveldas.lt, Svėdasų RKB 1702 - 1796 metų gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 166 v.)

Elena Dobregaitė - Sakienė (1916-1961)

Biografija
Netikiškių pradžios mokykloje 1924 - 1929 metais
Užpalių progimnazijoje 1929 - 1933 metais
Rokiškio gimnazijoje 1933-1937 metais
Kauno Vytauto Didžiojo universitete 1937 - 1942 metais
Mano mamos Anykščiai
“Kenčiantiems padėk…”
Albumėlis Mamai
Prisimenant gydytoją E. Dobregaitę - Sakienę…

Pėdos
1. Stasė Tankūnienė, Anykščių miesto gyventojų medicininio aptarnavimo apžvalga, Anykščiai XX amžiuje, sud. A. Verbickas, Vilnius, 2000, p. 330.
2. Tautvydas Kontrimavičius, Rašytojo sušildyta gėlelė, Aukštaitiškas formatas, 2014, Nr. 1 (59), p. 21. 
3. Iš Aniceto Mažvilos prisiminimų, Laisvės kovų ir netekčių metai, I dalis, sud. R. Kaunietis, Vilnius, 2016, p. 655.

Jurgis Dabrega (1754-1816) ir jo vaikai

Jurgis Dabrega yra mano protėvio Juozapo Dabregos (1743-1806) brolis. Jurgio ne vienos kartos palikuoniai gyveno Šeduikiuose, mano mamos tėviškėje.

Jurgį Dabregą, Kazimiero ir Elžbietos sūnų, gimusį Kamajų parapijos Mikniūnų kaime, pakrikštijo 1754 metų balandį Kamajų bažnyčioje.

Jurgis buvo jau devintas vaikas šeimoje ir dar nepaskutinis (apie Jurgio tėvus, brolius ir seseris daugiau žinių yra straipsnelyje "Dabregos iš Mikniūnų XVIII amžiaus pradžioje").

Laikui bėgant Jurgis, kaip ir jo vyresnieji broliai Kazimieras, Juozapas, Antanas, iš gimtųjų Mikniūnų persikėlė į kaimynystėje įsikūrusį Svėdasų parapijos Šeduikių kaimą.

Vedė Jurgis Dabrega jau būdamas gerokai brandaus amžiaus. 1798 metų sausį Užpalių bažnyčioje jis buvo sutuoktas su Agota Saladžiūčia iš Užpalių parapijos Vygėlių kaimo.

Jurgis ir Agota gyveno Šeduikiuose, kur nuo 1799 iki 1812 metų susilaukė septynių vaikų - trijų sūnų ir keturių dukrų (viena jų - Elžbieta - neišgyveno).

Išauginti vaikų Jurgis Dabrega nespėjo - 62 metų būdamas, 1816 metų vasarį mirė ir anų laikų papročiu tą pačią dieną buvo palaidotas vietos kapinėse.

Jurgio Dabregos (1754-1816) medžio dalis nuo jo senelio iki vaikų. Paspalvintieji - autoriaus tiesioginiai protėviai.

Našlė Agota buvo gerokai jaunesnė už velionį vyrą. Ūkio vadžios kuriam laikui galėjo likti jai, bet neilgam, nes vyriausias sūnus Jonas netruko išaugti į vyrus, vedė ir tapo ūkio ir šeimynos galva.

Agota gyveno iki 1839 metų. Tuomet jau jos vaikų vaikai augo. Mirė Šeduikiuose.

Vaikai

Jonas Dabrega buvo gimęs 1799 metų sausį. Jo žmona - Elžbieta Vygėlytė, kilusi iš Užpalių parapijos Vygėlių kaimo.

Jonas ir Elžbieta Dabregos Šeduikiuose nuo 1822 iki 1832 metų susilaukė dviejų sūnų (išgyveno vienas) ir keturių dukrų.

Užpalių dvaro, kuriam priklausė Šeduikių kaimas, inventoriaus duomenimis Jono Dabregos ūkį 1833 metais sudarė: 6 vyriškos ir 6 moteriškos sielos, 2 arkliai, 4 jaučiai, 1 karvė, 8 avys, 1 ožka, 3 kiaulės. Žemės - 1 valakas su trupučiu. Činšo - 27 sidabro rubliai ir 96 su trim ketvirtadaliais kapeikos. Lažo - kaip visiems činšininkams - 2 dienos per savaitę ir 6 gvoltai per metus, be to, kartą metuose - 1 padvada (arklys su vežimu) į Rygą. Trobesių būklė gera.

Inventoriuje surašytos ir visos tos vyriškos ir moteriškos sielos su vardais ir amžiumi: Jonas Dabrega 33, žmona Elžbieta 28, sūnus Justinas 11, dukros Domicelė 12, Rozalija 6, Apolonija 1, motina Agota 60, broliai Motiejus 23, Konstantinas 26, jo žmona Rozalija 23, sūnus Petras 2 ir darbininkas Juozapas Mikšys 40.

Jonas Dabrega liko našliu 1869 metais. Sulaukęs septyniasdešimt penkių, mirė 1874 metais. Laidoti tėvo turėjo susirinkti: ūkį Šeduikiuose paveldėjęs sūnus Justinas, dukros Agota Šilinienė iš Kunigiškių, Rozalija ir Apolonija Kepalienė iš Juodonių.

*
Uršulė Dabregaitė, gimusi 1800 metais, 1821 metais ištekėjo už valstiečio Mykolo Parcinausko. Po santuokos Parcinauskai kurį laiką gyveno Užpalių parapijos Tarvydžių kaime, kur susilaukė trijų dukrų. Paskui (apie 1825 metus) grįžo į Šeduikius. Čia Uršulei ir Mykolui iki 1839 metų gimė dar septyni vaikai. Iš visų dešimties užaugo gal tik kas antras. Tai Parcinauskus - vienintelius Šeduikiuose - žiauriai nuskriaudė 1831 metų vasaros choleros epidemija, nusinešusi penktus metus einančio sūnaus Simono gyvybę. Cholera tada nusiaubė daugelį aplinkinių kaimų, o Šeduikiuose susirgusių gal ir buvo, bet giltinė užsuko tik į Parcinauskų kiemą...

1833 metų Užpalių dvaro inventoriuje surašytas Mykolo Parcinausko ūkis: 6 vyrai ir 7 moterys, 2 arkliai, 4 jaučiai, 1 karvė, 4 avys, 1 ožka, 3 kiaulės. Žemės - du su trupučiu valakų. Metinis činšas - 32 sidabro rubliai ir 51 kapeika. Lažo kaip visiems - 2 dienos per savaitę ir 6 gvoltai per metus, ir dar kartą metuose su savo arkliu, vežimu ir dvaro kroviniu (turbūt linais) - ilga kelionė į Rygą. Trobesių būklė gera.

Šeimyna su vardais ir amžiumi: Mykolas Parcinauskas 28, žmona Uršulė 33, dukterys Viktorija 10, Elžbieta 5, Agota 2, brolis Dominykas 18, darbininkas Mykolas Vagelis (Vigėlis?) 30, jo žmona Viktorija 30, jų sūnūs Kiprijonas 6, Julijonas 4, Juozapas 1, duktė Anastazija 1, merga Ona Gančeraitė 14.

Uršulei likimas pagailėjo ilgesnio gyvenimo - nuo džiovos mirė 1845 metų kovą, palikdama vyrą Mykolą, dukras Viktoriją, Elžbietą, Agotą ir sūnų Juozapą.

Našlys Mykolas po kiek laiko iš Šeduikių išsikėlė į dabar sunkiai identifikuojamas Voveriškes (ar Voverynę, kažkur prie Juodonių), kur mirė 1870 metais. Galėjo būti antrąkart vedęs, nes jo vaikų sąraše yra dar vienas sūnus - Kasparas, kurio nebuvo velionės žmonos Uršulės mirties metrikuose. Be to, Mykolą palaidojo ne Šeduikiuose šalia Uršulės, o Juodonių kapinėse.

*
Karolina Dabregaitė gimė 1803 metais. 1826 metais ištekėjo už šeduikiškio kaimyno Vincento Pajėdos.

1833 metų Užpalių dvaro inventoriuje surašytas Vincento Pajėdos ūkis: 5 vyrai ir 6 moterys, 2 arkliai, 4 jaučiai, 1 karvė, 8 avys, 1 ožka, 2 kiaulės. Žemės - vienas valakas su trupučiu. Metinis činšas - 31 sidabro rublis ir 75 su ketvirtadaliu kapeikos. Lažo kaip visiems - 2 dienos per savaitę ir 6 gvoltai per metus, ir kartą metuose - padvada į Rygą. Trobesių būklė gera.

Vincento Pajėdos šeimyna 1833 metų inventoriuje: Vincentas Pajėda 41, žmona Karolina 27, sūnus Rapolas 6, duktė Juozapota 4, motina Agota (pamotė Agota Kazickaitė - Pajėdienė) 52, broliai Konstantas 24, Liudvikas 17, seserys Uršulė 15, Apolonija 14, Veronika 12, darbininkas Petras Mikšys (amžius nenurodytas).

Vincentui Pajėdai 1844 metais mirus, Karolina liko našle su keliais mažais vaikai. Jos pačios 1869 metų mirties metrikuose įrašyti sūnūs Rapolas ir Zigmantas bei dukros Anelė ir Konstancija. Pirmoji dukra - Juozapota Bernotienė, nutekėjusi į Jūžintų parapiją - jau praleista.

Šeduikiuose ūkininkauti liko vyriausias sūnus Rapolas Pajėda. Negaliu nutylėti, kad Rapolas po pirmosios savo žmonos mirties vedė Agotą Merkytę, mano protėvių Motiejaus ir Onos Merkių iš Netikiškų anūkę. Tai buvo 1871 metais. Rapolas ir Agota abu turėjo Šeduikiuose pusbrolių Dabregų (iš skirtingų šeimų), todėl galėjo aptarinėti galimą savo giminystę, tačiau iki santuokos jiedu nesigiminiavo.

*
Konstantinas Dabrega, gimęs 1806 metais, 1830 metais vedė Rozaliją Vanagaitę iš Užpalių parapijos Mikėnų kaimo (kita Vanagaitė, kiek anksčiau atsikėlusi į Šeduikius iš to paties Užpalių krašto Vilučių kaimo, buvo mano propropromočiutė Karolina Urbanavičienė).

Konstantinas ir Rozalija Dabregos Šeduikiuose susilaukė vaikų Simono, Petro, Vincento, Anastazijos, Motiejaus ir Juozapo. Jaunesnieji vaikai dar maži buvo, kai 1850 metais Konstantiną pakirto džiova. Kaip parašyta mirties metrikuose, buvo žmonos palaidotas Šeduikių kaimo kapinaitėse.

Ne visų Konstantino Dabregos vaikų likimas žinomas, bet žinomieji sudaro platų ir šakotą giminės medį.

Dukra Anastazija 1860 metais ištekėjo už kaimyno Dionyzo Vilenio ar Vilanio. Po to Svėdasų bažnyčios knygose jų neaptikau - gal išsikraustė į kitą parapiją?

Sūnus Petras, 1862 metais vedęs Grasildą Stukaitę, išėjo užkuriu į Jotkonių kaimą. Iš jų kelių vaikų po Petro mirties gyvi buvo tik sūnūs Konstantinas ir Jonas. Jonas gyveno Kamajų miestelyje, o Konstantinas liko gimtuosiuose Jotkonyse, kur su žmona Anelija Zaborskaite susilaukė dešimties vaikų.

