Ignotas Ružauskas, Ignoto sūnus

Ignoto Ružausko sūnūs, mano prosenelės Barboros Rimkienės broliai, buvo du - Jonas ir Ignotas.

Ilgokai ieškojęs Ignoto jaunesniojo gimimo metrikų, pagaliau tikiuosi juos radęs Viekšnių bažnyčios knygoje:

1864 m. gegužės 24 d. Viekšnių bažnyčioje altarista kun. Juozapas Kelpša pakrikštijo kūdikį vardu Ignotas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Uršulės gimusios Butnoraite Ružauskų sūnų, gimusį 1864 metų gegužės 24 dieną paryčiui Viekšnių parapijos Viekšnių miestelyje. Krikštatėviais buvo: valstietis Mykolas Šukys ir mergina Uršulė Ružauskaitė.

Mūsiškio Ignoto mamos pavardė turėtų būti Jokūbauskaitė. Tačiau visa kita - laikas ir vardai - tinka ir rodo, kad turime ne kurio nors kito, bet mūsų Ignoto Ružausko jaunesniojo gimimo metrikus. O motinos pavardė? Anų laikų dokumentuose pasitaiko klaidų. Juk raštininkas remdavosi ne kokiais nors popieriais, o žmonių pasakymais. Ne taip pasakė, ne taip išgirdo, ne taip užrašė...

Yra ir papildomų argumentų. Tinka gimimo vieta - Ružauskai, iki tol gyvenę Viekšnių parapijos Bugių kaime, 1864 metų gegužę jau buvo įsikūrę pačiuose Viekšniuose (tai patvirtina jų dukrelės Mortos mirties metrikai). Krikšto mama Uršulė Ružauskaitė taip pat tinka - tėvas Ignotas Ružauskas turėjo seserį Uršulę, tuomet keturiasdešimtmetę (ji taip ir liko netekėjusi).

Po ketvirčio amžiaus Ignotas Ružauskas jaunesnysis, gyvendamas Bugių kaime (kur buvo grįžę jo tėvai), rado pats ar jam pripiršo nuotaką iš gretimos Laižuvos parapijos Žiopelių kaimo - Oną Vilkaitę, beje, netekėjusios merginos dukrą.

Jaunoji pora neliko nei Bugiuose, nei Onos Žiopeliuose - jų pirmagimė Agnieška po pusantrų metų radosi Akmenės parapijos Klyšių kaime. Čia neužsibuvo - matyt, kaip ir dauguma iš Ružauskų giminės, bus tarnavę pas ponus ar stambesnius ūkininkus, tai gyvenamą vietą galėjo keisti kad ir kasmet. Ružauskai sūnaus Antano susilaukė jau Viekšnių parapijos Meižių kaime, o trečiojo vaiko, sūnaus Pranciškaus - Laižuvos parapijos Žiopelių kaime, žmonos Onos gimtinėje.

Daugiau vaikų Ignotas ir Ona Ružauskai, berods, neturėjo. Vietos namuose buvo, todėl, kai Ignoto tėvas, Ignotas Ružauskas vyresnysis, senatvėje liko vienas, tai iš Viekšnių jį perkraustė ne kur kitur - ne pas dukrą Barborą Papilėn, ne pas sūnų Joną Kuršėnų kraštan, o pas Ignotą į Laižuvą, kur 1903 metais mirė ir kurios kapinėse buvo palaidotas.

Tuo tarpu Ignoto Ružausko jaunesniojo paskutinė gyvenimo stotelė gal ir ne Laižuvoje. 1933 metais, kai mirė jo žmona Ona, Ružauskai gyveno Akmenės parapijos Pakabučių kaime.

Kur tie Pakabučiai? Už 5 ar 7 kilometrų į vakarus nuo Akmenės. Tai - naujas kaimas, suformuotas po žemės reformos išdalijus Klyšių dvaro ir Lingiškių palivarko žemes. Pakabučių istorija trumpa - Vikipedijos duomenimis, šiais laikais juose gyventojų nelikę nė vieno.

O kur įsitaisė Ružauskų vaikai - Agnieška (Agota), Antanas, Pranciškus?

Agota, tarnaudama Bugių dvare, 1914 metais pagimdė nesantuokinę dukrą Uršulę. Apie Agotą žinių nėra, o iš Uršulės santuokos metrikų matome, kad ji 1939 metais gyveno tuose pačiuose Pakabučiuose (beje, Uršulės sūnus - žinomas Lietuvos mokslo pasaulio žmogus).

Antanas 1921 metais vedė Barborą Šiurkaitę iš Dabikinės dvaro, pats būdamas kito - Klyšių - dvaro darbininku. Abu tie dvarai - Akmenės parapijoje.

Kai 1939 metais Barbora Ružauskienė mirė, ji paliko vyrą Antaną, dukrą Marijoną ir sūnų Vladislovą. Mirties metrikuose velionės gyvenama vieta nenurodyta, tik valsčius ir parapija - Akmenės.

O jauniausias iš Ružauskų, Pranciškus, 1929 metais vesdamas Ceciliją Bružaitę iš Viekšnių parapijos Ašvėnų kaimo, dar buvo likęs Laižuvos krašte. Santuokos metrikuose Pranciškus užrašytas Laižuvos parapijos Lingiškių kaimo ūkininku. Gal jam pavyko įleisti šaknis gimtosiose apylinkėse?

© 2023 Aleksandras Sakas

Metrikų duomenys

1864 m. gegužės 24 d. Viekšnių bažnyčioje altarista kun. Juozapas Kelpša pakrikštijo kūdikį vardu Ignotas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Uršulės gimusios Butnoraite Ružauskų sūnų, gimusį 1864 metų gegužės 24 dieną paryčiui Viekšnių parapijos Viekšnių miestelyje. Krikštatėviais buvo: valstietis Mykolas Šukys ir mergina Uršulė Ružauskaitė. (Viekšnių RKB 1862-1869 m. gimimo metrikų knyga, 63 v.)

Pastaba. Mūsų Ignoto Ružausko motinos pavardė turėtų būti Jokūbauskaitė, ne Butnoraitė.

1889 m. vasario 7 d. Laižuvos parapinėje bažnyčioje vietinis vikaras kun. M. Jankauskis, triskart paskelbęs sausio 29, vasario 2 ir 5, sutuokė Šiaulių m. miestietį Ignotą Ružauską, 26 metų viengungį iš Viekšnių parapijos Bugių kaimo, su Viekšnių valsčiaus valstiete Ona Vilkočiūte, 24 metų mergina iš vietinės parapijos Žiopelių kaimo, miestiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Uršulės, gimusios Jokūbauskaite, Ružauskų sūnų su valstietės Veronikos Vilkočiūtės nesantuokine dukterimi, dalyvaujant liudininkams Pranciškui Vilkui, Jonui Lazdauskiui, Juozapui Končiui, Jonui Jokūbauskiui ir daugeliui kitų. (Viekšnių dekanato Laižuvos RKB 1889 m. santuokos metrikų knyga)

Pastaba. Ignoto žmona Ona kitur - gimimo ar jos vaikų krikšto metrikuose - rašoma gimusi Vilkaitės pavarde.

Ignoto Ružausko ir Onos Vilkaitės vaikai (gimimo metai ir mėnuo, vardas, vieta, krikštatėviai):

1890.12 Agnieška, Akmenės par. Klyšių k., Izidorius Laurinaitis ir Antanina Vilkaitė
1892.02 Antanas, Viekšnių par. Meižių k., Antanas Saltonas ir Marijona, Jono Jokūbauskio žm.
1895.12 Pranciškus, Laižuvos par. Žiopelių k., Pranciškus Vilkas ir Magdalena Skabeikaitė

1914 m. liepos 27 d. Viekšnių bažnyčioje vietos vikaro kun. Jono Butkevičiaus pakrikštytas kūdikis vardu Uršulė. Viekšnių m. miestietės Agotos Ignoto d. Rožauskaitės nesantuokinė duktė, gimusi 1914 metų liepos 22 šios parapijos Bugių dvare. Krikštatėviais buvo Antanas Rimkus ir Uršulė, Ignoto Tuniko žmona. (Viekšnių RKB 1914 m. gimimo metrikų knyga, 21 v.)

1921 m. spalio 9 d. Akmenės bažnyčioje tos bažnyčios vikaras pagelbininkas kun. Balčiūnas palaimino moterystės ryšį Antano Ružausko, darbininko iš Klišių dvaro 28 metų, ir Barboros Šiurkaitės iš Dabikinės dvaro 26 metų, abiejų Akmenės valsčiaus ir parapijos. Jaunojo tėvai: Ignacas Ružauskas ir Ona Vilkaitė. Jaunosios tėvai: Pranas Šiurkus ir Veronika Dargužaitė. Liudytojai: Pranas Kliauba, Ružauskis ir kiti. (Viekšnių dekanato Akmenės RKB 1921 m. santuokos metrikų knyga, 140 v.)

Pastaba. Liudininko Ružauskio vardo nėra. Spėju, kad tai - jaunikio brolis Pranciškus Ružauskas.

1929 m. gegužės 26 d. Viekšnių bažnyčioje jos klebonas kun. kanauninkas J. Novickis palaimino moterystės ryšį. Pranas Ružauskas nevedęs 34 metų ūkininkas Lingiškių kaimo Laižuvos parapijos Laižuvos valsčiaus ir Cecilija Bružaitė mergaitė 27 metų Ašvėnų kaimo šios parapijos Viekšnių valsčiaus. Jaunojo tėvai: Ignacas Ružauskas ir Ona Vilkaitė. Jaunosios tėvai: Pranas Bružas ir Barbora Sarokauskaitė. Liudytojai: Bronislovas Gramas, Antanas Ružauskas ir kiti. (Viekšnių dekanato Viekšnių RKB 1929 m. santuokos metrikų knyga)

1933 m. spalio 20 d. Pakabučių kaime nenustatyta liga mirė Ona Vilkaitė - Ružauskienė, 70 metų Akmenės valsčiaus ir parapijos žemdirbė. Liko vyras Ignacas ir vaikai: Agnieška, Antanas ir Pranciškus. Kun. Balčiūnas spalio 21 palaidojo Akmenės parapijos kapinėse. (Viekšnių dekanato Akmenės RKB 1933 m. mirties metrikų knyga, 9 v.)

1939 m. lapkričio 25 d. Mažeikių apskrities ligoninėje mirė Barbora Šiurkaitė Ružauskienė nuo nenustatytos ligos, 44 metų žemdirbė. Akmenės valsčiaus ir parapijos, Mažeikių apskrities. Liko vyras Antanas, vaikai Marijona ir Vladislovas. Kun. Viskantas lapkričio 27 palaidojo Akmenės parap. kapuose. (Viekšnių dekanato Akmenės RKB 1939 m. mirties metrikų knyga, 9 v.)

Jonas Ružauskas, Ignoto sūnus

Mano prosenelė Barbora Rimkienė turėjo du brolius - Joną ir Ignotą.

Vyresnysis, bet už Barborą jaunesnis, Jonas gimė 1861 metų birželį Viekšnių parapijos Bugių kaime. Tėvai Ignotas ir Uršulė Ružauskai, nors Jono krikšto metrikuose užrašyti valstiečiais, buvo bežemiai, greičiausiai tarnavę pas poną Rainoldą Daugirdą Bugių dvare. Ružauskai čia neužsibuvo - 1864 metais jie jau gyveno Viekšniuose, jų vaikų brangiausioje vaikystės žemėje.

Paskui laikas bėgo be įvykių, užrašomų metrikų knygose...

1896 metų sausį Papilės bažnyčioje Jonas Ružauskas vedė Barborą Šurkutę iš Papilės parapijos Skabeikių kaimo. Jonas tuomet gyveno toje pačioje Papilės parapijoje, Žilių kaime.

Jono ir Barboros Ružauskų vaikų krikšto metrikai rodo, kaip ši šeima kraustėsi iš kaimo į kaimą, iš vienos parapijos į kitą, kol, regis, sau vietą rado Šiliškiuose, kaime ant dešiniojo Ventos upės kranto, netoli Papilės.

Pirmasis vaikas, dukra Sofija, gimė 1897 metais Papilės miestelyje. Jos krikšto mama - jai teta, jos tėvo Jono sesuo Barbora Rimkienė. Sofijos Ružauskaitės gyvenimas man nežinomas.

Antroji dukra, Agnieška, gimė 1899 metais Akmenės parapijos Konteikių kaime. 1927 metais, gyvendama prie Papilės, Šiliškiuose, Papilės bažnyčioje susituokė su Jonu Belskiu (Bielskiu) iš Papilės parapijos Rudikių kaimo. Santuoką liudijo Agnieškos brolis Jonas Ružauskas jaunesnysis.

Jonas ir Agnieška Bielskiai pirmais metais po santuokos gyveno Rudikiuose. Čia kaimo kapinaitėse palaidojo neišgyvenusias savo pirmagimes dvynukes Janiną ir Oną. Kas buvo toliau, nežinau.

Ružauskų trečioji dukra, Emilija, gimė 1901 metais Kuršėnų parapijos Parkirtinių viensėdyje. Dar buvo netekėjusi, kai 1929 metais laidojo savo dukrelę Julijoną, mirusią Šiliškiuose. 1932 metais Emilija ištekėjo už Povilo Klovo iš Kruopių parapijos Saunorių II kaimo. Santuokos liudininkais buvo Emilijos svainiai Domininkas Beržinis ir Domininkas Sakas (autoriaus senelis).

1936 metais Emilija Klovienė mirė gimdydama Konteikiuose (kur kažkada gyveno jos tėvai). Be mamos liko vaikai Stefanija ir Jonas...

Grįžkime į amžiaus pradžią, į Parkirtinių viensėdį (kur toks buvo, ar kas bežino?). Ten 1902 metais Ružauskams gimė jų ketvirtas vaikas, pirmasis sūnus, pakrikštytas tėvo vardu - Jonas. Naujagimį į Kuršėnų bažnyčią vežė jo pusseserė Morta Rimkutė (autoriaus močiutė, už poros mėnesių tapusi Sakiene).

1929 metais Jonas Ružauskas iš Šiliškių ir Agnieška Korženiauskaitė iš Latvelių, abu Papilės parapijos, buvo sutuokti Papilės bažnyčioje. Gyveno Latveliuose.

O Kuršėnų Parkirtiniai buvo gimtinė ir penktajai iš Ružauskiukų - Stanislavai, gimusiai ten 1904 metais. Stanislava 1927 metais, Ružauskams gyvenant Šiliškiuose, ištekėjo už Domininko Beržinio iš tos pačios parapijos Draginių kaimo. "Ėmė šliūbą" tą pačią lapkričio dieną, toje pačioje Papilės bažnyčioje, kaip ir jos vyresnioji sesuo Agnieška.

Kur ir kaip gyveno Beržiniai, nežinau.

Pranciškus, Jono Ružausko vyresniojo ir jo žmonos Barboros šeštas vaikas ir antras sūnus, gimė 1906 metais ne Parkirtinių viensėdyje, bet vis dar Kuršėnų parapijoje - Rekėčių kaime. Pranciškaus krikštyti į Kuršėnus buvo atvažiavusi jo pusseserė Barbora Rimkutė, autoriaus močiutės sesuo, būsimoji Čerapienė.

Pranciškaus Ružausko likimo nežinau. Tiesa, šeimos albume yra nuotrauka, užrašyta mano tetai Julijai Sakaitei - nuo dėdės Prano. Pranciškus Ružauskas buvo Julijos mamos pusbrolis, taigi, Julijai dėdė. Gal tai jo nuotrauka?


Pranas Ružauskas? Nuotrauka daryta Kaune, o užrašyta Papilėje, 1935.05.11

1908 metais - tėvai Ružauskai jau Papilės krašte, Šiliškiuose. Čia gimė jų dukra Ieva, krikštyta Papilės bažnyčioje.

Apie Ievą Ružauskaitę iš Papilės, gimusią tais pačiais 1908 metais, taigi, gal apie mūsiškę Ievą, yra žinių monografijoje "Papilė" (I d., 378 p.): siuvėja, suimta 1944 metų lapkritį, kalinta Šiauliuose, paskui Komijos ir Karagandos lageriuoe. Išgyveno, grįžo į Lietuvą 1956 metais.

1910 metais Šiliškiuose gimė trečias sūnus - Rapolas. Rapolo krikšto tėvu buvo jo pusbrolis Jonas Rimkus, autoriaus močiutės brolis. Rapolas Ružauskas 1929 metais liudijo savo vyresniojo brolio Jono santuoką. Vėlesnėse metrikų knygose Rapolo rasti nepavyko.

Ir jauniausioji iš Ružauskų šeimos - Barbora, devintas vaikas, šešta dukra. Ji gimė Šiliškiuose 1912 metais. 1937 metais Barbora ištekėjo už Juozapo Kontauto iš tos pačios Papilės parapijos Burbiškės kaimo.

Štai, ir viskas, ką surinkau apie Joną Ružauską, jo žmoną Barborą ir jų devynis vaikus. Viekšnių dekanato parapijų liūdnosiose (mirties metrikų) knygose radau tiktai Emiliją, išeitų, visi kiti iki 1939 metų galo buvo gyvi ir, tikiuosi, sveiki.

O paskui atėjo daugelio mūsų žmonių gyvenimo pervartos...

© 2023 Aleksandras Sakas

Metrikų duomenys

1861 m. birželio 27 d. Viekšnių bažnyčioje altarista kun. Antanas Šarauskas pakrikštijo Būgių kaime tądien gimusį Joną. Tėvai - teisėti sutuoktiniai valstiečiai Ignotas ir Uršulė, gimusi Jokūbauskaite, Ružauskai. Krikštatėviai - bajoras Mykolas Lapinskis ir Justina, bajoro Juozapo Ivaškevičiaus žmona. (Viekšnių RKB 1855-1862 m. gimimo metrikų knyga, 171 v.)

1896 m. sausio 7 d. Papilės bažnyčioje jos vikaras kun. Jurskis, triskart paskelbęs sausio 1, 6 ir 7 dienomis, sutuokė Šiaulių m. miestietį Joną Ružauską, 34 metų viengungį iš Žilių kaimo, su Barbora Šurkute, 21 metų mergina iš Skabeikių kaimo, abu Papilės parapijos, miestiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Uršulės iš Jokubauskių Ružauskų sūnų su Akmenės valsčiaus valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Salomėjos iš Varneckių Šurkų dukterimi, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Aleksandrui Lavickiui, Kazimierui Zerveckiui, Antanui Jaugai ir kitiems. (Viekšnių dekanato Papilės RKB 1896 m. gimimo metrikų knyga)

Jono Ružausko ir Barboros Šurkutės vaikai (gimimo metai ir mėnuo, vardas, vieta, krikštatėviai):

1897.07 Sofija, Papilė, Antanas Mosickis ir Barbora, Vincento Rimkaus žm.
1899.02 Agnieška, Akmenės par. Konteikių k., Juozapas Laurinaitis ir Agnieška Šiurkienė, Leono žm.
1901.06 Emilija, Kuršėnų par. Parkirtinių viensėdis, Antanas Damulis ir Veronika Stupuraitė.
1902.10 Jonas, Kuršėnų par. Parkirtinių viensėdis, Pranciškus Daunys ir Morta Rimkutė.
1904.11 Stanislava, Kuršėnų par. Parkirtinių viensėdis, Konstantinas Kaveckis ir Anelė, Vincento Majausko žm.
1906.12 Pranciškus, Kuršėnų par. Rekėčių k., Pranas Gaščiūnas ir Barbora Rimkutė.
1908.11 Ieva, Papilės par. Šiliškių k., Jonas Kazlauskas ir Ieva Dambrauskaitė.
1910.10 Rapolas (Rafaelis), Papilės par. Šiliškių k., Jonas Rimkus ir Marijona Kulvelytė.
1912.07 Barbora, Papilės par. Šiliškių k., Kazimieras Steponavičius ir Liudvika Jurkutytė.

1927 m. lapkričio 13 d. Papilės bažnyčioje jos vikaras kun. Vilkickis palaimino moterystės ryšį. Jonas Belskis, rankpelnys Papilės valsčiaus ir parapijos Rudikių kaimo. gimęs 1901 m., ir Agnieška Ružauskaitė, ūkininkė Papilės valsčiaus ir parapijos Šiliškių kaimo, gimusi 1899 m., Adolfo ir Apolionijos Statkaitės Belskių, Jono ir Barboros Šurkaitės Ružauskių. Liudytojai buvo S. Statkus, Beržinis ir Jonas Ružauskas. (Viekšnių dekanato Papilės RKB 1927 m. santuokos metrikų knyga)

1927 m. lapkričio 13 d. Papilės bažnyčioje jos vikaras kun. Vilkickis palaimino moterystės ryšį. Domas Beržinis, ūkininkas Papilės valsčiaus ir parapijos Draginių kaimo, gimęs 1903 m. kovo 12 dieną, ir Stasė Ružauskaitė, ūkininkė Papilės valsčiaus ir parapijos Šiliškių kaimo, gimusi 1904 m. lapkričio 28 dieną, Jono ir Elžbietos Brigmonaitės Beržinių, Jono ir Barboros Šurkaitės Ružauskių. Liudytojai buvo Antanas Jeraminas ir Juozas Levickis. (Viekšnių dekanato Papilės RKB 1927 m. santuokos metrikų knyga)

1929 m. vasario 4 d. Papilės bažnyčioje tos bažnyčios vikaras kun. Kniūkšta palaimino moterystės ryšį Jono Ružausko, žemės ūkio darbininko Papilės valsčiaus ir parapijos Šiliškių kaimo. gimusio 1902 m. spalio 2 d., ir Agnieškos Korženiauskaitės, žemdirbės Papilės valsčiaus ir parapijos, gimusios 1898 m. spalio 16 d. Latvelių kaime. Jaunojo tėvai: Jonas Ružauskis ir Barbora Šiurkutė. Jaunosios tėvai: Alfonsas Korženiauskas ir Morta Varašilkaitė. Liudytojai buvo Rapolas Ružauskis, Juozapas Čepulis ir Antanas Muturas. (Viekšnių dekanato Papilės RKB 1929 m. santuokos metrikų knyga)

1932 m. rugsėjo 18 d. Papilės bažnyčioje tos bažnyčios vikaras kun. A. Gedmintas palaimino moterystės ryšį Povilo Klovo, žemės ūkio darbininko Kruopių valsčiaus ir parapijos Saunorių II kaimo. gimusio 1904 m. rugsėjo 20 d., ir Emilijos Ružauskaitės, žemės ūkio darbininkės Papilės valsčiaus ir parapijos Papilės miestelio, gimusios 1901 m. birželio 30 d. Jaunojo tėvai: Povilas Klovas ir Ona Kumbrytė. Jaunosios tėvai: Jonas Ružauskas ir Barbora Šiurkutė. Liudytojai buvo Domininkas Beržinis ir Domininkas Sakas. (Viekšnių dekanato Papilės RKB 1932 m. santuokos metrikų knyga)

1936 m. lapkričio 15 d. Konteikių kaime mirė Emilija Ružauskaitė - Klovienė nuo gimdymo. Vedusi, 32 metų, žemdirbė, Akmenės valsčiaus ir parapijos, Mažeikių apskrities. Liko vyras Povylas ir vaikai: Stefanija ir Jonas. Kun. Jakaitis 17 lapkričio palaidojo Akmenės parap. kapuose. (Viekšnių dekanato Akmenės RKB 1936 m. mirties metrikų knyga)

1937 m. liepos 4 d. Papilės bažnyčioje tos bažnyčios klebonas kun. A. Šveistrys palaimino moterystės ryšį Juozapo Kontauto, žemės ūkio darbininko Papilės valsčiaus ir parapijos Burbiškės kaimo. gim. 1908 m. 22 - XI, ir Barboros Ružauskaitės, žemės ūkio darbininkės Papilės valsčiaus ir parapijos Papilės miestelio, gim. 1912 m. 21 - VII. Jaunojo tėvai: Jonas Kontautas ir Zofija Staponkevičiutė. Jaunosios tėvai: Jonas Ružauskis ir Barbora Šiurkutė. Liudytojai: Juozapas Kontautas ir Rapolas Beržanskas. (Viekšnių dekanato Papilės RKB 1937 m. santuokos metrikų knyga)

Barbora Rimkutė Širvinskienė

Mano proprosenelės Elžbietos Rimkienės mirties dieną 1875 metais liko jos sūnus Vincentas (mano prosenelis) ir trys dukros - Elžbieta, Barbora ir Ieva.

Apie vieną iš tų dukrų - Barborą Rimkutę - turiu šiek tiek žinių. Ji buvo gimusi apie 1840-uosius metus kažkur Akmenės, o gal Viekšnių ar Papilės krašte. 1866 metais Barbora Akmenės bažnyčioje buvo sutuokta su našliu Aleksandru Širvinsku.

Aleksandro pavardę raštininkai kaitaliodavo. Vienur jis - Širvinskas, kitur - Šarva ar Šarvinskas.

Aleksandro ir jo pirmosios žmonos, taip pat Barboros (Savickaitės), vaikų krikšto metrikai rodo, kad Širvinskų šeima pastovios gyvenimo vietos neturėjo. Matyt, ir savo žemės neturėjo. Laikėsi tai Čekuose, tai Kegriuose, Zaventėje (Užventėje), Meižiuose. Visi šie kaimai - Viekšnių parapijoje, o mirė Aleksandro pirmoji žmona ir vaikų motina 1865 m. lapkritį Viliošiuose, Akmenės parapijoje.

Neilgai našlavęs, 1866 m. sausį Akmenėje Aleksandras Širvinskas vedė mūsų Barborą Rimkutę.

Kur iki santuokos gyveno jaunoji Barbora - šiokia tokia mįslė. Širvinskų santuokos metrikuose jos kaimo pavadinimas kažkodėl ištrintas. Yra tų metrikų dekanatinis nuorašas, tačiau ten pavadinimas sunkiai įskaitomas. Lyg Žiliai, bet Žiliai priklausė Papilės parapijai, tai kodėl Širvinskai tuokėsi Akmenėje?

Antroje Aleksandro santuokoje gimusių vaikų neradau. Gal nespėjo jų susilaukti, nes jau 1870 metų sausį Aleksandras mirė džiova Viekšnių parapijos Ugiškių (Uogiškių) kaime. Mirties metrikuose - likusi našlė Barbora Rimkutė ir trys dukros Šarvaitės - Uršulė, Ieva ir Viktorija.

Trims našlaitėms Barbora buvo pamotėlė, ne mama. Kažin, ar visos keturios išsilaikė drauge? Greičiau pasklido kas kur - juk reikėjo kažkaip išsimaitinti.

Kol kas radau tiktai Uršulės Šarvaitės (Širvinskaitės) pėdsaką. 1878 metais ji, tarnaudama Antanavos dvare, ištekėjo už Juozapo Jakubauskio, to paties dvaro valstiečio.

Kas nutiko kitoms? Nežinau. Nežinau ir prosenelio sesers Barboros Širvinskienės likimo.

© 2023 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys (šaltinis - EAIS, buvęs epaveldas.lt)

1865 m. lapkričio 17 d. Viliošių kaime nuo voties mirė valstietė Barbora Šarvinskienė gimusi Savickaitė, likusio našliu Aleksandro Šarvinsko žmona apie 40 m. amžiaus Akmenės bažnyčios parapijietė. Jos kūną vietos vikaras kun. Dominykas Krasauskas 1865 metų lapkričio 19 dieną palaidojo parapijos kapinėse. (Viekšnių RKB 1862-1874 mirties metrikų knyga, 50 v.)

Pastaba. Kodėl Akmenės parapijoje mirusią laidojo Viekšnių parapijos kapinėse, nežinau.

1866 m. sausio 10 d. Akmenės bažnyčioje vikaras kun. Telesforas Beniuševičius, triskart paskelbęs sausio 1, 6 ir 9 dienomis, sutuokė valstiečius Aleksandrą Širvinską 40 metų našlį iš Viekšnių (Viliošių?) kaimo su Barbora Rimkute 25 metų netekėjusia iš Žilių? kaimo, vietinės bažnyčios tikinčiuosius, valstiečių teisėtų sutuoktinių Jurgio ir Barboros gimusios Šurkute Širvinskų sūnų su teisėtų sutuoktinių Adomo ir Elžbietos gimusios Lipskaite Rimkų dukterimi, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Kazimierui Cekanavičiui, Mykolui Jodeikiui, Vincentui Bielai ir kitiems. (Akmenės RKB 1849-1883 m. santuokos metrikų knyga, vaizdo Nr. 124)

Pastaba. Klaustukai tekste - ne vien dėl sunkokai įskaitomos rašysenos. Sutuoktiniai vadinami vietinės (Akmenės) bažnyčios tikinčiaisiais iš Viekšnių ir Žilių kaimų, bet tokie Akmenės parapijos kaimai nežinomi. Viekšniai - kitos parapijos centras, miestelis, o Žilių kaimas buvo Papilės parapijoje.

1870 m. sausio 29 d. Ugiškių kaime nuo džiovos mirė valstietis Aleksandras Šarva, likusios našle Barboros Rimkutės vyras, turėjęs 31 metus amžiaus, vietinės bažnyčios parapijietis, paliko dukras Uršulę, Ievą ir Viktoriją. Jo kūną kun. Juozapas Šiškevičius 1870 metų sausio 31 dieną palaidojo parapijos kapinėse. (Viekšnių RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

Pastaba. Manyčiau, kad raštininkas velionį gerokai pajaunino. Kitais dokumentais remiantis išeitų, kad jis mirė maždaug 44 metų amžiaus.

Vincentas ir Domicelė Vaškeliai Kaniūkuose

Po užtrukusių paieškų savo protėviais pripažinęs Vincentą ir Domicelę Vaškelius iš Kaniūkų, susituokusius Užpaliuose 1799 metų lapkritį, dabar nuosekliau surašysiu jų gyvenimo istoriją.

Vincentas Vaškelis gali būti kilęs iš Užpalių parapijos Degėsių kaimo, ten 1771 metais gimęs ir augęs Mykolo ir Sofijos Vaškelių šeimoje.

Domicelė Vaškelienė gali būti gimus 1777 metais Vyžuonų parapijos Vėželių kaime Andriejaus ir Elžbietos Butvydų šeimoje. Ji 1795 metais nutekėjo už Motiejaus Reikalo į Kaniūkus.

Kaniūkuose Domicelė pagimdė dukrą Oną ir vėl laukėsi, kai 1799 metų rugpjūčio 10 dieną žaibas nutrenkė jos vyrą Motiejų. Keli mėnesiai po nelaimės našlė Domicelė, pagimdžiusi sūnų Kazimierą (jis neišgyveno), ištekėjo už Vincento Vaškelio, atėjusio į Kaniūkus užkuriu.

Kaniūkai buvo iš didesnių Užpalių dvaro kaimų. 1809 metų dvaro inventoriuje - 26 šio kaimo žemdirbių ūkiai, mokėję činšą ir turėję kitokių prievolių dvarui.

Šiame kaime gimė Vincento ir Domicelės Vaškelių vaikai Dominykas, Juozapas, Anastazija, Izidorius, Teresė... Kartu augo ir Onutė Reikalaitė, Domicelės dukra iš jos pirmosios santuokos.

Vaškelių pirmagimio Dominyko gimimo metrikų neradau. Neturėjau Užpalių bažnyčios 1800 metų paskutinio trečdalio ir 1801 metų antros pusės knygų - kažkurį iš šių tarpų Dominykas ir bus gimęs.

Antrojo sūnaus, Juozapo, Vaškeliai susilaukė 1803 metais, o trečiojo, kuris neišgyveno, Stanislovo - dar po poros metų.

Knygose kažkodėl neradau Vincento ir Domicelės dukrų Anastazijos ir Teresės, iš parapijiečių sąrašų žinomų. Radau Rozetę Rožę, gimusią Vaškeliams 1806 metais. Kas jai parinko tokį įmantrų vardą? Spėju, kad krikštamotė, metrikų knygoje pagarbiai pavadinta Jos Malonybe panele Baueraite.

Mano proprosenelis Izidorius gimė 1809 metais. Jo krikšto tėvas - pats Užpalių klebonas Juozapas Baueris.

Kai 1815 metų vasarį mirė šeimos galva Vincentas Vaškelis, jo vyriausias sūnus Dominykas dar paaugliu tebuvo. Kas perėmė ūkio vadžias? Turbūt, našlė Domicelė. Aštuoniolikinei Domicelės dukrai Onai užkurio vyro neieškojo. Padarė kitaip - apvesdino Dominyką! Jis 1816 metų vasarį Užpalių bažnyčioje buvo sutuoktas su Tekle Prievelyčia iš Šeimyniškių.

Retas atvejis, kad kunigas "duotų šliūbą" nė šešiolikos neturinčiam jaunikaičiui. Gal buvo ne pagal metus rimtas ir tvirtas, tai artimieji galėjo Dominyką kiek pasendinti? Šiaip ar taip, jaunajai porai pirmasis vaikas gimė negreitai, 1820 metais, kai Dominykas jau buvo į tikrus vyrus išaugęs.

Pamažu atėjo laikas vesti ir kitam Vincento su Domicele sūnui - Juozapui, o paskui - ir mano proproseneliui Izidoriui. Pastarajam teko ne tik vesti, bet ir palikti tėvų namus, gimtąjį Kaniūkų kaimą ir keltis naujam gyvenimui į priešingą Šventosios krantą, į Degėsius. Taigi, Izidorius paliko savo gimtinę ir "grįžo" į tėvo gimtinę. Tai nutiko 1831 (beje, sukiliminiais) metais.

Kas liko Vaškelių namuose Kaniūkuose? Be motinos Domicelės ir ūkį perėmusio Dominyko Vaškelio su žmona Tekle ir jų penkiais vaikais čia stogą ir duonos turėjo Domicelės dukra iš jos pirmosios santuokos Ona Reikalaitė, sūnus Juozapas Vaškelis su žmona Veronika ir netrukus gimusiu jų sūneliu Mykolu, bei dvi Domicelės dukros Vaškelytės - Anastazija ir Teresė.

1836 metų rugsėjį motina Domicelė mirė. Ji palaidota Kaniūkų kaimo kapinaitėse.

© 2023 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys (šaltinis - EAIS, v. - vaizdo Nr.)

1771 m. sausio 20 d. pakrikštytas Vincentas, gimęs 19 d., tėvai teisėti sutuoktiniai Mykolas Vaškelis ir Sofija Šeduikytė iš Degėsių, krikšto tėvai Kazimieras Lungevičius ir Ona Tarvydavičienė, abu iš Užpalių. (Užpalių RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga, 52 v.)

1777 m. rugsėjo 7 d. aš, Mykolas Smolskis, Vyžuonų klebonas, pakrikštijau Domicelę, tėvas Andriejus Butvydas, motina Elžbieta, teisėti sutuoktiniai iš Vėželių, krikšto tėvai Jonas Masliakas ir Kotryna Katkevičienė iš Užpalių. (Vyžuonų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga, 58 v.)

1795 m. spalio 4 d. sutuokti Motiejus Reikalas, jaunuolis iš Užpalių par. Kaniūkų, ir Domicelė Butvydaičia, mergina iš Vėželių, liudininkai Jokūbas Dapkus ir Motiejus Kaulinys. (Vyžuonų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga, 36 v.)

1799 m. lapkričio 24 d. sutuokti Vincentas Vaškelis iš Degėsių ir Domicelė Reikalienė iš Kaniūkų, liudininkai Kasparas Vaškelis iš Siemeniškių ir Janulionis iš ten pat. (Užpalių RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga)

Pastaba. Santuokos ludininko Janulionio vardą raštininkas praleido. Siemeniškių kaimas - dabartiniai Šeimyniškiai, kur prie pat Užpalių.

1803 m. kovo 4 d. pakrikštytas 3 dieną Kaniūkų kaime gimęs Juozapas, tėvai Vincentas Vaškelis ir Domicelė Buitvydaičia, krikštatėviai kun. Pranciškus Opanskis, Užpalių kamendorius, ir Ona Reikalienė iš Kaniūkų. (Užpalių RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)

1805 m. kovo 25 d. kun. Lakavičius pakrikštijo 23 dieną Kaniūkų kaime gimusį Stanislovą Teodorą, tėvai Vincentas ir Domicelė Vaškeliai, krikštatėviai Jokūbas Dabkevičius ir Ona Štirvydienė. (Užpalių RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga, 24 v.)

1806 m. rugpjūčio 28 d. kun. Ruginavičius pakrikštijo 25 dieną Kaniūkų kaime gimusią Rozetą Rožę, tėvai Vincentas ir Domicelė Vaškeliai, krikštatėviai Ignotas Sirvydis su Jos Malonybe panele Baueraite. (Užpalių RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)

1809 m. balandžio 6 d. kun. Ruginavičius pakrikštijo 5 dieną Kaniūkų kaime gimusį Izidorių Vincentą, tėvai Vincentas ir Domicelė Vaškeliai, krikštatėviai Jo Malonybė kun. Juozapas Baueris ir Ona Štirvydienė. (Užpalių RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)

1815 m. vasario 14 d. Kaniūkuose [mirė] Vincentas Vaškelis 50 metų, palaidotas 16 d. (Užpalių RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga, 9 v.)

1816 m. vasario 20 d. [sutuokti] Dominykas Vaškelis ir Teklė Prievėlaičia, liudininkai Tomas Vaškelis ir Justinas Vinslavas. Šeimyniškiai. (Užpalių RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga, 78 v.)

1828 m. lapkričio 18 d. Užpalių bažnyčioje Užpalių vikaras kun. Jokūbas Kurmavičius sutuokė valstiečius Juozapą Vaškelį, 20 metų jaunuolį iš Kaniūkų kaimo, su Veronika Daugalyte, 22 metų mergina iš Ubagų kaimo, valstiečių teisėtų sutuoktinių Vincento ir Domicelės iš Buitvydų Vaškelių sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Motiejaus ir Margaritos iš Šikšnių Daugalių dukterimi, dalyvaujant liudininkams valstečiams Andriejui Maliaukai, Nikodemui Prieveliui ir daugeliui kitų susirinkusių. (Užpalių RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga)

1831 m. lapkričio 8 d. Užpalių bažnyčioje klebonas kun. Kazimieras Dapševičius sutuokė valstiečius Izidorių Vaškelį 22 m. jaunuolį iš Kaniūkų kaimo su Veronika Merkyte 18 m. mergina iš Degėsių kaimo, valstiečių Vincento ir Domicelės Štirvydaitės Vaškelių sūnų su valstiečių Vincento ir Uršulės Binkauskaitės Merkių dukra, prie liudininkų Jono Balčiūno ir Pilypo Galvydžio. (EAIS, Užpalių RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga)

1836 m. rugsėjo 27 d. Kaniūkų kaime mirė Domicelė Štirvydaitė Vaškelienė nuo senatvės. Po anksčiau išėjusio Vincento likusi našlė, maždaug 60 metų nuo gimimo, šios parapijos parapijietė, paliko sūnus Dominyką ir Juozapą. Kurios palaikus šeima palaidojo to paties kaimo kapinėse šių metų rugsėjo mėnesio 29 d. (Užpalių RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga, 52 v.)

Pastaba. Likusių vaikų sąrašas - per trumpas. Dar gyvi buvo Izidorius ir Teresė (mirusi kitąmet).

Vaškeliai Kaniūkuose. Protėvių paieškos

Iš savo proprosenelių Izidoriaus ir Veronikos Vaškelių 1831 metų santuokos metrikų sužinojau Izidoriaus Vaškelio tėvus. Jie - Vincentas Vaškelis ir Domicelė Štirvydaičia.

Tada ieškojau šios Vaškelių poros santuokos metrikų. Radau tokį įrašą: Vincentas Vaškelis iš Degėsių ir našlė Domicelė Reikalienė iš Kaniūkų susituokė Užpaliuose 1799 metų lapkričio 24 dieną.

Bet ar Domicelė Reikalienė - tai toji pati Domicelė Štirvydaičia? Kitaip tariant, ar tai - Izidoriaus tėvų santuokos metrikai?

Susidomėjau Domicelės pirmąja santuoka. Ji buvo ištekėjusi už Reikalo, tačiau kurio? Reikalų Kaniūkų kaime gyveno ne vienas.

Labiausiai tikėtina, kad už Motiejaus Reikalo. Tai rodo kelių faktų seka.

1795 metų spalį Vyžuonų bažnyčioje buvo sutuokti Motiejus Reikalas iš Užpalių parapijos Kaniūkų kaimo ir Domicelė Butvydaičia (ne Štirvydaičia!) iš Vyžuonų parapijos Vėželių kaimo.

1798 metų balandį pakrikštyta Ona, gimusi Kaniūkuose Motiejui Reikalui ir Domicelei Buitvydaičiai iš iš tų pačių Vėželių (Domicelės pavardė su papildoma raidele, bet vis tiek ne Štirvydaičia!).

1799 metų rugpjūtį žaibas nutrenkė Motiejų Reikalą, 28 metų amžiaus iš Kaniūkų kaimo (apie paliktus artimuosius neparašyta).

Po to sekė tokie įvykiai: tų pačių 1799 metų spalį našlė Domicelė Reikalienė pagimdė sūnų Kazimierą (kurio gyvenimas tetruko 4 mėnesius), o lapkritį ištekėjo už Vincento Vaškelio.

Atrodytų, kad Kaniūkuose anais laikais buvo dvi Domicelės Vaškelienės, viena Štirvydaitė, kita - Butvydaitė ar Buitvydaitė. Tokiu atveju, Kaniūkų kaime vienu metu bus gyvenę ir du Vincentai Vaškeliai, vienas - mano protėvis, kitas - ne.

Tačiau Užpalių parapijiečių 1828 ir 1830 metų sąrašuose (ankstesnių nėra) Kaniūkų kaime radau tik vieną Domicelę Vaškelienę (ir nė vieno Vincento Vaškelio). Ji užrašyta gyvenanti Dominyko Vaškelio, Vincento sūnaus, šeimoje.

Dominyko Vaškelio šeimos sąraše - jo motina Domicelė, broliai Izidorius ir Juozapas, seserys Ona, Anastazija, Teresė. Sesuo Ona ten užrašyta Reikalaitės pavarde! Išeitų, kad šioji motina Domicelė - buvusi Reikalienė, taigi, Butvydaitė.

O štai 1836 metų dokumente - Domicelės Vaškelienės mirties metrikuose - parašyta kad tų metų rugsėjo 27 dieną Kaniūkų kaime "nuo senatvės" mirė valstietė Domicelė Štirvydaitė Vaškelienė, anksčiau mirusio Vincento našlė, turėjusi daugmaž 60 metų ir palikusi sūnus Dominyką ir Juozapą.

Kiek sutapimų! Kad panašiu laiku ten gyventų dvi Domicelės Vaškelienės, abi - našlės, abiejų vyrai - Vincentai, abi turėtų po sūnų Dominyką ir Juozapą? Būna visko, tačiau linkstu prie paprastesnio varianto - Kaniūkuose tuomet gyveno tik viena Vincento ir Domicelės Vaškelių, mano proprosenelio Izidoriaus tėvų, pora.

O Domicelės mergautinė pavardė? Butvydaitė, vėliau (maždaug nuo 1831 metų) žmonių vartosenoje kažkodėl pakeista į Štirvydaitę.

Jau esu susidūręs su kažkuo panašiu. Mano proprosenelės Apolonijos Repšienės mergautinė pavardė jos vaikų gimimo metrikuose - tai Milašauskaitė, tai Melnikaitė. Šią mįslę įminiau sužinojęs, kad Apolonijos tėvas Pranciškus Milašauskas buvo Satarečiaus vandens malūno malūnininkas (rusiškai malūnininkas - melnik). Matyt, Pranciškų Milašauską žmonės geriau pažino ne tikrąja pavarde, o Melniko pravarde, kuri prilipo ir jo vaikams.

© 2023 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys (šaltinis - EAIS, v. - vaizdo Nr.)

1795 m. spalio 4 d. sutuokti Motiejus Reikalas, jaunuolis iš Užpalių par. Kaniūkų, ir Domicelė Butvydaičia, mergina iš Vėželių, liudininkai Jokūbas Dapkus ir Motiejus Kaulinys. (Vyžuonų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga, 36 v.)

1799 m. lapkričio 24 d. sutuokti Vincentas Vaškelis iš Degėsių ir Domicelė Reikalienė iš Kaniūkų, liudininkai Kasparas Vaškelis iš Siemeniškių ir Janulionis iš ten pat. (Užpalių RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga)

Pastaba. Santuokos ludininko Janulionio vardą raštininkas praleido. Siemeniškių kaimas - dabartiniai Šeimyniškiai, kur prie pat Užpalių.

1815 m. vasario 14 d. Kaniūkuose [mirė] Vincentas Vaškelis 50 metų, palaidotas 16 d. (Užpalių RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga, 9 v.)

1836 m. rugsėjo 27 d. Kaniūkų kaime mirė Domicelė Štirvydaitė Vaškelienė nuo senatvės. Po anksčiau išėjusio Vincento likusi našlė, maždaug 60 metų nuo gimimo, šios parapijos parapijietė, paliko sūnus Dominyką ir Juozapą. Kurios palaikus šeima palaidojo to paties kaimo kapinėse šių metų rugsėjo mėnesio 29 d. (Užpalių RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga, 52 v.)

Izidorius Vaškelis Degėsiuose

Mano proprosenelis Izidorius (prosenelio Jono tėvas) gimė 1809 metų balandį Užpalių parapijos Kaniūkų kaime. Jo tėvai - valstiečiai Vincentas ir Domicelė Vaškeliai.

Izidorius yra 1828 metų Užpalių parapijiečių sąrašuose. Tuomet jis su motina Domicele, broliais ir seserimis tebegyveno Kaniūkų kaime. Izidoriaus tėvas Vincentas buvo miręs dar 1815 metais. Ūkį tvarkė Dominykas, vyriausias iš brolių.

1831 metais Izidorius vedė našlaitę Veroniką Merkytę, kilusią iš Kėpių, po tėvų mirties priglaustą giminaičių Degėsiuose. Į Degėsius iš Kaniūkų po vestuvių persikėlė ir Izidorius.

Vaškelių giminės schema. Paspalvintieji - autoriaus tiesioginiai protėviai.

Kaniūkai ir Degėsiai - netoli vienas kito, bet skirtingose Šventosios upės pusėse. Abu šie kaimai priklausė Užpalių dvarui, kuris LDK laikais buvo valstybinis, o "prie caro" iki 1831 metų sukilimo - kunigaikščio Pranciškaus Sapiegos nuosavybė. Po sukilimo iš maištininko Sapiegos dvaras atimtas ir vėl paverstas valstybiniu. Valstiečiams tai išėjo į naudą - jiems padalinta dvaro žemės.

Izidoriaus ir Veronikos Vaškelių santuoka buvo vaisinga - Degėsiuose susilaukė dvylikos sūnų ir dviejų dukrų. Tačiau išaugo ne visi. Kaip ir kiti nelaimingi Degėsių kaimo mažutėliai, mirę kūdikystėje ar vaikystėje, jie palaidoti vietos kapinaitėse.

1866 metų Užpalių parapijiečių sąrašuose (iš tikrųjų, tai kiek senesni duomenys - 1863 ar 1864 metų) Izidorius ir Veronika Vaškeliai užrašyti vis dar gyvenančiais Degėsiuose su sūnumi Dominyku, marčia Ona ir kitais keturiais jaunesniais sūnumis - Konstantinu, Jonu (mano proseneliu), Mykolu ir Alfonsu.

© 2022-2023 Aleksandras Sakas

Priedas

1809 m. balandžio 6 d. kun. Ruginavičius pakrikštijo 5 dieną Kaniūkų kaime gimusį Izidorių Vincentą, tėvai Vincentas ir Domicelė Vaškeliai, krikštatėviai Jo Malonybė kun. Juozapas Baueris ir Ona Štirvydienė. (EAIS, Užpalių RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)

1815 m. gegužės 15 d. aš, vikaras Justinas Katavičius, pakrikštijau Veroniką, gimusią 13 dieną Vincentui Merkiui ir Uršulei Binkauskaitei, teisėtiems sutuoktiniams. Krikštatėviai Justinas Merkys ir Veronika Vaškelyčia. Kėpiai. (Užpalių RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)

1831 m. lapkričio 8 d. Užpalių bažnyčioje klebonas kun. Kazimieras Dapševičius sutuokė valstiečius Izidorių Vaškelį 22 m. jaunuolį iš Kaniūkų kaimo su Veronika Merkyte 18 m. mergina iš Degėsių kaimo, valstiečių Vincento ir Domicelės Štirvydaitės Vaškelių sūnų su valstiečių Vincento ir Uršulės Binkauskaitės Merkių dukra, prie liudininkų Jono Balčiūno ir Pilypo Galvydžio. (Užpalių RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga)

Izidoriaus ir Veronikos Vaškelių vaikų gimimo metai ir mėnuo, vardas, krikštatėviai, papildomi duomenys:

1832.11 Zigmantas, Mykolas Vaškelis ir Uršulė Binkovska, mirė 1834.01 nuo kokliušo.
1834.10 Vincentas, Stanislovas Kaulinis ir Kotryna Balčiūnaitė, Jono d., mirė 1846.02 nuo džiovos, žr. pastabą.
1836.10 Juozapas, Povilas Bislys ir Marijona Vaškelytė, Dominyko d.
1838.10 Dominykas, Juozapas Vaškelis ir Uršulė Ažusienytė, Jokūbo d., vedė Oną Saladžiūčią, su ja Degėsiuose susilaukė devynių vaikų, po žmonos Onos mirties 1912.09 persikėlė į Šeimyniškius, kur mirė 1916.10, palaidotas kaip ir žmona Užpaliuose.
1840.09 Kazimieras, Kazimieras Vaškelis ir Veronika Vaškelienė, Juozapo žm., mirė 1840.12 "nuo kosulio".
1841.10 Delfina, Liudvikas Binkauskis ir Cecilija, Kazimiero Vaškelio žm., 1863.02 santuoka su Motiejumi Gaidžiu 30 m. našliu iš Butiškių, turėjo vaikų, mirė apie 1878 m.
1844.03 Steponas, Juozapas Balčiūnas ir Teresė Binkauskienė, Liudviko žm., mirė 1846.06 nuo džiovos.
1846.04 Ona, Jonas Vaškelis ir Ona Vaškelienė, Mykolo žm., mirė 1847.02 nuo džiovos.
1847.11 Konstantinas, Vincentas Mikučionis ir Ona Vaškelytė, 1871.05 santuoka su Petronele Lauciūte 18 m. iš Gaigalių, 1904.09 santuoka našlio iš Gaigalių su Karolina Tomašiūnaite 37 m. iš Šlapašilės, Svėdasų RKB, turėjo bent keturis vaikus iš pirmosios santuokos - Anelę, Antaną...
1850-1851? Tamošius (gimimo metrikų neradau), mirė 1853.01 dviejų metų amžiaus "от вереда" - nuo šunvotės?
1852.12 Jonas, Konstantinas Galvydis ir Apolonija, Juozapo Balčiūno žm., autoriaus prosenelis.
1854.09 Mykolas, Mykolas Vaškelis ir Agota, Kazimiero Sirvydo žm., vedė našlę Petronelę Černiauskaitę Bružienę, mirė Degėsiuose 1914.05, palaidotas Užpaliuose.
1856.06 Ciprijonas, Mykolas Masiulis ir Eufrozinė Vaškelytė.
1858.03 Alfonsas, Mykolas Balčiūnas ir Liudgarda Indrašiūtė, autoriaus močiutės Veronikos Dabregienės krikšto tėvas 1884 metais.

Visi gimę Degėsiuose, krikštyti Užpalių bažnyčioje.

Pastaba. Sąrašo antrojo, Vincento, duomenys yra prieštaringi. Iš vienos pusės, Užpalių parapijiečių sąrašai rodo, kad Izidorius ir Veronika Vaškeliai turėjo sūnų Vincentą, gimusį apie 1834 metus. Tačiau to laikotarpio gimimo metrikų knygoje tėra vienas Degėsiuose gimęs Vincentas - Izidoriaus Merkio ir Veronikos Binkauskaitės sūnus. Tokios Merkių poros niekur nerasdamas, manau raštininką supainojus vardus ir pavardes, o šį neva Merkių sūnų laikau mūsų Vaškelių sūnumi.

© 2023-2024 Res familiaris

Jonas Vaškelis (1852-?)

Prosenelės Anelės Antanėlytės gyvenimą iki ir po jos santuokos su Jonu Vaškeliu esu bandęs aprašyti. Apie Joną Vaškelį, savo prosenelį, tuomet ne ką težinojau. Dabar, kai jau pasiekiu dalį Užpalių bažnyčios metrikų knygų, apie jį turiu daugiau žinių.

Jonas Vaškelis gimė 1852 metų gruodį Užpalių parapijos Degėsių kaimo valstiečių Izidoriaus ir Veronikos Vaškelių šeimoje.

Degėsiai, gimtasis prosenelio Jono Vaškelio kaimas, yra nuo Užpalių keletas kilometrų Šventosios upe aukštyn, jos kairiajame krante, prie kelio į Dusetas.

Kaimas prosenelio laikais priklausė Užpalių valstybiniam dvarui, taigi, jo žmonės - "karališkieji", gyvenę kiek laisviau ir geriau, negu privačių dvarų baudžiauninkai.

Jonas buvo Izidoriaus ir Veronikos Vaškelių vienuoliktas vaikas, po jo gimė dar trys. Ne visi išgyveno. Iki Jonui gimstant, kaimo kapinaitėse palaidoti Zigmantas, Vincentas, Kazimieras, Steponas ir Ona. Paskui ir Tomas (Tamošius), miręs po Jono krikštynų vos mėnesiui praėjus.

Jonas augo Degėsiuose septynių likusių brolių eilėje vidurinis. Štai, jų visų vardai - Juozapas, Dominykas, Konstantinas, Jonas, Mykolas, Ciprijonas, Alfonsas. Ir dar sesutė Delfina. Kaip jos vienos meilės ir globos užteko visiems broliams? Delfina už Joną buvo vienuolika metų vyresnė.

1863 metais Delfina paliko tėvų namus - ištekėjo už našlio Motiejaus Gaidžio į Butiškes prie Užpalių.

Ir Jonui, jau 30 metų vyrui, kažkas prirodė Anelę Antanėlytę - Juzelskienę, našlaujančią tolimoje Vyžuonų parapijoje, Vilkabrukių kaime. Kad ir kiek vyresnė, kad ir su trimis dukromis, Anelė tiko Jonui ir jo tėvams, tad 1883 metais jiedu Vyžuonų bažnyčioje buvo sutuokti. Santuoką liudijo Jono broliai Konstantinas ir Alfonsas Vaškeliai.

Vedęs Jonas iš gimtinės iškeliavo į Vilkabrukius. Ten 1884 metų gegužę radosi pirmagimė Jono ir Anelės dukra - mano močiutė Veronika Vaškelytė. Jos krikštatėviu Jonas pakvietė savo jauniausią brolį Alfonsą Vaškelį.

Laikui bėgant, dukros iš Anelės pirmosios santuokos buvo išleistos už vyrų. Viena jų - Mikučionienė - liko Vilkabrukiuose (gal jos tėvo Juzelskio ūkyje?). O Jonas ir Anelė Vaškeliai su vaikais Veronika ir po jos gimusiu Mykolu (ir galbūt su jauniausiąja iš Juzelskyčių) apie 1890 metus persikėlė į Anelės gimtinę, į Svėdasų parapijos Šeduikių kaimą.

Šeduikiuose Vaškeliai dar susilaukė Rapolo ir Onos. Tačiau iš keturių jų vaikų užaugo tik dukros Veronika ir Ona.

1900 metais Vaškelių gyvenimas keitėsi. Nė šešiolikos neturinčią dukrą Veroniką tėvai išleido už kaimyno Juozapo Dabregos. Žentas į namus atėjo užkuriu, bet su savo žeme.

Nežinau, kaip ilgai gyveno mano proseneliai Vaškeliai. Svėdasų bažnyčios metrikų knygose žinių apie jų mirtį nėra. Nuo 1906 metų šeduikiškiai lankė naujai pastatytą Duokiškio bažnyčią. Ten reikėtų ieškoti ir Jono bei Anelės Vaškelių gyvenimo pabaigos datų.

© 2022 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys

1852 m. gruodžio 22 d. Užpalių parapijinėje bažnyčioje kunigo Kazimiero Dapševičiaus pakrikštytas kūdikis vardu Jonas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Izidoriaus ir Veronikos gimusios Merkyte Vaškelių sūnus, gimęs 1852 metų gruodžio 16 dienos vakarą Užpalių parapijos Degėsių kaime, krikštatėviais buvo valstiečiai Konstantinas Galvydis su Apolonija, Juozapo Balčiūno žmona. (EAIS, Užpalių RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)

1883 m. sausio 18 d. Vyžuonų bažnyčioje vikaro kun. J. Jakubovskio, triskart iš ambonos paskelbus šių metų sausio 2, 6 ir 9 dienomis žmonėms, susirinkusiems liturgijai, sutuoktas valstietis Jonas Vaškelis, 30 m. jaunuolis iš Užpalių parapijos, valsčiaus ir bendruomenės Degėsių kaimo, su Anele Jozelskiene, 34 m. našle iš Vyžuonų parapijos Vilkabrukių kaimo, valstiečių teisėtų sutuoktinių Izidoriaus ir Veronikos iš Merkių Vaškelių sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Aleksandro ir Elžbietos iš Urbanavičių Untanėlių dukterimi, dalyvaujant liudininkams Konstantinui Vaškeliui, Antanui (neįsk.), Alfonsui Vaškeliui, Kazimierui Balčiūnui ir daugeliui kitų. (Vyžuonų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga)

1884 m. gegužės 28 d. Vyžuonų bažnyčioje vikaro kun. M. Švėgždos pakrikštytas kūdikis vardu Veronika, valst. Jono ir Anelės iš Antanavičių Vaškelių duktė, gimusi šių metų gegužės 21 Vyžuonų valsčiaus Vilkabrukių kaime. Krikštatėviais buvo valst. Alfonsas Vaškelis su mergina Ona Putrimaite. (Vyžuonų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knygos įrašo Nr, 58 kopija, gauta iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2019.03.12)

1890 m. lapkričio 25 d. Svėdasų bažnyčioje vikaro kun. Korsako pakrikštytas kūdikis Rapolo vardu, Alotų valsčiaus valstiečių teisėtų sutuoktinių Jono ir Anelės iš Antanėlių Vaškelių sūnus, gimęs šių metų ir mėnesio 18 d. Svėdasų parapijos Šeduikių kaime. Krikštatėviai - valstiečiai Jonas Dobrega su mergina Juozapota Baukaite. (Svėdasų RKB 1882-1891 m. gimimo metrikų knyga)

1891 m. balandžio 30 d. Šeduikių k. nuo kosulio mirė vaikas, vardu Rapolas, Alotų valsčiaus valstiečių teisėtų sutuoktinių Jono ir Anelės iš Antanėlių Vaškelių sūnus pusės metų amžiaus. Jo kūną šių metų gegužės 3 d. parapijiečiai palaidojo Šeduikių kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

1892 m. sausio 30 d. Šeduikių k. nuo vandenės mirė vaikas, vardu Mykolas, Alotų valsčiaus valstiečių teisėtų sutuoktinių Jono ir Anelės iš Antanėlių Vaškelių sūnus 6 metų amžiaus. Jo kūną šių metų vasario 1 d. parapijiečiai palaidojo Šeduikių kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

1892 m. kovo 3 d. Svėdasų bažnyčioje vikaro kun. Nainio pakrikštytas kūdikis Onos vardu, Alotų valsčiaus valstiečių teisėtų sutuoktinių Jono ir Anelės iš Antanėlių Vaškelių duktė, gimusi šių metų vasario 29 d. Svėdasų parapijos Šeduikių kaime. Krikštatėviai - valstiečiai Julijonas Svirka su Juozapota, Juozapo Butkevičiaus žmona. (Svėdasų RKB 1891-1897 m. gimimo metrikų knyga)

1900 m. vasario 20 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Vincentas Velžys, triskart paskelbęs vasario mėnesio 6, 13 ir 20 dienomis, sutuokė Alotų valsčiaus valstietį Juozapą Dobregą, 29 metų viengungį, su Alotų valsčiaus valstiete Veronika Vaškelyte, 17 metų mergina, abu iš Svėdasų parapijos Šeduikių kaimo, valstiečių teisėtų sutuoktinių Aleksandro ir Rozalijos, gimusios Repšyte, Dobregų sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Jono ir Anelės, gimusios Antanėlyte, Vaškelių dukterimi, dalyvaujant liudininkams Petrui Pernavui, Antanui Pajėdai ir kitiems. (Svėdasų RKB 1898-1920 m. santuokos metrikų knyga)