Nuo 1934 metų vasaros Kauno moksleiviai ateitininkai
leido labai nerimtą laikraštėlį “Dilgėlė”. Ateitininkų veikla mokyklose
tuo laiku buvo uždrausta, todėl “Dilgėlė” nerašė, kokiai organizacijai
priklausė. Pirmasis numeris skaitytojams buvo pristatytas kaip
“mediciniškas kovai su apsnūdimo raupais žurnalas”, antrasis - “liaudies
medicinos žurnalas, išeinąs per ekskursijas”, kiti dar kitaip.
“Dilgėlės” Nr. 3 viršelis, dailininkas JN (Jonas Naruševičius?).
Trečiasis numeris pasirašytas:
Redaktorius: prieš dvidešimt tris metelius gimęs Išperėtas Dėdė.
Leidėjas: Dilgėlių augintojų draugija, vedama agronomo Aleksandro
Pirmojo. Adresas: Kaunas, Žitkunigiškė.
Išperėtas Dėdė - Pranas Rinkevičius, jaunas žurnalistas (po kelerių metų sovietinių okupantų suimtas ir lageryje žuvęs). Aleksandras Pirmasis - Aleksandras Sakas, o Žitkunigiškė - nuoroda į Kauno moksleivių ateitininkų dvasios vadovą kunigą ir poetą Kazimierą Žitkų.
“Dilgėlė”, matyt, visiems patiko, nes jos kūrėjai iki rudens
nepavargdami kas savaitę išleisdavo po numerį, prirašydami ir
pripaišydami nuo 8 iki 16 puslapių.
Rašė apie visokius nutikimus, tikrus ir išgalvotus, bet daugiau apie
jauniems žmonėms svarbesnius - kas į ką meiliai žvilgčiojo per
susirinkimą, kas ką šokdino vakarėlyje ar lydėjo iki namų. Šmaikštaudami
delikatumo nelabai paisydavo, paprastai visus tiesiai šviesiai
įvardindami (to dėka galėjome sudaryti apytikrį sąrašėlį ateitininkų, prieš aštuonias dešimtis metų veikusių įvairiose Kauno mokyklose).
Pasklaidykime “Dilgėlės” lapus - kur su paveiksliukais.
“Dilgėlės” Nr. 3 pusl. 5. Piešė Pika (Felicija Klimukaitė?). Aleksandro Sako mintyse - Telšių kunigų seminarija, kur turėjo išvykti po mėnesio.
“Dilgėlės” Nr. 3 pusl. 10. Piešinio autorius nenurodytas. Elena Naruševičiūtė ir Kazys Naseckas ateitininkų susirinkime.
1934 metų vasarą Pranui Rinkevičiui išvykus atostogų Dzūkijon, “Dilgėlės” 4-tąjį numerį išleido Povilas Malinauskas
ir Albinas Stanelis. Tai buvo proga laikiniesiems redaktoriams
pasišaipyti iš nuolatinio. Į pirmą puslapį jie įdėjo rašinį “Šis tas
apie Praną Rinkevičių”. Be abejo, čia buvo paviešinti redaktoriaus
širdies reikalai ir ką veikiąs kaime - “rašo giesmes, pats joms pritaiko
gaidas ir pats jas gieda sėdėdamas ant dėdės namų stogo”.
Moksleivių ateitininkų Kauno rajono pirmininkui Aleksandrui Sakui išvažiuojant į Telšius, reikėjo išrinkti naują vadą.
“Dilgėlės” Nr. 4 pusl. 3. Micės (Apolonijos Gliaudelytės) piešinys.
Piešinyje kai kurie iš rinkėjų arba “vadų kepėjų” - Stanelis (Albinas Stanelis), Janė (Janina Vyšniauskaitė?), Teta, Aleksas (Aleksandras Sakas - buvo ir daugiau Aleksų, bet su tokiomis garbanomis tiktai vienas), ir dar neiškepti kandidatai į vadus - Verutė (Veronika Diedonytė), Valė, Narbutas (Leonas Narbutas), Regina (Regina Jagminaitė?), Elzė (Elizabeta Ilionytė?). Naujuoju rajono pirmininku draugai išrinko Albiną Stanelį.
Dvigubas “Dilgėlės” numeris (Nr. 5-6) išėjo po Kauno moksleivių
ateitininkų kelionės į Jūros dieną, kuri tų 1934 metų rugpjūčio 11-12 dienomis pirmą kartą Lietuvos
istorijoje buvo surengta Klaipėdoje.
Iš įspūdžių:
(…) iki traukinio išėjimo suspėję būtume Žitkunigiškėje
išsimiegoti, jei Narbutas su Regina boksininke nebūtų kėlę didžiulio
skandalo ir aliarmo. Kai lipome į vagonus, Valę Šileikaitę būt sutrynęs
malkinis garvežys, kuris jos laimei pavėlavo iš Alytaus į Kauną. Mūsų
traukiny buvo pusiau ramu, išskyrus Stanelio pasikalbėjimus su Ilionyte
ir ponų Barakauskų arijas iš operos “Šeimos nesantaika”. Malinauskai
buvo ramūs ir sėdėjo taip susiglaudę, kad nebūt tarp jų perlindusi nė
maža bluselė. Aleksandras Sakas, tai gal bus įdomiausia iš visos
kelionės traukinyje, kažkur nustvėrė mažą vaiką, kurį nešiojo po vagoną,
visiems rodydamas. Iš to kilo gražaus juoko, nes minėtas bernelis turi
[kunigo] stoną pasirinkęs. Vagone šiaip nebuvo nuobodu, ypač važiuojant
per Žemaitiją, prof. retorikas Juozapas Nikodemas Barakauskas nuolat
laikė paskaitas (…). Gerbiamas retorikas (…) papasakojo, kokią
medicinišką naudą duoda žemaičių pievose augą berželiai, kurių šakeles
ir prelegento motina naudojo savo Juozapatėlio išgydymui nuo per dažno
karvių pametimo (…) ir tėvų neklausymo. Važiuojant pro Padvarių
vienuolyną netoli Kretingos, Marytė Slavinskaitė taip užsigeidė stoti į
klioštorių, kad Aleksandras turėjo didelio vargo, [kol] su studentu
Beniuliu (…) Marytę nuo klioštoriaus apsaugojo.
“Dilgėlės” Nr. 5-6 pusl. 7. Piešėjas nenurodytas, tačiau kai kurie panašaus braižo šio numerio piešiniai pasirašyti Micės (Apolonijos Gliaudelytės).
Vagono pirmajame aukšte iš kairės - “Dilgėlės” redaktorius Pranas Rinkevičius, Felicija Klimukaitė, Apolonija Gliaudelytė (Polė) ir Aleksandras Sakas, viršuje - Juozapas Nikodemas Barakauskas su savo klausytojais.
Kai tik pasirodė Klaipėdos bažnyčių ir švyturių bokštai,
Felicija Klimukaitė ir Apolonija Gliaudelytė pažvelgė į studentus,
duodamos suprasti, kad jų meilė yra tokia didelė, kad sudaro (…) meilės
jūrą. (…)
Nakvynes mes gavome visai gyvuliškas, lygiai tokias, kaip ir mūsų
kelionės vagonai buvo: ant grindų (…) priklojo šiaudų, ant kurių
ilsėjosi visas tris dienas mūsų rankelės ir kojelės. Tik Janina
Vyšniauskaitė (…), būdama grakšti mergaitė, save skaitė labai
inteligentiška ir nenorėjo gulti ant šiauduotų grindų. Jos rymojimai
turėjo mergaitėms daug naudos, nes dėl jos užsispyrimo mergaitės gavo
vietoje šiaudų iš dilgėlių ataustus medžiagos šienikus. Dėl to labai
pakilo Vyšniauskaitės žvaigždė (…).
Jau pirmąją Klaipėdoje buvojimo dieną mes padarėme ekskursiją į jūrą dailiu garlaiviu.
“Dilgėlės” Nr. 5-6 viršelio fragmentas.
Per išvyką garlaiviu “Šarūnas” daugelį ekskursantų užpuolusi jūros liga. Įspūdžių autoriaus Dzirvono Dilgėlės
(matyt, paties redaktoriaus, dzūko nuo Seirijų) surašyti nukentėjusieji
- Liuda Pavilionytė, Elizabeta Ilionytė, Albinas Stanelis, Marytė
Slavinskaitė, Kazys Naseckas, ponai studentai. O Valė
Šileikaitė citrinos dėka ligos išvengusi ir studentą Albiną Beniulį nuo
jos apsaugojusi. Užtat kitą dieną pliaže Valė labiau už kitus nuo saulės
nusvilusi…
7-tasis “Dilgėlės” numeris ypatingas tuo, kad jį iliustravo Bronius
Uogintas, vėliau pramintas vyresniuoju (kai ir jo sūnus Bronius tapo
dailininku).
“Dilgėlės” Nr. 7 viršelis, dailininkas Bronius Uogintas.
Pirmąjį puslapį redaktorius Pranas Rinkevičius skyrė savo bičiuliui Aleksandrui:
“Dilgėlės” Nr. 7 pusl. 1. Broniaus Uoginto piešinys su paantrašte: "Dilgėlė" mini Aleksandrą I-ą Saką. Aleksandras Sakas tris metus dirbo Kauno rajone, vadovaudamas atskiroms kuopoms ir net visam rajonui. Jis, be to, įkūrė "Samtį", "Dilgėlės" tėvą.
Aleksandras Sakas vadinamas pirmuoju, kadangi tuomet “Dilgėlės”
skaitytojai žinojo ir antrąjį - Aleksandrą Rukšėną iš Kauno
aukštesniosios technikos mokyklos, bei trečiąjį - Aleksandrą Stasiulį,
ateitininkų choro vedėją. O minimasis “Samtis” - laikraštėlis,
“Dilgėlės” pirmtakas, leistas 1933 metais.
“Dilgėlės” Nr. 7 pusl. 3. Broniaus Uoginto pešinys.
Čia su pavasarininkų vėliava - katalikiškos ir mokslo visuomenės žymus veikėjas dr. Pranas Dielininkaitis ir gimnazistė ateitininkė Apolonija Gliaudelytė.
1934 metų vasaros gale aštuntuoju numeriu atsisveikinusi su savo skaitytojais, “Dilgėlė” dar atgimė lapkritį.
Draugai nebuvo pamiršę Sako ir jam skirtos vietos Aleksandrų rikiuotėje:
Inžinerijos mokslus einąs technikas Talanskas ir Rytų šalelės
mergaitė Janina Vyšniauskaitė, dar tik devynis kartus savo užsakus
suardžiusi, šiandien padavė pirmą užsaką. Atsiradusias kliūtis prašom
pranešti būsimam jų šliūbo davėjui Kunigui Aleksandrui Telšiuose. (”Dilgėlės” Nr. 9 pusl. 8)
Visus “Dilgėlės” skaitytojus prašome prisiminti mūsų amžiną
atilsį dieduką “Samtį” ir jo krikšto Tėvą Aleksandrą Pirmąjį, kuris
Telšiuose užsidarė su meditacijom pasistūmėti. (”Dilgėlės” Nr. 10 pusl. 2)
“Dilgėlės” Nr. 11 viršelis, dailininkas nežinomas.
Vienuoliktas numeris - paskutinis, išleistas 1935 metų vasarį.
Netrukus “Dilgėlę” pakeitė to paties Prano Rinkevičiaus redaguojamas
kitas humoristinis laikraštėlis “Vėžys”, savo pirmajame numeryje
pranešdamas, kad “Dilgėlė” per didžiuosius žiemos šalčius nušalo.
© 2015 Aleksandras Sakas jun.
Šaltinis:
http://www.epaveldas.lt/vbspi/biDetails.do?biRecordId=1831
2019 m. birželio 5 d., trečiadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
-
Mano prosenelis (senelio Juozapo Dabregos tėvas) Aleksandras Dabrega gimė 1817 metų balandį Svėdasų parapijos Šeduikių kaime . Buvo pirmagim...
-
1937 metais mano mama Elena Dobregaitė baigė gimnaziją Rokiškyje ir tais pačiais metais įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą medici...
-
Išliko keliolika mano tėvo Aleksandro Sako (1908-1998) kadaise gautų arba pirktų atvirukų, taip pat nuotraukų su Lietuvos vietovių vaizdais...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą