Šmatai iš Godeliūnų

Mano senelio Domininko Sako senelis Jokimas Sakas, Kareniotų valstietis, 1837 metais Svyronių bažnyčioje buvo sutuoktas su Kotryna Šmataite iš Godeliūnų kaimo.

Šis pasakojimas - apie jos, proprosenelės Kotrynos, šeimą.

Kur tie Godeliūnai? Vos už kelių kilometrų į rytus nuo Kareniotų, tame pačiame dabartinės Baltarusijos Astravo rajone. Gudai šio kaimo vardą rašo Гадзілуны, lenkai - Hadziłuny.

Kareniotiškiai į bažnyčią turėjo važiuoti pro Godeliūnus, darydami nedidelį lanką, mat, nuo Godeliūnų į Svyronis vedė tiesesnis ir geresnis kelias.

Kaip Kareniotai, taip ir Godeliūnai tada priklausė Palionių dvaro savininkams broliams Mykolui ir Juozapui Mikošoms. Taigi, kaip Sakai, taip ir Šmatai buvo Palionių dvaro baudžiauninkai.

Godeliūnų kaimas - nei didelis, nei mažas, o Šmatų XVIII amžiaus pabaigoje jame gyveno kelios šeimos. Viena iš jų - mano protėviai Jokūbas ir Marijona Šmatai.

Kiek vaikų jie turėjo, nežinau - to laikotarpio Svyronių bažnyčios gimimo metrikų knygos jei ir išliko, tai aš jų nepasiekiu. Žinau trejetą Jokūbo ir Marijonos sūnų, tuose pačiuose Godeliūnuose gyvenusių.

Vyriausias sūnus buvo Motiejus Šmatas. Jo žmona - Rozalija Šepelaitė.

Kitas sūnus, Tamošius Šmatas, buvo vedęs dusyk, Sofiją Klimavičaitę, mirusią 1806 metais, ir po to netrukus - Evą Zagalkaitę.

O trečiasis Jokūbo ir Marijonos Šmatų sūnus Stanislovas, mano proproprosenelis, gimė maždaug 1782 metais. 1807 metais Stanislovas vedė jaunutę kaimynę Marijoną Buikaitę.

Marijonos Šmatienės gyvenimas buvo labai trumpas. 1813 metų gegužę ji, dviejų mažų vaikų mama, mirė. Mirties priežasčių metrikuose tada nerašydavo, bet apie tą laiką krašte siautė epidemijos, atneštos čia per Napoleono žygį į Maskvą...

Likęs našliu Stanislovas Šmatas po mėnesio savo mažyliams į namus parvedė pamotėlę, vėl Marijonos vardu, o pavarde...

Antrosios Marijonos Šmatienės mergautinės pavardės byla būtų ilga.

Tris kartus dokumentuose jos ar jos tėvų pavardė pradedama nuo R, bet vis kitaip tęsiama: Rulekowszczanka, Rapianka, z Rupiankow. Tačiau nė vieno iš šių variantų Svyronių bažnyčios knygose daugiau neteko rasti. Yra panašiai skambanti pavardė Stupianka - Godeliūnuose ir kitur. 1811 metų reviziniai sąrašai Svyronių parapijoje taip pat rodo gyvenus daug Stupiankų ir nė vieno Rupiankos ar Rapiankos. Vėlesnių laikų, jau Marijonos anūkų, gimimo metrikuose krikštatėviai taip pat - Stupiankos.

Regis, tos metrikų knygos, kurias vartau ekrane, yra ne originalai, o dekanatiniai nuorašai. Raidę S ištęsus ir prie jos prilipdžius raidę t, abi jas nesunku palaikyti raide R. Tokiu būdu raštininkas Stupianką galėjo perrašyti Rupianka.

Tai gal mano propropromočiutė Marijona bus kilusi iš Godeliūnų kaimo Stupiankų? Tai paremtų ir 1795 metų reviziniai sąrašai - Mykolo Stupiankos ir jo žmonos Teresės (Drevičaitės) šeimoje be kitų vaikų augo ir keturiolikos metų Marijona...

Antroje santuokoje Stanislovui Šmatui gimė: 1816 metais dukra Kotryna, mano proprosenelė, būsimoji Sakienė, 1819 metais - dukra Ona, būsimoji Jakubcevičienė.

Šmatai. Paspalvintieji - autoriaus tiesioginiai protėviai.

Kas buvo po 1819 metų? Jais mano šaltiniuose prasideda ilgokai trunkanti spraga. Jei Stanislovas ir Marijona Šmatai laikėsi gyvi ir sveiki, tai vaikų galėjo turėti ir daugiau.

Kada jie paliko šį pasaulį, nežinau.

@2025 Aleksandras Sakas

Papildomi duomenys:

Šaltinis - EAIS arba familysearch.org (iki 1819 m. ir po 1873 m.), Svyrių dekanato Svyronių bažnyčios atitinkamų metų metrikų knygos

1807 m. lapkričio 17 d. [Svyronių bažnyčioje kun. Juozapo Buivydo sutuokti] Stanislovas Šmatas ir Marijona Buikaitė iš Godeliūnų (Hadziłuny). [Liudininkai] Juozapas Kačkonis, Vladislovas Kalasauskas.

Stanislovas Šmatas ir Marijona Buikaitė iš Godeliūnų. Jų vaikai (krikšto metai ir mėnuo, vardas, krikšto tėvai, skliaustuose – papildomos žinios):
1809.02. Juozapota, Antanas Barkauskas ir Viktorija Bačevska
1811.04 Jurgis, Juozapas Kačkonis ir Viktorija Buikaitė
Abu krikštyti Svyronių bažnyčioje.

1813 m. gegužės 24 d. Godeliūnų kaime mirė Marijona Šmatienė 20 metų valstietė. To paties mėnesio ir dieną palaidota privačiose Godeliūnų kapinėse.

1813 m. birželio 15 d. [sutuokti] Stanislovas Šmatas ir Marijona Rulekowszczanka iš Godeliūnų.[Liudininkai] Juozapas Kačkonis, Motiejus Bialovodskis, Martynas Misiejus.

1816 m. lapkričio 19 d. [pakrikštyta] Godeliūnų k. 14 d. [gimusi] Kotryna, [tėvai] valst. Stanislovas ir Marijona Šmatai, [krikštatėviai] Juozapas Kačkonis ir Elžbieta Mužylaitė. Fam Search, Svyronių bažn. 738

1819 m. liepos 27 d. [pakrikštyta] Godeliūnų k. 20 d. [gimusi] Ona, [tėvai] valstiečiai Stanislovas Šmatas ir Marijona Rapianka, [krikštatėviai] Juozapas Kačkonis ir Marijona Mazulanka. Fam Search, Svyronių bažn.

1837 m. birželio 6 d. Svyronių bažnyčioje administratorius kun. Bonaventūra Šinskis sutuokė valstiečius Jokimą Saką (Joachim Sak), 21 metų jaunuolį, ir Kotryną Šmataitę (Katarzyna Szmatowna), 19 metų merginą, abu iš tos pačios parapijos Kareniotų kaimo, valstiečių teisėtų sutuoktinių Kazimiero ir Antaninos Buikaitės Sakų sūnų ir valstiečių teisėtų sutuoktinių Stanislovo ir Marijonos z Rupiankow Semaškų dukterį, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Mykolui Mužilai, Simonui Jakobcevičiui, Martynui Šmatui, Simonui Slikančiui.

Pastaba: Taip dokumente - Kotrynos Šmataitės tėvai užrašyti Semaškomis.

Olchovičiai iš Kliuščionių

Kliuščionys (Клюшчаны) – buvusios Švenčionių apskrities buvęs miestelis, dabar – kaimas, priklausantis Baltarusijai, jos Astravo rajonui. Iki sienos su Lietuva – vos du kilometrai.

Kliuščionys turėjo bažnyčią, statytą 1786 metais, Žečpospolitos merdėjimo laikais, o 2017 metais sudegusią. Toje bažnyčioje turėjo būti pakrikštyta mano senelio Domininko Sako mama Pranciška Olchovičaitė (jos pavardę sulietuvinau aukštaitišku stiliumi, rusiškai rašytuose dokumentuose - Olchovičevna, Olchovikovna). Jos krikštynos galėjo būti 1851 metais (krikšto metrikų nemačiau, metai apskaičiuoti pagal jos santuokos metrikus).

Kliuščionių bažnyčia 2013 metais. Sudegė 2017 m. birželio 6 d. Petro Kibickio nuotrauka

Pranciškos tėvai Mykolas Olchovičius ir Ona Kovanska (Anna Kowańska, priebalsis “n” tariamas minkštai) jau buvo susilaukę dviejų dukrų - Marijonos ir Anastazijos. Apie 1855 metus Pranciškos tėvelis mirė, o našlė mama ištekėjo dar kartą – už Kliuščionių gyventojo Juozapo Klimovičiaus (giminės pasakojimuose jis vadinamas meistru Juzufu, bet nebežinome, kokio amato meistras buvo).

Kliuščionyse Klimovičiai augino ne tik tris seseris Olchovičaites, bet ir 1858 metais gimusį sūnų Martyną. Martyno Klimovičiaus likimo nežinau, o apie Olchovičaites šiek tiek iš metrikų knygų pririnkau.

Marijona Olchovičaitė, mano senelio teta, iki 1865 metų ištekėjo už Karklinės kaimo valstiečio Adomo Maslianiko. Karklinė, teta Marijona mano senelio gyvenime bus įspaudę nemenkas žymes.

Karklinė – kaimelis jau šiapus dabartinės Lietuvos ir Baltarusijos sienos, Švenčionių rajone. Įdomus savo išlaikyta senąja gatvinio kaimo struktūra.

Karklinė. Nuotrauka iš interneto, jos autoriaus nežinau.

Karklinėje yra gyvenęs ir mano senelis Domininkas, dar labai jaunas būdamas. Nežinau, kaip jis ten atsidūrė. Gali būti, kad netekęs mamos. Jo tėvelis buvo miręs dar kūdikystėje, o jei būtų likęs dar ir be mamos, senelį galėjo priglausti tik Olchovičiai, ne Sakai.

Lietuviškoji Vikipedija rašo, kad Karklinėje žmonės kalbėjo lietuviškai. Senelis rašto mokėsi lenkiškoje mokykloje, meldėsi taip pat iš lenkiškos maldaknygės. Ar lietuvių kalba jam buvo gimtoji? Galbūt, o gal lietuviškai kalbėti išmoko būtent Karklinėje? Jokių šnekų apie tokius dalykus neatsimenu, o paklausti jau nėra ko…

Olchovičiai. Paspalvintieji - autoriaus tiesioginiai protėviai.

Marijona Olchovičaitė – Maslianikienė Karklinėje buvo susilaukusi bene šešių vaikų, už senelį Domininką kiek vyresnių, bet ir jam tetos šeimoje, matyt, radosi vietos ir duonos. Iš šitų Maslianikų yra XX amžiaus pradžios Karklinės gyventojas Pranciškus Maslianikas su žmona Ana ir vaikais, taip pat Michalina Maslianikaitė, nutekėjusi į Kulbokiškės užusienį už Vladislovo Jurkovianeco.

Anastazija Olchovičaitė, dar viena mano senelio teta, 1866 metais Kliuščionyse ištekėjo už Konstantino Šiškos. Anastazija iki santuokos jau turėjo sūnelį Joną. Jo krikšto metrikai tėvo vardo neužrašė, bet užaugo Jonas Šiškos pavarde. Paskui Kliuščionyse jis vedė Evą Maslianikaitę (nežinau, ar turėjusią kokį ryšį su Karklinės Maslianikais) ir čia augino porą, jei ne daugiau, vaikučių.

Kliuščionyse Konstantinui Šiškai Anastazija pagimdė dar bent tris vaikus, jų gyvenimas man nežinomas.

@2025 Aleksandras Sakas

Papildomi duomenys (šaltinis - Svyrių dekanato Kliuščionių RK bažnyčios atitinkamų metų metrikų knygos iš eais.archyvai.lt arba familysearch.org portaluose)

1858 m. lapkričio 26 d. Kliuščionių bažnyčioje klebonas kun. Kazimieras Zymkevičius pakrikštijo kūdikį vardu Martynas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Onos gimusios Kovanska Klimovičių sūnų, gimusį šių metų lapkričio 24 dieną šios parapijos Kliuščionių kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Adomas Klimovičius su Ona Šiškiene.

Adomas Maslianikas ir Marijona Olchovičaitė iš Karklinės. Jų vaikai (krikšto metai ir mėnuo, vardas, krikšto tėvai, skliaustuose – papildomos žinios):
????.?? Adomas
1865.01 Jonas, Jokimas Vitkovskis ir Anastazija Olchovičaitė (Jonas mirė 1873.04 8 metų Karklinėje)
1868.03 Pranciškus, Jokimas Vitkovskis ir Ivaškienė
1871.05 Apolonija, Jokimas Vitkovskis ir Marijona Rudzienė, Karolio žmona
1874.06 Michalina, Jokimas Vitkovskis ir Marijona Rudzienė, Karolio žmona
1877.04 Rozalija, Jokimas Vitkovskis ir Marijona Rudzinskaičia (Rozalija mirė 1878.04 Karklinėje)
Visi vaikai, turbūt ir Adomas, žinomas tik iš Zuzanos Knašienės pasakojimo, gimė Kliuščionių parapijos Karklinės kaime ir pakrikštyti Kliuščionių bažnyčioje.

1866 m. vasario 2 d. Kliuščionių bažnyčioje sutuokti valstiečiai Konstantinas Šiška 26 metų jaunuolis ir Anastazija Olchovičaitė 23 metų mergina, abu iš Kliuščionių miestelio tos pačios parapijos, valstiečių Konstantino ir Onos Šiškų sūnus ir valstiečių Nikolajaus ir Onos iš Kovanskių Olchovikų dukra, liudininkai Antanas Pilimonas, Kazimieras Šiška, Mykolas Gaidukas.

Konstantinas Šiška ir Anastazija Olchovičaitė iš Kliuščionių. Jų vaikai (krikšto metai ir mėnuo, vardas, krikšto tėvai, skliaustuose – papildomos žinios):
1865.08 Jonas (Anastazijos nesantuokinis), Vincentas Kovanskis ir Petronelė Gaidukaitė
1869.04 Marijona, Širinas ir Juzefa Širinienė
1875.06 Juozapas, Mykolas Olkovičius ir Juozapota Klimovičienė
1877.12 Felicija, Mykolas Arliukas ir Anelija Termenkaitė
Visi vaikai gimė Kliuščionių parapijos Kliuščionių miestelyje ir pakrikštyti Kliuščionių bažnyčioje.