Ieškoti šiame dienoraštyje

2017 m. liepos 4 d., antradienis

Telšių kunigų seminarijoje 1934 - 1936 metais



 Atvirukas "Telšių Bažnyčia ir Kunigų Seminarija", išleistas F. Milevičiaus knygyno Telšiuose (pirktas 1934 m.)

Vienas Papilės valsčiaus ūkininkas, pas kurį kažkada samdiniu dirbo Aleksandras Sakas, buvo žadėjęs remti jį su sąlyga, kad tas pasimokęs eis į kunigus. Regis, ūkininkas pažadą tesėjo. Aleksandras baigė Kaune dr. Justino Tumėno brandos kursų 7 klases ir, atsisveikinęs su draugais ateitininkais, išvyko į Telšius. Ta proga 1934 m. rugsėjo 22 d. "Darbininkas" (Lietuvos darbo federacijos savaitinis laikraštis) rašė:

"Išvyko Aleks. Sakas
Draug. Aleksas Sakas, didelis darbo žmonių ir ypač darbo jaunimo draugas ir vienas nuolatinių "Darbininko" bendradarbių, šiomis dienomis išvyko iš Kauno į Telšių Kunigų Seminariją.
Aleksas Sakas Kaune išgyveno daugiau kaip 3 metus. Per tą visą laiką, be tiesioginių moksleivio pareigų, jis su nepaprasta energija ir sumanumu dirbo moksleivių tarpe. Jo nuopelnai Kauno ateitininkams yra labai dideli. Tai buvo vienas motoras, kuris visą veikimą judino. Dėl gerų ypatybių, jis jį pažinusių buvo labai mylimas. Dėl to, išvykstant iš Kauno, į stotį jį palydėti susirinko per 50 moksleivių, ne vienas net su ašaromis akyse.
Nepaprastai draugui Aleksui Sakui rūpėjo socijalinis klausimas. Jausdamas skurdžią darbininkų būklę, jis daug sielojosi jų reikalais. Dėl to jam gerai pažįstami pasidarė barakai, fortai, eilė neturtingųjų šeimynų ir t.t. Be to, lankė prieglaudas, ligonines ir kitas panašias įstaigas.
Būdamas neturtingas, su dar labiau skurdo paliestais idėjos draugais dalinosi ką turėjo. Štai vieno suplyšę batai. Aleksas, turėdamas dvejus, vienus atiduoda. Arba, vienas neturi palto, jis irgi atiduoda. O kiek kartų jis pasidalino su savo vienminčiais paskutiniais centais?
Jo vienminčiai liūdi, kad jis paliko Kauną, bet kitaip pamanius džiaugsmas ima, kad jis pasirinko taip kilnų ir aukštą kunigystės pašaukimą. Tikiu, kad jis visą laiką pasiliks kilniu, idealiu visuomenininku ir jo vienminčiai tikisi jį pamatyti kunigą visuomenininką, kaip Kolpingą, Kettelerį ir pan.
Linkime dr. Aleksui ištvermės ir pasisekimo moksle. Tikime, kad ir toliau jis pasiliks "Darbininko" bendradarbiu ir darbo visuomenės darbuotoju.
Juoz. Gr."

Juoz. Gr. - tai, be abejo, Juozas Gražys, tuo metu dirbęs "Darbininko" redakcijoje. (Plačiau apie Juozo Gražio ir Aleksandro Sako bičiulystę - laikraštyje “XXI amžius”, 2009.05.20, Nr. 39 (1731)).

Į seminarijos pirmą kursą 1934 metų rudenį buvo priimta 18 klierikų ("Žemaičių prietelius", 1934.10.14). Abėcėlinis pirmakursių sąrašas (iš Jono Sireikos laiško):

Stasys Aleksiejus, Justinas Bertašius, Julijonas Budrikis, Buta, Jonas Daunoras, L. Gečas, Juozapas Gylys, Jonas Gliaudelis, Vytautas Gorinas, Vaclovas Katarskis, Pranas Kūra, Aleksandras Sakas, Jonas Sireika, Stoma, J. Tolišius, Vainauskas, St. Žukauskas.

17 pavardžių, vienos trūksta.

Telšių kunigų seminarijos 1934 - 1935 mokslo metų pirmakursiai. Skaičiuojant iš kairės, pirmoje eilėje antrasis - Jonas Daunoras, būsimasis Pakūtuvėnų klebonas, žuvęs 1950 m. Aleksandras Sakas - antroje eilėje pirmasis. Trečioje eilėje antrasis - Juozapas Gylys, klebonavęs daugelyje Lietuvos vietų.

Nuotraukoje - 17 pirmakursių klierikų, daugumos atpažinti nė pavardžių sąrašas nebepadeda. Tačiau aišku, kurio čia trūksta - Vytauto Gorino, būsimojo dainininko ir dainų kūrėjo (pasak jo paties - gal vienintelio katalikų pasaulyje kunigo, tuokusio savo dukrą ir krikštijusio savo vaikaitį).

Kita nuotrauka:

Užrašas apačioje: Naujokai 1934/5 m. m.

Naujokai - pirmakursiai ir tais pačiais metais priimtieji į aukštesnius kursus (į aukštesnį, paprastai antrąjį, kursą priimdavo gerai mokančius lotynų kalbą - ja seminarijoje buvo dėstomi beveik visi dalykai).

Nuotraukoje - visi 18 pirmakursių ir 9 priimtieji į aukštesnius kursus. Iš kairės žiūrint, pirmoje eilėje antrasis - Vytautas Gorinas, penktasis - Aleksandras Sakas, tarp visų stovinčiųjų antrasis - Jonas Daunoras, aštuntasis - Juozapas Gylys.

Telšiai, regis, Respublikos gatvė. Iškilmingoje eisenoje turėtų būti ir Aleksandras su draugais. Kitoje mažytės nuotraukos pusėje likęs užrašas "Sakas 15 ct".

Atviruką "Telšiai. Turgavietė" (F. Milevičiaus knygyno išleistą) Aleksandras 1935 m. sausį siuntė artimiesiems į Papilę:

" (...) Į Telšius atvykau geriausiai, sirgti pabaigiau čia. Keletą dienų į mokslą nėjau. Dabar jau galutinai jaučiuos pasitaisęs. Tik atsirado nepaprastas apetitas. Bronės prašyčiau šį tą iškepti ir prisiųsti per Sadauską. Kai atgausiu tą patį svorį - nebeprašysiu. (...)"

Jau akivaizdžiai pasitaisęs Aleksandras Sakas (kairėje) su bendramoksliu Petru Valatka prie Masčio ežero Telšiuose (pokariu abu - sovietinių lagerių kaliniai).

Telšių seminaristai ir juos atvežęs autobusas prie Germanto ežero 1935 ar 1936 metų pavasarį.

Tokia buvo Telšių kunigų seminarijos klierikų žieminė apranga.

Savo nuotrauką dovanojo ir užrašė kurso draugas, būsimasis kunigas Juozapas Gylys.

Vytautas Gorinas. Kitoje pusėje: "Aleksai! Pažinau Tave - neužmiršiu! Visad Tavo Vytautas. 1936-XII-27. Tauragė" (V. Gorinas buvo tauragiškis).

Telšių kunigų seminarijoje besimokydamas, Aleksandras Sakas per pirmąsias vasaros atostogas 1935 metais aplankė ne vieną kleboniją. Ten pamatytas gyvenimo būdas papiktino klieriką idealistą. Grįžęs į seminariją, mokslo draugams pasakojo apie  klebonijose keliamus balius, kur smagiai prauliojami varguolių sunešti sunkiai uždirbti litai. Seminarijos vadovybė netruko apie tas kalbas sužinoti. Antriesiems mokslo metams pasibaigus, Aleksandrui buvo pasakyta - galįs po vasaros atostogų negrįžti, nes neturįs kunigystei pašaukimo.

Epilogas

Po daugelio metų - 1979-aisias - Aleksandras Sakas gavo laišką iš seminarijos laikų draugo Jono Sireikos, kuriame pastarasis surašė, ką žinojo apie buvusius bendrakursius. Vieni jų tuo metu jau buvo mirę, kiti kunigavo, treti, kaip ir Aleksandras ar Jonas, gyveno pasauliečio gyvenimą.

Šiek tiek žinių iš minėto laiško ir surankiotų iš kitų šaltinių:

Stasys Aleksiejus (1916-1966) kunigu įšventintas 1942 m. Dirbo vikaru Nemakščiuose. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Nuo 1949 m. kunigavo  JAV. Žuvo autokatastrofoje, palaidotas Čikagoje.

Justinas Bertašius (1915-1999) po studijų Vokietijoje kunigu įšventintas 1942 m. Nuo 1951 metų iki mirties - Vinipego lietuvių parapijos klebonas Kanados viduryje. Prelatas.

Julijonas Budrikis (1912-1984) kunigu įšventintas 1942 m. 1950 m. suimtas ir iki 1956 m. kalintas Permės srities lageriuose. Išleistas į laisvę, dar trejetui metų savo noru (kai kurie šaltiniai - ištremtas) pasiliko Sibire lietuvių tremtinių kolonijose kunigo pareigų eiti. Nuo 1961 metų iki mirties - Pajūralio klebonas.

Buta 1979 m. gyveno Mažeikių rajone, augino šešetą vaikų.

Jonas Daunoras (1911-1950) kunigavo Žemaitijoje. Tauragės apylinkėse užsimušė važiuodamas dviračiu, palaidotas gimtajame Jiezne.

L. Gečas 1979 m. dirbo Lietuvos kinostudijoje Vilniuje.

Juozapas Gylys (1914-1980) kunigu įšventintas 1942 m. Klebonavo įvairiose Lietuvos vietose . Palaidotas gimtosios Suginčių parapijos bažnyčios šventoriuje.

Jonas Gliaudelis (1912-1978) Telšių kunigų seminariją paliko jos nebaigęs. Mokytojavo, paskui mokėsi Kauno veterinarijos akademijoje. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, kur baigė veterinarijos studijas Hanoverio universitete. Nuo 1950 m. - JAV, dirbo veterinarijos inspektoriumi. Mirė Čikagoje.

Vytautas Gorinas (1916-2001) baigė Telšių kunigų seminariją, bet kunigu tąkart netapo. Nuo 1939 metų studijavo dainavimą Kauno konservatorijoje, vėliau - Vokietijoje ir JAV, kur pasireiškė kaip dainininkas. Po žmonos mirties nebekoncertavo, dar kartą baigė kunigų seminariją Milvokyje ir nuo 1970 m. dirbo kunigu JAV parapijose.

Vaclovas Katarskis (1916-1993) kunigavo JAV, Ohajo valst.

Pranas Kūra kunigavo JAV, Ilinojaus valst.

Jonas Sireika baigė pedagoginį institutą. 1979 m. dirbo Kuršėnų vaikų muzikos mokyklos sekretoriumi.

Stoma karo metais - "Italijos" viešbučio direktorius Vilniuje.

J. Tolišius 1979 m. - gydytojas Mažeikiuose.

Vainauskas - emigracijoje.

St. Žukauskas baigė pedagoginį institutą.

© 2013, 2017 Aleksandras  Sakas jun.

Šaltiniai:

1. Jono Sireikos laiškas Aleksandrui Sakui, Kuršėnai, 1979.04.04.

2. JAV lietuviai, biografijų žinynas, Vilnius, I t. - 1998, II t. - 2002.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą