Anykščių rajono pakraštyje įsikūręs Šeduikių kaimas nuo pat partizaninio judėjimo pradžios - 1944 metų - kovotojams buvo viena iš atramos bazių. Čia pailsėti, apsirūpinti maisto produktais lankydavosi Viesulo, Dobilo, gal ir kitų būrių partizanai. Kaimo gyventojai juos apskalbdavo, apsiūdavo, slaugydavo susirgusius ar sužeistus, o žuvusius slapta palaidodavo. Už ryšius su partizanais šeduikiečiai ne vieną kartą skaudžiai nukentėjo.
Viena pirmųjų šeduikiečių netekčių buvo partizano Prano Pajėdos žūtis 1945 metų sausį Jurgiškių kaime (prie Jūžintų). Jo žmona Elena Pranckūnaitė - Pajėdienė ir po vyro mirties palaikė ryšius su kovotojais. Pajėdų daržinėje įrengtame bunkeryje iki 1946 metų rugsėjo slapstydavosi partizanai.
Gintaro Vaičiūno surinktais duomenimis, MGB agentė „Stasė“ 1945 m. (taisyčiau į 1946 m.) rugsėjo 30 d. Šeduikių kaime suorganizavo partizanų vakaronę ir apie tai pranešė čekistams. MGB 12-ojo pasienio pulko kareiviai apsupo Elenos Pajėdienės sodybą, kur vyko vakaronė. Baudėjai nušovė 6 šio kaimo gyventojus, iš jų trys buvo partizanai. Jie sudegino Pajėdų sodybą, tarp žuvusiųjų buvo dvi moterys: Emilija Pajėdienė ir Valė Čerškuvienė (Anykščių krašto partizanų veiklos bruožai, “Anykšta”, 2013-09-07).
Nušautieji partizanai - Bronius Pajėda (anksčiau žuvusio Prano Pajėdos brolis), Feliksas Paršiukas ir Jonas Bislys. Žuvusioji Emilija Pajėdienė - senoji sodybos šeimininkė, brolių Pajėdų motina (žr. straipsnio papildymą).
Tardymo byloje Nr. 15324, saugomoje Lietuvos ypatingajame archyve, rašoma apie keturis tą kartą žuvusius žmones. Tatjana Filipova, per karą vokiečių į Lietuvą evakuota rusė, su motina gyvenusi Šeduikių kaime pas Praną Dabregą, 1948 m. gruodį per tardymą nupasakojo tą tragediją taip - partizanai Bronius Pajėda, Feliksas Paršiukas ir dar vienas buvę apsupti Pajėdų namuose. Tas Filipovai nežinomas trečiasis ir senoji šeimininkė Pajėdienė buvę nušauti ir sudegę kartu su gryčia, žuvę ir Bronius bei Feliksas. Juodviejų lavonus čekistai įsakę Tatjanai Dabregų arkliu išvežti į Svėdasus, ką ji ir padariusi.
Žuvusieji partizanai buvo suguldyti aikštėje Svėdasuose. O jaunoji sodybos šeimininkė Elena Pajėdienė kažkaip liko laisvėje.
Po trijų dienų partizanų palaikus stribai užkasė pušynėlyje už Svėdasų. Palaidojimo vieta žmonėms buvo žinoma, ir partizanas Bonifacas Kukuška - Klajūnas, užėjęs pas šeduikietį Praną Paršiuką, žuvusiojo Felikso Paršiuko brolį, tarėsi dėl perlaidojimo. Dar po kelių dienų tai buvo padaryta. Tos slaptos operacijos dalyviais tapo nemažas šeduikiečių būrelis.
Vakare Elena Pajėdienė pasiuntė savo seserį Eleonorą Pranckūnaitę į gretimą Netikiškių kaimą pas Pranę Čerškutę arklio. Arklį gavo, jį pakinkė į Prano Paršiuko vežimą. Tuo vežimu Elena ir Pranas nuvažiavo į mišką. Suradę palaidojimo vietą, atkasė partizanų Broniaus Pajėdos bei Felikso Paršiuko kūnus ir parvežė juos į Paršiukų daržinę. (Trečiojo žuvusiojo - Jono Bislio - perlaidojimo aplinkybės nėra aiškios).
Grįžus į Šeduikius, Elena su kaimyne Kazyte Dabregaite nuvažiavo į Vaineikius pas Augustą Pakštą, kuris tuo metu darė karstus žuvusiems raudonarmiečiams. Pakštas tegalėjo duoti joms vieną karstą. Tada Pranas Paršiukas su broliu Jurgiu sukalė dar vieną karstą, o Elena paprašė kaimyno Juozo Juodgalvio, kad tas ateitų padėti numazgoti ir palaidoti partizanus. Kazytė Feliksui pasiuvo pagrabines kelnes.
Kitos dienos ankstų rytą Pranas Paršiukas ir Juozas Juodgalvis nuvežė karstus su partizanais į Duokiškio kapines, kur duobę buvo iškasę Prano brolis Jurgis Paršiukas ir partizanas Bonifacas Kukuška. Laidoti į kapines atėjo ir Elena Pajėdienė su seserimi Eleonora bei Kazyte Dabregaite. Laidojo su kunigu - Prano Paršiuko pakviestas atėjo kunigas Jonas Matulis. Laidotuvių dalyvėmis netyčia tapo ir tą rytą artimųjų kapų lankyti atvykusios Kamajų valsčiaus Mikniūnų kaimo moterys Čeponienė ir Ona Bačiulienė.
Po gero mėnesio - 1946 metų gruodį - Duokiškio parapijos administratorius kunigas Jonas Matulis buvo suimtas. Gavo 5 metus lagerio, tačiau už ką, dar reikėtų išsiaiškinti.
Šeduikių kaimo žmonės atliko savo krikščionišką pareigą deramai palaidoti mirusiuosius. Daugelis jų dalyvavo šioje slaptoje operacijoje, dar daugiau apie ją žinojo, bet niekas neįskundė.
Partizanų perlaidojimo istorijos detalės okupacinės valdžios saugumo organams tapo žinomos tiktai 1948 metų gruodžio gale. Tuomet po sėkmingos sovietų kariuomenės ir stribų operacijos Šeduikių kaime, kai Jono Dabregos ūkyje buvo aptikta 15 partizanų grupė, prasidėjo kaimo gyventojų suėmimai. Jų tardymo metu išmušti parodymai atskleidė ir 1946 metų spalio įvykius.
Juos tirdami, Rokiškio MGB oper. įgaliotinis vyr. leitenantas Gavriškinas, teismo medicinos ekspertas Rokiškio ligoninės gydytojas Jonas Vaitoška ir Svėdasų stribas Girasimovas nuvyko į vietą, nurodytą Girasimovo - už kilometro šiaurės rytų pusėje nuo Svėdasų. Ten pusantro metro gylyje turėjo būti stribų užkasti partizanų palaikai. Buvo atliktos paieškos kasant iki dviejų metrų gylio. Palaikų nerasta. Apie tai 1949 metų sausio 10 dieną surašytas aktas.
Tą pačią dieną vyr. leitenantas Gavriškinas, gydytojas Jonas Vaitoška, Rokiškio MGB vertėjas Grigorjevas ir stribas Terechovas su suimtąja Elena Pajėdiene nuvyko į Duokiškio kapines. Elena Pajėdienė parodė, kur 1946 metų spalį buvo palaidoti partizanai Bronius Pajėda ir Feliksas Paršiukas - maždaug 75 metrai į pietvakarius nuo kapinių įėjimo ir apie 15 metrų nuo kapinių akmeninės tvoros. Palaidojimo vieta rasta kiek iškilusi ir neaptverta. Ekspertui gydytojui Vaitoškai pareiškus, kad jo galimybės neleis nustatyti seniai palaidotųjų mirties priežasties, kapas atkastas nebuvo.
Dar lieka ištirti, ar sovietinis saugumas ėmėsi bausti vien už nelegalų partizanų perlaidojimą. Tardymo bylos Nr. 15324 kaltinamojoje išvadoje “banditų” palaikų perlaidojimas minimas kaip vienas iš daugelio “nusikalstamos veiklos” epizodų. Tuo buvo kaltinami perlaidojimo organizatoriai ir dalyviai - Elena Pajėdienė, Kazimiera Dabregaitė, Juozas Juodgalvis, taip pat ir trečioji iš seserų Pranckūnaičių - Stasė, kuri, greičiausiai per klaidą, padarytą rašant kaltinamąją išvadą, buvo supainiota su tikrąja dalyve Eleonora Pranckūnaite. Visi jie atsidūrė Sibiro lageriuose. Likusieji - Pranas Paršiukas ir kiti - prie bylos Nr. 15324 liko neprijungti.
© 2012 - 2019 Aleksandras Sakas
Papildymas
1946 metų dramą Pajėdų sodyboje žmonės prisimena iki šiol. Monografijoje "Kamajai" (leidykla "Versmė", Vilnius, 2016, p. 330-332) yra Juodonių kaimo gyventojos Onos Juzelskienės prisiminimai, užrašyti Stasės Gruoblienės. Ten yra šio straipsnelio autoriui naujų detalių, bet ir klaidų - per laiką žmonių atmintis kai ką pamiršta, kai ką pakeičia ar prikuria. Onos Juzelskienės tarmišką pasakojimą išdėstysiu trumpai.
Mikniūnų kaime gyveno Stasė Prevelytė, graži šviesiaplaukė, tais metais suartėjusi su Svėdasų stribų būrio vadu. Stasė turėjusi draugę Eleną Pajėdaitę iš Šeduikių. Kartą Elena išsipasakojusi Stasei, kad pas juos, Pajėdas, po namu yra bunkeris, kuriame slapstosi septyniese - Elenos broliai Jonas, Pranas, Vladas ir jų draugai. Stasė prasitarusi apie tai savo mylimajam - stribų vadui. Tuomet tas atvykęs su kareivių būriu ir liepęs Stasei parodyti Pajėdų sodybą. Kareivių apsupti partizanai bandę bėgti, bet visi žuvę.
Po dviejų savaičių trys ginkluoti vyrai atėję į Prevelių sodybą. Varęsi žmogų, pavarde Pernavas (vardo pasakotoja nebeprisiminė). Iš namų išsivarę ir Stasę, išėję Šeduikių link. Rytą namiškiai ėję Stasės ieškoti, radę ją ir Pernavą miške pakartus.
© 2020 Res familiaris
Priedas
Partizanų Broniaus Pajėdos ir Felikso Paršiuko perlaidojimo organizatoriai:
Bonifacas Kukuška - Klajūnas, partizanas, Gedimino rinktinės Vanagų būrio vadas. L. Kerulio duomenimis, 1962.03 Rokiškyje nuteistas mirti.
Pranas Paršiukas (vėliau - Prušinskas), Petro, g. 1911, gyv. Anykščių r. Šeduikių k.
Elena Pranckūnaitė - Pajėdienė, Jono, g. 1923, gyv. Anykščių r. Šeduikių k., suimta 1948.12.14, kalinta Panevėžyje. Ypatingojo pasitarimo 1949.04.11 nuteista dešimčiai metų lagerio, 1949.05.20 išvežta į Magadano sr. Beregovoj lagerį (Berlagą).
Partizanų perlaidojimo dalyviai:
Pranė Čerškutė, gyv. Anykščių r. Netikiškių k.
Kazimiera Dabregaitė (vėliau - Jasiulienė), Jono, g. 1912, gyv. Anykščių r. Šeduikių k., suimta 1948.12.19, kalinta Panevėžyje. Ypatingojo pasitarimo 1949.04.11 nuteista dešimčiai metų lagerio, 1949.05.20 išvežta į Magadano sr. Beregovoj lagerį (Berlagą). Paleista 1956.06.09, grįžo į Lietuvą, mirė 1972, palaidota Duokiškyje.
Juozas Juodgalvis, Vinco, g. 1888, gyv. Anykščių r. Šeduikių k., suimtas 1948.12.19, kalintas Rokiškyje, Panevėžyje. Ypatingojo pasitarimo 1949.04.11 nuteistas dešimčiai metų lagerio, išvežtas, kaip ir jo žmona Anastazija, į Mordovijos Dubravnyj lagerį (Dubravlagą), nuo 1952.06 - į Gorkio sr Burepolomo lagerį (Burepolomlagą). 1954.05.09 mirė lageryje.
Kun. Jonas Matulis, g. 1904, 1931 baigė Kauno kunigų seminariją. Suimtas 1946.12.18, nuteistas penkeriems metams lagerio. Į Lietuvą grįžo 1951. Tarnavo Pasvalio r. Gulbinėnų parapijos klebonu iki mirties 1967.
Augustas Pakštas, Augusto, g. 1894, gyv. Rokiškio r. Vaineikių k., 1944 m. netekęs sūnų partizanų Vytauto ir Jono bei 1945 m. - dukters partizanų ryšininkės Aldonos. Ištremtas su žmona Anele 1948.05.22 į Krasnojarsko kr. Kazačinskajos r. Kokornojės k., paskui to paties rajono Jarajevkos k. Paleistas 1960.03.07, 1960 grįžo į Lietuvą. Dėl kliūčių apsigyventi Lietuvoje išvyko į Latviją.
Jurgis Paršiukas, Petro, gyv. Anykščių r. Šeduikių k.
Eleonora Pranckūnaitė (Ona, Eleonada, vėliau - Undzėnienė), Jono, g. 1931, gyv. Anykščių r. Šeduikių k., suimta 1948.12.28, kalinta Rokiškyje, Panevėžyje, Vilniuje. Ypatingojo pasitarimo 1949.04.11 nuteista dešimčiai metų lagerio (kitur - penkeriems metams, galbūt, buvo perteista), 1949.05.20 išvežta į Magadano sr. Beregovoj lagerį (Berlagą). Paleista 1953.05, 1963 grįžo į Lietuvą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą