Ieškoti šiame dienoraštyje

2020 m. rugsėjo 2 d., trečiadienis

Protėvių paieškos. Budreikos iš Svėdasų

1775 metų sausio 12 dieną Svėdasų bažnyčioje Juozapas Dabrega iš Šeduikių buvo sutuoktas su Ona Budreikaičia. Taip į vieną suaugo dvi protėvių šakos.


Juozapo ir Onos Dabregų 1775 metų santuokos įrašas. Svėdasų RKB 1702 -1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, epaveldas.lt, 167 v.

Svėdasų parapijoje po Didžiojo maro (1709 - 1711 metais) išliko kelios Budreikų šeimos. Jos gyveno viename kitame kaime ir pačiame Svėdasų miestelyje, kuris, kaip ir žemės aplinkui, anuomet priklausė Biržų Radviloms.

Svėdasų bažnyčioje dvi Budreikaitės buvo krikštytos Onos vardu.

1760 metų lapkritį pakrikštyta Ona, Jurgio ir Ievos Budreikų dukra iš Devėnų (jei teisingai perskaičiau - tokio kaimo Svėdasų krašte dabar nerandu). 1775 metų sausį Ona dar būtų nė penkiolikos neturėjusi, tad santuokai gerokai per jauna. Nors turbūt pasitaikydavo visko...

Kita Ona, pakrikštyta 1757 metų lapkritį - Svėdasų miestelio gyventojų Juozapo ir Onos Budreikų dukra. Ji, septyniolikinė, amžiumi daug labiau būtų tikusi Dabregai į žmonas.

Tačiau Svėdasų parapijoje galėjo rastis ir trečia Ona Budreikaitė, gimusi ir krikštyta kur nors kitur.

Kuri iš jų ištekėjo už Juozapo Dabregos, nežinau. Jei Dabregiukų krikšto metrikai būtų pilnesni, gal matyčiau, su kuriais Budreikomis jie labiau bendravo. Deja, šiuo metu man pasiekiami šaltiniai, regis, tėra dekanatiniai nuorašai, kur nekilmingų vaikų krikštatėviai praleisti, kaip ir motinų mergautinės pavardės.

Kol kas laikausi mažiausiai abejonių keliančios versijos: Juozapas Dabrega vedė vyrėlesnę Oną Budreikaitę, Juozapo ir Onos dukrą.

Ką žinau apie šiuos Budreikas? Jie, Juozapas Budreika ir Ona Niauryčia, buvo sutuokti Svėdasų bažnyčioje 1756 metų lapkričio 21 dieną.

Po metų pakrikštyta Budreikų pirmagimė Ona.


Onos Budreikaitės 1757 metų krikšto įrašas. Svėdasų RKB 1702 -1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, epaveldas.lt, 79 v.

Kol Onutė išaugo iki nuotakos, jos tėveliai susilaukė dar kelių vaikų, kurių bent vardus turiu paminėti: Ignotas, Jokūbas, Teresė, Jonas. Jau Onutei ištekėjus už Juozapo Dabregos, gimė dar vienas jos broliukas - pagrandukas Mykolas Budreika.

1764 metais Budreikos gyveno Svėdasų turgaus "bute" Nr. 1 su sūnumis Ignotu ir Jokūbu (Jonas ir Mykolas dar nebuvo gimę). Jų "buto" kaimynais buvo Mauša Mendelovičius ir dar trys krikščionių šeimos (Svėdasų dvaro 1764 m. inventorius, genmetrika.eu).

Iš ko duoną valgė? Dirbo žemę. Jos turėjo miestelio pakraštyje už Vilniaus gatvės gyventojų sklypų. Činšą už žemę, kaip ir nuomą už būstą, mokėjo turto savininkui - dvarui.

*

Bandydamas paieškoti dar giliau praeityje - Juozapo Budreikos, Onos Niauryčios Budreikienės tėvų, vėl, kaip ir jo dukros Onos atveju, turėdavau rinktis vieną iš kelių galimybių. Suprantama, klaidos tikimybė kas kartą tik didėjo.

Paieškų nedetalizuodamas, jų daugiau ar mažiau hipotetinius rezultatus sudėjau į schemą.

Onos Budreikaitė Dabregienės giminės medžio dalis nuo jos brolių ir seserų iki senelių.

Post scriptum

Kartoms keičiantis, radosi naujų giminysčių, ankstesnės nutolo, bendravimas tarp jų nutrūko, ir galop jos buvo visiškai užmirštos. Kai po daugelio metų Onos Budreikaitės proproanūkis Pranas Dabrega (1908-1964) sutiko Budreikaitę iš Gykių, vargu ar kas bežinojo apie kadaise užmegztą Dabregų ir Budreikų giminystę.

© 2014, 2019, 2020 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys iš Svėdasų RKB 1702 -1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knygos, epaveldas.lt

1721 m. sausio 19 d. Kazimieras Budreika iš Svėdasų [sutuoktas] su Ona Čižyčia (Casimirum Budreyko de Swiadoscie ac Anna Czyžynowna). (149 vaizdas)

1733 m. rugsėjo 13 d. [pakrikštytas] Juozapas teisėtų sutuoktinių Kazimiero Budreikos ir Onos iš Svėdasų. (38 v.)

1737 m. liepos 26 d. [pakrikštyta] Ona teisėtų sutuoktinių Kazimiero Niauros ir Onos iš Svėdasų. (43 v.)

1756 m. lapkričio 21 d. Juozapas Budreika iš Svėdasų [sutuoktas] su Ona Niauryčia. (158 v.)

1757 m. lapkričio 1 d. [pakrikštyta] Ona teisėtų sutuoktinių Juozapo Budreikos ir Onos iš Svėdasų. (79 v.)

1775 m. sausio 12 d. sutuoktas Juozapas Dabrega iš Šeduikių su Ona Budreikaičia. (167 v.)



2020 m. rugpjūčio 12 d., trečiadienis

Protėvių paieškos. Sabaliai

1810 metų vasario mėnesį Kamajų bažnyčioje buvo sutuokti valstiečiai Motiejus Antanėlis iš Svėdasų parapijos Maleišių kaimo ir Barbora Sabalyčia iš Kamajų parapijos Kalvių kaimo (šio teksto autoriaus proproproseneliai).

Kalviuose tais laikais buvo dvi Barboros Sabalytės: viena - 1789 metais gimusi Motiejui ir Elžbietai Sabaliams, kita - 1794 metais Kasparui ir Agotai Sabaliams. Kurią jų vedė Motiejus? Pirmosios brolis Saliamonas buvo Antanėlių šeimai svarbių įvykių dalyvis, o antroji 1810 metų vasarį dar nė šešiolikos nebūtų turėjusi - santuokai gal kiek per jauna. Todėl savo proproprosenele laikau Motiejaus ir Elžbietos Sabalių dukrą.

Sabalių nuo seno ir gausiai gyventa Kalviuose.

Algimantas Vilys savo prisiminimuose "Mano gimtieji Kalviai" rašė apie kaimo žmones, kurie dar XVIII amžiuje laikėsi senų pagoniškų papročių.

"Juos vadino burtininkais, raganiais, žolininkais arba tiesiog čeraunykais. Vadinamieji burtininkai turėjo savą, gal kiek paslaptingą, gyvenimo būdą, kūrė šeimas su pagoniškų šeimų nariais, pažino daug vaistingųjų augalų, o kaip juos vartoti, kitiems buvo nemaža paslaptis.

Kalvių kaime, kaip pasakojama atsiminimuose, irgi buvo čeraunykų, daugiausia iš Sabalių giminės. Pasakojama, kad į Sabalių giminę buvo atitekėjusios labai didelės čeraunykės – Memėnaičia iš Nevierių kaimo ir Balaišyčia iš Roblių" ("Kamajai", "Versmės" leidykla, Vilnius, 2016, p. 887).

Mūsų Barboros tėvai - Motiejus Sabalys iš Kalvių kaimo ir Elžbieta Tebelškyčia iš Rukšių kaimo - kažin ar buvo iš tų čeraunykų, nors galvos neguldau... Jie susituokė Kamajų bažnyčioje 1785 metų lapkritį.

Nei jaunųjų amžiaus, nei tėvų vardų anų laikų metrikų knygose dar nerašydavo.

Kas buvo Motiejaus Sabalio tėvai, nežinau. Jo santuokos metu Kalvių kaime galėjo būti ne vienas Motiejus Sabalys. Amžiumi tiktų du: Motiejaus ir Onos Černiučios Sabalių sūnus, krikštytas 1745 metų rugpjūtį, bei Andriejaus ir Marijonos Didžgalvyčios Sabalių sūnus, krikštytas 1751 metų vasarį. Abu gimę Kalviuose.

Gal Motiejaus tėvus atspėtume, surašę jam artimiausių žmonių pavardes? Su kuo Motiejus daugiau bendravo - su Černiais (Černiauskais) ar Didžgalviais?

Motiejus ir Elžbieta susilaukė 11 vaikų. Jų krikštatėvių sąraše Kepalai sutinkami 6 kartus, Tebelškiai - 5, Jovaišai - 3, Didžgalviai - 2, Černiauskai - 2, Bindariai - 2, Čyrūnai - 1, Nagurkai - 1.

Deja, Černiai su Didžgalviais turi vienodus šansus būti mūsų Motiejaus giminaičiais, todėl neišeina spėti, kurie iš dviejų Sabalių buvo jo tėvai.

O Sabalienės - Elžbietos Tebelškyčios - tėvai? Kaip Sabalių, taip ir Tebelškių Kamajų parapijoje netrūko. Radau dvi Elžbietas Tebelškyčias, abi gimusias Rukšių kaime: 1763 metų kovą Petrui Tebelškiui ir Onai Didžgalvyčiai bei 1767 metų kovą Jurgiui Tebelškiui ir Margaritai, berods, Kaziulytei. Abi amžiumi tinkančios 1785 metų santuokai ir motinystei.

Kaziulių tarp Elžbietos vaikų krikštatėvių nėra, todėl jos motina galėtume spėti buvus Oną Didžgalvyčią, jei ir tarp Motiejaus artimųjų nebūtų Didžgalvių. Gal į kūmus juos kvietė kaip Motiejaus, o ne Elžbietos, gimines? Todėl ir šiuo kartu nespėliosiu, kuri Tebelškių pora buvo mūsų Elžbietos tėvai.

Santuokoje per daugiau kaip dvidešimt metų Motiejus ir Elžbieta Sabaliai sugyveno aštuonis sūnus ir tris dukras. Dviems dukroms ir dviems (jei ne daugiau) sūnums supylė vaikiškus kapelius.

Knygose yra žinia, kad 1812 metų gruodį Kalvių kaime mirė 56 metų Motiejus Sabalys. Jei tas pats, tai vaikus auginti pabaigė našlė Elžbieta. 

Motiejaus ir Elžbietos Sabalių medžio dalis iki jų anūkų. Paspalvintieji - autoriaus tiesioginiai protėviai.

Vaikai

Vyriausias iš Sabaliukų - Saliamonas - gimė 1786 metais. Saliamonas 1809 metais Kamajų bažnyčioje susituokė su Rozalija Stasiukaičia.

Po Saliamono - mūsų Barbora. Po jos - Viktorija, 1791 metais gimusi ir mirusi.

Andriejus, gimęs 1792 metais, 1817 metais vedė Viktoriją Mikėnaitę iš Svėdasų parapijos, turbūt Juodonių kaimo. Tame kaime gimė visi man žinomi šios Sabalių šeimos vaikai - Karolina (nuo 1843 metų - Vilimienė iš Punkiškių kaimo) ir - tebūnie paminėti nors jų vardai! - Kotryna, Izidorius, Anastazija, Kasparas, Viktorija...

Juozapas (čia grįžtu prie Motiejaus ir Elžbietos vaikų), gimęs 1795 metais - jo likimas nežinomas.

Uršulė - gimusi 1796 metais. Jei neapsirinku, spręsdamas iš šykščių mirties metrikų duomenų, Uršulė mirė Kalviuose, devintus baigdama.

Tėvo vardu pavadintas Motiejus gimė 1798 metais. Jo šeimyninis gyvenimas kupinas dramų.

1821 metais Motiejus Sabalys jaunesnysis vedė Agotą Tarvydaitę, berods, iš tų pačių Kalvių. Jų dvi dukrelės viena paskui kitą mirė 1830 metų kovą, o po metų ir mama Agota paliko šią ašarų pakalnę.

Be žmonos ir vaikų likęs Motiejus 1831 metais vedė antrąkart - kaimynę našlę Barborą Bindorienę, Lauryno Mėginio ir Marijonos Pajarskytės dukrą. Deja, 1835 metais Motiejus vėl laidojo savo žmoną.

Trečią kartą Motiejus susituokė su Uršule Žigyčia 1836 metais. Susilaukė būrio vaikų. Kiek ir kada jie gimė - nežinau, nes to laikotarpio Kamajų gimimo metrikų knygų neradau. Žinau dukrą Viktoriją, 1859 metais ištekėjusią už Jono Baltuškos iš Rablių kaimo. Žinau vaikystėje mirusias dukras - Juozapotą, Kotryną...

Pats Motiejus Sabalys jaunesnysis mirė Kalviuose 1865 metais, taigi, septynių dešimčių nesulaukęs. Palaidotas Kamajuose. Liko jo žmona Uršulė, vaikai Pranas, Aleksandras, Tamošius ir Barbora.

Motiejaus našlė Uršulė Sabalienė dar gyveno daugiau kaip dvidešimt metų - iki 1888 metų rudens. Po jos mirties likusių vaikų sąrašas kiek kitoks - Aleksandras, Ona, Barbora. Kad trumpesnis, tai nesunku suprasti, keisčiau, kad radosi naujas - Onos - vardas...

Vėl grįžkime į amžiaus pradžią, prie Motiejaus vyresniojo ir Elžbietos Sabalių vaikų, Barboros mažiausiųjų broliukų.

1802 metais gimė Ciprijonas, miręs po kelių savaičių.

Jonas, gimęs 1803 metais, 1830 metais vedė Daratą Motiejūnaitę iš Rimšionių kaimo. Gyveno Kalviuose, čia augo jų vaikai, kurių dabar jau nesuskaičiuoti. Kai Jonas 1865 metais pasimirė, buvo likusi jo žmona Darata ir vaikai Kazimieras, Konstantinas ir Anastazija. Tie patys vaikai - ir Daratos mirties įraše 1870 metais.

Kazimierą Sabalį, Motiejaus sūnų, žinau tik iš jo 1806 metų krikšto Kamajuose.

Ir dar - Vincentas, gimęs 1808 metų rugpjūtį per pačią raupų epidemiją. Raupai šienavo jauną ir seną - Kamajų parapijoje tais metais mirė 511 žmonių (paprastai - šiek tiek virš šimto). Ir Sabalių Vincentas neišgyveno nė mėnesio.

© 2020 Aleksandras Sakas

Priedas

1785 m. lapkričio 20 d. palaiminta santuoka Motiejaus Sabalio iš Kalvių ir Elžbietos Tebelškyčios iš Rukšių. Liudininkai Jonas Čyrūnas iš Rukšių ir Juozapas Didžgalvis iš Greviškių. (Kamajų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knygų, Vikiteka)

Pastaba. Sabalius sutuokė Kamajų klebonas kun. Pranciškus Klikavičius (Franciscus Klikowicz).

Motiejaus ir Elžbietos Tebelškyčios Sabalių vaikų sąrašas (gimimo metai ir mėnuo, vardas, krikštatėviai):

1786.11, Samuelis (Saliamonas), Jurgis Tebelškis iš Rukšių ir Barbora Kepalaičia iš Kalvių
1789.08, Barbora, Pranciškus Kepalas ir Agota Tebelškytė
1791.10, Viktorija, Jonas Didžgalvis ir Kotryna Čyrūnienė
1792.11, Andriejus, Jonas Černiauskas ir Eva Tebelškyčia
1795.03, Juozapas, Juozapas Kepalas ir Domicelė Kepalaitė
1796.08, Uršulė, Jonas Černiauskas ir Barbora Jovaišienė
1798.12, Motiejus, Motiejus Nagurka ir Barbora Jovaišienė
1802.01, Ciprijonas, Motiejus Jovaišis ir Elžbieta Kepalienė
1803.06, Jonas, Juozapas Bindaris ir Cecilija Kepalaičia
1806.03, Kazimieras, Pranciškus Tebelškis ir Elžbieta Bindarienė
1808.08, Vincentas, Andriejus Didžgalvis ir Barbora Tebelškyčia ar Tebelškienė (Tebelska)

Pastaba. Visi vaikai gimę Kalviuose, krikštyti Kamajų bažnyčioje.

2020 m. rugpjūčio 4 d., antradienis

Ateitininkų metai. Kazimiero Žitkaus laiveliu

Šiek tiek žinių apie kunigą ir poetą Kazimierą Žitkų, savo rašto darbus pasirašinėjusį Vinco Stonio slapyvardžiu: gimė Vabalninke 1893 metais, baigė Kauno kunigų seminariją, 1924 metais išleido poezijos knygelę "Ašarėlės", parašė mokykloms tikybos vadovėlių, iš kurių mokėsi ne viena lietuvių karta visame pasaulyje...

Kun. Kazimieras Žitkus 1934 metais. Šeimos archyvo nuotrauka.

Mano tėvas Aleksandras Sakas (1908-1998) veikė Kauno moksleivių ateitininkų organizacijoje, kurios kapelionu buvo kaip tik kunigas Žitkus. Taip apie 1931 metus užsimezgusi pažintis ir keletą metų trukusi bendra veikla suartino dar tik ieškantį savo pašaukimo jaunuolį ir kunigą, jau žinomą Lietuvoje savo veikla ir kūryba.

Kauno ateitininkų būrelis. Priekyje centre – kunigas Kazimieras Žitkus, kairėje - Aleksandras Sakas. Antroje eilėje iš kairės - moksleiviai ateitininkai Kazys Naseckas ir Juozas Gražys, kunigas Kazimieras Rankelė, neatpažintas asmuo ir nuotraukos autorius Leonas Dainys.

Moksleivių ateitininkų veikloje (nuo 1930 metų - nelegalioje) dalyvavo jaunimas iš įvairių Kaune tuo metu veikusių vidurinės grandies ir aukštesniųjų mokyklų, kurių apytikslis sąrašas būtų toks:

Kauno Šv. Kazimiero mergaičių gimnazija (buv. “Saulės” mergaičių gimnazija);
Kauno “Saulės” mergaičių mokytojų seminarija (uždaryta 1936 m.);
Kauno “Pavasario” komercinė gimnazija arba aukštesnioji komercijos mokykla;
Kauno Jėzaus Širdies mergaičių mokytojų seminarija;
Kauno aukštesnioji technikos mokykla;
Kauno Jėzuitų gimnazija;
Kauno “Aušros” mergaičių gimnazija;
Kauno “Aušros” berniukų gimnazija;
Kauno meno mokykla;
Fredos aukštesnioji sodininkystės ir daržininkystės mokykla;
Dr. J. Tumėno brandos kursai;
Valstybės teatro vaidybos mokykla.

Broniaus Uoginto, vėliau praminto vyresniuoju (kai ir jo sūnus Bronius tapo dailininku), piešinys iš Kauno moksleivių ateitininkų leisto laikraštėlio “Samtis” (1933 m., Nr. 4, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondai). Viryklę kūrena prof. Pranas Dovydaitis, valgyti neša kun. Kazys Žitkus. Prie puodo su samčiu - Aleksandras Sakas, "Samčio" redaktorius.

Tautininkų valdžiai uždraudus mokyklose politines organizacijas, krikščionių demokratų globojami moksleiviai ateitininkai toliau veikė nelegaliai. Išvykos gimtajam kraštui pažinti buvo viena jų veikimo formų, leidusi į krūvą rinktis gausiems ateitininkų būriams.

“Gamtos draugo” ekskursijos dalyviai Zapyškyje 1933 m. liepos 4 d. Atpažintieji: 1 - kun. Kazimieras Žitkus, 2 - žurnalistas Pranas Rinkevičius, 3 - Aleksandras Sakas, 4 - nuotraukos autorius Leonas Dainys (naudodamasis “autoknipsu”, spėdavo atbėgti ir prisijungti prie fotografuojamųjų), 5 - prof. Pranas Dovydaitis, pagrindinis "Gamtos draugo" ekskursijų variklis. Tolėliau kairėje: 6 - Jonas Mockūnas, 7 - Ričardas Nakas, 8 - Pasvalio klebonas kun. Kazimieras Kriščiūnas.

Kas tas “Gamtos draugas” ir jo vardu vadinta ekskursija? Apie organizatorius ir dalyvius, tikslus ir sąlygas, kuriomis tos išvykos buvo ruošiamos, yra išsamiai parašęs filosofas Juozas Girnius (1915-1994) "Aiduose", Amerikos lietuvių kultūros žurnale, iš kur ilgesnę citatą drįstu čia įterpti:

Ypatingai reikšmingos buvo metinės “Gamtos draugo” savaitės ekskursijos nuo Kauno Nemunu per Kuršių marias iki Klaipėdos ir Palangos.

“Gamtos draugo” vardu šios ekskursijos buvo pavadintos pagal prof. Pr. Dovydaičio leidžiamo gamtos mokslų žurnalo “Kosmos” (1920 - 40) populiarų priedą, kuris drauge buvo ir “Ateities” priedas. Pats prof. Pr. Dovydaitis sumanė šias ekskursijas, rūpinosi jų finansavimu ir joms vadovavo kaip “gidas”: kreipė ekskursantų dėmesį į praplaukiamas vietoves ir pasakojo jų istoriją. O kadangi žemyn nuo Kauno yra daug istorinių vietovių Nemuno krantuose, tai buvo keliaujama ne tik į Baltijos pajūrį, bet ir per Lietuvos istorinę praeitį. Šiuo atžvilgiu “Gamtos draugo” ekskursijos buvo tarsi tautinio auklėjimosi kursai.

Svarbiausia, šiose ekskursijose buvo lyg bent savaitei išsiveržiama iš pogrindžio - viešai susitelkiama draugėn iš visos Lietuvos. Buvo susipažįstama ir susidraugaujama - gyvai pasijuntama tos pačios idėjos siejama šeima. Kuopų oficialieji atstovai nepastebimai susirinkdavo ir metinei konferencijai. Dažnai dalyvaudavo sąjungos dvasios vadas kun. K. Žitkus. Uolesni kapelionai irgi lydėdavo savo globojamą jaunimą. 1934 vasarą su ekskursija keliavo ir vysk. M. Reinys. Kaip svečiai kasmet vykdavo ir keliolika studentų - moksleiviai su jais susipažindavo dar prieš atvykimą studijoms. Dalyvių - daugiau kaip per pusantro šimto.

Pirmoji “Gamtos draugo” ekskursija įvyko 1932 vasarą (baigėsi trims mėnesiams kalėjimo nubausto prof. Pr. Dovydaičio areštavimu Klaipėdoje). Kadangi buvo veikiama pogrindyje, tai nė “Ateityje” nebuvo žinių iš to meto ateitininkų moksleivių veiklos. Mažai buvo užsimenama ir “Gamtos draugo” ekskursija. („Aidai“, 1984 m. Nr. 4)

Dalis “Gamtos draugo” ekskursijos dalyvių 1933 m. liepos 12 d. Plungėje prie Oginskių rūmų. Priekyje - ekskursijos vadovai kun. K.Žitkus (trečias iš kairės) ir prof. Pr. Dovydaitis (centre). Leono Dainio nuotrauka.

...Po daugelio metų tėvas, buvodamas Kaune, kiekvienąsyk aplankydavo savo vyresnįjį draugą, laikui bėgant vis labiau grimztantį senatvėn ir užmarštin. Jau buvo prabėgę laikai, kai Kazimieras Žitkus ėjo Kauno kunigų seminarijos rektoriaus, Kauno kapitulos kanauninko pareigas. Retas kas bežinojo, kad visiems miela daina "Gražių dainelių daug girdėjau..." nėra kolektyvinis lietuvių liaudies kūrinys ir kad jos žodžių autorius - tai tas kuklusis Kauno Vilijampolės parapijos altarista.

Sunku patikėti, bet 1970 metais LTSR valstybinė leidykla "Vaga" išleido Kazio Žitkaus - Vinco Stonio poezijos rinktinę "Lyrika". Išleisti išleido, bet šios knygos nei garsino, nei garbino. Kaip ir kiti grožinės literatūros spaudiniai, 6 tūkstančiai šios knygelės egzempliorių dingo iš knygynų akies mirksniu.



Rinktinėje buvo ir naujesnių eilėraščių, bet 1973-iųjų sausį tėvui atsiųstoje atvirutėje Kazys Žitkus prisipažino: "Su mūzomis baigta - jos pas jaunesnius pabėgo".

Kai poetas 1986 metais mirė, tėvas apie tai sužinojo ne iš tarybinės spaudos, o pavėluotai iš savo seno bičiulio ateitininko, rašytojo Eugenijaus Matuzevičiaus laiško.

Tuomet Lietuvoje nepasiekiami "Aidai", pranešdami apie poeto mirtį, rašė (1986, Nr.3):

Buvo talentingas poetas - lyrikas, bet nustelbtas savo meto žymesnių autorių ir neįvertintas pažangiųjų nepriklausomos Lietuvos poetinių srovių.

Kun. Kazimieras Žitkus 1934 metais. Šeimos archyvo nuotrauka.

"Adai" tada pažymėjo, kad K. Žitkaus eilėraščiai buvo labai geri. Štai, 1938 metais parašytas "Laiveliu":

Ranka irklus paleido -
Naktis tokia rami!
Dangus virš mano veido,
Dangus po manimi.

Ir aš kaip meteoras
Plaukiu erdve, plaukiu;
Šviesių žvaigždelių choras
Su manimi sykiu.

Širdis nustojo plakti,
Savęs nebejuntu...
Dangau, palik man naktį
Su žvaigždėmis kartu!

© 2012, 2020 Aleksandras Sakas jun.

2020 m. birželio 30 d., antradienis

Dabregos iš Mikniūnų XVIII amžiaus pradžioje

Mikniūnų kaimas - į rytus nuo Anykščių - Rokiškio plento Svėdasų - Kamajų atkarpos (maps.lt žemėlapio fragmentas)

Dar 1703 metais į Mikniūnus (prie pat Svėdasų ir Kamajų parapijų ribos, bet Kamajų pusėje) užkuriu iš atokesnio Mičiūnų kaimo atėjo Jurgis Dabrega, vedęs vietinę merginą Oną Vitkutę.

Jau treti metai vyko Lietuvai nelaimingas Šiaurės karas. Karas ar kitos bėdos lėmė ir spragas Kamajų bažnyčios gimimo metrikų knygoje Joje nėra žinių apie vaikus, krikštytus 1704 metų pabaigoje ir 1705 metais, o labai gali būti, kad Jurgis ir Ona kaip tik tuomet susilaukė savo pirmagimio.

1707 metais Dabregoms Mikniūnuose gimė sūnus Mykolas. Jo krikšto metrikuose užfiksuotas retas atvejis su trimis krikštatėviais. Mykolo krikšto ceremonijoje Kamajų bažnyčioje kūmais buvo du vyrai ir moteris - kilmingieji Tomas Deščenskis ir Kristoforas Kulvinskis bei valstietė Elžbieta Pernavienė - gal giminaitė, o gal tiesiog kaimynė iš Mikniūnų. Krikšto įraše yra dar vienas sunkiai įskaitomas žodis, panašus į trumpinį iš lotyniško voluntarius. Jei taip, tai abu kūmai bajorai buvo kariuomenės savanoriai.

Mykolo Dabregos 1707 metų krikšto įrašas Kamajų bažnyčios metrikų knygoje, šaltinis - Vikiteka

Negana karo - netrukus kraštą ištiko 1709 - 1711 metų Didysis maras. Epidemijos pirmaisiais metais gimė dukra Kristina, vėliau knygose nebeminima. Gal maras pražudė? To laikotarpio mirties metrikų knygų neturime. Tačiau Dabregų Mikniūnuose maras neišnaikino. Jau po maro gimė ir autoriaus tiesioginis protėvis Kazimieras.

Kamajų bažnyčios knygose yra dar vienas įrašas apie 1722 m. gruodį krikštytą Barborą, Jurgio Dabregos ir Onos Skliaraitės iš Mikniūnų dukrą. Jei raštininkas teisingai užrašė motinos pavardę ir jei kito į tėvus tinkančio Jurgio Dabregos tuo metu Mikniūnuose nebuvo, tai galima spėti, kad apie 1720 metus Jurgis liko našliu ir vedė dar sykį. Tačiau daugiau tokią hipotezę paremiančių faktų kol kas neturiu.
Jurgio Dabregos medžio dalis iki jo proanūkių. Paspalvintieji - autoriaus tiesioginiai protėviai.

Apie Jurgio sūnų Mykolą šį tą esu radęs. Mykolas Dabrega vedė Kristiną Valundyčią, su ja Mikniūnuose susilaukė dukrų Kristinos ir Agotos, bet netrukus atsisveikino su šiuo pasauliu. Jo našlė Kristina 1736 metais ištekėjo už Lauryno Kaziulio ir išsikraustė pas vyrą į Kalvių kaimą. Žinome, kad jos ir pirmojo vyro Mykolo dukra Kotryna Dabregaitė gyveno Kalviuose iki savo jungtuvių su drobčiūniškiu Kazimieru Kaušpadu.

Mikniūnuose šeimininkauti liko Jurgio jaunesnysis sūnus Kazimieras Dabrega.

© 2015, 2020 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys iš Kamajų RKB atitinkamų metų santuokos arba gimimo metrikų knygų, šaltinis - Vikiteka.

1703 m. rugsėjo 30 d. sutuokti Jurgis Dabrega iš Mičiūnų ir Ona Vitkutė iš Mikniūnų. Liudininkai Juozapas Purpa iš Čivylių ir Jokūbas Paršiukas iš Mikniūnų.

Pastaba. Mičiūnai ir Čivyliai - Jūžintų valsčiaus (ir turbūt parapijos) kaimai. Nuo Mikniūnų tolokai.

1707 m. birželio 2 d. pakrikštytas Mykolas Jurgio Dabregos ir Onos iš Mikniūnų, krikštatėviai kilm. Tomas Deščenskis (MD Thomas Deszczenski) ir kilm. Kristoforas Kulvinskis (MD Chrystophorus Kulwinski) iš Vilkmergės apskrities su Elžbieta Pernaviene iš Mikniūnų.

1709 m. lapkričio 10 d. pakrikštyta Kristina Jurgio Dabregos ir Onos, krikštatėviai Stanislovas Baltakis, visi iš Mikniūnų, ir Ona Jakšienė iš Gaveikių.

1714 m. gegužės 20 d. pakrikštytas Kazimieras Jurgio Dabregos ir Onos Vitkovskos iš Mikniūnų, krikštatėviai Kazimieras Bandoris iš Vygėlių su Kristina Paršukaite iš Mikniūnų.

1731 m. rugpjūčio 26 d. pakrikštyta Kotryna Mykolo Dabregos ir motinos Valundytės, krikštatėviai Kazimieras Paršiukas su Elžbieta Pernavaite, visi iš Mikniūnų.

Pastaba. Šis krikšto įrašas vėliau - kitu rašalu - papildytas, virš žodžių "motinos Valundytės" įrašant "Sofijos". Tačiau iš kitų įrašų žinome, kad Mykolo Dabregos žmona buvo Kristina Valundytė.

1734 m. vasario 7 d. pakrikštyta Agota tėvo Mykolo Dabregos ir motinos Kristinos Valundytės, krikštatėviai Kazimieras Paršiukas su Elžbieta Pernavaite, visi iš Mikniūnų.

