Trečiasis tekstas Šeduikių kaimo praeities tema. Du pirmieji - “Šeduikių kaimas XVIII amžiaus antroje pusėje” ir “Šeduikių kaimo žmonės iš 1809 metų inventoriaus“.
1831 metais atsitiko tai, kas žmonėms turėjo sukelti daug nerimo -
sukilimas ir choleros epidemija. Užpalių dvaro, kuriam priklausė Svėdasų
parapijos Šeduikių kaimas, savininkai Sapiegos aktyviai dalyvavo
sukilime, tačiau kažin, kiek jų valstiečių ėjo kovon. Šeduikiuose gyveno
kaimui vardą davę bajorai Šeduikiai, gal kas iš jų ir prisidėjo prie
sukilėlių.
Svėdasų bažnyčios mirties metrikų knygose 1831 metais įrašytas tik
vienas sukilėlis - bajoras Jonas Kaminskis iš Svėdasų miestelio,
Stanislovo ir Viktorijos Kaminskių 30 metų sūnus. Jis žuvo prie Utenos
1831 m. balandžio 7 d. ir buvo palaidotas Utenos kapinėse. Suprantama,
sukilime galvas padėjusių svėdasiškių galėjo būti ir daugiau.
Cholera, 1831 metų vasarą ir rugsėjį mirties dalgiu šienavusi daugelį
Svėdasų parapijos kaimų, Šeduikius tiktai grybštelėjo. Nuo jos 1831 m.
liepos 27 d. mirė vaikas, trijų metų Simonas, Mykolo Parcinausko ir
Uršulės Dabregaitės sūnus. Jį palaidojo Šeduikių kaimo kapinaitėse.
Laimei, daugiau epidemijos aukų šiame kaime nebuvo.
Po sukilimo caro valdžia iš Sapiegų Užpalių dvarą atėmė. Pasak
istoriko Adolfo Šapokos, konfiskuotų dvarų valstiečių būklė žymiai
pagerėjo, nes valdžia tų dvarų žemę išdalino žemdirbiams, tereikalaudama
mokėti palyginti mažą činšą. Tačiau Užpalių dvaras kaip administracinis
ir ūkinis vienetas liko, o dvaro kaimų valstiečiai ne tik mokėjo činšą,
bet turėjo ir kitų prievolių.
1833 metais Užpalių dvaras ir jo valdos, tarp jų ir Šeduikių kaimas,
buvo inventorizuoti. Inventorius rašytas rusiškai. Ūkiai vadinami nebe
dūmais, o kiemais, ir kiemų šeimininkai suskirstyti į tris kategorijas: огульники (ieškau lietuviško termino), тяглые (činšą mokėję valstiečiai) ir кутники (kampininkai).
Inventoriuje užregistruoti Mikėnų vaitystės Šeduikių kaimo 10 kiemų
su 78 gyventojais (41 vyriška ir 37 moteriškos “sielos”). Bendras
naudmenų (ariamos žemės, pievų ir miško) plotas - 15 su puse valakų.
Septynių kiemų šeimininkai - valstiečiai Vincentas Pajėda, Juozapas
Dabrega, Jonas Dabrega, Juozapas Drūsis, Mykolas Parcinauskas, Rapolas
Urbonavičius, Juozapas Paršiukas. Jiems uždėtas metinis činšas -
vidutiniškai 33 sidabro rubliai (mažiausiai mokėjo Juozapas Dabrega - 27
rub. 92 kap., Rapolas Urbonavičius daugiausia - 38 rub. 15 kap.).
Negana to, kiekvienas tų septynių kiemų turėjo prievolių dvarui: 2
dienos per savaitę lažo, 6 gvoltai per metus, 1 padvada (arklys
su vežimu) kartą metuose į Rygą - prievolė, kuri trukdavo iki 20 dienų.
Trobesių būklė: trijų kiemų - gera, trijų - vidutinė, vieno (Juozapo
Paršiuko) - bloga. Darbinių gyvulių visi kiemai turėjo po 2 arklius ir
nuo 2 iki 4 jaučių, taigi, skurstančių nebuvo, tačiau karvių laikė tik
po vieną.
Aštuntojo kiemo šeimininkas - bajoras Šeduikis (vardas nenurodytas) - buvo огульник.
Šio kiemo žmonių bei naminių gyvulių ir prievolių grafos tuščios,
šeimynos sąrašo nėra. Žemės valdė ne daugiau kaip kaimynai (1 valaką ir
26 su trupučiu margų), bet metinį činšą mokėjo gerokai didesnį - net 53
sidabro rublius ir 46 su puse kapeikos. Vietoje trobesių būklės
įvertinimo - pastaba “Сiя пустошъ причислена къ оброчнымъ статямъ“. Išversti nelengva, prasmė maždaug tokia - ši dykvietė? priskirta nuomos mokesčių straipsniams (viena iš termino оброк reikšmių - valstybinės žemės nuomos mokestis).
Likę du kiemai - kampininkų Vincento Janulionio, anksčiau turėjusio
savo ūkį, ir Jokūbo Buroko. Jie činšo nemokėjo, lažo ir kitų prievolių
dvarui neturėjo. Jų nė trobesių būklė nevertinta, tačiau šeimų nariai
surašyti.
Ir šiek tiek apie kiekvieną ta tvarka, kaip jie surašyti inventoriuje
(regis, ne bet kaip, o iš pietų einant ūlyčia link Mikniūnų):
Vincentas Pajėda - Jono Pajėdos sūnus iš pirmosios
santuokos, gimęs 1792 metais. Buvo penkiolikos, kai mirė jo mama. Tėvas
vedė antrą kartą. Po tėvo mirties perėmęs ūkį, gyveno su pamote ir
broliais bei seserimis iš antrosios tėvo santuokos. Vedė kaimyno Jurgio
dukrą Karoliną Dabregaitę. Mirė 1844 metais “nuo blužnies”, liko žmona
Karolina, sūnūs Rapolas ir Zigmantas bei dvi ar trys dukros.
Juozapas Dabrega, Juozapo sūnus - šio teksto autoriaus proprosenelis, jam skirtas atskiras straipsnelis.
Užpalių dvaro 1833 metų inventoriaus fragmentas (šaltinis - Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 525, ap. 8, b. 172)
Jonas Dabrega, Jurgio sūnus - mūsų Juozapo Dabregos
kažkurios eilės pusbrolis, gimęs 1799 metais. Jo žmona - Elžbieta
Vigėlytė. Šiai porai iki 1833 metų gimė keturios dukros ir du sūnūs.
Jonas Dabrega mirė Šeduikiuose 1874 metais jau našlaudamas, liko sūnus
Justinas ir dukros Agota, Rozalija, Apolonija.
Juozapas Drūsis - Agotos Vanagaitės vyras, kuriam
kažkaip atiteko Martyno ir Anastazijos Janulių ūkis. Šių Janulių dukra
Barbora buvo ištekėjusi už našlio Drūsio, bet ne Juozapo, o Jono. Jonui
ir Barborai Drūsiams 1832 metų birželį gimė dukra, tačiau kitąmet
sudarytame inventoriuje neberandame nei šių Drūsių, nei ankstesnių
šeimininkų Janulių. Jų vietoje - Juozapas ir Agota Drūsiai su vaikeliu
ir giminaičiu Kazimieru, samdantys darbininką, dvi mergas ir piemenę.
Mykolas Parcinauskas - apie 1822 metus vedęs Uršulę
Dabregaitę, minėto Jono Dabregos seserį. Pats Mykolas, ko gero, tik po
santuokos atsirado Šeduikiuose. Mykolas ir Uršulė Parcinauskai iki 1833
metų susilaukė penkių vaikų, bet inventoriuje likusios tik trys jų
dukros (sūnus Simonas, kaip rašyta aukščiau, mirė per choleros
epidemiją). Parcinauskai buvo perėmę Vincento ir Rozalijos Janulių ūkį, o
pastarieji su dviem sūnumis 1833 metais inventorizuoti kampininkais.
Uršulė Parcinauskienė mirė 1845 metais Šeduikiuose. Našlys Mykolas po
kiek laiko iš Šeduikių išsikėlė į dabar sunkiai identifikuojamas
Voveriškes (ar Voverynę, kažkur prie Juodonių) ir ten baigė gyvenimą
1870 metais. Galėjo būti antrąkart vedęs, nes jo vaikų sąraše yra vienu
sūnumi daugiau, negu velionės žmonos Uršulės. Be to, Mykolą palaidojo ne
Šeduikiuose šalia Uršulės, o Juodonių kapinėse.
Rapolas Urbonavičius - Urbonavičiai Šeduikiuose
pasirodė po kaimyno Jono Pajėdos pirmosios santuokos su Urbonavičiūte,
tai buvo dar iki 1792 metų. Kada čia apsigyveno Rapolas Urbonavičius,
nežinome, kaip ir jo santuokos su Karolina Vanagaite vietos ir metų.
Vaikų šie Urbonavičiai turėjo ne mažiau penkių, bet ne visi buvo gimę
Šeduikiuose.
Rapolas ir Karolina Urbonavičiai yra šio teksto autoriaus protėviai,
kaip ir jų kaimynai Juozapas ir Domicelė Dabregos. Tačiau nuo 1833 metų
daug vandens turėjo nutekėti, kol šių Dabregų anūko Juozapo ir
Urbonavičių proanūkės Veronikos santuoka sujungė dvi gimines į vieną
medį (Urbonavičiai turėjo dukrą Elžbietą, 1846 metais ištekėjusią už Aleksandro Antanėlio; Antanėliai turėjo dukrą Anelę, 1883 metais ištekėjusią už Jono Vaškelio; Vaškeliai turėjo dukrą Veroniką, 1900 metais ištekėjusią už Juozapo Dabregos, šie Dabregos - autoriaus seneliai).
Juozapas Paršiukas su žmona Darata Kilaite 1833
metais augino du vaikus. Jų šeimynai priklausė ir jaunesni Juozapo
broliai Stanislovas ir Antanas. Vėliau Paršiukai Šeduikiuose susilaukė
dar trijų dukrų ir 1847 metais gimusio sūnaus Jurgio.
Bajoras Šeduikis - inventoriuje nei vardas, nei amžius nenurodytas. Tai galėjo būti:
Motiejus Šeduikis, Juozapo sūnus, gimęs 1776 metais, per žmoną Oną
susigiminiavęs su kilminga Tuskenių (Tuskų, Tuskevičių) gimine, pats
bajoru užrašytas 1809 metų Užpalių dvaro inventoriuje ir vaikų gimimo
metrikuose, o vaikų jis su Ona nuo 1810 iki 1834 metų susilaukė net
dvylikos (Motiejus Šeduikis mirė 1849 metais, palikęs žmoną Oną ir
septynis vaikus: Juozapą, Zigmantą, Aleksandrą, Jurgį, Eufroziną,
Karoliną ir Anelę);
arba Jokimas, Motiejaus Šeduikio jaunesnysis brolis, gimęs 1790
metais, vedęs Rozaliją iš tų pačių bajorų Tuskenių, turėjęs Šeduikiuose
iki 1833 metų gimusius du sūnus ir dukrą (paskui kurį laiką gyvenęs
Daukuose - Kupiškio pusėje, kur gimė dar du vaikai, o kai 1845 metais
Rozalija Šeduikienė mirė Šeduikių kaime, tai po jos liko vyras Jokimas,
vaikai Stanislovas, Silvestras, Anastazija, Barbora, Karolina);
arba Albertas Šeduikis, Jono sūnus, gimęs 1791 metais, 1810 metų
santuokoje su Rozalija Baleišyte Šeduikių kaime susilaukęs keturių sūnų
ir keturių dukrų (dauguma bus neišgyvenę - kai Alberto našlė Rozalija
mirė Juodonyse 1841 metais, gyvas buvo tik sūnus Anupras)…
Apie kampininku virtusį Vincentą Janulį (Janulionį) - straipsnelyje “Šeduikių kaimo žmonės iš 1809 metų inventoriaus“.
Kitas kampininkas Jokūbas Burokas buvo 1813 metais
vedęs Kotryną Paršiukaitę, kuri iki 1830 metų pagimdė jam du sūnus ir
dvi dukras. Tiesa, knygose dar yra mįslinga žinia apie Šeduikiuose 1812
metais Jokūbui ir Kotrynai Burokams (bet ar tiems patiems?) gimusį sūnų
Antaną. 1833 metų inventoriuje Burokų vaikų užrašyti tiktai Martynas ir
Anastazija, o kiti, gyvi ar mirę, jau buvo palikę tėvo namus.
*
Gyventojų Šeduikių kaime buvo daugiau, negu surašyta inventoriuje. Iš
metrikų knygų žinome dar ne vieną šeimą su Šeduikiuose iki 1833 metų
gimusiais vaikais, kaip antai:
Mykolas Abelinskas ir Veronika Pauliukaitė su 1831 ir 1832 metų
gimimo dukra ir sūnumi (šie Abelinskai 1833 metų inventoriuje - jau
gretimo Netikiškių kaimo gyventojai, Juozapo Merkio darbininkai);
Juozapas Janulis ir Rozalija Čečytė bei trys jų vaikai, gimę nuo 1826 iki 1830 metų;
Rapolas Merkys, su Ona Paršiukaite nuo 1823 iki 1830 metų susilaukęs
dukros ir trijų sūnų, o su Ona Griškaite - dar vienos dukros 1832
metais;
Juozapas Paršiukas (kitas nei inventoriuje) ir Rozalija Grumbinaitė, turėję keturis iki 1833 metų gimusius vaikus;
Justinas Urbonavičius ir jo žmona Rozalija Masiulytė, apie 1817 metus
su dviem dukrom persikėlę iš Radžionių į Šeduikius ir čia užgyvenę dar
bent penkis vaikus…
*
Vėlesniame Užpalių dvaro inventoriuje, sudarytame 1847 metais, Šeduikių kaimo jau nėra - Užpalių dvarui Šeduikiai nebepriklausė.
© 2016, 2019 Aleksandras Sakas
Priedas
Šeduikių kaimo šeimynų sąrašai iš 1833 metų Užpalių dvaro inventoriaus (kas skliaustuose - autoriaus pridėta):
Vincentas Pajėda 41, žmona Karolina (Dabregaitė) 27,
sūnus Rapolas 6, duktė Juozapota 4, motina Agota (pamotė Agota
Kazickaitė - Pajėdienė) 52, broliai Konstantas 24, Liudvikas 17, seserys
Uršulė 15, Apolonija 14, Veronika 12, darbininkas Petras Mikšys (amžius
nenurodytas).
Juozapas Dabrega 41, žmona Domicelė (Merkytė) 37,
sūnūs Aleksandras 18, Antanas 12, Rapolas 15 (gal 5?), dukterys Karolina
16, Veronika 10, Julijona 6.
Jonas Dabrega 33, žmona Elžbieta (Vigėlytė) 28,
sūnus Justinas 11, dukterys Domicelė 12, Rozalija 6, Apolonija 1, motina
Agota 60, broliai Motiejus 23, Konstantas 26, jo žmona Rozalija
(Vanagaitė) 23, sūnus Petras (gimimo metrikų knygoje Simonas) 2,
darbininkas Juozapas Mikšys 40.
Juozapas Drūsis 29, žmona Agota (Vanagaitė) 28,
duktė Rozalija 1, giminaitis Kazimieras Drisis (Drūsis?) 26, darbininkas
Antanas Sakalnikas 20, mergos Elžbieta Mikučionytė 20, Uršulė Vanagaitė
13, piemenė Agota Bankauskaitė 13.
Mykolas Parcinauskas 28, žmona Uršulė (Dabregaitė)
33, dukterys Viktorija 10, Elžbieta 5, Agota 2, brolis Dominykas 18,
darbininkas Mykolas Vagelis (Vigėlis?) 30, jo žmona Viktorija 30, sūnūs
Kiprijonas 6, Julijonas 4, Juozapas 1, duktė Anastazija 1, merga Ona
Gančeraitė 14.
Rapolas Urbonavičius 42, žmona Karolina (Vanagaitė)
40, sūnūs Anupras 21, Kiprijonas 11, dukterys Elžbieta 17, Eufrozinija
5, brolis Liudvikas 34, darbininkas Motiejus Vilutis 40, jo žmona
Barbora 30, sūnus Dionyzas 3.
Juozapas Paršiukas 31, žmona Darata (Kilaitė) 28,
sūnus Alfonsas 2, duktė Juozapota 5, broliai Stanislovas 23, Antanas 21,
darbininkai Juozapas Urbonavičius 12, Mykolas Žukauskas 8, merga
Skolastika Tarkutė 15.
Bajoras Šeduikis (nei vardas, nei amžius nenurodytas, šeimynos sąrašo nėra).
Vincentas Janulionis 53, žmona Rozalija (Steponavičiūtė) 40, sūnūs Jurgis 15, Kiprijonas 13.
Jokūbas Burokas 50, žmona Kotryna (Paršiukaitė) 30, sūnus Martynas 15, duktė Anastazija 6.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
-
Mano prosenelis (senelio Juozapo Dabregos tėvas) Aleksandras Dabrega gimė 1817 metų balandį Svėdasų parapijos Šeduikių kaime . Buvo pirmagim...
-
1937 metais mano mama Elena Dobregaitė baigė gimnaziją Rokiškyje ir tais pačiais metais įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą medici...
-
Išliko keliolika mano tėvo Aleksandro Sako (1908-1998) kadaise gautų arba pirktų atvirukų, taip pat nuotraukų su Lietuvos vietovių vaizdais...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą