Ieškoti šiame dienoraštyje

2019 m. birželio 5 d., trečiadienis

“Dilgėlės” lapai

Nuo 1934 metų vasaros Kauno moksleiviai ateitininkai leido labai nerimtą laikraštėlį “Dilgėlė”. Ateitininkų veikla mokyklose tuo laiku buvo uždrausta, todėl “Dilgėlė” nerašė, kokiai organizacijai priklausė. Pirmasis numeris skaitytojams buvo pristatytas kaip “mediciniškas kovai su apsnūdimo raupais žurnalas”, antrasis - “liaudies medicinos žurnalas, išeinąs per ekskursijas”, kiti dar kitaip.

“Dilgėlės” Nr. 3 viršelis, dailininkas JN (Jonas Naruševičius?).

Trečiasis numeris pasirašytas:

Redaktorius: prieš dvidešimt tris metelius gimęs Išperėtas Dėdė. Leidėjas: Dilgėlių augintojų draugija, vedama agronomo Aleksandro Pirmojo. Adresas: Kaunas, Žitkunigiškė.

Išperėtas Dėdė - Pranas Rinkevičius, jaunas žurnalistas (po kelerių metų sovietinių okupantų nė už ką suimtas ir lageryje nužudytas). Aleksandras Pirmasis - Aleksandras Sakas, o Žitkunigiškė - nuoroda į Kauno moksleivių ateitininkų dvasios vadovą kunigą ir poetą Kazimierą Žitkų.

“Dilgėlė”, matyt, visiems patiko, nes jos kūrėjai iki rudens nepavargdami kas savaitę išleisdavo po numerį, prirašydami ir pripaišydami nuo 8 iki 16 puslapių.

Rašė apie visokius nutikimus, tikrus ir išgalvotus, bet daugiau apie jauniems žmonėms svarbesnius - kas į ką meiliai žvilgčiojo per susirinkimą, kas ką šokdino vakarėlyje ar lydėjo iki namų. Šmaikštaudami delikatumo nelabai paisydavo, paprastai visus tiesiai šviesiai įvardindami (to dėka galėjome sudaryti apytikrį sąrašėlį ateitininkų, prieš aštuonias dešimtis metų veikusių įvairiose Kauno mokyklose).

Pasklaidykime “Dilgėlės” lapus - kur su paveiksliukais.

“Dilgėlės” Nr. 3 pusl. 5. Piešė Pika (Felicija Klimukaitė?). Aleksandro Sako mintyse - Telšių kunigų seminarija, kur turėjo išvykti po mėnesio.

“Dilgėlės” Nr. 3 pusl. 10. Piešinio autorius nenurodytas. Elena Naruševičiūtė ir Kazys Naseckas ateitininkų susirinkime.

1934 metų vasarą Pranui Rinkevičiui išvykus atostogų Dzūkijon, “Dilgėlės” 4-tąjį numerį išleido Povilas Malinauskas ir Albinas Stanelis. Tai buvo proga laikiniesiems redaktoriams pasišaipyti iš nuolatinio. Į pirmą puslapį jie įdėjo rašinį “Šis tas apie Praną Rinkevičių”. Be abejo, čia buvo paviešinti redaktoriaus širdies reikalai ir ką veikiąs kaime - “rašo giesmes, pats joms pritaiko gaidas ir pats jas gieda sėdėdamas ant dėdės namų stogo”.

Moksleivių ateitininkų Kauno rajono pirmininkui Aleksandrui Sakui išvažiuojant į Telšius, reikėjo išrinkti naują vadą.

“Dilgėlės” Nr. 4 pusl. 3. Micės (Apolonijos Gliaudelytės) piešinys.

Piešinyje kai kurie iš rinkėjų arba “vadų kepėjų” - Stanelis (Albinas Stanelis), Janė (Janina Vyšniauskaitė?), Teta, Aleksas (Aleksandras Sakas - buvo ir daugiau Aleksų, bet su tokiomis garbanomis tiktai vienas), ir dar neiškepti kandidatai į vadus - Verutė (Veronika Diedonytė), Valė, Narbutas (Leonas Narbutas), Regina (Regina Jagminaitė?), Elzė (Elizabeta Ilionytė?). Naujuoju rajono pirmininku draugai išrinko Albiną Stanelį.

Dvigubas “Dilgėlės” numeris (Nr. 5-6) išėjo po Kauno moksleivių ateitininkų kelionės į Jūros dieną, kuri tų 1934 metų rugpjūčio 11-12 dienomis pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo surengta Klaipėdoje. Iš įspūdžių:

(…) iki traukinio išėjimo suspėję būtume Žitkunigiškėje išsimiegoti, jei Narbutas su Regina boksininke nebūtų kėlę didžiulio skandalo ir aliarmo. Kai lipome į vagonus, Valę Šileikaitę būt sutrynęs malkinis garvežys, kuris jos laimei pavėlavo iš Alytaus į Kauną. Mūsų traukiny buvo pusiau ramu, išskyrus Stanelio pasikalbėjimus su Ilionyte ir ponų Barakauskų arijas iš operos “Šeimos nesantaika”. Malinauskai buvo ramūs ir sėdėjo taip susiglaudę, kad nebūt tarp jų perlindusi nė maža bluselė. Aleksandras Sakas, tai gal bus įdomiausia iš visos kelionės traukinyje, kažkur nustvėrė mažą vaiką, kurį nešiojo po vagoną, visiems rodydamas. Iš to kilo gražaus juoko, nes minėtas bernelis turi [kunigo] stoną pasirinkęs. Vagone šiaip nebuvo nuobodu, ypač važiuojant per Žemaitiją, prof. retorikas Juozapas Nikodemas Barakauskas nuolat laikė paskaitas (…). Gerbiamas retorikas (…) papasakojo, kokią medicinišką naudą duoda žemaičių pievose augą berželiai, kurių šakeles ir prelegento motina naudojo savo Juozapatėlio išgydymui nuo per dažno karvių pametimo (…) ir tėvų neklausymo. Važiuojant pro Padvarių vienuolyną netoli Kretingos, Marytė Slavinskaitė taip užsigeidė stoti į klioštorių, kad Aleksandras turėjo didelio vargo, [kol] su studentu Beniuliu (…) Marytę nuo klioštoriaus apsaugojo“.

“Dilgėlės” Nr. 5-6 pusl. 7. Piešėjas nenurodytas, tačiau kai kurie panašaus braižo šio numerio piešiniai pasirašyti Micės (Apolonijos Gliaudelytės).

Vagono pirmajame aukšte iš kairės - “Dilgėlės” redaktorius Pranas Rinkevičius, Felicija Klimukaitė, Apolonija Gliaudelytė (Polė) ir Aleksandras Sakas, viršuje - Juozapas Nikodemas Barakauskas su savo klausytojais.

Kai tik pasirodė Klaipėdos bažnyčių ir švyturių bokštai, Felicija Klimukaitė ir Apolonija Gliaudelytė pažvelgė į studentus, duodamos suprasti, kad jų meilė yra tokia didelė, kad sudaro (…) meilės jūrą. (…)

Nakvynes mes gavome visai gyvuliškas, lygiai tokias, kaip ir mūsų kelionės vagonai buvo: ant grindų (…) priklojo šiaudų, ant kurių ilsėjosi visas tris dienas mūsų rankelės ir kojelės. Tik Janina Vyšniauskaitė (…), būdama grakšti mergaitė, save skaitė labai inteligentiška ir nenorėjo gulti ant šiauduotų grindų. Jos rymojimai turėjo mergaitėms daug naudos, nes dėl jos užsispyrimo mergaitės gavo vietoje šiaudų iš dilgėlių ataustus medžiagos šienikus. Dėl to labai pakilo Vyšniauskaitės žvaigždė (…).

Jau pirmąją Klaipėdoje buvojimo dieną mes padarėme ekskursiją į jūrą dailiu garlaiviu.

“Dilgėlės” Nr. 5-6 viršelio fragmentas.

Per išvyką garlaiviu “Šarūnas” daugelį ekskursantų užpuolusi jūros liga. Įspūdžių autoriaus Dzirvono Dilgėlės (matyt, paties redaktoriaus, dzūko nuo Seirijų) surašyti nukentėjusieji - Liuda Pavilionytė, Elizabeta Ilionytė, Albinas Stanelis, Marytė Slavinskaitė, Kazys Naseckas, ponai studentai. O Valė Šileikaitė citrinos dėka ligos išvengusi ir studentą Albiną Beniulį nuo jos apsaugojusi. Užtat kitą dieną pliaže Valė labiau už kitus nuo saulės nusvilusi…

7-tasis “Dilgėlės” numeris ypatingas tuo, kad jį iliustravo Bronius Uogintas, vėliau pramintas vyresniuoju (kai ir jo sūnus Bronius tapo dailininku).

“Dilgėlės” Nr. 7 viršelis, dailininkas Bronius Uogintas.

 Pirmąjį puslapį redaktorius Pranas Rinkevičius skyrė savo bičiuliui Aleksandrui:

“Dilgėlės” Nr. 7 pusl. 1. Broniaus Uoginto piešinys su paantrašte: "Dilgėlė" mini Aleksandrą I-ą Saką. Aleksandras Sakas tris metus dirbo Kauno rajone, vadovaudamas atskiroms kuopoms ir net visam rajonui. Jis, be to, įkūrė "Samtį", "Dilgėlės" tėvą.

Aleksandras Sakas vadinamas pirmuoju, kadangi tuomet “Dilgėlės” skaitytojai žinojo ir antrąjį - Aleksandrą Rukšėną iš Kauno aukštesniosios technikos mokyklos, bei trečiąjį - Aleksandrą Stasiulį, ateitininkų choro vedėją. O minimasis “Samtis” - laikraštėlis, “Dilgėlės” pirmtakas, leistas 1933 metais.

“Dilgėlės” Nr. 7 pusl. 3. Broniaus Uoginto pešinys.

Čia su pavasarininkų vėliava - katalikiškos ir mokslo visuomenės žymus veikėjas dr. Pranas Dielininkaitis ir gimnazistė ateitininkė Apolonija Gliaudelytė.

1934 metų vasaros gale aštuntuoju numeriu atsisveikinusi su savo skaitytojais, “Dilgėlė” dar atgimė lapkritį.

Draugai nebuvo pamiršę Sako ir jam skirtos vietos Aleksandrų rikiuotėje:

Inžinerijos mokslus einąs technikas Talanskas ir Rytų šalelės mergaitė Janina Vyšniauskaitė, dar tik devynis kartus savo užsakus suardžiusi, šiandien padavė pirmą užsaką. Atsiradusias kliūtis prašom pranešti būsimam jų šliūbo davėjui Kunigui Aleksandrui Telšiuose. (”Dilgėlės” Nr. 9 pusl. 8)

Visus “Dilgėlės” skaitytojus prašome prisiminti mūsų amžiną atilsį dieduką “Samtį” ir jo krikšto Tėvą Aleksandrą Pirmąjį, kuris Telšiuose užsidarė su meditacijom pasistūmėti. (”Dilgėlės” Nr. 10 pusl. 2)

“Dilgėlės” Nr. 11 viršelis, dailininkas nežinomas.

Vienuoliktas numeris - paskutinis, išleistas 1935 metų vasarį. Netrukus “Dilgėlę” pakeitė to paties Prano Rinkevičiaus redaguojamas kitas humoristinis laikraštėlis “Vėžys”, savo pirmajame numeryje pranešdamas, kad “Dilgėlė” per didžiuosius žiemos šalčius nušalo.

© 2015 Aleksandras Sakas jun.

Šaltinis:

http://www.epaveldas.lt/vbspi/biDetails.do?biRecordId=1831

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą