Eugenijus Bilevas (Евгений Билев) - Lietuvos rusas nuo Tryškių. Buvo vedęs Raudėnų miškų urėdo dukrą Eleną Jacevičiūtę. Dirbo pas grafus Zubovus Bubių dvaro ūkvedžiu. Iš pradžių pas grafą Nikolajų Zubovą (Николай Николаевич Зубов, 1832-1898), paskui pas jo sūnų Dmitrijų Zubovą (Дмитрий Николаевич Зубов, 1871-1944).
Bubiuose 1897 m. yra gimusi Bilevų dukra Regina, 1903 m. - dukra Kotryna ir kiti vaikai - Konstantinas, Aleksandra, Eugenijus.
Apie 1909 metus pas grafus Zubovus atvyko svečiai iš Rusijos. Labiausiai tikėtina, kad tai buvo grafo Dmitrijaus Zubovo sesuo Marija (Мария Николаевна Толстая, рожд. Зубова, 1867-1939), 1906 metais ištekėjusi už Sergėjaus Tostojaus (Сергей Львович Толстой, 1863-1947), garsaus rusų rašytojo sūnaus. Jie ėmė prašyti išleisti Bilevą į Jasnaja Polianą, kur Tolstojų valdoms verkiant reikėjo kietos rankos. Grafui Zubovui buvo gaila netekti gero ūkvedžio, bet prašomas nusileido ir pats įkalbėjo Bilevą vykti naujon tarnybon, nors Bilevo žmona Elena išvažiuoti labai nenorėjo.
Sergėjus Tolstojus vėliau savo atsiminimuose “Būtojo apybraižos” (”Очерки былого”, neotolstovcy.narod.ru) rašė:
Motina tvarkė Jasnaja Polianos ūkį, tiek jai priklausančią dalį, tiek ir tą dalį, kuri priklausė jos sūnums. Sūnūs nesikišo, bet jinai nemėgo ir nemokėjo ūkininkauti. Tvarkytasi blogai, ir sunku pasakyti - nuostolingai ar pelningai: tinkamos sąskaitybos nebuvo.
Levo Tolstojaus žmona grafienė Sofija (Софья Андреевна Толстая) savo dienoraštyje 1910 metų sausio 10 dieną įrašė: “Paėmiau naują valdytoją”. Tad šią dieną Bilevų šeima jau buvo Jasnaja Polianoje.
Vietiniai valstiečiai, įpratę išnaudoti jų pono geraširdiškumą, turėjo greitai įsitikinti, kad naujasis valdytojas nesileis mulkinamas. Bilevo šeimoje išliko pasakojimas, kaip kartą Tolstojui su valdytoju bevaikštant, vienas valstietis puolęs prieš ponus ant kelių, prašydamas nereikalauti skolos, kitaip jo šeima badu mirsianti. Tolstojus jam skolą tuoj pat dovanojęs. Valdytojas bandęs perkalbėti grafą: “Daug čia tokių vargšų. Jei visiems skolas dovanosim, patys vargšais paliksim”. Tačiau Tolstojus laikęsis savo: “Nieko, Bilevai, užteks ir man su šeima, ir tavo šeimai”. Ilgiau pabendrauti su didžiuoju rašytoju Bilevui neteko, nes tų pačių metų lapkritį Levas Tolstojus mirė.
Jasnaja Polianoje 1912 metais gimė Olga Bilevaitė, būsimoji Sakienė. Ją stačiatikių cerkvėje krikštijo Bilevų šeimą seniai pažinojusi grafienė Marija Zubova, Sergėjaus Tostojaus žmona.
Tolstojų dvare Eugenijus Bilevas dirbo keletą metų. Rašytojo našlės grafienės Sofijos 1913 metų dienoraštyje yra ir toks įrašas: “Gruodžio 5. Vis tas pats: mokiau valdytojo mergaitę, siuvau, vakare ilgai grojau fortepijonu (…)”. Gaila, kad nepaminėtas tos mergaitės vardas, tad lieka neaišku, kuri Bilevaitė - Regina ar Kotryna - buvo grafienės mokinė.
Dar prieš revoliuciją Bilevai išvyko į Maskvą, kur Eugenijaus draugai įtaisė jį vieno banko vyriausiuoju kasininku. Ten Olgą aplankė jos krikšto mama grafienė Marija ir dovanojo auksinį kryželį, papuoštą brangakmeniais. Deja, tas kryželis neišliko - po poros dešimtmečių Olga Tauragėje, besimaudydama Jūros upėje, pametė grafienės dovaną.
Per šiltinės epidemiją Maskvoje mirė Bilevo žmona Elena. Tuomet atėjo pačios sunkiausios dienos. Porevoliucinėje Maskvoje trūko maisto, Bilevų vaikai neretai badavo. Kiek Bilevas atpjaudavo vaikams duonos, tiek turėdavo visai dienai užtekti. Jei neiškentę suvalgydavo daugiau, griežtas tėvas bausdavo diržu…
Vyresnieji vaikai išėjo gyventi atskirai. Vyriausiajai Reginai jos teta, Bilevo sesuo, ištekėjusi už Maskvos geležinkelio stoties viršininko, padėjo įsidarbinti kažkokiame departamente, o Kotrynai - vaistinėje. Konstantinas, jau studentas, kartą išėjo iš namų ir dingo visam laikui be žinios. Mažesniuosius - dukrą Aleksandrą ir sūnų Eugenijų - priglobė šeimos draugai. Su tėvu liko tik jauniausioji Olga.
Vėliau visi Bilevai (išskyrus dingusį Konstantiną) iš Maskvos grįžo į Lietuvą. Našlys tėvas su dukra Olga parvažiavo į Tryškius. Čia Bilevas buvo paveldėjęs du palivarkus. Vieną palivarką išnuomojo, o kitą prauliavojo, nes mėgo pagyventi poniškai plačiai. Taigi, kitiems būdamas labai griežtas, sau leido turėti žmogiškų silpnybių. Iš Tryškių Bilevams teko persikelti į Raudėnus, paskui - į Papilę.
Kai dukra Olga suaugo, Bilevas numatė jai vyrą, seną, bet turtingą. Nors Olga jau draugavo su Vaclovu Saku, bet tas - mužikas, chamas - į žentus netiko. Tačiau Olga tėvo nepaklausė, pabėgo iš Papilės ir Panevėžyje su Vaclovu prieš tėvo valią susituokė.
Bilevas buvo atsižadėjęs neklusnios dukros, ilgai nenorėjo nieko apie ją girdėti. Tačiau pamatęs 1930 metais gimusią anūkę Birutę, pripažino “prasčioką” žentą, atleido ir dukrai, o anūkę nepaprastai mylėjo ir lepino, net eiles jai lietuviškai rašė.
Tėvui susirgus, Olga parsivežė jį iš Papilės į Tauragę, kur Sakai tuo metu gyveno. Ten Eugenijus Bilevas 1934 metais mirė ir buvo palaidotas miesto senosiose kapinėse.
© 2011 Aleksandras Sakas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą