Mykolas Urbanavičius ir jo vaikai

Mano protėvių Mykolo ir Marijonos Stukų dukra Sofija gimė ir užaugo Mieleikiuose, netoli Jūžintų. 1740 metų lapkritį ji buvo ištekinta už Mykolo Urbanavičiaus iš Užpalių parapijos Butiškių kaimo. Sofijai tuomet buvo dvidešimt treji, Mykolui - gal kiek mažiau. Mykolas, į Mieleikius atėjęs užkuriu, buvo pirmasis šiame kaime Urbanavičius.

Tais laikais Jūžintų krašte pavardės su slaviškomis priesagomis dar nebuvo paplitusios, tad ir raštininkai Mykolą vienais kartais rašė taip, kaip žmonės vadino - Urbanu arba Urbanoniu, kitais kartais - Urbanavičiumi (Urbonavičiumi).

Kas metai ar du Mykolą ir Sofiją Urbanavičius tvarkingai aplankydavo gandrai. Atnešė jiems Oną, Lauryną, Sofiją, Jokūbą, Juozapą, Jurgį, Kazimierą, gal dar Kristiną ir Motiejų (šiųjų motinos arba tėvo vardai metrikų knygose kiti, bet tai panašiau į raštininko riktą)... Visi - gimę Mieleikiuose, tik Juozapas ir Motiejus - čia pat buvusioje Putrinėje (dabar tokios vietovės vardą besaugo miškas šiauriau Mieleikių). Nuo 1757 metų rudens Jūžintų knygose - beveik penkių metų spraga, o galbūt kaip tik tada Urbanavičiai susilaukė dar vieno sūnaus - Gabrieliaus. Jo krikšto metrikų neradau, tačiau kiti dokumentai rodo Gabrielių buvus labai artimą Mykolo Urbanavičiaus šeimai. Todėl laikau jį Mykolo sūnumi.

1765 metų Užpalių dvaro inventoriuje Mieleikiai užrašyti kartu su gretimais Samanių ir Kremesiškių kaimais. Dvarui mokesčius mokančių septynių valstiečių sąraše yra ir Mykolas Urbanonis.

1789 metų vasarį mirė septyniasdešimties sulaukusi Mykolo žmona Sofija Urbanavičienė. Po mamos mirties sūnūs su savo šeimomis vienas po kito pajudėjo iš gimtųjų Mieleikių. Iš Urbanavičių vaikų ten beliko Gabrielius, pas kurį galėjo karšti ir našlys tėvas Mykolas.

Mirė Mykolas Urbanavičius Mieleikiuose 1800-ųjų vasarą, pasak metrikų, būdamas aštuoniasdešimties metų.

Jūžintų senosios kapinės už bažnyčios. Čia gali būti palaidoti Mykolas ir Sofija Urbanavičiai. Google Street View, 2012.

Vaikai

Onos, Lauryno, Kazimiero tik krikšto datas žinome. Gal mirė vaikystėje (to laikotarpio mirties metrikų nėra). Tebūnie prisiminti bent jų vardai!

Sofija gimė 1745 metais ir buvo mamos vardu pakrikštyta Kamajų bažnyčioje. Ten pat 1766 metais sutuokta su Motiejumi Vigėliu iš Lapienių kaimo.

Vėliau Vigėliai gyveno ne Lapienių, bet Kremesiškių kaime, ten gimė jų vaikai. Sūnaus Juozapo krikštatėviu buvo Gabrielius Urbonavičius iš Mieleikių (dar vienas argumentas už Gabrielių kaip Mykolo Urbanavičiaus šeimos narį). Dukros Onos Vigėliai susilaukė dvidešimt ketvirtais savo vedybinio gyvenimo metais!

O Lapieniuose prieškary, apie 1930 metus, tebegyveno dvi Vigėlių šeimos.

Kristina Urbanaičia 1774 metais ištekėjo už valstiečio Motiejaus Butkio iš Trunciškių kaimo. Vienu santuokos liudininku buvo Kristinos svainis Motiejus Vigėlis iš Kremesiškių. Butkių gyvenimo istorijos netyrinėjau, tiktai mačiau jų dukros Rozalijos krikšto 1784 metais įrašą - tuo metu Butkiai bus gyvenę Mičiūnų kaime.

Jokūbas - mano tiesioginis protėvis. Žinios apie jo santuoką su Agota Merkyčia, jų vaikus - atskirame straipsnelyje.

Juozapas, trijų dešimčių sulaukęs, į Mieleikius iš Užpalių parapijos Traidžiūnų parvedė žmoną Agotą Masiulytę. Nuo 1785 metų pabiro jų vaikai - Mykolas, Juozapas, Viktorija (mirusi vaikystėje), Tadas, Agnetė.

Apie 1796 metus Juozapas su šeima išsikėlė į Raugų kaimą. Ten susilaukė dar dviejų dukrų - Onos ir Eufrozinos.

Juozapo dukra Agnetė (Agnieška) 1817 metais Rauguose ištekėjo už vietinio bajoro Jono Krasausko.

Juozapo sūnus Mykolas įleido šaknis Duokiškyje. Ten gyveno ir Mykolo sūnus Alfonsas, Alfonso sūnus Anupras...

Motiejus jaunas - dvidešimt penktus baigdamas - mirė 1777 metais Mieleikiuose. Jo mirtis kažkodėl užregistruota du kartus: Kamajuose (kad mirė Mieleikiuose ir palaidotas Jūžintuose) ir po trijų savaičių Jūžintuose (kad palaidotas).

Jurgis buvo gimęs 1755 metais. Iš pradžių buvau jam priskyręs 1808 metų santuoką su Agota Kvedaraičia. Stebėjausi, kad jis labai brandaus amžiaus vedė ir dar susilaukė vaikų. Paskui knygose radau kitą Jurgį Urbanavičių, gerokai jaunesnį - brolio Jokūbo sūnų. Šiam 1808 metų santuoka pagal amžių labiau tiko. Pirmasis Jurgis liko be nieko. Jo likimas nežinomas.

Gabrielius 1787 metais vedė Marijoną Mieliūnaitę iš Tatariškių (dabar - Totoriškiai). O susipažinę jie bus kaip kūmai trejetą metų anksčiau, per Gabrieliaus seserėčios Rozalijos Butkytės krikštynas.

Gabrielius ir Marijona vaikų turėjo daug, gal dešimt. 1808 metais mamą Marijoną pražudė raupų epidemija. Gabrielius savo mažiems vaikams parvedė pamotėlę, taip pat našlę - Marijoną Čerskytę Janonienę, tačiau tai - jau kita, dar neparašyta istorija...

© 2020, 2022 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys

1740 m. lapkričio 7 d. palaiminta santuoka tarp Mykolo Urbonavičiaus iš Butiškių ir Sofijos Stukaitės iš Mieliūnų. (epaveldas.lt, Jūžintų RKB atitinkamų metų metrikų knyga, 95 v.)

Pastaba. Sofija Stukaitė gimė, o ištekėjusi vaikus gimdė Mieleikių kaime, tad Mieliūnai santuokos įraše greičiau bus raštininko klaida.

1742 m. gruodžio 30 d. pakrikštyta Ona, Mykolo Urbanonio ir Sofijos iš Mieleikių [dukra]. (epaveldas.lt, Jūžintų RKB, 23 v.)

1744 m. rugpjūčio 10 d. pakrikštytas Laurynas, Mykolo Urbononio ir Sofijos iš Mieleikių [sūnus]. (epaveldas.lt, Jūžintų RKB, 24 v.)

1745 m. gruodžio 27 d. pakrikštyta Sofija, teisėtų sutuoktinių Mykolo Urbano ir Sofijos Stukaičios iš Mieleikių [dukra]. Krikštatėviai Kazimieras Pauliukas iš Kamajų ir Ona Gaigalienė iš Kišūnų. (Vikiteka, Kamajų RKB)

1747 m. spalio 29 d. pakrikštyta Kristina, Mykolo Urbonavičiaus ir Evos iš Mieleikių [dukra]. (epaveldas.lt, Jūžintų RKB, 27 v.)

Pastaba. Kodėl Urbonavičienė ne Sofija? Motina, vardu Eva, yra to metrikų lapo pirmesniame įraše. Turbūt raštininkas motinos vardą iš ten ir nurašė.

1749 m. liepos 13 d. pakrikštytas Jokūbas, Mykolo Urbonavičiaus ir Sofijos iš Mieleikių [sūnus]. (epaveldas.lt, Jūžintų RKB, 29 v.)

1751 m. kovo 14 d. pakrikštytas Juozapas, Mykolo Urbanonio ir Sofijos iš Putrinės [sūnus]. (epaveldas.lt, Jūžintų RKB, 30 v.)

1753 m. sausio 22 d. pakrikštytas Motiejus, Stanislovo Urbanonio ir Sofijos iš Putrinės [sūnus]. (epaveldas.lt, Jūžintų RKB, 32 v.)

Pastaba. Stanislovas - raštininko klaida? Tėvai greičiau buvo tie patys Mykolas ir Sofija Urbanoniai, kaip ir 1751 m. kovo 14 d. įraše.

1755 m. kovo 31 d. pakrikštytas Jurgis, Mykolo Urbonavičiaus ir Sofijos iš Mieleikių [sūnus]. (epaveldas.lt, Jūžintų RKB, 34 v.)

1757 m. sausio 27 d. pakrikštytas Kazimieras, Mykolo Urbano ir Sofijos iš Mieleikių [sūnus]. (epaveldas.lt, Jūžintų RKB, 35 v.)

1766 m. lapkričio 30 d. aš, kun. Ambrozijus Jankauskas, palaiminau santuoką Motiejaus Vigėlio iš Lapienių ir Sofijos Urbanaičios iš Mieleikių. Liudininkai Kazimieras Nakas iš Lapienių ir Tomas Urbanas iš Kepėžių. (Vikiteka, Kamajų RKB)

1774 m. lapkričio 6 d. aš, N. Jodzevičius, Kamajų vikaras, sutuokiau Motiejų Butkį iš Trunkiškių ir Kristiną Urbanaičią iš Mieleikių. Liudininkai Motiejus Šermukšnis iš Laukagalių ir Motiejus Vigėlis iš Kremešiškių. (Vikiteka, Kamajų RKB, 205.jpg)

1777 m. lapkričio 29 d. mirė Motiejus Urbanavičius iš Mieleikių 25 metų, palaidotas Jūžintuose. (epaveldas.lt, Kamajų RKB, 219 v.)

1777 m. gruodžio 18 d. palaidotas Motiejus Urbanavičius iš Mieleikių 25 metų. (epaveldas.lt, Jūžintų RKB, 111 v.)

1784 m. lapkričio 27 d. aš kuris aukščiau [Pranciškus Opanskis, Užpalių vikaras] sutuokiau Juozapą Urbanavičių iš Mieleikių ir Agotą Masiulyčią iš Traidžiūnų. Liudininkai Motiejus Vigėlis iš Kremesiškių ir Jonas Butėnas iš Butėnų. (Užpalių RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga, eais.archyvai.lt)

1787 m. lapkričio 18 d. sutuokti Gabrielius Urbanavičius iš Jūžintų parapijos ir Marijona Mieliūnaičia iš Tatariškių, liudininkai Steponas Milaknis iš Rokiškio parapijos Bajorų ir Motiejus Vigėlis iš Kremesiškių. (Vikiteka, Kamajų RKB, 068.jpg)

1789 m. vasario 19 d. mirė Sofija Urbanavičienė 70 metų iš Mieleikių. (epaveldas.lt, Jūžintų RKB, 118 v.)

1800 m. liepos 21 d. mirė Mykolas Urbanavičius iš Mieleikių 80 metų. (Jūžintų RKB atitinkamų metų metrikų knyga Family Search resursuose)

1808 m. birželio 29 d. [mirė] Marijona Urbonavičienė 39 metų Mieleikių kaime, palaidota ten pat birželio 30 d. (epaveldas.lt, Jūžintų RKB, 120 v.)

1810 m. vasario 6 d. kun. Raimundo Simonavičiaus sutuokti Gabrielius Urbonavičius ir Marijona Janonienė iš Mieleikių, liudininkai Jokūbas Urbonavičius, Stanislovas Čerskis, Rapolas Bernotas iš Mieleikių. (epaveldas.lt, Jūžintų RKB, 86 v.)

1813 m. vasario 5 d. [mirė] Agota Urbonavičienė 40 metų Rauguose, palaidota to kaimo kapinėse vasario 6 d. (epaveldas.lt, Kamajų RKB, 211 v.)

Stukai

Seniai seniai, Didžiojo maro metais, 1709-ųjų lapkritį Jūžintų bažnyčioje buvo sutuokti valstiečiai Mykolas Stukas iš Nosvaičių ir Marijona Gudaičia iš Šarkių.

Nosvaičių ir Šarkių kaimai priklausė Užpalių valstybiniam dvarui. Stukų šeimą kažkokios priežastys kurį laiką vertė blaškytis po maro patuštintus dvaro kaimus - jų Stanislovas gimė Nosvaičiuose, Barbora - mamos Šarkiuose, o paskui Stukai ilgesniam laikui apsigyveno Mieleikiuose (aukštaičiai taria - Mielaikiuose), kaimelyje prie kelio iš Jūžintų į Kamajus. Čia jie susilaukė dukrų Kristinos, Sofijos (teksto autoriaus pramotės) ir Agnesės. Visi vaikai krikštyti Jūžintuose, tiktai Agnesė - Kamajuose.

Po 1720 metų nei Jūžintų, nei Kamajų gimimo metrikų knygose Mykolas ir Marijona Stukai iš Mieleikių nebeminimi, yra tik žinia apie našlę Marijoną (be pavardės), 1724 metų vasarį ištekėjusią už Mykolo Paršiuko, abu - Mieleikių gyventojai.

Sofija Stukaitė, užaugusi Mieleikiuose, 1740 metų lapkritį buvo ištekinta už Mykolo Urbanavičiaus iš gretimos Užpalių parapijos Butiškių kaimo. Mykolas, į Mieleikius atėjęs užkuriu, buvo pirmasis šiame kaime Urbanavičius.

Mieleikių apylinkės šiais laikais, nuo Kamajų - Jūžintų kelio žvelgiant. Google Street View, 2012.

© 2020 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys (v. - vaizdo Nr. portale epaveldas.lt)

1709 m. lapkričio 30 d. palaiminta santuoka tarp Mykolo Stuko iš Nosvaičių ir Marijonos Gudaitės iš Šarkių. (Jūžintų RKB 1705-1796 m. gimimo ir santuokos, 1769-1796 m. mirties metrikų knyga, 90 v.)

1711 m. gegužės 4 d. pakrikštytas Stanislovas, Mykolo Stuko ir Marijonos iš Nosvaičių [sūnus]. (Jūžintai, 7 v.)

1712 m. kovo 20 d. pakrikštyta Barbora, Mykolo Stuko ir Marijonos iš Šarkių [dukra]. (Jūžintai, 8 v.)

1714 m. gegužės 28 d. pakrikštyta Kristina, Mykolo Stuko ir Marijonos iš Mieleikių [dukra]. (Jūžintai, 9 v.)

Pastaba. Kristina Stukaitė 1737 metų lapkritį Jūžintų bažnyčioje sutuokta su Jurgiu Šypu iš Purpiškio (Jūžintai, 94 v.).

1717 m. kovo 14 d. pakrikštyta Sofija, Mykolo Stuko ir Klaros iš Smeteikių [dukra]. (Jūžintai, 10 v.)

Pastaba. Kažin, ar Klara iš Smeteikių. Smeteikių Jūžintų parapijoje nebuvo. Mykolo Stuko iš Mieleikių žmona 1717 metais buvo vardu Marijona.

1720 m. spalio 6 d. pakrikštyta Agnesė, Mykolo Stuko ir Marijonos Gudaitės iš Mieleikių [dukra]. Krikštatėviai Simonas (pavardė neįskaitoma) iš Šarkių ir Marijona Čiurška iš Pladiškių. (Kamajų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga, Vikiteka)

1740 m. lapkričio 7 d. palaiminta santuoka tarp Mykolo Urbonavičiaus (Michaelis Urbonowicz) iš Butiškių ir Sofijos Stukaitės iš Mieliūnų. (Jūžintai, 95 v.)

Pastaba. Sofija Stukaitė gimė, o ištekėjusi vaikus gimdė Mieleikių kaime, tad Mieliūnai santuokos įraše greičiau bus raštininko klaida.

Protėvių paieškos. Urbanavičiai ir Merkiai

1846 metais Svėdasų bažnyčioje buvo sutuokti mano proproseneliai (močiutės Veronikos Dabregienės seneliai) Aleksandras Antanėlis ir Elžbieta Urbanavičiūtė. Jų santuokos įrašo, išversto iš lenkų kalbos, santrauka:

1846 m. lapkričio 24 d. Svėdasų bažnyčioje kun. Kanutas Saurimavičius, triskart paskelbęs lapkričio 10, 17 ir 24 dienomis, sutuokė valstiečius Aleksandrą Untanėlį, 22 metų jaunuolį iš Maleišių kaimo, su Elžbieta Urbanavičiūte, 23 metų mergina iš Šeduikių kaimo, abu Svėdasų parapijiečius, valstiečių teisėtų sutuoktinių Motiejaus ir Barboros iš Sabalių Untanėlių sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Rapolo ir Karolinos iš Vanagų Urbanavičių dukterimi, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Kasparui Žemaičiui, Juozapui Šeduikiui ir daugeliui kitų.

Iš čia - Elžbietos Antanėlienės tėvų vardai: Rapolas Urbanavičius ir Karolina Vanagaitė.

Rašydamas straipsnelį "Šeduikių kaimo žmonės iš 1833 metų inventoriaus", dar nežinojau, kad ne tik Juozapas Dabrega, bet ir kitas Šeduikių valstietis - Rapolas Urbanavičius - yra mano protėvis, kad ne tik Dabregų, bet ir Urbanavičių kraujo yra mano gyslose... Rašiau taip:

Urbanavičiai Šeduikiuose pasirodė po kaimyno Jono Pajėdos pirmosios santuokos su Urbanavičiūte, tai buvo dar iki 1792 metų. Kada čia apsigyveno Rapolas Urbanavičius, nežinome, kaip ir jo santuokos su Karolina Vanagaite vietos ir metų. Vaikų šie Urbanavičiai turėjo ne mažiau penkių, bet ne visi buvo gimę Šeduikiuose.

Svėdasų bažnyčios, kurioje anuomet buvo krikštijami šeduikiečių vaikai, metrikų knygose buvau radęs du Šeduikiuose gimusius Rapolo ir Karolinos Urbanavičių sūnus - Ciprijoną (1827 m.) ir Zigmantą (1832 m.).

Beje, tų pačių Urbanavičių pavardė rašyta įvairiai: Urbanas, Urbanonis, Urbonavičius, bet dažniausiai - Urbanavičius.

1833 metų inventoriuje yra Urbanavičių šeimynos sąrašas su kiekvieno amžiumi: Rapolas Urbanavičius 42, žmona Karolina 40, sūnūs Anupras 21, Ciprijonas 11, dukterys Elžbieta 17, Eufrozinija 5, brolis Liudvikas 34. Čia Zigmanto jau nėra. Ciprijonas "pasendintas" šešiais metais.

Brolis Liudvikas galėjo būti ne vienintelis iš Rapolo artimųjų, gyvenusių tuo metu Šeduikiuose, tik kiti Urbanavičiai mokesčių dvarui nemokėjo (gal savo ūkio neturėjo), tai inventoriuje jų nėra. Iš metrikų knygų žinome Justino ir Rozalijos Masiulytės Urbanavičių šeimą ir keletą Šeduikiuose jiems gimusių vaikų, kurių krikšto tėvais buvo abu mūsų Urbanavičiai - tiek Rapolas, tiek Liudvikas (pastarasis - net tris kartus). Spėjau Justiną Urbanavičių buvus Rapolo ir Liudviko artimu giminaičiu, gal net broliu.

Tikrindamas šią versiją, ieškojau visų trijų Urbanavičių - Rapolo, Liudviko ir Justino - gimimo metrikų XVIII amžiaus pabaigos Svėdasų ir aplinkinių parapijų metrikų knygose. Ir, berods, radau! Trys vienos Urbanavičių šeimos sūnūs buvo pakrikštyti tais vardais: 1787 metais Jūžintų bažnyčioje - Justinas, o 1792 ir 1796 metais Kamajuose - Rapolas ir Liudvikas.

Radau ir tėvų santuokos metrikus: 1779 metų spalį Kamajuose buvo sutuokti valstiečiai Jokūbas Urbanonis iš Mieleikių ir Agnetė Merkyčia iš Merkių.

Merkyčia iš Merkių kaimo? Ar tik nebus paieškos atvedusius pas mano protėvius Kazimierą ir Evą Merkius? Jie gyveno tame pačiame Kamajų parapijos kaime, turėjo dukrą Agnetę, kuri 1779 metais jau buvo dvidešimties, taigi, kaip tik santuokinio amžiaus... Kitos tokios Merkių kaime ir aplinkui nerasdamas, manau, kad būtent Kazimiero ir Evos Agnetė buvo ištekinta už Jokūbo Urbanavičiaus ir taip tapo visų trijų šeduikiškių Urbanavičių - Justino, Rapolo, Liudviko - mama.

O Agnetės tėvus Kazimierą ir Evą Merkius protėvių sąrašan teko įrašyti dusyk: proprosenelių seneliais ir proprosenelių proseneliais. Skirtingos kartos, nelygu kuria šaka eisim. Senelio Juozapo Dabregos šaka kylant ir nuo manęs skaičiuojant, šie Merkiai man - septinta karta. O per močiutę Veroniką Dabregienę, Antanėlius ir Urbanavičius tie patys yra mano aštuntos kartos protėviai.

Painu! Giminės medis užaugino tiek šakų šakelių, kad kai kurios jų tarpusavy susipynė.

© 2020 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys

1759 m. balandžio 4 d. pakrikštytas vaikas vardu Agnetė, tėvai Kazimieras Merkys ir Eva, teisėti sutuoktiniai iš Merkiškių k., krikšto tėvai Kazimieras Paulauskis iš Kamajų miestelio su Sofija Giriūniene iš Giriūnų k. (Kamajų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga, Vikiteka)

1779 m. spalio 7 d. palaiminta santuoka Jokūbo Urbanonio iš Mieleikių ir Agnetės Merkyčios iš Merkių. Liudininkai: Motiejus Vigėlis iš Putrinės ir Jurgis Bernotas iš Mieleikių. (Kamajų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga, Vikiteka)

Pastaba. Šios metrikų knygos kitame variante (dekanatiniame nuoraše?) jaunieji įvardinti kiek kitaip: Jokūbas Urbanavičius ir Agota Merkyčia.

1787 m. balandžio 3 d. pakrikštytas Justinas, Jokūbo Urbonavičiaus ir Agnetės iš Mieleikių [sūnus]. (Jūžintų RKB 1705--1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 70 v., epaveldas.lt)

[1792 m. sausio 15 d.] pakrikštytas sūnus Rapolas, tėvai teisėti sutuoktiniai Jokūbas Urbanavičius ir Agnetė Merkyčia iš Merkių, krikštatėviai Jurgis Bernatavičius ir Sofija Vigėlienė. (Kamajų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga, Vikiteka)

[1796 m. rugsėjo] 4 d. pakrikštytas Liudvikas iš Radžionių, tėvai teisėti sutuoktiniai Jokūbas Urbanavičius ir Agnetė Merkyčia, krikštatėviai Jokūbas Vitinavičius ir Barbora Sirvydienė. (Kamajų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga, Vikiteka)

Silvestras Antanėlis ir jo vaikai

Silvestras Antanėlis gimė 1772 metų gruodį Svėdasų parapijos Maleišių kaime. Jo tėvai - Jurgis Antanėlis ir Margarita Natyčia, o brolis Motiejus - tiesioginis šio straipsnelio autoriaus protėvis.

Maleišiai - už 8 kilometrų į šiaurę nuo Svėdasų, įsikūrę Jaros, Šventosios upės intako, kairiajame krante.

Iš Svėdasų klebono kun. Mykolo Smolskio 1784 metų parapijos aprašo žinome, kad Maleišiai, kaip ir Svėdasų miestelis bei daugelis kaimų aplinkui, priklausė Vilniaus vaivadai. O Vilniaus vaivada anuomet buvo Karolis Stanislovas Radvila (1734-1790), visų vadintas pagal jo mėgtą priežodį Panie Kochanku.

Silvestras Antanėlis Maleišiuose augo su savo jaunesniais broliais Bernardu, Liudviku ir Motiejumi. Išaugęs į vyrus, apie 1797 metus vedė Teresę Pilkauskaitę.

Silvestro žmona Teresė buvo kilusi iš Leliūnų kaimo (nepainiokime su Utenos rajono Leliūnų miesteliu!). Vėliau šis kaimas priklausė Debeikių parapijai, bet Teresės Pilkauskaitės gimimo metais - 1777 metais - Debeikiuose tebuvo koplyčia, todėl Teresę krikštijo Svėdasuose.

Tuoktis Silvestras ir Teresė Antanėliai turėjo jau Debeikiuose, tačiau kaip tik to laiko santuokos metrikai yra pražuvę.

Gyveno Antanėliai Silvestro gimtuosiuose Maleišiuose, kur tarp 1798 ir 1813 metų gimė visi septyni mums žinomi jų vaikai (apie vaikus - žemiau).


Antanėlių giminės medis nuo Silvestro tėvų iki proanūkių. Paspalvintieji - autoriaus tiesioginiai protėviai

Antanėliams teko išgyventi įvairiausių virsmų, karų ir sukilimų laikus. Vienus įvykius, kuriuos mes žinome iš istorijos vadovėlių, jie patys matė ar savo kailiu pajuto, apie kitus išgirsdavo Svėdasuose, juos aptarinėjo su Maleišių kaimynais.

Visko buvo ir Antanėlių šeimos pasaulėlyje. Kartais į mažą tarpą sukrisdavo vienas paskui kitą geri ir visai negeri nutikimai. Štai, 1810 metai... Vasarį Silvestras liudijo savo jauniausiojo brolio Motiejaus santuoką, birželį laidojo mamą Margaritą, liepą į tas pačias Maleišių kapinaites nulydėjo brolį Liudviką, spalį susilaukė sūnaus Rapolo, gruodį į Svėdasų bažnyčią vežė krikštyti Liudviko dukrą Leonorą, gimusią jau po tėvo mirties...

Susirgęs džiova, Silvestras Antanėlis mirė Maleišiuose 1827 metų vasarą. Kiek jam buvo - ėjo penkiasdešimt penktus. Palaidojo Svėdasų kapinėse "už miestelio". Lydėjo pats klebonas kun. Juozapas Ruseckas.

Silvestro žmona Teresė savo našlės gyvenimą baigė taip pat Maleišiuose 1841 metų sausį. Savaitė tebuvo praėjusi po jos svainio Motiejaus mirties. Vėl rinkosi artimieji ir kaimynai į pagrabą. Tiktai Motiejų laidojo čia pat, Maleišių kapinaitėse, o Teresę išvežė prie vyro, į Svėdasus. Tuo metu iš Teresės vaikų buvo likę vien sūnūs Mykolas ir Ciprijonas.

Vaikai

Rozalija Antanėlytė gimė 1798 metais. Žinios apie ją mįslingos. 1831 metais Rozalija ištekėjo už Adomo Valiuko iš Vaitkūnų kaimo. Santuokos metrikuose ji užrašyta dvidešimtmete. Kartais jaunosios būdavo pajauninamos, bet ne tiek! Gal vienoje šeimoje buvo dvi Rozalijos? Tarkime, pirmoji mirė vaikystėje, tada apie 1811 metus gimusią kitą dukrą tėvai vėl pavadino Rozalija. Tačiau nei pirmosios Rozalijos mirties, nei antrosios Rozalijos gimimo metrikų Svėdasų knygose nėra - greičiausiai, dviejų Rozalijų nebuvo.

Adomas ir Rozalija Valiukai 1834 metų gruodį susilaukė dukros Veronikos, berods, vienintelio savo vaiko. Nė metams nepraėjus, Adomas per tris lapkričio dienas neteko ir dukrelės, ir žmonos Rozalijos.

(Portale geni.com yra žinių apie Adomą Valiuką iš Vaitkūnų. Labai gali būti, kad tai - tas pats žmogus. Jei taip, tai našlys Adomas bus vedęs antrąkart - Anelę Grižaitę, o jų dukrai Uršulei vėliau buvo lemta tapti Gykių kaimo gausios Šukių šeimos motina).

Mykolas Antanėlis, gimęs 1799 metais, 1828 metais vedė Uršulę Jovaišaitę. Ji buvo iš toliau - iš Punkiškių kaimo, kur ant Svėdasų ir Šimonių valsčių ribos. Per netrumpą šeimyninį gyvenimą Mykolas su Uršule Maleišiuose susilaukė devynių vaikų, trys jų mirė vaikystėje. Uršulė Antanėlienė, jau būdama našle, 1872 metais paliko šį pasaulį, sūnus Anuprą, Kazimierą, Juozapą ir dukras Uršulę, Ksaverą, Rozaliją.

Jonas Antanėlis, 1803 metų gimimo, 1836 metų spalį vedęs Agotą Žemaitytę iš Čiukų kaimo, už poros mėnesių po vedybų mirė Maleišiuose nuo trūkio. Keletą metų panašlavusi, Agota Antanėlienė ištekėjo antrąkart už Motiejaus Janiulio iš Sliepšiškių kaimo.

Ciprijonas Antanėlis, gimęs 1806 metais, mirė viengungiu 1847 metais Maleišiuose.

Uršulė Antanėlytė, gimusi 1808 metais, apie 1825 metus ištekėjo už Mykolo Grižo iš, berods, Ažubalių, kur mirė 1840 metų gegužę nuo karštligės. Vyras Mykolas liko su būriu kiek paaugusių ir visai mažų vaikų. Sūnų Jono ir Ciprijono Grižų likimas kol kas netyrinėtas. Dar žinome keturias dukras, keturias Grižaites: Uršulę, ištekėjusią už Silvestro Valevičiaus iš Kamajų parapijos Greviškių kaimo, Grasildą - už jauno našlio Juozapo Matulevičiaus iš Svėdasų parapijos, Oną - už Jurgio Kaušakio iš Kamajų parapijos Verksnionių kaimo, ir Veroniką - už Kazimiero Matulevičiaus iš Svėdasų parapijos Gykių kaimo.

Uršulės žentai Matulevičiai - turbūt giminaičiai, bet ne broliai. Beje, Kazimieras Matulevičius giminiavosi su mūsų Dabregomis. Kazimiero motina Anastazija buvo Dabregaitė, autoriaus proprosenelio Juozapo Dabregos pusseserė.

Rapolas Antanėlis, gimęs 1810 metais, ir Karolina Antanėlytė, gimusi 1813 metais, mirė vaikystėje.

© 2019-2021 Aleksandras Sakas

Metrikų duomenys (jei nurodytas vaizdo numeris, tai metrikų knyga pasiekiama per epaveldas.lt)

1772 m. gruodžio 30 d. [pakrikštytas] Silvestras, teisėtų sutuoktinių Jurgio Untano ir Margaritos iš Maleišių [sūnus]. (Svėdasų RKB 1702-1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 102 v.)

1777 m. lapkričio 16 d. [pakrikštyta] Teresė, tėvai teisėti sutuoktiniai Tomas Pilkauskas ir Marijona iš Leliūnų. (Svėdasų RKB 1702-1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 108 v.)

1798 m. kovo 25 d. [pakrikštyta] Rozalija, tėvai teisėti sutuoktiniai Silvestras Antanėlis su Terese, krikštatėviai Vincentas Nakutis su Rozalija Pilkovska. Maleišiai. (Svėdasų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)

1799 m. rugsėjo 22 d. [Aš, Mykolas Smolskis, Livonijos kanauninkas, Kupiškio dekanas, Svėdasų klebonas,] pakrikštijau Mykolą teisėtų sutuoktinių Silvestro Antanavičiaus su Terese iš Maleišių. (Svėdasų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)

1803 m. spalio 18 d. [Aš, Jonas Panksnevičius (Joannes Panxniewicz),] pakrikštijau Joną Andriejų, gimusį šio mėnesio 13 d. teisėtiems sutuoktiniams Silvestrui Antanavičiui ir Teresei Pilkauskaitei, krikšto tėvai Andriejus Mikėnas ir Eva Nakutienė, Maleišiai. (Svėdasų RKB 1802 -1830 m. gimimo metrikų knyga, 14 v.)

1806 m. balandžio 1 d. [Aš, Jonas Panksnevičius] pakrikštijau Ciprijoną Florijoną, gimusį vakar teisėtiems sutuoktiniams Silvestrui Antanavičiui ir Teresei Pilkauskaitei, krikšto tėvai Justinas Pilkauskas ir Agota Antanavičienė, Maleišiai. (Svėdasų RKB 1802 -1830 m. gimimo metrikų knyga, 28 v.)

1808 m. rugsėjo 6 d. [Aš, Jonas Panksnevičius] pakrikštijau Uršulę, gimusią šio mėnesio 2 d. teisėtiems sutuoktiniams Silvestrui Antanavičiui ir Teresei Pilkauskaitei, krikšto tėvai Andriejus Mikėnas su Rozalija Pilkauskiene, Maleišiai. (Svėdasų RKB 1802 -1830 m. gimimo metrikų knyga, 38 v.)

1810 m. spalio 3 d. [Aš, Mykolas Smolskis,] pakrikštijau Rapolą, gimusį vakar teisėtiems sutuoktiniams Silvestrui Antanavičiui ir Teresei Pilkauskaitei, krikšto tėvai Justinas Pilkauskas ir Uršulė Nakutytė, Maleišiai. (Svėdasų RKB 1802 -1830 m. gimimo metrikų knyga, 48 v.)

1813 m. liepos 5 d. [Aš, Jonas Punksnevičius] pakrikštijau Karoliną, gimusią šio mėnesio 1 d. teisėtiems sutuoktiniams Silvestrui Antanavičiui ir Teresei Pilkauskaitei, krikšto tėvai Juozapas Pilkauskas ir Agota Antanavičienė, Maleišiai. (Svėdasų RKB 1802 -1830 m. gimimo metrikų knyga, 60 v.)

1813 m. rugsėjo 21 d. Maleišiuose [mirė] Rapolas Antanėlis, 3 metų. [Palaidotas] ten kapuose 21 d. (Svėdasų RKB 1802-1818 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 295 v.)

1827 m. birželio 10 d. Maleišių kaime nuo džiovos (z suchot) mirė valstietis Silvestras Antanėlis, likusios našle valstietės Teresės iš Pilkauskų vyras, liko sūnūs Mykolas, Jonas, Ciprijonas, dukros Uršulė, Rozalija, 60 metų nuo gimimo, šios bažnyčios [parapijietis]. Kurio palaikai kun. Juozapo Rusecko, Svėdasų klebono, palaidoti 1827 m. birželio 13 dieną Svėdasų parapijos kapinėse už miesto. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

1828 m. lapkričio 25 d. Svėdasų bažnyčioje tos bažnyčios klebonas kun. Juozapas Ruseckas (Jozef Rusiecki) sutuokė valstiečius Mykolą Antanėlį, 22 metų jaunuolį iš Maleišių kaimo, su Uršule Jovaišaite, 18 metų mergina iš Punkiškių kaimo, abu tos pačios Svėdasų bažnyčios parapijiečius, valstiečių teisėtų sutuoktinių Silvestro ir Teresės iš Pilkauskų Antanėlių sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Motiejaus ir Barboros iš Kibirkščių Jovaišų dukterimi, dalyvaujant liudininkams Martynui Pilkauskui, Aleksandrui Š... (neįskaitoma) ir kitiems. (Svėdasų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga, 78 įr.)

1831 m. spalio 18 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Jurgis Bogušas (Jerzy Bohusz) sutuokė valstiečius Adomą Valiuką, 25 metų jaunuolį iš Vaitkūnų kaimo, su Rozalija Antanėlyte, 20 metų mergina iš Maleišių kaimo, abu tos pačios bažnyčios parapijiečius, valstiečių teisėtų sutuoktinių Andriejaus ir Domicelės iš Budreikų Valiukų sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Silvestro ir Teresės iš Pilkauskų Antanėlių dukterimi, dalyvaujant liudininkams Martynui Pilkauskui, Povilui Baronui ir kitiems. (Svėdasų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga, 33 įr.)

1835 m. lapkričio 3 d. Vaitkūnų kaime nuo karštinės mirė valstietė Rozalija iš Antanėlių Valiukienė, likusio našliu valstiečio Adomo Valiuko žmona, turėdama 24 metus, tos bažnyčios parapijietė. Kurios palaikai tų pačių metų ir mėnesio 5 dieną kun. Silvestro Grubinskio, Svėdasų vikaro, palaidoti parapijos kapinėse už miestelio. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga, 303 įr.)

1836 m. spalio 25 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Silvestras Grubinskis sutuokė valstiečius Joną Antanėlį, 25 metų jaunuolį iš Maleišių kaimo, su Agota Žemaityte, 20 metų mergina iš Čykių kaimo, abu Svėdasų parapijiečius, valstiečių teisėtų sutuoktinių Silvestro ir Teresės iš Pilkauskų Antanėlių sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Jurgio ir Onos iš Klebonų Žemaičių dukterimi, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Ignotui Matulevičiui, Mykolui Gryžui ir daugeliui kitų susirinkusių. (Svėdasų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga, 27 įr.)

1837 m. sausio 6 d. Maleišių kaime nuo trūkio mirė valstietis Jonas Untanėlis, likusios našle Agotos iš Žemaičių Untanėlienės vyras, 27 metų amžiaus tos bažnyčios parapijietis. Kurio palaikai tų pačių metų ir mėnesio 8 dieną Svėdasų vikaro kun. Silvestro Grubinskio palaidoti parapijos kapinėse už miestelio. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga, 584 įr.)

1840 m. gegužės 30 d. Ažubalių kaime nuo karštinės mirė valstietė Uršulė Grižienė, likusio našliu valstiečio Mykolo Grižo žmona, turėdama 45 metus. Paliko sūnus Joną, Ciprijoną, dukras Uršulę, Agripiną, Oną, Veroniką. Kurios kūną šeima birželio mėn. 1 d. palaidojo to paties kaimo kapinėse. (Vikiteka, Kamajų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga, 193.jpg)

1841 m. sausio 28 d. Maleišių kaime nuo senatvės mirė valst. Teresė Untanėlienė, nuo seno likusi našle po valst. Silvestro Untanėlio, nuo gimimo turėjusi 60 metų amžiaus, tos bažnyčios parapijietė. Liko sūnūs: Mykolas, Ciprijonas. Kurios palaikai tų pačių metų ir mėnesio 30 dieną kun. Juozapo Masalskio, Svėdasų vikaro, palaidoti parapijos kapinėse už miestelio. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

1847 m. lapkričio 24 d. Maleišių kaime nuo karštinės mirė valst. Ciprijonas Antanėlis, nevedęs 40 m. tos bažnyčios parapijietis. Kurio kūną kun. Kazimieras Dapševičius šių metų ir mėnesio 26 dieną palaidojo parapijos kapinėse už miesto. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga, 204 įr.)

1872 m. rugsėjo 21 d. Maleišių kaime nuo senatvės mirė Uršulė Antanėlienė, valstietė našlė 60 metų šios parapijos. Liko sūnūs Anupras, Kazimieras, Juozapas, dukros Uršulė, Ksaverija ir Rozalija. Jos kūnas šių metų ir mėnesio 23 dieną kun. Bytauto palaidotas parapijos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga, 81 įr.)

Vaižganto šakelė

2019 metai Lietuvoje paskelbti Juozo Tumo - Vaižganto metais. 150 metų prabėgo nuo jo gimimo 1869 metų rugsėjo 8 (naujuoju stiliumi - 20) dieną Svėdasų parapijos Maleišių kaime.

Maleišiai - kaimas, kuris minimas ne viename "Res familiaris" straipsnelyje, ypač mūsų Antanėliams skirtuose.

Suintrigavo žinia, rasta internete. Ji žadėjo Antanėlių sąsają su Vaižgantu - per Silvestro Antanėlio anūko Anupro žmoną Oną Nakutytę (1831-1892).

Rašoma, kad Anupro Antanėlio šeima "giminiavosi su Tumais - O. Antanėlienė ir kanauninko Juozo Tumo - Vaižganto motina Barbora Baltuškaitė - Tumienė (1824-1889 ar 1891) buvo pusseserės, abi palaidotos viename kape".

Pasirodo, ne visai taip. Onos tėvai - Jonas Nakutis ir Barbora Stanytė, Barboros - Kazimieras Baltuška ir Ona Tamošiūnaitė. Visų pavardės skirtingos - brolių ar seserų tarp jų, matyt, nebuvo. Todėl jų dukros, mūsų Ona ir Vaižganto mama Barbora - jei ir pusseserės, tai ne pirmos eilės.

Abi palaidotos Svėdasų kapinėse, vienoje kapavietėje. Paminklo užrašas (paėmiau iš Vytauto Antanėlio knygos "Žaliuojantis giminės medis") jų taip pat nevadina pusseserėmis:

Šioms šaunioms, malonioms kaimynėms ONAI ANTANĖLIENEI, gim. 1801 m. 22 kovo, mirė 1892 m. 5 gegužės ir BARBORAI TUMIENEI, gim. 1824 m. 2 balandžio, mirė 1891 m. 3 balandžio, užauginusioms du sūnus kunigus Antaną ir Juozą.

Beje, Ona Antanėlienė gimė 1831 metais, o Barboros Tumienės mirties data paminkle viena diena skiriasi nuo jos mirties metrikų datos.

Metrikų vertimo santrauka: 1891 metų balandžio 4 dieną Maleišių kaime nuo džiovos mirė Barbora Kazimiero d. iš Baltuškų Tumienė, Alotų valsčiaus valstietė, likusio našliu Anupro žmona, turėjusi 65 metus, Svėdasų parapijietė, paliko sūnus Joną ir Juozapą ir dukras Marijoną, Oną ir Ksaverą. Jos kūnas šių metų ir šio mėnesio 6 dieną palaidotas kun. Narmonto Svėdasų parapijos kapinėse.

*

Tačiau Vaižganto šakelę vis tiktai galėčiau pripaišyti prie mūsų giminės medžio.

Vaižganto tėvo vyresnis brolis Pranciškus Tumas (1802-1857) buvo vedęs jauną našlę Rozaliją Pilkauskaitę - Baronienę (1812-?). Taigi, Rozalija - Vaižganto dėdienė. Šie Tumai gyveno ne per toliausiai nuo Maleišių, Juodonių kaime. Kai Vaižgantas gimė, jo dėdė Pranciškus buvo senokai miręs. Apie jį Vaižgantas rašė, ką iš žmonių buvo girdėjęs, kad į dėdę Pranciškų esąs atsigimęs brolis Jonas - tokio pat neapsakomo temperamento, nematytos iškalbos, nesuvaldomas jokiuose jausmuose ir palinkimuose, lengvabūdis... O dėdienę Rozaliją Vaižgantas pažinoti galėjo, ne kartą lankėsi Juodonyse.

Dėdienė Rozalija turėjo brolį Juozapą Pilkauską (1814-1869), gyvenusį kitapus Svėdasų, Vikonių kaime. Su dėdienės broliu Vaižgantas šiame pasaulyje prasilenkė, tuo labiau, vargu ar kada matė ir ką nors girdėjo apie jo našlę Veroniką. Gaila, nes Veronika Pilkauskienė (1823-?), Vaižganto dėdienės brolienė, buvo iš mūsų Dabregų, mano prosenelio Aleksandro Dabregos sesuo.

Išeitų, su Vaižgantu "giminiuojamės" per jo dėdienės brolienę.

*

2025 metais sužinojau, kad su Vaižganto šakele rišamės ne tik per Dabregas, bet ir per Vaškelius.

Mano močiutės Veronikos dėdė Konstantinas Vaškelis po santuokos gyveno žmonos Petronelės gimtinėje, Užpalių valsčiaus Gaigalių kaime. Čia gimė jo vaikai. Apie 1904 metus liko našliu, tais metais vedė dar kartą - Karoliną Tamošiūnaitę iš Svėdasų parapijos Šlapašilės kaimo (dabar jau išnykusio). Vaikų su ja, rodos, nebeturėjo - abu buvo jau ne pirmos jaunystės, santuokos dieną jis - 56 metų našlys, ji - 37 metų mergina.

Tai štai, antrosios Konstantino žmonos Karolinos senelis Ignotas Tamošiūnas ir Vaižganto močiutė Ona Baltuškienė - brolis ir sesuo, gimę ir augę po vienu stogu Šlapašilės kaime. Taigi, Vaižgantas buvo Karolinos antros eilės pusbrolis, per ją, per jos santuoką su Konstantinu Vaškeliu nesvetimas ir mums.

Konstantinas Vaškelis, Karolinos vyras, apie Vaižgantą turėjo būti girdėjęs, gal ir jo "Dėdes ir dėdienes" buvo skaitęs. Konstantinas gyveno ilgiau už garsųjį žmonos giminaitį, mirė beveik šimto sulaukęs, palaidotas 1945 metais Užpalių kapinėse.

© 2019, 2025 Aleksandras Sakas

Prisimenant gydytoją E. Dobregaitę - Sakienę…

Prienų rajono ir Birštono krašto laikraštis “Gyvenimas” 2011 m. lapkričio 9 d. (Nr. 87 (9442)) paskelbė publikaciją “Prisimenant gydytoją E. Dobregaitę - Sakienę…” Tas laikraščio numeris internetu jau nepasiekiamas, todėl publikacijos tekstas su iliustracijomis kartojamas tinklaraštyje “Res familiaris”.

Šių (2011) metų lapkričio 7 dieną sukako 50 metų, kai Klaipėdoje mirė Elena Dobregaitė - Sakienė (1916-1961), Lietuvos partizanų gydytoja, Prienų motinos ir vaiko konsultacijos organizatorė ir pirmoji vedėja, savanorė Sibiro tremtinė.

Redakcijai parašęs jos sūnus Aleksandras Sakas atsiuntė savo motinos biografiją, deja, joje - vos kelios eilutės apie tą laikotarpį, kai Elena Dobregaitė - Sakienė gyveno ir dirbo Prienuose. Galbūt šias biografijos spragas savo prisiminimais užpildytų pastabūs vyresnio amžiaus mūsų laikraščio skaitytojai?

Elena Dobregaitė - Sakienė gimė 1916 m. kovo 21 d. Rokiškio apskrities Svėdasų valsčiaus Šeduikių kaimo ūkininkų šeimoje.

Vienintelė iš aštuonių vaikų Elena leista aukštesnių mokslų. 1937 m. ji baigė Rokiškio Tumo – Vaižganto gimnaziją ir tais pačiais metais įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą. Svajojo studijuoti literatūrą, tačiau teko pasirinkti praktiškesnę specialybę - mediciną.

Nuo 1942 m. Elena dirbo Utenos apskrities ligoninėje gydytoja – praktikante. 1943 m. gavo leidimą apsigyventi ir verstis gydytojo praktika Anykščiuose. Nuo 1944 m. dirbo Anykščių vaikų ambulatorijos, paskui motinos ir vaiko konsultacijos vedėja.

Anykščiuose 1945 m. balandį ištekėjo už Aleksandro Sako, Dotnuvos žemės ūkio akademijos paskutinio kurso studento. Vyras tuo metu buvo ieškomas NKGB organų, po poros mėnesių jis buvo suimtas. 1946 m vasarį gimė sūnus Aleksandras. Vengdama tremties, Elena apsirūpino vietos kitataučių liudijimais apie jų gelbėjimą vokiečių okupacijos metais. 1946 m. buvo apdovanota TSRS medaliu “Už šaunų darbą Didžiojo Tėvynės karo metais”.

Padėjo Lietuvos partizanams. Brolis Jonas iš Šeduikių arkliais veždavo sužeistuosius, kuriuos Elena slėpė, gydė ir slaugė savo bute dabartinės Vilniaus g. 16 name, Anykščiuose, arba vykdavo suteikti gydytojo pagalbos į gimtųjų Šeduikių apylinkes.

1948 m. persikėlė į Prienus. 1950 m. organizavo Prienų motinos ir vaiko konsultaciją, dirbo jos vedėja.

1950 m. atsisveikinimo nuotrauka. Su prieniškiais Stankevičiais prie jų namo. Elena Dobregaitė su sūnumi - centre. Pirmoji iš dešinės - Elenos sesuo Marytė Dobregaitė - Juocevičienė, ilgametė Prienų ligoninės darbuotoja.

Po penkerių metų kalinimo Vorkutos lageriuose vyras buvo ištremtas į Sibirą. Tų pačių 1950 m. rudenį Elena paliko Lietuvą ir su sūnumi išvažiavo gyventi pas vyrą į Krasnojarsko krašto Minusinsko rajoną, kur dirbo didelių sibirietiškų kaimų – Tigrickojė, paskui Kavkazskojė – gydytoja.

Kavkazskojė, 1954 m.

Po Stalino mirties visa šeima 1954 m. grįžo Lietuvon. Elena dirbo Kelmės raj. Kražių miestelio ambulatorijos vedėja, ligoninės gydytoja. 1955 m. susilaukė sūnaus Vytauto, 1958 m. – sūnaus Remigijaus.

1959 m. persikėlė į Klaipėdą, kur dirbo I-uose gimdymo namuose ginekologe, žuvies pramonės ligoninėje cechine terapeute. 1960 m. pajuto sunkios ligos – vėžio – simptomus. Buvo operuota Klaipėdoje, Leningrade, gydoma Vilniuje. Mokslo draugų ir kitų kolegų nuoširdžios pastangos padėti nebegalėjo. Mirė 1961 m. lapkričio 7 d. Palaidota Palangoje.

© 2012 Res familiaris

Kazimieras Merkys (1707-?) ir jo vaikai

Merkių tėvonija - Kamajų parapijos Merkių arba Merkiškių kaimas. XVIII amžiuje jis priklausė valstybiniam Užpalių dvarui ir buvo už kelių kilometrų į rytus nuo Kamajų. XIX amžiaus pradžioje imtas vadinti dar kitu - Pakluonių - vardu.

Pakluonių lokacija (maps.lt žemėlapio fragmentas)

1707 metų kovą nežinomi mums krikštatėviai nuvežė iš Merkių kaimo į Jūžintų bažnyčią pakrikštyti Adomo ir Evos Merkių sūnų. Kodėl ne į savo parapijos Kamajų bažnyčią, sunku pasakyti, Jūžintai buvo nei arčiau, nei toliau. Raštininkas (kunigas Jurgis Tamošauskas - Georgius Tomaszewski) kaimo pavadinimą lotyniškame tekste užrašė dar ir su lenkišku prielinksniu, gavosi - de Zmierkiow. Vaikui davė Kazimiero vardą.

1736 metų lapkritį po jungtuvių Kamajų bažnyčioje Kazimieras Merkys į Merkiškius parsivežė Evą Kepalaitę iš Kalvių.

Kazimiero Merkio iš Merkiškių ir Evos Kepalaitės iš Kalvių 1736 m. santuokos įrašas Kamajų RKB metrikų knygoje. Šaltinis - Vikiteka

Žinome devynis Kazimiero ir Evos Merkių vaikus. Visi gimė Merkiškiuose. Apie tėvų gyvenimą po jų jauniausios dukros Marijonos gimimo 1761 metais nieko tikro nežinome.

Vaikai

Pirmoji dukra Kotryna 1764 metais ištekėjo už Juozapo Baukio iš Likančių, kur Užpalių parapijoje, ant Šventosios upės kranto. 1775 metų įrašas teigia Baukius gyvenus jau Musteikiuose, tos pačios Užpalių parapijos kaime.

Sūnus Juozapas vedė Marijoną Vitkevičiūtę iš Mikniūnų, jiedu tarp 1770 ir 1787 metų susilaukė devynių vaikų (Rozalijos, dvynukų Kasparo ir Kotrynos, Agotos, Simono, Uršulės, Jono, Gabrieliaus ir Juozapo). Visi vaikai užrašyti gimę Merkiškiuose, tiktai Juozapas jaunesnysis - Merkių kaime. Kurie maži mirė (Simonas), tuos laidojo Merkiškių kapinaitėse.

Dukra Ona 1775 metais ištekėjo už Jurgio Bernoto ir išsikėlė į Jūžintų parapijos Mieleikių kaimą. Ten tarp 1777 ir 1790 metų pagimdė dvi dukras (Agotą, Oną) ir keturis sūnus (Justiną, Juozapą, Joną, Simoną).

Sūnus Jurgis vedė 1783 metais ir su žmona Ona Valiukaite Kremesiškėse susilaukė trijų vaikų (Benedikto, Jono ir Agnetės), bet netrukus neteko žmonos. Tada - 1794 metais - našlys Jurgis vedė Sofiją Tuskaičią, Kremesiškėse iki 1811 metų pagimdžiusią jam dar aštuonis vaikus (Jurgį, Oną, Kazimierą, Joną ir dar Marijoną, Uršulę, Kasparą, Juozapą, mirusius vaikystėje).

Kazimiero Merkio medžio dalis nuo jo iki anūkų. Paspalvintieji - autoriaus tiesioginiai protėviai.

Sūnus Motiejus 1777 metais vedė Oną Starkutę iš Markūniškių kaimo. Iš pradžių gyveno Motiejaus gimtinėje, paskui - tarp 1787 ir 1793 metų - persikraustė į Svėdasų parapijos Netikiškių kaimą. Motiejus ir Ona Merkiai - šio teksto autoriaus tiesioginiai protėviai. Jų dukros Domicelės anūkas - Juozapas Dabrega, autoriaus senelis.

Dukra Agnetė savo sesei Onai iš paskos 1779 metais išvažiavo į tuos pačius Mieleikius, ištekėdama už Jokūbo Urbanavičiaus iš Mieleikių kaimo. Agnetė ir Jokūbas Urbanavičiai - taip pat teksto autoriaus tiesioginiai protėviai. Jjų sūnaus Rapolo proanūkė - Veronika Dabregienė, autoriaus močiutė).

Žinoma, senelis Juozapas ir močiutė Veronika nenujautė, kad abu turi to paties Merkių kraujo. Jų ir jų protėvių gyvenimus skyrė šimtas šešiasdešimt su viršum metų.

© 2015-2021 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys

1707 m. kovo 14 d. pakrikštytas Kazimieras [sūnus] Adomo Merkio ir Evos iš Merkių (Adami Mierkis et Ewa de Zmierkiow). (epaveldas.lt, Jūžintų RKB 1705-1796 m. gimimo ir santuokos metrikų knyga, 6 v.)

1721 m. kovo 14 d. pakrikštyta Eva [duktė] Petro Kepalo ir Evos Žilytės iš Kalvių, krikštatėviai Kristoforas Žilė iš Vaitkūnų ir Elžbieta Kalpokienė iš Kalvių. (Vikiteka, Kamajų RKB atitinkamų metų metrikų knyga)

1736 m. lapkričio 11 d. sutuoktas Kazimieras Merkys iš Merkiškių su Eva Kepalaite iš Kalvių (Casim. Mierkis de Mierkiszki cum Eva Kepalaycia de Kalwie). Liudininkai Jonas Paršukas iš Mikniūnų ir Adomas Kepalas iš Kalvių. (Vikiteka, Kamajų RKB, 068.jpg)

Devynis Kazimiero ir Evos Kepalaičios Merkių vaikus surašysiu trumpai (krikšto data, vardas, gimtinė, krikštatėviai). Visi jie krikštyti Kamajų bažnyčioje:

1738.02.09, Kotryna, Merkiškiai, Tomas Sargūnas iš Ragelių ir Kotryna Kepalaičia iš Kalvių.
1740.04.03, Juozapas, Merkiškiai, Motiejus Sargūnas iš Ragelių ir Kotryna Kepalaičia iš Kalvių.
1742.10.07, Motiejus, Merkiškiai, Motiejus Sargūnas iš Ragelių ir Margarita Kepalaičia iš Kalvių.
1745.05.02, Konstancija, Merkiškiai, Motiejus Sargūnas iš Ragelių ir Margarita Kepalaičia iš Kalvių.
1747.12.25, Tomas, Merkiai, Motiejus Kepalas iš Kalvių ir Ona Sargūnienė iš Ragelių.
1749.01.01, Ona, Merkiškiai, Tomas Sargūnas iš Ragelių ir Konstancija Merkienė iš Merkiškių.
1751.09.26, Jurgis, Merkiai, Tomas Sargūnas iš Ragelių ir Elžbieta Kepalaičia iš Kalvių.
1759.04.04, Agnetė, Merkiškiai, Kazimieras Paulauskis iš Kamajų miestelio ir Sofija Giriūnienė iš Giriūnų.
1761.10.25, Marijona, Merkiškiai, Petras Kepalas iš Kalvių ir Margarita Grižaičia iš Vabalių.

1764 m. spalio 21 d. aš, Ambrozijus Jankovskis, sutuokiau Juozapą Baukį iš Likančių su Kotryna Merkyčia iš Merkiškių. Liudininkai Andriejus Baukys iš Likančių ir Juozapas Pernavas iš Mikniūnų. (Vikiteka, Kamajų RKB, 137.jpg)

1775 m. spalio 15 d. palaiminta santuoka Jurgio Bernoto iš Maleišių kaimo ir Onos Merkyčios iš Merkiškių vietovės, liudininkai Laurynas Sidabras iš Dauliūnų kaimo ir Juozapas Baukys iš Musteikių, kaimo. (Vikiteka, Kamajų RKB, 212.jpg)

1779 m. spalio 7 d. palaiminta santuoka Jokūbo Urbanonio iš Mieleikių ir Agnetės Merkyčios iš Merkių. Liudininkai Motiejus Vigėlis iš Putrinės ir Jurgis Bernotas iš Mieleikių. (Vikiteka, Kamajų RKB)

1783 m. lapkričio 9 d. [sutuokti] Jurgis Merkys iš Netikiškių ir Ona Valiukaitė. (epaveldas.lt, Svėdasų RKB 1702-1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 172 v.)

1794 m. kovo 27 d. mirė Ona Merkienė iš Kremesiškių 40 metų. (epaveldas.lt, Jūžintų RKB 1769-1796 m. mirties metrikų knyga, 122 v.)

1794 m. spalio 12 d. sutuokti Jurgis Merkys ir Sofija Tuskaičia iš Kremesiškių. Liudininkai Jurgis Bernotas ir Motiejus Stepanonis. (Vikiteka, Kamajų RKB, 106.jpg)