Ieškoti šiame dienoraštyje

2020 m. rugpjūčio 12 d., trečiadienis

Protėvių paieškos. Sabaliai

1810 metų vasario mėnesį Kamajų bažnyčioje buvo sutuokti valstiečiai Motiejus Antanėlis iš Svėdasų parapijos Maleišių kaimo ir Barbora Sabalyčia iš Kamajų parapijos Kalvių kaimo (šio teksto autoriaus proproproseneliai).

Kalviuose tais laikais buvo dvi Barboros Sabalytės: viena - 1789 metais gimusi Motiejui ir Elžbietai Sabaliams, kita - 1794 metais Kasparui ir Agotai Sabaliams. Kurią jų vedė Motiejus? Pirmosios brolis Saliamonas buvo Antanėlių šeimai svarbių įvykių dalyvis, o antroji 1810 metų vasarį dar nė šešiolikos nebūtų turėjusi - santuokai gal kiek per jauna. Todėl savo proproprosenele laikau Motiejaus ir Elžbietos Sabalių dukrą.

Sabalių nuo seno ir gausiai gyventa Kalviuose.

Algimantas Vilys savo prisiminimuose "Mano gimtieji Kalviai" rašė apie kaimo žmones, kurie dar XVIII amžiuje laikėsi senų pagoniškų papročių.

"Juos vadino burtininkais, raganiais, žolininkais arba tiesiog čeraunykais. Vadinamieji burtininkai turėjo savą, gal kiek paslaptingą, gyvenimo būdą, kūrė šeimas su pagoniškų šeimų nariais, pažino daug vaistingųjų augalų, o kaip juos vartoti, kitiems buvo nemaža paslaptis.

Kalvių kaime, kaip pasakojama atsiminimuose, irgi buvo čeraunykų, daugiausia iš Sabalių giminės. Pasakojama, kad į Sabalių giminę buvo atitekėjusios labai didelės čeraunykės – Memėnaičia iš Nevierių kaimo ir Balaišyčia iš Roblių" ("Kamajai", "Versmės" leidykla, Vilnius, 2016, p. 887).

Mūsų Barboros tėvai - Motiejus Sabalys iš Kalvių kaimo ir Elžbieta Tebelškyčia iš Rukšių kaimo - kažin ar buvo iš tų čeraunykų, nors galvos neguldau... Jie susituokė Kamajų bažnyčioje 1785 metų lapkritį.

Nei jaunųjų amžiaus, nei tėvų vardų anų laikų metrikų knygose dar nerašydavo.

Kas buvo Motiejaus Sabalio tėvai, nežinau. Jo santuokos metu Kalvių kaime galėjo būti ne vienas Motiejus Sabalys. Amžiumi tiktų du: Motiejaus ir Onos Černiučios Sabalių sūnus, krikštytas 1745 metų rugpjūtį, bei Andriejaus ir Marijonos Didžgalvyčios Sabalių sūnus, krikštytas 1751 metų vasarį. Abu gimę Kalviuose.

Gal Motiejaus tėvus atspėtume, surašę jam artimiausių žmonių pavardes? Su kuo Motiejus daugiau bendravo - su Černiais (Černiauskais) ar Didžgalviais?

Motiejus ir Elžbieta susilaukė 11 vaikų. Jų krikštatėvių sąraše Kepalai sutinkami 6 kartus, Tebelškiai - 5, Jovaišai - 3, Didžgalviai - 2, Černiauskai - 2, Bindariai - 2, Čyrūnai - 1, Nagurkai - 1.

Deja, Černiai su Didžgalviais turi vienodus šansus būti mūsų Motiejaus giminaičiais, todėl neišeina spėti, kurie iš dviejų Sabalių buvo jo tėvai.

O Sabalienės - Elžbietos Tebelškyčios - tėvai? Kaip Sabalių, taip ir Tebelškių Kamajų parapijoje netrūko. Radau dvi Elžbietas Tebelškyčias, abi gimusias Rukšių kaime: 1763 metų kovą Petrui Tebelškiui ir Onai Didžgalvyčiai bei 1767 metų kovą Jurgiui Tebelškiui ir Margaritai, berods, Kaziulytei. Abi amžiumi tinkančios 1785 metų santuokai ir motinystei.

Kaziulių tarp Elžbietos vaikų krikštatėvių nėra, todėl jos motina galėtume spėti buvus Oną Didžgalvyčią, jei ir tarp Motiejaus artimųjų nebūtų Didžgalvių. Gal į kūmus juos kvietė kaip Motiejaus, o ne Elžbietos, gimines? Todėl ir šiuo kartu nespėliosiu, kuri Tebelškių pora buvo mūsų Elžbietos tėvai.

Santuokoje per daugiau kaip dvidešimt metų Motiejus ir Elžbieta Sabaliai sugyveno aštuonis sūnus ir tris dukras. Dviems dukroms ir dviems (jei ne daugiau) sūnums supylė vaikiškus kapelius.

Knygose yra žinia, kad 1812 metų gruodį Kalvių kaime mirė 56 metų Motiejus Sabalys. Jei tas pats, tai vaikus auginti pabaigė našlė Elžbieta. 

Motiejaus ir Elžbietos Sabalių medžio dalis iki jų anūkų. Paspalvintieji - autoriaus tiesioginiai protėviai.

Vaikai

Vyriausias iš Sabaliukų - Saliamonas - gimė 1786 metais. Saliamonas 1809 metais Kamajų bažnyčioje susituokė su Rozalija Stasiukaičia.

Po Saliamono - mūsų Barbora. Po jos - Viktorija, 1791 metais gimusi ir mirusi.

Andriejus, gimęs 1792 metais, 1817 metais vedė Viktoriją Mikėnaitę iš Svėdasų parapijos, turbūt Juodonių kaimo. Tame kaime gimė visi man žinomi šios Sabalių šeimos vaikai - Karolina (nuo 1843 metų - Vilimienė iš Punkiškių kaimo) ir - tebūnie paminėti nors jų vardai! - Kotryna, Izidorius, Anastazija, Kasparas, Viktorija...

Juozapas (čia grįžtu prie Motiejaus ir Elžbietos vaikų), gimęs 1795 metais - jo likimas nežinomas.

Uršulė - gimusi 1796 metais. Jei neapsirinku, spręsdamas iš šykščių mirties metrikų duomenų, Uršulė mirė Kalviuose, devintus baigdama.

Tėvo vardu pavadintas Motiejus gimė 1798 metais. Jo šeimyninis gyvenimas kupinas dramų.

1821 metais Motiejus Sabalys jaunesnysis vedė Agotą Tarvydaitę, berods, iš tų pačių Kalvių. Jų dvi dukrelės viena paskui kitą mirė 1830 metų kovą, o po metų ir mama Agota paliko šią ašarų pakalnę.

Be žmonos ir vaikų likęs Motiejus 1831 metais vedė antrąkart - kaimynę našlę Barborą Bindorienę, Lauryno Mėginio ir Marijonos Pajarskytės dukrą. Deja, 1835 metais Motiejus vėl laidojo savo žmoną.

Trečią kartą Motiejus susituokė su Uršule Žigyčia 1836 metais. Susilaukė būrio vaikų. Kiek ir kada jie gimė - nežinau, nes to laikotarpio Kamajų gimimo metrikų knygų neradau. Žinau dukrą Viktoriją, 1859 metais ištekėjusią už Jono Baltuškos iš Rablių kaimo. Žinau vaikystėje mirusias dukras - Juozapotą, Kotryną...

Pats Motiejus Sabalys jaunesnysis mirė Kalviuose 1865 metais, taigi, septynių dešimčių nesulaukęs. Palaidotas Kamajuose. Liko jo žmona Uršulė, vaikai Pranas, Aleksandras, Tamošius ir Barbora.

Motiejaus našlė Uršulė Sabalienė dar gyveno daugiau kaip dvidešimt metų - iki 1888 metų rudens. Po jos mirties likusių vaikų sąrašas kiek kitoks - Aleksandras, Ona, Barbora. Kad trumpesnis, tai nesunku suprasti, keisčiau, kad radosi naujas - Onos - vardas...

Vėl grįžkime į amžiaus pradžią, prie Motiejaus vyresniojo ir Elžbietos Sabalių vaikų, Barboros mažiausiųjų broliukų.

1802 metais gimė Ciprijonas, miręs po kelių savaičių.

Jonas, gimęs 1803 metais, 1830 metais vedė Daratą Motiejūnaitę iš Rimšionių kaimo. Gyveno Kalviuose, čia augo jų vaikai, kurių dabar jau nesuskaičiuoti. Kai Jonas 1865 metais pasimirė, buvo likusi jo žmona Darata ir vaikai Kazimieras, Konstantinas ir Anastazija. Tie patys vaikai - ir Daratos mirties įraše 1870 metais.

Kazimierą Sabalį, Motiejaus sūnų, žinau tik iš jo 1806 metų krikšto Kamajuose.

Ir dar - Vincentas, gimęs 1808 metų rugpjūtį per pačią raupų epidemiją. Raupai šienavo jauną ir seną - Kamajų parapijoje tais metais mirė 511 žmonių (paprastai - šiek tiek virš šimto). Ir Sabalių Vincentas neišgyveno nė mėnesio.

© 2020 Aleksandras Sakas

Priedas

1785 m. lapkričio 20 d. palaiminta santuoka Motiejaus Sabalio iš Kalvių ir Elžbietos Tebelškyčios iš Rukšių. Liudininkai Jonas Čyrūnas iš Rukšių ir Juozapas Didžgalvis iš Greviškių. (Kamajų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knygų, Vikiteka)

Pastaba. Sabalius sutuokė Kamajų klebonas kun. Pranciškus Klikavičius (Franciscus Klikowicz).

Motiejaus ir Elžbietos Tebelškyčios Sabalių vaikų sąrašas (gimimo metai ir mėnuo, vardas, krikštatėviai):

1786.11, Samuelis (Saliamonas), Jurgis Tebelškis iš Rukšių ir Barbora Kepalaičia iš Kalvių
1789.08, Barbora, Pranciškus Kepalas ir Agota Tebelškytė
1791.10, Viktorija, Jonas Didžgalvis ir Kotryna Čyrūnienė
1792.11, Andriejus, Jonas Černiauskas ir Eva Tebelškyčia
1795.03, Juozapas, Juozapas Kepalas ir Domicelė Kepalaitė
1796.08, Uršulė, Jonas Černiauskas ir Barbora Jovaišienė
1798.12, Motiejus, Motiejus Nagurka ir Barbora Jovaišienė
1802.01, Ciprijonas, Motiejus Jovaišis ir Elžbieta Kepalienė
1803.06, Jonas, Juozapas Bindaris ir Cecilija Kepalaičia
1806.03, Kazimieras, Pranciškus Tebelškis ir Elžbieta Bindarienė
1808.08, Vincentas, Andriejus Didžgalvis ir Barbora Tebelškyčia ar Tebelškienė (Tebelska)

Pastaba. Visi vaikai gimę Kalviuose, krikštyti Kamajų bažnyčioje.

2020 m. rugpjūčio 4 d., antradienis

Ateitininkų metai. Kazimiero Žitkaus laiveliu

Šiek tiek žinių apie kunigą ir poetą Kazimierą Žitkų, savo rašto darbus pasirašinėjusį Vinco Stonio slapyvardžiu: gimė Vabalninke 1893 metais, baigė Kauno kunigų seminariją, 1924 metais išleido poezijos knygelę "Ašarėlės", parašė mokykloms tikybos vadovėlių, iš kurių mokėsi ne viena lietuvių karta visame pasaulyje...

Kun. Kazimieras Žitkus 1934 metais. Šeimos archyvo nuotrauka.

Mano tėvas Aleksandras Sakas (1908-1998) veikė Kauno moksleivių ateitininkų organizacijoje, kurios kapelionu buvo kaip tik kunigas Žitkus. Taip apie 1931 metus užsimezgusi pažintis ir keletą metų trukusi bendra veikla suartino dar tik ieškantį savo pašaukimo jaunuolį ir kunigą, jau žinomą Lietuvoje savo veikla ir kūryba.

Kauno ateitininkų būrelis. Priekyje centre – kunigas Kazimieras Žitkus, kairėje - Aleksandras Sakas. Antroje eilėje iš kairės - moksleiviai ateitininkai Kazys Naseckas ir Juozas Gražys, kunigas Kazimieras Rankelė, neatpažintas asmuo ir nuotraukos autorius Leonas Dainys.

Moksleivių ateitininkų veikloje (nuo 1930 metų - nelegalioje) dalyvavo jaunimas iš įvairių Kaune tuo metu veikusių vidurinės grandies ir aukštesniųjų mokyklų, kurių apytikslis sąrašas būtų toks:

Kauno Šv. Kazimiero mergaičių gimnazija (buv. “Saulės” mergaičių gimnazija);
Kauno “Saulės” mergaičių mokytojų seminarija (uždaryta 1936 m.);
Kauno “Pavasario” komercinė gimnazija arba aukštesnioji komercijos mokykla;
Kauno Jėzaus Širdies mergaičių mokytojų seminarija;
Kauno aukštesnioji technikos mokykla;
Kauno Jėzuitų gimnazija;
Kauno “Aušros” mergaičių gimnazija;
Kauno “Aušros” berniukų gimnazija;
Kauno meno mokykla;
Fredos aukštesnioji sodininkystės ir daržininkystės mokykla;
Dr. J. Tumėno brandos kursai;
Valstybės teatro vaidybos mokykla.

Broniaus Uoginto, vėliau praminto vyresniuoju (kai ir jo sūnus Bronius tapo dailininku), piešinys iš Kauno moksleivių ateitininkų leisto laikraštėlio “Samtis” (1933 m., Nr. 4, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondai). Viryklę kūrena prof. Pranas Dovydaitis, valgyti neša kun. Kazys Žitkus. Prie puodo su samčiu - Aleksandras Sakas, "Samčio" redaktorius.

Tautininkų valdžiai uždraudus mokyklose politines organizacijas, krikščionių demokratų globojami moksleiviai ateitininkai toliau veikė nelegaliai. Išvykos gimtajam kraštui pažinti buvo viena jų veikimo formų, leidusi į krūvą rinktis gausiems ateitininkų būriams.

“Gamtos draugo” ekskursijos dalyviai Zapyškyje 1933 m. liepos 4 d. Atpažintieji: 1 - kun. Kazimieras Žitkus, 2 - žurnalistas Pranas Rinkevičius, 3 - Aleksandras Sakas, 4 - nuotraukos autorius Leonas Dainys (naudodamasis “autoknipsu”, spėdavo atbėgti ir prisijungti prie fotografuojamųjų), 5 - prof. Pranas Dovydaitis, pagrindinis "Gamtos draugo" ekskursijų variklis. Tolėliau kairėje: 6 - Jonas Mockūnas, 7 - Ričardas Nakas, 8 - Pasvalio klebonas kun. Kazimieras Kriščiūnas.

Kas tas “Gamtos draugas” ir jo vardu vadinta ekskursija? Apie organizatorius ir dalyvius, tikslus ir sąlygas, kuriomis tos išvykos buvo ruošiamos, yra išsamiai parašęs filosofas Juozas Girnius (1915-1994) "Aiduose", Amerikos lietuvių kultūros žurnale, iš kur ilgesnę citatą drįstu čia įterpti:

Ypatingai reikšmingos buvo metinės “Gamtos draugo” savaitės ekskursijos nuo Kauno Nemunu per Kuršių marias iki Klaipėdos ir Palangos.

“Gamtos draugo” vardu šios ekskursijos buvo pavadintos pagal prof. Pr. Dovydaičio leidžiamo gamtos mokslų žurnalo “Kosmos” (1920 - 40) populiarų priedą, kuris drauge buvo ir “Ateities” priedas. Pats prof. Pr. Dovydaitis sumanė šias ekskursijas, rūpinosi jų finansavimu ir joms vadovavo kaip “gidas”: kreipė ekskursantų dėmesį į praplaukiamas vietoves ir pasakojo jų istoriją. O kadangi žemyn nuo Kauno yra daug istorinių vietovių Nemuno krantuose, tai buvo keliaujama ne tik į Baltijos pajūrį, bet ir per Lietuvos istorinę praeitį. Šiuo atžvilgiu “Gamtos draugo” ekskursijos buvo tarsi tautinio auklėjimosi kursai.

Svarbiausia, šiose ekskursijose buvo lyg bent savaitei išsiveržiama iš pogrindžio - viešai susitelkiama draugėn iš visos Lietuvos. Buvo susipažįstama ir susidraugaujama - gyvai pasijuntama tos pačios idėjos siejama šeima. Kuopų oficialieji atstovai nepastebimai susirinkdavo ir metinei konferencijai. Dažnai dalyvaudavo sąjungos dvasios vadas kun. K. Žitkus. Uolesni kapelionai irgi lydėdavo savo globojamą jaunimą. 1934 vasarą su ekskursija keliavo ir vysk. M. Reinys. Kaip svečiai kasmet vykdavo ir keliolika studentų - moksleiviai su jais susipažindavo dar prieš atvykimą studijoms. Dalyvių - daugiau kaip per pusantro šimto.

Pirmoji “Gamtos draugo” ekskursija įvyko 1932 vasarą (baigėsi trims mėnesiams kalėjimo nubausto prof. Pr. Dovydaičio areštavimu Klaipėdoje). Kadangi buvo veikiama pogrindyje, tai nė “Ateityje” nebuvo žinių iš to meto ateitininkų moksleivių veiklos. Mažai buvo užsimenama ir “Gamtos draugo” ekskursija. („Aidai“, 1984 m. Nr. 4)

Dalis “Gamtos draugo” ekskursijos dalyvių 1933 m. liepos 12 d. Plungėje prie Oginskių rūmų. Priekyje - ekskursijos vadovai kun. K.Žitkus (trečias iš kairės) ir prof. Pr. Dovydaitis (centre). Leono Dainio nuotrauka.

...Po daugelio metų tėvas, buvodamas Kaune, kiekvienąsyk aplankydavo savo vyresnįjį draugą, laikui bėgant vis labiau grimztantį senatvėn ir užmarštin. Jau buvo prabėgę laikai, kai Kazimieras Žitkus ėjo Kauno kunigų seminarijos rektoriaus, Kauno kapitulos kanauninko pareigas. Retas kas bežinojo, kad visiems miela daina "Gražių dainelių daug girdėjau..." nėra kolektyvinis lietuvių liaudies kūrinys ir kad jos žodžių autorius - tai tas kuklusis Kauno Vilijampolės parapijos altarista.

Sunku patikėti, bet 1970 metais LTSR valstybinė leidykla "Vaga" išleido Kazio Žitkaus - Vinco Stonio poezijos rinktinę "Lyrika". Išleisti išleido, bet šios knygos nei garsino, nei garbino. Kaip ir kiti grožinės literatūros spaudiniai, 6 tūkstančiai šios knygelės egzempliorių dingo iš knygynų akies mirksniu.



Rinktinėje buvo ir naujesnių eilėraščių, bet 1973-iųjų sausį tėvui atsiųstoje atvirutėje Kazys Žitkus prisipažino: "Su mūzomis baigta - jos pas jaunesnius pabėgo".

Kai poetas 1986 metais mirė, tėvas apie tai sužinojo ne iš tarybinės spaudos, o pavėluotai iš savo seno bičiulio ateitininko, rašytojo Eugenijaus Matuzevičiaus laiško.

Tuomet Lietuvoje nepasiekiami "Aidai", pranešdami apie poeto mirtį, rašė (1986, Nr.3):

Buvo talentingas poetas - lyrikas, bet nustelbtas savo meto žymesnių autorių ir neįvertintas pažangiųjų nepriklausomos Lietuvos poetinių srovių.

Kun. Kazimieras Žitkus 1934 metais. Šeimos archyvo nuotrauka.

"Adai" tada pažymėjo, kad K. Žitkaus eilėraščiai buvo labai geri. Štai, 1938 metais parašytas "Laiveliu":

Ranka irklus paleido -
Naktis tokia rami!
Dangus virš mano veido,
Dangus po manimi.

Ir aš kaip meteoras
Plaukiu erdve, plaukiu;
Šviesių žvaigždelių choras
Su manimi sykiu.

Širdis nustojo plakti,
Savęs nebejuntu...
Dangau, palik man naktį
Su žvaigždėmis kartu!

© 2012, 2020 Aleksandras Sakas jun.