Šią nuotrauką 1934 metais Aleksandras Sakas išsiuntė namiškiams į Papilę, kitoje pusėje užrašęs: Dabartiniai kanklininkai. Mokomės. Dešinioji panelė truputį nusisukusi. Tik nesusipykę, bet jos “bubikopf” tokios pozos pareikalavo. Vietoj manęs - važiuoja foto.
“Bubikopf” - madingiausia to laiko šukuosena. Aleksandras Sakas - pirmos eilės centre. Kas čia per kanklininkai?
Anuomet Kaune veikė Lietuvos kanklininkų draugijos kanklių muzikos kursai, lankytojams nemokami. Kursus finansavo Švietimo ministerija.
Kartais ministerija kursams pinigų pritrūkdavo. Vieną tokį kartą, nebeturėdamas lėšų pragyvenimui, Kauną ir kursus paliko jų organizatorius Pranas Puskunigis. Jo darbą tęsė Justinas Strimaitis. Būtent Justiną Strimaitį su savo 15 mokinių matome nuotraukoje stovintį dešinėje.
Tokia pati nuotrauka yra ir J. Strimaičio knygos “Kanklininko prisiminimai” (K., 2007) 30 puslapyje, tačiau klaidingai datuota - 1937 m. Turėtų būti - 1934 m.
Kairėje su didžiosiomis kanklėmis sėdintis mokinys panašus į Praną Stepulį iš “Pavasario” aukštesniosios komercijos mokyklos. Pranas Stepulis (Stepulevičius) tuo metu jau buvo geras kankliuotojas, kurį jo mokytojas Justinas Strimaitis kviesdavosi kartu koncertuoti.
Su Aleksandru Saku Pranas Stepulis susitikdavo ne vien kanklių muzikos kursuose. Abu jie buvo ateitininkai, priklausė tam pačiam ateitininkų rajonui, vienijusiam Kauno gimnazijų ir aukštesniųjų mokyklų moksleivius.
Kauno moksleivių ateitininkų nuotraukoje gali būti ir daugiau. Jų “gazietoje alkaniems penėti” (humoristinis laikraštėlis “Samtis”, 1933.10.15. Nr. 1 (9)) buvo įdėtas neva skelbimas:
Mūsų kanklininkai greit pradės supirkinėti ilgus nagus. Turintieji siūlykite Pranui Stepuleliui, gyv. “Pavasary”.
Kanklių muzikos kursai tuomet vykdavo Aušros gatvėje, Jono Jablonskio pradžios mokyklos rūmuose, tiksliau, mokyklos valgyklos salėje.
Tą 1934 metų pirmosios pusės dieną kanklininkus paveikslavęs nežinomas fotografas padarė ne vieną nuotrauką. Kita buvo įdėta žurnale “Pavasaris” (1934 m. lapkričio 1 d., Nr. 20) prie J. Strimaičio straipsnio “Kanklės”:
Aleksandras Sakas, tuo metu mokęsis dr. Justino Tumėno brandos kursuose, sukiojosi laikraščio “Darbininkas” redakcijoje (redaktoriumi dirbo vėliau). Spausdino čia įvairius straipsnelius, ir apie kankles taip pat:
Kanklės jau kiek atgaivintos, tačiau, kaip rašė Aleksandras, jaunajai darbininkijai šis instrumentas vis dar buvo svetimas. Ragino mokytis kankliuoti, esą, išmokti visai lengva. Interesantams norėjo padėti: Visais kanklių reikalais norintiems mielai patarnausiu. Rašyti į “Darbininką” A. Sakui.
Tačiau tų pačių 1934 metų rudenį išvyko iš Kauno į Telšių kunigų seminariją ir su kanklėmis visam laikui atsisveikino.
© 2014 Aleksandras Sakas jun.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą