Liudas Jasiulis gimė 1914 metų birželio 22 dieną dabartinio Akmenės rajono pakraštyje, prie pat Latvijos - Suginčių kaime. Liudu jį pakrikštijo Klykolių bažnyčioje. Jo tėvai, Kazimieras Jasiulis ir Anastazija Biliūnaitė, buvo ūkininkai, bet iš smulkiųjų, žemės teturėjo apie 12 ha. Šeima nebuvo gausi, be mažojo Liudo, tik jo brolis ir sesuo, už Liudą žymiai vyresni - brolis Robertas kažkaip vertėsi iš 4 ha netoliese, Šilių kaime, o sesuo Ona Balsevičienė (gal našlė) gyveno gyveno pas tėvus Suginčiuose.
Liudas 1926 metais baigė liaudies mokyklą artimiausiame Vegerių miestelyje ir tęsė mokslus Viekšnių gimnazijoje.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto kartotekoje išliko daug kortelių su lietuviškomis mįslėmis. Šarangė varangė po suolu susirangė. Kas? Ne, ne gyvatė. Šuo! O kas su medžiu lygus, bet saulės niekad nemato? Medžio šerdis! Šitos abi yra iš kelių dešimčių mįslių, Liudo Jasiulio surinktų ir tautosakininkams perduotų, o užrašytos jos apie 1930 metus Viekšniuose.
Gimnazijos nebaigė - senyvam tėvui susirgus, 1931 metais turėjo grįžti į Suginčius žemės dirbti.
Padėčiai namuose kažkaip susitvarkius, Liudas gavo tarnybą mokesčių inspekcijoje Mažeikiuose, kur persikraustė 1932 metais.
Netrukus, 1933 metais, Liudas Jasiulis Mažeikiuose išrinktas lietuvių tautiško jaunimo sąjungos "Jaunoji Lietuva" Mažeikių skyriaus sekretoriumi. Toji sąjunga nebuvo formalus reikalas, jaunalietuvininkai Mažeikiuose veikė plačiai ir garsiai - vieši vakarai su vaidinimais, choras, gegužinės (turėjo savo styginį orkestrą), sportas (įsirengė stadioną, čiuožyklą, didžiavosi stipria futbolo komanda), knygryšystės ar namų ruošos kursai ir panašūs dalykai. Visko tiek daug, kad turbūt pusė Mažeikių jaunimo priklausė jaunalietuvininkams!
Apie mažeikiškių "Jaunosios Lietuvos" narių darbus ir užmojus Liudas Jasiulis rašinėdavo į "Jaunąją kartą", sąjungos mėnesinį laikraštį, leistą Kaune. Jo korespondencijos, pasirašytos L. J. arba L. J-lis, randamos to laikraščio 1934 - 1936 metų numeriuose.
1940 metų Lietuvos telefono abonentų sąraše yra ir Liudas Jasiulis, Mažeikių mokesčių inspekcijos sekretorius, gyvenęs Mažeikiuose, Laižuvos g. 31. Jo telefono numeris lengvas - 84.
1940 metų vasarą Sovietų Sąjunga sulaužė ne taip seniai sudarytą draugystės sutartį ir Lietuvą okupavo.Tuo nelemtu metu Liudas Jasiulis priklausė visoms okupacinei valdžiai nesimpatiškoms organizacijoms - ne tik jaunalietuvių, bet Vilniui vaduoti sąjungai, šauliams ir net tautininkų partijai. Okupantai ėmėsi likviduoti tų organizacijų narius, pradėdami nuo viršūnėlių, nuo tų iš jų, kurie neišsilakstė ir neišsislapstė.
Ne iš karto, tačiau vieną dieną atėjo ir Liudo Jasiulio eilė. Pirmą sykį okupantai jį suėmė 1941 metų gegužę, laikė Kaune. Tuomet Liudą išgelbėjo prasidėjęs karas.
Liudas grįžo į tarnybą Mažeikių mokesčių inspekcijoje. Pasak sovietinių tardytojų protokolų, 1941 metų rugpjūtį Liudas Jasiulis įstojo į Lietuvos nacionalsocialistų partiją (matyt, kagėbistai turėjo galvoje Lietuvių nacionalistų partiją). Ten jį pakvietęs Kauno kalėjimo draugas Antanas Kenstavičius, Mažeikiuose žinomas žmogus, šaulių būrio vadas. Liudas partijoje turėjęs Mažeikių apskrities štabo sekretoriaus pareigas, gaudavęs mėnesinį 50 markių atlyginimą. Tų pačių metų gruodį nacionalistų partiją vokiečiai uždarė.
1944 metais, sovietų kariuomenei vėl artėjant prie Lietuvos, buvo imtos telkti Tėvynės gynimo pajėgos. Mažeikiškis Juozas Bendoris, apskrities kortelių biuro vedėjas, sutikęs Liudą gatvėje, pasiūlė tam stoti į Lietuvos laisvės armiją. Tai buvę kovo mėnesį, rašoma KGB byloje.
Tų pačių 1944 metų birželį Liudas Jasiulis pasiprašęs į pagalbinę policiją. Jis kariuomenėje nebuvo tarnavęs, labiau tiko rašto darbams, todėl paskutiniais vokiečių okupacijos mėnesiais, iki rugpjūčio, toje policijoje ėjo sekretoriaus pareigas - išrašinėjo policininko pažymėjimus, nukreipimus į valgyklą ir pan.
Atsargaus, iš pakrūmės viską stebinčio žmogaus akimis - kaip ne laiku! Kai vokiečių dienos jau suskaičiuotos, eiti į jų pagalbinę policiją? Taip pat, kaip anuomet, tautininkų režimui ir visai valstybei braškant, stoti į tautininkų partiją!..
1944 metų rugpjūtį Mažeikių pagalbinė policija buvo įlieta į organizuojamą lietuvišką Pirmąjį pulką. Tai buvę padaryta jau minėto Antano Kenstavičiaus iniciatyva. Kenstavičius nurodęs visiems vykti į Plinkšių dvarą Sedos pusėje, kur buvo formuojamas pulkas. Nurodymui paklusę tik keli vyrai, kiti išsivaikščioję po namus. Ir Liudas nei į Plinkšius patraukęs, nei į Vakarus išdūmęs. Ne, ne todėl, kad iš Laisvės armijos būtų gavęs užduotį likti Lietuvoje, įtikinėjo savo kankintojus Liudas. Nespėjęs pasitraukti dėl greito Raudonosios armijos puolimo.
Dar prie vokiečių buvo pasiruošęs asmens dokumentus kita, Kosto Narbuto, pavarde. Užeinant rusams pasitraukė iš Mažeikių, slapstėsi Kegrių kaime pas Povilą Valantį. Čia, kažkam įskundus, 1944 metų gruodį Liudą Jasiulį suėmė.
Tasai Valantis KGB byloje netikėtai pavadinamas Liudo žmonos Pranciškos Čepienės tolimu giminaičiu. Netikėta ne dėl giminystės - dėl žmonos. Toje pat byloje Liudas Jasiulis - nevedęs, iš kur žmona? Be to, jei Čepienė ištekėjusi už Jasiulio, kodėl, kaip įprasta, nepasikeitusi pavardės, kodėl ne Jasiulienė? Gal Liudas Mažeikiuose bus turėjęs draugę ar sugyventinę, kurią sovietiniai tardytojai nesismulkindami pavadino žmona?
1945 metų liepą, po įprastų tuomet tardymo kankinimų, okupantų karinis tribunolas pagal RTFSR (sovietų Rusijos) baudžiamojo kodekso 58-1a straipsnį Liudui Jasiuliui skyrė 10 metų lagerio ir išgabeno etapu į pasaulio kraštą - Magadaną.
Kas buvo sovietinis lageris, žinome iš daugybės liudijimų - badas, šaltis, utėlės, ligos ir viso to išsekintam kaliniui nepakeliamai sunkus darbas. Šią katorgą iškentusį Liudą 1953 metų spalį iš lagerio paleido, tačiau neaišku, ar jis turėjo teisę iškart grįžti į Lietuvą. Juk prie kalinimo bausmės sovietai dažniausiai dar pridėdavo neterminuotą tremtį.
Nežinau kada ir kaip, bet Magadane Liudas Jasiulis susitiko ir susipažino su Kazyte Dabregaite, aukštaite iš Svėdasų valsčiaus Šeduikių kaimo. Kazytė (beje, autoriaus mamos pusseserė) Magadano Berlage, tai yra, Beregovoj lageryje, kalėjo nuo 1949 metų, o suimta buvo dar 1948 metų gruodį kaip Lietuvos partizanų rėmėja.
Po 1956 metų, politiniam klimatui atšilus, pamažu vėrėsi lagerių vartai, žmonės ėmė grįžinėti iš tremties. Taip ir Liudas Jasiulis su Kazyte Dabregaite, jau teisėti sutuoktiniai, atsirado Kazytės tėviškėje, Šeduikiuose.
Čia gyventi buvo kur, tik tvarto neberado, tai išardė pusę gryčios ir iš to kieme surentė tvartelį. Kitą pusę gryčios paliko gyvenimui.
Vaikų Jasiuliai neturėjo. Kalvos pašlaitėje prie mažo upeliuko tupinti senųjų Dabregų sodyba Liudui patiko, ir jis iš gimtinės į čia parsikvietė savo motinėlę. Kur su žmona Kazyte darbavosi, sužinoti nepavyko, gal Šeduikių kolūkyje, gal netolimame Duokiškio miestelyje, kur buvo šioks toks darbų pasirinkimas.
1971 metais neteko mamos Anastazijos, o po metų - ir žmonos Kazytės. Abi jos palaidotos Duokiškio kapinėse, bet skyrium, per kelis kapus viena nuo kitos.
Po žmonos mirties Liudas Jasiulis vedė dar kartą ir išsikėlė pas antrąją žmoną Stasę Pranckūnaitę į kitą Svėdasų apylinkės kaimą - Pamaleišį.
Stasė - artima siela, taip pat politinė kalinė, nubausta 1949 metais kartu su amžiną atilsį Kazyte toje pačioje byloje. Nubaustųjų sąraše yra dešimt Šeduikių kaimo gyventojų, ir abi Liudo Jasiulio žmonos - iš to vieno sąrašo, abi kalėjusios tame pačiame Beregovoj lageryje.
Liudas Jasiulis mirė 1982 metais. Kiek jam buvo? Šešiasdešimt aštuoneri ar šešiasdešimt septyneri. Jis palaidotas prie savo motinos Duokiškyje. Jo su motina ir pirmosios žmonos Kazytės antkapiniai paminklai vienodi, vienu laiku statyti. Kas juos statė? Nežinau, tačiau kažkodėl man atrodo, kad taip savo vyro ir savo draugės atminimą pagerbė Liudo Jasiulio antroji žmona Stasė.
© 2025 Aleksandras Sakas
Šaltiniai:
Tardymo byla Nr. 2048, archyvo Nr. 3386/3, Lietuvos ypatingasis (KGB) archyvas.
Lietuvos politinių kalinių bendrijos "Kolyma" portalas.