Sūnus Vincentas 1868 metais susituokė su Veronika Urbanavičiute iš to paties Šeduikių kaimo. Ir vėl Urbanavičiai! Veronikos tėvas - Kazimieras, Kazimiero tėvas - Juozapas, Juozapo tėvas - Justinas, o Justino tėvas - ne kas kitas, kaip tiesioginis mano protėvis Jokūbas Urbanavičius.

Sūnus Motiejus pakliuvo į caro kariuomenės rekrūtus, bet jo laikais tarnyba jau nebuvo tokia beviltiškai ilga, kaip amžiaus pradžioje. Atitarnavęs jis apie 1872 metus vedė kaimynę Oną Pajėdaitę ir su ja susilaukė keturių vaikų. Likęs našliu, 1891 metais vedė Uršulę Merkytę, Konstantino dukrą. Antroje santuokoje turėjo taip pat keturis vaikus, tiktai jie gimė jau Kušlių kaime, ne Šeduikiuose.

*
Anastazija Dabregaitė gimė 1809 metais. 1831 metais buvo ištekinta už valstiečio Jurgio Matulevičiaus iš Gykių kaimo. Gykiuose Anastazija iki 1846 metų pagimdė septynis vaikus. Liko našle po vyro Jurgio mirties 1877 metais.

Gykių kaime užaugo ne viena Matulevičių, Jurgio ir Anastazijos palikuonių, karta.

*
Motiejus Dabrega gimė 1812 metais. 1834 metais su Domicele Dabregiene, autoriaus proprosenele, iš Šeduikių į Svėdasus vežė krikštyti brolio Konstantino sūnų Petrą. Savo mamos Agotos mirties dieną 1839 metais buvo gyvas.

© 2020, 2022 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys

1754 m. balandžio 4 d. pakrikštytas vaikas vardu Jurgis, tėvai Kazimieras Dabrega ir Elžbieta Kepalaičia teisėti sutuoktiniai, krikšto tėvai Stanislovas Paršiukas su Margarita Miškinaičia, visi iš Mikniūnų. (Kamajų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga, Vikiteka)

1798 m. sausio 14 d. aš, kuris aukščiau, sutuokiau Jurgį Dabregą iš Šeduikių su Agota Saladžiūčia iš Vygėlių. Liudininkai: Antanas Dabrega iš Nasvaičių ir Vincentas Mikučionis iš Puodžių. (Užpalių RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga, eais.achyvai.lt)

Pastaba. Jaunuosius sutuokė Užpalių vikaras Pranciškus Opanskis (Franciscus Hopponski).

1799 m. sausio 27 d. [aš, vikaras Adalbertas Surblevičius] pakrikštijau Joną teisėtų sutuoktinių Jurgio Dabregos ir Agotos iš Šeduikių. (Svėdasų RKB atitinkamų metų metrikų knyga, FamilySearch resursų 630 v.)

1800 m. gruodžio 9 d. [aš, Jonas Punksnevičius] pakrikštijau Uršulę, gimusią šio mėnesio 5 Jurgiui ir Agotai Dobregoms, teisėtiems sutuoktiniams iš Šeduikių. (Svėdasų RKB atitinkamų metų metrikų knyga, FamilySearch resursų 656 v.)

1803 m. sausio 11 d. [Svėdasų vikaro kun. Jono Panksnevičiaus (Joannes Panxniewicz)] pakrikštyta Karolina Morta, gimusi šio mėnesio 6 d., tėvai teisėti sutuoktiniai Jurgis Dobrega ir Agota Saladžiūtė, krikšto tėvai Motiejus Šeduikis su Kotryna Saladiene, Šeduikiai. (Svėdasų RKB 1802 -1830 m. gimimo metrikų knyga, 10 v.)

1805 m. kovo 25 d. [Svėdasų vikaro kun. Jono Panksnevičiaus] pakrikštyta Elžbieta Anastazija, gimusi išvakarėse, tėvai teisėti sutuoktiniai Jurgis Dobrega ir Agota Saladžiūtė, krikšto tėvai Rapolas Narbutis su Uršule Stašiškyte, Šeduikiai. (Svėdasų RKB 1802 -1830 m. gimimo metrikų knyga, 23 v.)

1806 m. spalio 2 d. [Svėdasų vikaro kun. Jono Panksnevičiaus] pakrikštytas Konstantinas Mykolas, gimęs išvakarėse, tėvai teisėti sutuoktiniai Jurgis Dobrega ir Agota Saladžiūtė, krikšto tėvai Vincentas Mikučionis su Elžbieta Punksnevičiene, Šeduikiai. (Svėdasų RKB 1802 -1830 m. gimimo metrikų knyga, 23 v.)

1809 m. gruodžio 21 d. pakrikštyta Anastazija, gimusi šio mėnesio 18 d, tėvai teisėti sutuoktiniai Jurgis Dobrega ir Agota Saladžiūtė, krikšto tėvai Mykolas Šeduikis su Margarita Mikučioniene, Šeduikiai. (Svėdasų RKB 1802 -1830 m. gimimo metrikų knyga, 44 v.)

1812 m. vasario 18 d. [kun. Jono Panksnevičiaus] pakrikštytas Motiejus Kazimieras, gimęs išvakarėse, tėvai teisėti sutuoktiniai Jurgis Dobrega ir Agota Saladžiūtė, krikšto tėvai kilmingasis Stanislovas Strumyla su Kotryna Saladžiuviene, Šeduikiai. (Svėdasų RKB 1802 -1830 m. gimimo metrikų knyga, 54 v.)

1816 m. vasario 28 d. Šeduikiuose [mirė] Jurgis Dobrega, valstietis, 60 m., [palaidotas] ten kapinėse 28 d. (Svėdasų RKB 1802 -1818 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 329 v.)

1821 m. vasario 13 d. sutuokti Mykolas Parcinauskas ir Uršulė Dabregaitė... (įrašas beveik neįskaitomas, Svėdasų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga iš Artūro Šlapelio ir Mindaugo Baltuškos rinkinio)

1821 m.lapkričio 6 d. sutuokti Jonas Dobrega ir Elžbieta Vigėlytė, liudininkai Andriejus Vaškelis ir Mykolas Parcinauskas, Vigėliai, Užpalių RKB atitinkamų metų santuokos metrikų, eais.archyvai.lt

1839 m. birželio 22 d. Šeduikių kaime mirė valstietė Agota iš Saladžių Dobregienė nuo senatvės, seniai mirusio Jurgio Dobregos 60 metų našlė, palikusi sūnus Konstantiną ir Motiejų, dukras Uršulę, Karoliną ir Anastaziją. Kurios kūnas tų pačių metų ir mėnesio 25 dieną parapinėse Svėdasų kapinėse kun. Silvestro Grubinskio, Svėdasų vikaro, buvo. palaidotas. (Svėdasų RKB atitinkamų metų metrikų knyga, FamilySearch resursų 132 v.)

1850 m. rugsėjo 1 d. Šeduikių kaime mirė valstietis Konstantinas Dabrega nuo džiovos, šv. sakramentais aprūpintas. Valstietės likusios našle Rozalijos vyras, 50 metų amžiaus, Svėdasų bažnyčios parapijietis. Jo kūną žmona šių metų ir mėnesio 3 dieną kaimo kapinėse palaidojo. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

1874 m. vasario 6 d. Šeduikių kaime nuo senatvės mirė valstietis Jonas Dabrega. 80 m. našlys, paliko sūnų Justiną, dukras Agotą, Rozaliją ir Apoloniją. Jo kūnas šių metų ir mėnesio 8 dieną kun. Bytauto palaidotas parapijos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)