Ieškoti šiame dienoraštyje

2017 m. gruodžio 24 d., sekmadienis

Antanas Dabrega (1863-1916) ir jo vaikai

Aleksandro ir Rozalijos Dabregų sūnus Antanas, 1863 metais gimęs ir augęs Svėdasų parapijos Šeduikių kaime, gyveno ant valako žemės šalia Šeduikių, Pamaleišio kaime. Dalyvavo rusų ir japonų 1904-1905 metų kare. Pasakodavo apie kovas prie Port Artūro, kur rusai skaudžiai pralaimėjo.

Buvo vedęs Oną Vilutytę, turėjo sūnų Joną, dukras Eleną ir Verutę. Senatvės nesulaukė, mirė, kaip ir jo vyresnysis brolis Jonas, 1916 metais. Našlė Ona Dabregienė liko su mažais vaikais.

Tie vaikai - mano mamos pusbrolis ir pusseserės - užaugo Pamaleišyje.

Jonas Dabrega gimė 1906 metais. 1932 metais vedė Eleną Jančytę iš to paties Svėdasų valsčiaus Naujikių (Naujikų) kaimo (geni.com duomenimis, Elena buvo gimusi Rimdžių kaime). Jonas ir Elena Dabregos nugyveno netrumpą gyvenimą. Turėjo sodybą Kėpiuose netoli Užpalių, kur ir mirė - Jonas 1983 metais, būdamas 77-erių, ir jo žmona Elena 2002 metais, sulaukusi 89-erių. Palaidoti Užpalių kapinėse. Juodviejų vaikai - Juozas Dabrega iš Obelių ir dukros Albina Vilimienė ir Genė Kurmienė.

Apie Antano ir Onos Dabregų dukrą Eleną (po santuokos - Žilienę) žinių beveik neturiu, tiktai nuotraukų su ja išliko.

Užpaliuose apie 1940 metus. Penkios Aleksandro Dabregos anūkės ir draugė iš Šeduikių. Iš kairės sėdi Verutė Antano d., Pranutė Juozapo d., Elena Antano d., stovi Elena Baukytė, Kazytė Jono d., Elena Juozapo d.

O jauniausioji Antano ir Onos Dabregų duktė Verutė, gimusi 1915 metais, ištekėjo už Juozapo Jakubonio, pokario partizano. Verutei ir jos vyrui skirtas atskiras straipsnelis - Juozapas ir Veronika Dabregaitė Jakuboniai.

© 2014, 2017 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys

1863 m. gruodžio 7 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Gulbinavičius pakrikštijo kūdikį vardu Antanas valstiečių teisėtų sutuoktinių Aleksandro ir Rozalijos iš Repšių Dobregų sūnų, gimusį šių metų ir mėnesio 1 d. šios parapijos Šeduikių kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Rapolas Repšys ir Viktorija, Mykolo Merkio žmona. (Svėdasų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga iš Artūro Šlapelio ir Mindaugo Baltuškos rinkinių).

1932 m. gegužės 4 d. su Panevėžio Vyskupo dispensu nuo užsakų ir neatradus kliūčių, Svėdasų bažnyčioje tos bažnyčios vikaras kun. Mickevičius abiems pusėms išreiškus sutikimą palaimino moterystės ryšį Jono Dabregos jaunikaičio žemdirbio Pamaleišių sodžiaus Duokiškio parapijos Svėdasų valsčiaus 24 metų ir Elenos Jančytės žemdirbės Naujikų sodžiaus Svėdasų parapijos ir valsčiaus 19 metų. Jaunojo tėvai: Antanas Dabrega ir Ona Vilutytė. Jaunosios tėvai: Mykolas Jančys ir Ona Pajarskaitė. Liudytojai: Kazys Jančys ir Antanas Vigelis. (Svėdasų RKB santuokų knygos lapo kopija, gauta iš inž. Arturo Šlapelio).

2017 m. gruodžio 22 d., penktadienis

Aleksandras Dabrega (1817-1885)

Mano prosenelis Aleksandras Dabrega gimė 1817 metų balandį Svėdasų parapijos Šeduikių kaime. Buvo pirmagimis valstiečių Juozapo ir Domicelės Merkytės Dabregų sūnus.

Šeduikių Dabregynė. Autoriaus 2012 metų nuotrauka.

Aleksandrą krikštijo Svėdasų bažnyčioje kunigas Jonas Pankevičius. Krikštatėviu buvo Justinas Merkys, gretimo Netikiškių kaimo valstietis, spėjamas naujagimio motinos Domicelės brolis. Krikšto mama - Ona Šeduikytė iš giminės, gyvenusios Šeduikiuose nuo laikų, senesnių, negu metrikų knygos siekia.

Vienas po kito pasaulin atėjo ir kiti Aleksandro broliai ir seserys: Karolina - 1818 m., Antanas Simonas - 1820 m., Veronika Elžbieta - 1823 m., Julijona Kotryna - 1825 m., Rapolas - 1829 m. Tėvai buvo jauni ir sveiki, tad ir visi jų vaikai - trys broliai ir trys seserys - išgyveno. Gal ir duonos netrūko… Augo, matyt, močiutės Onos Dabregienės myluojami ir prižiūrimi.

Kai namus paliko Aleksandro seserys Karolina (1843 metais ištekėjusi už Silvestro Žemaičio į Krylius prie Dviragio ežero Kamajų parapijoje) ir Veronika (1852 metais į Vikonis pas Juozapą Pilkauską) ir kai 1853 metais nuo kažkokio pūlinio mirė brolis Antanas, Aleksandras Dabrega vis dar viengungiavo. Tėvai seno, silpo, ir ūkio vadžios turbūt jau buvo Aleksandro rankose.

Aleksandras Dabrega tuokėsi brandaus amžiaus – 42 metų, o į žmonas paėmė gerokai jaunesnę dvidešimtmetę valstietę Rozaliją Repšytę iš gretimos Užpalių parapijos Vilučių kaimo. Juodu 1860 metų sausį Užpalių bažnyčioje sutuokė kunigas Pranciškus Knipavičius.

Tarp jungtuvių liudininkų nebuvo Dabregų, buvo Aleksandro pusbrolis Mykolas Merkys iš Netikiškių, prieš pusmetį vedęs Aleksandro išrinktosios seserį Viktoriją Repšytę. 

Šie Merkiai ir Dabregos, dvigubo giminystės ryšio siejami, artimai bendravo, krikštijo vieni kitų vaikus (Mykolas - Aleksandro sūnų Mykolą Dabregą 1867 m., o Aleksandras - Mykolo dukrą Teresę Merkytę 1868 m., ir dar Aleksandro žmona Rozalija - Mykolo sūnų Ignotą Merkį 1872 m.).

Aleksandro ir Rozalijos Dabregų pirmasis vaikas - sūnus Jonas - gimė Šeduikiuose 1861 metais. Paskui Rozalija pagimdė dar tris sūnus (Antaną, Mykolą, Juozapą) ir dvi dukras (Marijoną, Oną), bet išauginti jų nebespėjo.


1874 metų vasario 26 dieną Rozalija Dabregienė mirė. Ją pakirto raupai - liga, skiepai nuo kurios buvo seniai rasti, bet Rusijos imperijoje neprivalomi. Rozalijos amžius, nurodytas mirties įraše - 40 metų, gal gerokai suapvalintas, nes pagal santuokos įrašą jai turėjo būti tik 34. Vyriausiam vaikui Jonui tuo metu buvo 12 metų, mano seneliui Juozapui – 3, o mažiausiajai Marijonai - metai su trupučiu.

Rozaliją Dabregienę palaidojus, ta pati liga po poros savaičių pražudė ir jos 6 metų Mykoliuką. Jį artimieji palaidojo Šeduikių kaimo kapinaitėse. Laikui bėgant, Mykolo vardas buvo pamirštas (net puikią atmintį turėjusi mano teta Onutė jo nebežinojo).

XIX - XX amžiaus pradžios kapinaitės, kur ilsisi buvę Šeduikių ir Netikiškių gyventojai. Autoriaus 2014 metų nuotrauka.

Po žmonos Rozalijos mirties Aleksandras Dabrega vedė dar kartą – Mortą Kustaitę, su kuria susilaukė sūnaus Jurgio ir dukros Domicelės, tačiau greitai abu vaikus dar mažus priglaudė tos pačios Šeduikių kapinaitės.

Aleksandras Dabrega mirė 1885 metais. Liko žmona Morta, sūnūs Jonas, Antanas, Juozapas, dukros Ona, Marijona. Vyriausias sūnus Jonas paveldėjo ūkį ir baigė auginti jaunesniuosius brolius ir seseris.

*

Marijona, jauniausioji Aleksandro ir Rozalijos Dabregų dukra, 1900 metais buvo sutuokta su Rapolu Dijoku iš Užpalių parapijos Ilčiukų kaimo - tą pačią dieną ir toje pačioje Svėdasų bažnyčioje, kaip ir jos brolis Juozapas Dabrega.

Marijona ir Rapolas Dijokai vaikų neturėjo. Gal toji pati Marijona Dijokienė iš Ilčiukų yra minima monografijoje “Užpaliai”, kurią kaip padegėlę Užpalių valsčiaus taryba atleido nuo 1933 metų žemės mokesčio (“Užpaliai”, I dalis, leidykla “Versmė”, Vilnius, 2013, 322 pusl.).

Vytautas Mikučionis ten pat (834 pusl.), baigdamas savo pasakojimą apie Ilčiukų kaimą, rašo:

Liko nepaminėta Dijokienės sodyba, kurios kieme kolūkis pasistatė kontorą. Sodyba stovi iki šiol, o Dijokų nebėra. Kitapus kelio kaip koks paminklas stūkso apleista parduotuvė.

© 2014, 2017 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys

Jei nurodytas vaizdo numeris , tai metrikų knyga pasiekiama per epaveldas.lt. Jei ne, tai duomenys yra rasti kolegų Artūro Šlapelio ir Mindaugo Baltuškos rinkiniuose (vienu atveju - iš Lietuvos valstybinio istorijos archyvo pažymos).

1817 m. balandžio 7 d. pakrikštytas Aleksandras, gimęs šio mėnesio 4 d., tėvai teisėti sutuoktiniai Juozapas Dobrega ir Domicelė Merkytė, krikšto tėvai Justinas Merkys ir Ona Šeduikytė (Justinus Mierkis et Anna Szadeykowna), Šeduikiai. (Svėdasų RKB 1802 -1830 m. gimimo metrikų knyga, 76 v.)

1860 m. sausio 17 d. Užpalių bažnyčioje vikaras kun. Pranciškus Knipavičius triskart paskelbęs sausio 3, 6 ir 10 dienomis, sutuokė valstiečius Aleksandrą Dabregą, 40 metų jaunuolį iš Svėdasų parapijos Šeduikių kaimo, su Rozalija Repšyte, 20 metų mergina iš Užpalių parapijos Vilučių kaimo, valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Domicelės gimusios Merkyte Dabregų sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Apolonijos gimusios Milašauskaite Repšių dukterimi, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Mykolui Merkiui, Juozapui Pilkauskui ir kitiems. (LVIA pažyma pagal santuokos įrašą F. 669 Užpalių RKB knygoje).

1861 m. birželio 8 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Kazimieras Švilpa pakrikštijo kūdikį vardu Jonas valstiečių teisėtų sutuoktinių Aleksandro ir Rozalijos iš Repšių Dobregų sūnų, gimusį šių metų ir mėnesio 5 d.. šios parapijos Šeduikių kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Jonas Repšys su mergina Julijona Dobregaite. (Svėdasų RKB 1859 -1863 m. gimimo metrikų knyga, 104 v.)

1863 m. gruodžio 7 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Gulbinavičius pakrikštijo kūdikį vardu Antanas valstiečių teisėtų sutuoktinių Aleksandro ir Rozalijos iš Repšių Dobregų sūnų, gimusį šių metų ir mėnesio 1 d. šios parapijos Šeduikių kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Rapolas Repšys ir Viktorija, Mykolo Merkio žmona. (Svėdasų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)

1866 m. sausio 1 d. Svėdasų bažnyčioje kun. Švilpa pakrikštijo kūdikį vardu Ona, valstiečių teisėtų sutuoktinių Aleksandro ir Rozalijos iš Repšių Dobregų dukrą, gimusią 1865 metų sausio mėnesio 30 d. Šeduikių kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Tamošius Grižas ir mergina Domicelė Dobregaitė. (Svėdasų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga)

Pastaba. Onos Dobregaitės gimimo diena turėtų būti 1865 metų gruodžio 30 d.

1867 m. gruodžio 9 d. Svėdasų bažnyčioje klebonas kun. Bieliauskas pakrikštijo kūdikį vardu Mykolas valstiečių teisėtų sutuoktinių Aleksandro ir Rozalijos iš Repšių Dobregų sūnų, gimusį šių metų ir mėnesio 1 d.. šios parapijos Šeduikių kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Mykolas Merkys su Barbora, Juozapo Čerškio žmona. (Svėdasų RKB 1866 -1875 m. gimimo metrikų knyga, 34 v.)

Pastaba. Krikštamotė Barbora, Juozapo Čerškio žmona, geni.com duomenimis - Barbora Repšytė, gimusi Užpalių valsčiaus Voverynės viensėdyje, turėjusi sūnus Antaną, Povilą, Petrą ir dukras Agotą, Oną, mirusi 1908 m. Užpaliuose.

1870 m. gegužės 31 d. Svėdasų bažnyčioje kun. Bytautas pakrikštijo kūdikį vardu Juozapas valstiečių teisėtų sutuoktinių Aleksandro ir Rozalijos iš Repšių Dobregų sūnų, gimusį šių metų ir mėnesio 29 d.. šios parapijos Šeduikių kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Juozapas Rimkus su Karolina, Justino Dobregos žmona. (Svėdasų RKB 1866 -1875 m. gimimo metrikų knyga, 85 v.)

Pastaba. Kūmos Karolinos vyras Justinas Dabrega - taip pat iš Šeduikių. Justinas - Jono Dabregos ir Elžbietos Vigėlytės sūnus, gimęs 1824 metais, vedęs Karoliną Šlamaitę. Žinomi Šeduikiuose 1861 - 1871 metais gimę Justino ir Karolinos Dabregų vaikai Antanas, Jonas, Ona, Rozalija.

1872 m. gruodžio 17 d. Svėdasų bažnyčioje kun. Bytautas pakrikštijo kūdikį vardu Marijona valstiečių teisėtų sutuoktinių Aleksandro ir Rozalijos iš Repšių Dobregų dukrą, gimusią šių metų ir mėnesio 7 d.. šios parapijos Šeduikių kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Povilas Repšys su Veronika, Juozapo Rimkevičiaus žmona. (Svėdasų RKB 1866 -1875 m. gimimo metrikų knyga, 147 v.)

1874 m. vasario 26 d. Šeduikių kaime nuo raupų mirė Rozalija Dobregienė, Svėdasų parapijos 40 metų valstietė. Paliko vyrą Aleksandrą, sūnus Joną, Antaną, Mykolą, Juozapą, dukras Marijoną ir Oną. Jos kūnas šių metų ir mėnesio 27 dieną kun. Bytauto palaidotas parapijos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

1874 m. kovo 13 d. Šeduikių kaime nuo raupų mirė Mykolas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Aleksandro ir Rozalijos iš Repšių Dobregų 6 metų sūnus. Jo kūną šių metų ir mėnesio 14 d. tėvai palaidojo vietos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

1877 m. balandžio 8 d. Šeduikių kaime mirė Jurgis, valstiečių teisėtų sutuoktinių Aleksandro ir Mortos iš Kustų Dobregų 1,5 metų sūnus. Jo kūną šių metų ir mėnesio 9 d. tėvai palaidojo vietos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

1878 m. rugpjūčio 18 d. Šeduikių kaime mirė Domicelė, valstiečių teisėtų sutuoktinių Aleksandro ir Domicelės (?) iš Kustų Dobregų 3 mėnesių dukra. Jos kūną šių metų ir mėnesio 19 d. tėvai palaidojo kapinėse prie Šeduikių kaimo. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

1885 m. balandžio 6 d. Šeduikių kaime nuo senatvės mirė Aleksandras Dobrega, Alotų valsčiaus valstietis, turėjęs 80 metų, paliko žmoną Mortą iš Kustų, sūnus Joną, Antaną, Juozapą, dukras Oną, Marijoną. Jo kūną palaidojo klebonas kun. Zalieskis parapijos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

2017 m. gruodžio 17 d., sekmadienis

Protėvių paieškos. Dabregos iš Mikniūnų

Mikniūnų kaimo lokacija (maps.lt žemėlapio fragmentas)

Dar 1703 metais į Mikniūnų kaimą (prie pat Svėdasų ir Kamajų parapijų ribos, bet Kamajų pusėje) užkuriu iš kiek atokesnių Mickūnų atėjo Jurgis Dabrega, vedęs vietinę merginą Oną Vitkutę.

Netrukus kraštą ištikęs 1709-1711 metų Didysis maras Dabregų Mikniūnuose neišnaikino, užaugo Jurgio sūnūs Mykolas ir Kazimieras.

Vyresniajam sūnui Mykolui nelabai sekėsi: pirmoji žmona Sofija greitai mirė, palikusi jam dukrelę, o antrą kartą vedęs Kristiną ir su ja susilaukęs kitos dukters, pats netrukus atsisveikino su šiuo pasauliu. Mykolo našlė Kristina Dabregienė 1736 metais ištekėjo už Lauryno Kaziulio ir su podukra bei dukrele išsikraustė pas vyrą į Kalvių kaimą (jos podukra Kotryna Dabregaitė gyveno Kalviuose iki savo jungtuvių su drobčiūniškiu Kazimieru Kaušpadu).

Jaunesnysis sūnus Kazimieras Dabrega, tais pačiais 1736 metais susituokęs su Elžbieta Kepalaite iš Kalvių, žmonos į tėvų namus kažkodėl neparsivedė. Šie Dabregos gyveno ir pirmųjų vaikų susilaukė Nevieriuose, paskui Elžbietos tėviškėje - Kalviuose. Tada (apie 1740 metus) Mikniūnuose kažkas nutiko - gal pasimirė senasis Jurgis Dabrega - ir Kazimieras su šeima grįžo į gimtuosius Mikniūnus. Grįžo ilgam, čia gimė dar devyni Kazimiero ir Elžbietos vaikai.

1765 metų valstybinio Užpalių dvaro, kuriam priklausė ir Mikniūnų kaimas, inventoriuje užrašytas Kazimieras Dabrega, vienas iš keturiolikos to kaimo valstiečių činšininkų. Jo dūmui nustatytas metinis mokestis - 112 auksinų 23 grašiai. Toks činšas Mikniūnų kaime buvo vidutinio dydžio. Žinių apie šeimą inventoriuje nėra.

Beje, tuo metu Mikniūnuose činšą (kiek mažesnį) mokėjo ir galimi Kazimiero giminaičiai iš motinos pusės - Tamošius, Jonas ir Jokūbas Vitkai.

Du Kazimiero sūnūs - Kazimieras jaunesnysis ir Jurgis - iš Mikniūnų vienas po kito bus persikėlę į Svėdasų parapijos Šeduikių kaimą. Kazimieras jaunesnysis - iki 1772 metų, nes jo dukra Barbora tais metais gimė jau Šeduikiuose.

Kas iš Kazimiero vyresniojo vaikų liko tėviškėje - šiokia tokia mįslė. 1789 metų Užpalių dvaro inventoriun įtrauktas Andriejus Dabrega, bet metrikų knygoje tokio Kazimiero sūnaus nėra.


1809 metų Užpalių dvaro inventoriuje činšininkų Dabregų Mikniūnuose nebematome. Gali būti, kad Andriejus paliko gimtinę (Sriubiškiuose, netoli Jūžintų, minimas Andriejus Dabrega su žmona Barbora ir sūnumi Antanu). Šimtą metų trukusi Mikniūnų Dabregų istorija nutrūko, bet nesibaigė.

Apie XIX amžiaus vidurį metrikų knygose pasirodė Juozapas Dabrega iš Mikniūnų, kuris triskart tuokėsi, o mirdamas 1879 metais paliko visą būrį palikuonių (sūnus Simoną, Feliksą, Joną, Antaną ir dar penkias dukteris). Tačiau apie jų kokią nors giminystę su ankstesnėmis Mikniūnų (kaip ir Šeduikių) Dabregų kartomis jokių duomenų neturime.

© 2015 - 2017 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys (Kamajų RKB 1697-1797 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, epaveldas.lt):

Jurgis Dabrega ir jo vaikai:

1703 m. spalio 4 d. Kamajų klebonas Dovydas Kazimieras Padubrinavičius sutuokė Jurgį Dabregą iš Mickūnų? ir Oną Vitkutę iš Mikniūnų (inter Georgium Dabraga de Mickuny/Mieluny et Annam Witkowna de Mikniuny), 162 v.

1707 m. birželio 2 d. pakrikštytas Mykolas [sūnus] Jurgio Dabregos ir Onos (Georgii Dabrega cum Anna), teisėtų sutuoktinių iš Mikniūnų, 18 v.

1709 m. lapkričio 10 d. pakrikštyta Kristina [duktė] Jurgio Dabregos ir Onos iš Mikniūnų, 22 v.

1714 m. gegužės 20 d. pakrikštytas Kazimieras [sūnus] Jurgio Dabregos ir Onos iš Mikniūnų, 26 v.

1722 m. gruodžio 7 d. pakrikštyta Barbora [duktė] Jurgio Dabregos ir Onos iš Mikniūnų, 34 v.

Mykolas Jurgio s. Dabrega:

1731 m. rugpjūčio 26 d. pakrikštyta Kotryna [duktė] Mykolo Dabregos ir Sofijos (Michaelis Dabragas cum Sophia), teisėtų sutuoktinių iš Mikniūnų, 44 v.

1734 m. vasario 7 d. pakrikštyta Agota [duktė] Mykolo Dabregos ir Kristinos (Michaelis Dabraga cum Christina), teisėtų sutuoktinių iš Mikniūnų, 47 v.

1736 m. gegužės 20 d. sutuoktas Laurynas Kaziulis iš Kalvių su Kristina Dabregiene iš Mikniūnų (Laur. Kaziulis de Kalwie cum Christ. Debregowa de Mikniuny), 180 v.

Pastaba. Ir antroje santuokoje Kristina Dabregienė - Kaziulienė turėjo vaikų: 1737 m. gimė duktė Elžbieta Kaziulytė (kitų vaikų neieškojau).

1752 m. sausio 30 d. sutuoktas Kazimieras Kaušpadas iš Drobčiūnų su Kotryna Dabregaičia iš Kalvių (Casim. Kauszpadas de Drapczuny cum Cath. Debragaycia de Kalwie), 186 v.

Kazimieras Jurgio s. Dabrega ir jo vaikai:

1736 m. spalio 19 d. sutuoktas Kazimieras Dabrega iš Mikniūnų su Elžbieta Kepalaičia iš Kalvių (Casim. Debrega de Mikniuny cum Elis. Kepalaycia de Kalwie), 180 v.

1737 m. spalio 25 d. pakrikštyta Kotryna [duktė] Kazimiero Dabregos ir Elžbietos, teisėtų sutuoktinių iš Nevierių, 51 v.

1739 m. vasario 21 d. pakrikštytas Kazimieras [sūnus] Kazimiero Dabregos ir Elžbietos iš Kalvių, 52 v.

1740 m. lapkričio 18 d. pakrikštytas Mykolas [sūnus] Kazimiero Dabregos ir Elžbietos iš Kalvių, 54 v.

1743 m. kovo 10 d. pakrikštyta Sofija [duktė] Kazimiero Dabregos ir Elžbietos iš Mikniūnų, 57 v.

1745 balandžio 20 d. pakrikštyta Ona [duktė] Kazimiero Dabregos ir Elžbietos iš Mikniūnų, 61 v.

1747 m. gegužės 28 d. pakrikštytas Antanas (Antonius) [sūnus] Kazimiero Dabregos ir Elžbietos iš Mikniūnų, 64 v.

Pastaba. Išsamesni Antano Dabregos krikšto duomenys: 1747 m. gegužės 28 d. pakrikštytas Antanas, Kazimiero Dabregos ir Elžbietos Kepalaitės iš Mikniūnų sūnus. Krikštatėviai: Juozapas Pajėda iš Mikniūnų su Konstancija Bindaraite iš Kalvių. (Už šias žinias esu dėkingas gerb. Vidmantui Povilioniui).

1749 m. balandžio 7 d. pakrikštyta Margarita [duktė] Kazimiero Dabregos ir Elžbietos iš Mikniūnų, 67 v.

1752 m. sausio 2 d. pakrikštyta Kristina [duktė] Kazimiero Dabregos ir Elžbietos iš Kalvių, 71 v.

Pastaba. 1774 m sausį Svėdasų bažnyčioje Kristina Dabregaičia buvo sutuokta su Antanu Motiejūnu iš Kamajų parapijos Rimšionių kaimo.

1754 m. balandžio 4 d. pakrikštytas Jurgis [sūnus] Kazimiero Dabregos ir Elžbietos iš Mikniūnų, 75 v.

1756 m. rugpjūčio 1 d. pakrikštyta Elžbieta [duktė] Kazimiero Dabregos ir Elžbietos iš Mikniūnų, 79 v.

1759 m. gegužės 16 d. pakrikštyta Marijona [duktė] Kazimiero Dabregos ir Elžbietos iš Mikniūnų, 83 v.

2017 m. gruodžio 3 d., sekmadienis

Juozapas Dabrega (1796-1869) ir jo vaikai

Mano senelio senelis Juozapas Dabrega gimė 1796 metais Svėdasų parapijos Šeduikių kaime valstiečių Juozapo ir Onos Dabregų šeimoje.

Svėdasų bažnyčioje jį krikštijo klebonas kun. Mykolas Smolskis, ėjęs Kupiškio dekanato dekano pareigas ir turėjęs Livonijos kanauninko titulą. Krikštatėviai trumpame registro įraše nenurodyti:

Tik tiek: Josephi LC Josephi Dabrega ac Anna de Szaduykie. (Svėdasų RKB 1702 -1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 142 v., epaveldas.lt)

Juozapas ėjo dešimtus metus, kai 1806-tųjų pavasarį mirė jo tėvas Juozapas Dabrega. Nebuvo kam šeimininkauti tėvo ūkyje, tai šešiolikmetę Elžbietą teko greitai ištekinti. Tų pačių 1806 metų vasarą į Šeduikius iš Radžionių užkuriu atėjo Andriejus Paunksnis.

1806 m. Elžbieta Dabregaitė ištekėjo už Andriejaus Paunksnio iš Radžionių (Svėdasų RKB 1802 -1818 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 207 v., epaveldas.lt)

Užpalių dvaro inventoriuje, sudarytame 1809 metais, užrašyta, kad Šeduikių kaimo valstietis Andriejus Paunksnis valdė valaką žemės, mokėjo už ją dvarui činšo 194 auksinus (zlotus) 23 grašius per metus ir dar bendrą su Jurgiu Dabrega mokestį už margus - 89 auksinus su trupučiu.

Paunksniai gyveno Šeduikiuose ilgesnį laiką. Metrikų knygose liko žinių apie trejetą čia gimusių Paunksniukų. Kai Juozapas Dabrega jaunesnysis suaugo, jis perėmė ūkį, o Paunksniai persikėlė į Andriejaus gimtuosius Radžionis.

Juozapas vedė anksti – 19 metų. Tas pats kun. Mykolas Smolskis 1815 metais jį sutuokė su Domicele Merkyte iš gretimo Netikiškių kaimo. Tądien Svėdasų bažnyčioje tuokėsi net vienuolika porų, ir, jei Dabregos buvo paskutinieji, kaip metrikų knygoje, tai artimiesiems jų parvažiuojančių teko ilgokai laukti…

O gandrai jaunuosius Dabregas netruko lankyti: Aleksandras gimė 1817 m., Karolina - 1818 m., Antanas Simonas - 1820 m., Veronika Elžbieta - 1823 m., Julijona Kotryna - 1825 m., Rapolas - 1829 m.


Išaugo visi Juozapo ir Domicelės vaikai, kas anais laikais buvo reta. Jie surašyti 1833 metų Užpalių dvaro inventoriuje.

Inventorius rašytas jau ne lenkiškai, bet rusiškai ir su Rusijos imperijos biurokratijai būdingu detalumu.

Taigi, Juozapo Dabregos ūkis 1833 metais: šeimininkas - činšininkas (тяглый), 4 vyriškos ir 4 moteriškos sielos, 2 arkliai, 2 jaučiai, 1 karvė, 7 avys, 2 kiaulės. Žemės - ariamos, pievų ir miško - 1 valakas ir 18 su trupučiu margų, už ką metinis činšas - 27 sidabro rubliai ir 92 kapeikos. Lažo - 2 dienos per savaitę ir 6 gvoltai per metus, be to, kartą metuose - 1 padvada (arklys su vežimu) į Rygą. Trobesių būklė vidutinė. Ir, svarbiausia, šeimynos sąrašas su kiekvieno nario amžiumi: Juozapas Dabrega 41, žmona Domicelė 37, sūnūs Aleksandras 18, Antanas 12, Rapolas 15, dukterys Karolina 16, Veronika 10, Julijona 6.

Amžius inventoriuje ne visada tikslus. Pagal gimimo metrikus Juozapui Dabregai tuomet turėjo būti 37 metai, o jo sūnui Rapolui - 4 (ėjo penktus metus, tai gal 15 - tiesiog raštininko riktas?).

Juozapo ir Domicelės pirmagimis Aleksandras (mano prosenelis) vėliau pratęsė Dabregų giminę.

Karolina, iš dukrų vyriausioji, 1843 metais buvo sutuokta su Silvestru Žemaičiu iš Kamajų parapijos Krylių kaimo - jos krikštatėvio Justino Žemaičio giminaičiu (gal brolvaikiu). Ten su vyru pragyveno 14 metų. Vaikų neturėjo arba jie visi išmirė iki 1857 metų, kuomet Karoliną pakirto džiova. Ji palaidota šalia Krylių, Verksnionių kaimo kapinaitėse. Našliu likęs Silvestras Žemaitis netrukus vedė antrą kartą (Teodorą Tumaitę).

Kitą rudenį, 1858 metais, Juozapas ir Domicelė Dabregos neteko ir sūnaus Antano. Jo, 38 metų viengungio, gyvybę nusinešė kažkoks užkrečiamas pūlinys, tuomet plitęs Šeduikių kaime.

Dukra Veronika, dar 1852 metais ištekėjusi už valstiečio Juozapo Pilkausko, gyveno Vikonių kaime, turėjo keletą vaikų. (Pilkausko mama buvo Antanėlytė - iš tų pačių Antanėlių, su kuriais vėliau Dabregos susigiminiavo). Vyrui Juozapui 1869 metais mirus, Vikonyse liko našlė Veronika, sūnūs Adomas, Antanas ir dukra Veronika.

Julijoną Dabregaitę matome 1833 metų inventoriuje ir paskui dar ne kartą jos sūnėnų krikštynose - Juozapo Pilkausko 1857 metais Vikonyse, Jono Dabregos 1861 metais Šeduikiuose. Vis dar buvo netekėjusi mergina. O po kelių metų dokumentuose, kur surašyti gyvi Juozapo ir Domicelės Dabregų vaikai, Julijonos vardo jau neliko…

Jaunėlis Rapolas metrikų knygose paskutinį kartą paminėtas, kai jau buvo keturių dešimčių sulaukęs. Kas nutiko su juo vėliau, nežinome.

1869 metais, laidojant Juozapą Dabregą, į Šeduikių kapinaites tėvą lydėjo vaikai Aleksandras, Rapolas ir Veronika. Žmona Domicelė buvo mirusi ketveriais metais anksčiau.

© 2014-2017 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys

Jei nurodytas vaizdo numeris , tai metrikų knyga pasiekiama per epaveldas.lt. Jei ne, tai duomenys yra rasti kolegų Artūro Šlapelio ir Mindaugo Baltuškos rinkiniuose.

1796 m. spalio 18 d. pakrikštytas Juozapas teisėtų sutuoktinių Juozapo Dabregos ir Onos iš Šeduikių. (Svėdasų RKB 1702 -1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 142 v.)

1815 m. lapkričio 21 d. kun. Mykolo Smolskio, Svėdasų klebono, Vilniaus katedros kanauninko, sutuokti Juozapas Dobrega iš Šeduikių ir Domicelė Merkytė, liudininkai Justinas Žemaitis ir Motiejus Tumas. (Svėdasų RKB 1802 -1818 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 314 v.)

1817 m. balandžio 7 d. pakrikštytas Aleksandras, gimęs šio mėnesio 4 d., tėvai teisėti sutuoktiniai Juozapas Dobrega ir Domicelė Merkytė, krikšto tėvai Justinas Merkys ir Ona Šeduikytė (Justinus Mierkis et Anna Szadeykowna), Šeduikiai. (Svėdasų RKB 1802 -1830 m. gimimo metrikų knyga, 76 v.)

1818 m. lapkričio 10 d. pakrikštyta Karolina, gimusi šio mėnesio 5 d., tėvai teisėti sutuoktiniai Juozapas Dobrega ir Domicelė Merkytė, krikšto tėvai Justinas Žemaitis ir Uršulė Merkytė (Mierkiowna), Šeduikių k. (Svėdasų RKB 1802 -1830 m. gimimo metrikų knyga, 82 v.)

1820 m. spalio 31 d. pakrikštytas Antanas Simonas, gimęs šio mėnesio 28 d., tėvai teisėti sutuoktiniai Juozapas Dobrega ir Domicelė Merkytė, krikšto tėvai Juozapas Merkys ir Uršulė Dobregaitė (Josephy Mierkis et Ursula Dobregowna), Šeduikių k. (Svėdasų RKB 1802 -1830 m. gimimo metrikų knyga, 92 v.)

1823 m. vasario 14 d. kun. Jonas Pankevičius pakrikštijo Veroniką Elžbietą, gimusią šio mėnesio 12 d., tėvai teisėti sutuoktiniai Juozapas Dobrega ir Domicelė Merkytė, krikšto tėvai Antanas Žemaitis su Veronika Merkiene (Antonius Zemaytis cum Veronica Mierkiowa), Šeduikių k. (Svėdasų RKB 1802 -1830 m. gimimo metrikų knyga, 103 v.)

1825 m. kovo 26 d. pakrikštyta Julijona Kotryna, gimusi šio mėnesio 24 d., tėvai teisėti sutuoktiniai Juozapas Dobrega ir Domicelė Merkytė, krikšto tėvai Juozapas Merkys ir Rakelė Urbonavičienė (Josephy Mierkis cum Rachela Urbanowiczewa), Šeduikių k. (Svėdasų RKB 1802 -1830 m. gimimo metrikų knyga, 113 v.)

1829 m. vasario 16 d. kun. Jurgis Bogušis pakrikštijo Rapolą, gimusį šio mėnesio 12 d., tėvai teisėti sutuoktiniai Juozapas Dobrega ir Domicelė Merkytė, krikšto tėvai Vincentas Pajėda ir Agota Merkienė (Vincentius Paiedo cum Agatha Mierkiowa), Šeduikių k. (Svėdasų RKB 1802 -1830 m. gimimo metrikų knyga, 144 v.)

1843 m. spalio 31 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Aleksandras Liudavičius. triskart paskelbęs spalio 17, 24 ir 31 dienomis, sutuokė valstiečius Silvestrą Žemaitį, 26 metų jaunuolį iš Kamajų parapijos, su Karolina Dabregaite, 20 metų mergina iš Svėdasų parapijos Šeduikių kaimo, valstiečių teisėtų sutuoktinių Petro ir Uršulės iš Janiškių Žemaičių sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Domicelės iš Merkių Dabregų dukterimi, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Aleksandrui Dabregai, Justinui Pilkauskui ir kitiems. (Svėdasų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga).

1852 m. gegužės 11 d. Svėdasų bažnyčioje klebonas Saurimavičius. triskart paskelbęs gegužės 4, 8 ir 11 dienomis, sutuokė valstiečius Juozapą Pilkauską, 30 metų jaunuolį iš Vikonių k., su Veronika Dobregaite, 20 metų iš Šeduikių kaimo, abu Svėdasų parapijos, valstiečių teisėtų sutuoktinių Justino ir Rozalijos iš Untanėlių Pilkauskų sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Domicelės iš Merkių Dobregų dukterimi, dalyvaujant liudininkams valstiečiams … (liudininkai neįskaitomi, Svėdasų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga)

1857 m. gruodžio 6 d. Krylių kaime mirė valstietė Karolina gim. Dobregaitė nuo džiovos, Šv. sakramentais aprūpinta. Likusio našliu valstiečio Silvestro Žemaičio žmona, turėjusi 35 metus, Kamajų parapijietė. Jos kūną giminaičiai palaidojo gruodžio 7 d. Verksnionių kaimo kapinėse. (Kamajų RKB 1856-1873 m. mirties metrikų knyga, 19 v.)

1858 m. spalio 3 d. Šeduikių kaime mirė valstietis Antanas Dobrega nuo pūlinio, viengungis 35 metų Svėdasų parapijietis. Jo kūnas palaidotas šių metų ir mėn. 5 dieną vietinėse kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

1865 m. gruodžio 20 d. Šeduikių k. nuo senatvės mirė Domicelė Merkių Dobregienė, 70 metų šios parapijos valstietė, palikusi vyrą Juozapą, sūnus Aleksandrą, Rapolą… (palaidojimo data ir vieta neįskaitoma, Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

Pastaba. Kažkodėl praleista Domicelės Dabregienės dukra Veronika, nors 1865 metais ji dar turėjo būti gyva (žr. 1869 metų Juozapo Dabregos mirties įrašą).

1869 m. lapkričio 4 d. Šeduikiuose nuo senatvės mirė Juozapas Dobrega, 78 metų šios parapijos valstietis, našlys, palikęs vaikus Aleksandrą, Rapolą, Veroniką. Jo kūną šių metų ir mėnesio 6 dieną giminaičiai palaidojo vietinėse kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

Antanas Rimkus (1888-1974)

Antanas Rimkus, mūsų šeimoje vadintas “dėde Rimkumi”, mano tėvui buvo tikras dėdė - motinos brolis, vienintelis Lietuvoje likęs iš visų tėvo dėdžių ir tetų.


Antanas Rimkus gimė 1888 metų balandžio 9 d. Papilės valsčiaus Žilių kaime.

Pradžios mokslus ėjo Papilėje. Matyt, ten pat, jaunas būdamas, “1905-1907 metais dalyvavo revoliuciniame judėjime”, kaip tarybiniais laikais buvo parašyta jo nekrologe. Ką tos revoliucijos metu nuveikė 17-metis vaikinas, nežinau. Papilėje 1905 metais žmonės iš valsčiaus valdybos pastato išmetė caro paveikslą, pašalino caro valdžios pareigūnus ir išsirinko savo valdžią, tačiau nė mėnuo nepraėjo, ir caro kariuomenės dalinys atstatė senąją tvarką (monografija “Papilė”, I dalis, “Versmės” leidykla, 2004, 265-266 pusl.).

Paskui, tėvo pėdomis sekdamas, Antanas Rimkus mokėsi geležinkelininko specialybės Radviliškyje ir Vilniuje. 1911 metais baigė Vilniaus geležinkelio mokyklą. Padirbėjęs Rygoje ir Kaune, nuo 1912 metų pakeitė profesiją - pradėjo dirbti matininku Kauno gubernijoje.

Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, buvo paimtas į rusų kariuomenę, kurioje tarnavo iki 1918 metų. Dalyvavo karo veiksmuose, buvo sužeistas. Gydydamasis karo ligoninėje Voroneže, susipažino su ukrainiete felčere Marija Čioba. Vedė ją, o po karo abu parvažiavo į Kauną. (Pasak jų dukros Margaritos Rimkutės – Bankauskienės, Rimkai susituokė 1924 metais Šiauliuose).

Nuo 1921 metų dirbo Žemės ūkio departamente matininku, inžinieriumi žemėtvarkininku, taigi, buvo vienu iš sėkmingos Mykolo Krupavičiaus žemės reformos vykdytojų.

Marija ir Antanas Rimkai prieškario metais

Pagal savo projektą pasistatė dviejų aukštų namą Žaliakalnyje, P. Višinskio gatvėje.

Namas žymus tuo, kad jo antrajame aukšte 1935-1944 metais gyveno garsus istorikas prof. Zenonas Ivinskis. Į jo butą 1941 metų birželio 23 dienos rytą rinkosi sukilimo organizatoriai “atodūsiui”, čia tą rytą gimė idėja leisti dienraštį “Į laisvę” (Žvilgsnis, nukreiptas į idealų aukštumas. Adolfo Damušio tekstai, Versus Aureus, 2009, 286 pusl.). 2008 metais ant namo sienos atidengta memorialinė lenta.

Šitame name mano tėvas prieškario laikais daugelį kartų yra svečiavęsis pas dėdę Rimkų, o dėdienės Marijos buvo skaniai ir sočiai valgydinamas. Pas Rimkus 1945 metų birželį buvo apsistoję į Kauną trumpam atvykę mano tėvai, kai iš Rimkų namų išėjęs pasimatyti su draugais, tėvas nebegrįžo - išduotas vieno iš tų draugų, buvo suimtas.

Pokario represijos, laimei, nepalietė Rimkų, nors Margaritos Rimkutės - Bankauskienės liudijimu toks pavojus grėsė ne kartą - gražusis namas ne vienam buvo masinantis kąsnis. Antrajame aukšte, prof. Zenono Ivinskio bute, buvo apgyvendinami aukšto rango sovietiniai kariškiai. Vienam jų patarus, tą aukštą teko pusvelčiui perleisti kariškio rekomenduotam asmeniui, tuo gelbstint visa kita.

Žemėtvarkininko darbą Antanas Rimkus dirbo ir okupacijos metais iki pat pensijos, į kurią išėjo 1957 metais.

1963 metais šių eilučių autoriui taip pat teko pagyventi svetinguose Marijos ir Antano Rimkų namuose, laikant stojamuosius egzaminus bei pirmąjį studijų mėnesį. Nors buvo planuota čia glaustis ilgėliau, tačiau, studijas perkėlus į Vilnių, su nemokama pastoge ir su geraisiais šeimininkais teko atsisveikinti.

1972 metais mirė Marija, o netrukus - 1974 metų kovo 23 d. - ir Antanas Rimkus. Abu palaidoti Romainių kapinėse.

© 2012, 2017 Aleksandras Sakas

Šaltiniai:

1. Antano Rimkaus nekrologas, pasirašytas Mt. M. Iš Margaritos Rimkutės - Bankauskienės archyvo.

2. Algimanto Knašo užrašai.