Pastaba. Užbėgu abejonėms už akių - taip, abi Mykolo ir Kristinos Dabregų dukras krikštyti vežė tie patys kūmai.

1736 m. gegužės 20 d. sutuoktas Laurynas Kaziulis iš Kalvių su Kristina Dabregiene, našle iš Mikniūnų. Liudininkai Jurgis Bendoriūnas iš Kalvių ir Samuelis Kauškapis iš Drobčiūnų.

2020 m. birželio 28 d., sekmadienis

Kazimieras Dabrega (1714-?)

Vienas iš mano tolimų protėvių buvo Kazimieras, gimęs 1714 metais Kamajų parapijos Mikniūnų kaimo žemdirbių Jurgio Dabregos ir Onos Vitkutės šeimoje. Tai buvo sunkūs laikai po ką tik kraštą nušienavusio Didžiojo maro ir per niekaip nesibaigiantį Šiaurės karą bei Lietuvos didikų tarpusavio kovas. Gal dėl tų baisumų mūsų Dabregoms vaikų užderėjo negausiai - be Kazimiero žinome dar du už jį anksčiau gimusius Mykolą ir Kristiną.

Kazimiero tėvų ir sesers Kristinos likimas miglotas. Turime užuominą, kad mamos Kazimieras galėjo netekti dar vaikystėje (to patikrinti be mirties metrikų knygų negalime). Brolį Mykolą palaidojo apie 1735 metus.

Kazimiero Dabregos ir Elžbietos Kepalaičios santuokos Kamajų bažnyčioje įrašas. Šaltinis - wikimedia.org

1736 metais Kazimieras susituokė su Elžbieta Kepalaičia iš Kalvių. Gyveno Mikniūnuose, tačiau kai kuriuos savo vaikus (jų turėjo vienuolika) krikštyti į Kamajus vežė iš motinos tėviškės, iš Kalvių. Ilgame vaikų krikštatėvių sąraše beveik nėra Dabregų, tik viena nežinia kurio Dabregos žmona Barbora iš tų pačių Mikniūnų.

1765 metų valstybinio Užpalių dvaro, kuriam priklausė ir Mikniūnų kaimas, inventoriuje užrašytas Kazimieras Dabrega, vienas iš keturiolikos to kaimo valstiečių činšininkų. Jo dūmui nustatytas metinis mokestis - 112 auksinų 23 grašiai. Toks činšas Mikniūnų kaime buvo vidutinio dydžio. Žinių apie šeimą inventoriuje nėra.

Beje, tuo metu Mikniūnuose činšą (kiek mažesnį) mokėjo ir galimi Kazimiero giminaičiai iš motinos pusės - Tamošius, Jonas ir Jokūbas Vitkai.

Trys Kazimiero sūnūs - Kazimieras jaunesnysis, Juozapas ir Jurgis - iš Mikniūnų vienas po kito bus persikėlę į Svėdasų parapijos Šeduikių kaimą. Juozapas, autoriaus tiesioginis protėvis, čia atsirado iki 1775 metų, kai parvedė nuotaką Oną iš Svėdasų miestelio jau ne į Mikniūnus, bet į Šeduikius.

Kazimiero Dabregos (1714-?) medžio dalis nuo jo tėvų iki anūkų. Paspalvintieji - autoriaus tiesioginiai protėviai.

Kas iš Kazimiero vaikų liko tėviškėje - šiokia tokia mįslė. 1789 metų Užpalių dvaro inventoriun įtrauktas Mikniūnų činšininkas Andriejus Dabrega, bet metrikų knygoje tokio Kazimiero sūnaus nėra.

© 2015, 2020 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys iš Kamajų RKB atitinkamų metų santuokos arba gimimo metrikų knygų, šaltinis - wikimedia.org

1714 m. gegužės 20 d. pakrikštytas Kazimieras Jurgio Dabregos ir Onos Vitkovskos iš Mikniūnų, krikštatėviai Kazimieras Bandoris iš Vygėlių su Kristina Paršukaite iš Mikniūnų.

1736 m. spalio 19 d. sutuoktas Kazimieras Dabrega iš Mikniūnų su Elžbieta Kepalaičia iš Kalvių. Liudininkai Kazimieras Pernavas iš Mikniūnų ir Mykolas Bendoriūnas iš Kalvių.

Vienuolika Kazimiero ir Elžbietos Kepalaičios Dabregų vaikų surašysiu trumpai (krikšto data, vardas, gimtinė, krikštatėviai):

1737.10.25, Kotryna, Mikniūnai, Kazimieras Paršiukas ir Elžbieta Bindarienė.
1739.02.21, Kazimieras, Kalviai, Kazimieras (pavardė neįskaitoma) ir Ona Bindarienė.
1740.11.18, Mykolas. Kalviai?, Adomas Kepalas iš Kalvių ir Barbora Dabregienė iš Mikniūnų.
1743.03.10, Juozapas, Kalviai?, Jonas Vitkus iš Mikniūnų ir Elžbieta Bindarienė iš Kalvių.
1745.04.20, Ona, Mikniūnai, Jonas Vitkus iš Mikniūnų ir Elžbieta Bindarienė iš Kalvių.
1747.05'28, Antanas, Mikniūnai, Juozapas Pajėda iš Mikniūnų ir Konstancija Bindaryčia iš Kalvių.
1749.04.07, Margarita, Mikniūnai, Juozapas Pajėda ir Konstancija Vitkevienė iš Mikniūnų.
1752.01.02, Kristina, Kalviai, Juozapas Pajėda ir Konstancija Vilkienė.
1754.04.04, Jurgis, Mikniūnai, Stanislovas Paršiukas ir Margarita Miškinaičia.
1756.08.01, Elžbieta, Mikniūnai, Jurgis Pajėda iš Mikniūnų ir Elžbieta Kaušakyčia iš Papiškių.
1759.05.16, Marijona, Mikniūnai, Jonas Bindorius iš Kalvių ir Marijona Vitkūnienė iš Mikniūnų.

2020 m. balandžio 19 d., sekmadienis

Elena Dobregaitė - Sakienė (1916-1961)


Biografija
Netikiškių pradžios mokykloje 1924 - 1929 metais
Užpalių progimnazijoje 1929 - 1933 metais
Rokiškio gimnazijoje 1933-1937 metais
Kauno Vytauto Didžiojo universitete 1937 - 1942 metais
Mano mamos Anykščiai
“Kenčiantiems padėk…”
Albumėlis Mamai
Prisimenant gydytoją E. Dobregaitę - Sakienę…

Pėdos
1. Stasė Tankūnienė, Anykščių miesto gyventojų medicininio aptarnavimo apžvalga, Anykščiai XX amžiuje, sud. A. Verbickas, Vilnius, 2000, p. 330.
2. Tautvydas Kontrimavičius, Rašytojo sušildyta gėlelė, Aukštaitiškas formatas, 2014, Nr. 1 (59), p. 21. 
3. Iš Aniceto Mažvilos prisiminimų, Laisvės kovų ir netekčių metai, I dalis, sud. R. Kaunietis, Vilnius, 2016, p. 655.

2020 m. kovo 30 d., pirmadienis

Jurgis Dabrega (1754-1816) ir jo vaikai

Jurgis Dabrega yra mano protėvio Juozapo Dabregos (1743-1806) brolis. Jurgio ne vienos kartos palikuoniai gyveno Šeduikiuose, mano mamos tėviškėje.

Jurgį Dabregą, Kazimiero ir Elžbietos sūnų, gimusį Kamajų parapijos Mikniūnų kaime, pakrikštijo 1754 metų balandį Kamajų bažnyčioje.

Jurgis buvo jau devintas vaikas šeimoje ir dar nepaskutinis (apie Jurgio tėvus, brolius ir seseris daugiau žinių yra straipsnelyje "Protėvių paieškos. Dabregos iš Mikniūnų").

Apie 1797 metus Jurgis Dabrega vedė Agotą Saladžiūtę. Jų santuokos metrikų neradau. Po vedybų Jurgis - jau ne gimtinėje, bet gretimame Svėdasų parapijos Šeduikių kaime, kur jau senokai buvo įsikūręs jo vyresnis brolis Juozapas. Šeduikiuose nuo 1799 iki 1812 metų Jurgis ir Agota susilaukė septynių vaikų - trijų sūnų ir keturių dukrų (viena jų - Elžbieta - neišgyveno).

Išauginti vaikų Jurgis Dabrega nespėjo - 62 metų būdamas, 1816 metų vasarį mirė ir anų laikų papročiu tą pačią dieną buvo palaidotas vietos kapinėse.

Jurgio Dabregos (1754-1816) medžio dalis nuo jo senelio iki vaikų. Paspalvintieji - autoriaus tiesioginiai protėviai.

Našlė Agota buvo gerokai jaunesnė už velionį vyrą. Ūkio vadžios kuriam laikui galėjo likti jai, bet neilgam, nes vyriausias sūnus Jonas netruko išaugti į vyrus, vedė ir tapo ūkio ir šeimynos galva.

Agota gyveno iki 1839 metų. Tuomet jau jos vaikų vaikai augo. Mirė Agota Dabregienė Šeduikiuose. Paspalvintieji - autoriaus tiesioginiai protėviai.

Vaikai

Jonas Dabrega buvo gimęs 1799 metų sausį. Jo žmona - Elžbieta Vigėlytė. Iš kur ji kilusi, nežinau.

Jonas ir Elžbieta Dabregos Šeduikiuose nuo 1822 iki 1832 metų susilaukė dviejų sūnų (išgyveno vienas) ir keturių dukrų.

Užpalių dvaro, kuriam priklausė Šeduikių kaimas, inventoriaus duomenimis Jono Dabregos ūkį 1833 metais sudarė: 6 vyriškos ir 6 moteriškos sielos, 2 arkliai, 4 jaučiai, 1 karvė, 8 avys, 1 ožka, 3 kiaulės. Žemės, kaip ir pas giminaitį Juozapą, 1 valakas ir dar margai, kurių turėjo pusmargiu daugiau, tad metinis činšas keliomis kapeikomis didesnis - 27 sidabro rubliai ir 96 su trim ketvirtadaliais kapeikos. Lažo - kaip visiems činšininkams - 2 dienos per savaitę ir 6 gvoltai per metus, be to, kartą metuose - 1 padvada (arklys su vežimu) į Rygą. Trobesių būklė gera.

Inventoriuje surašytos ir visos tos vyriškos ir moteriškos sielos su vardais ir amžiumi: Jonas Dabrega 33, žmona Elžbieta 28, sūnus Justinas 11, dukros Domicelė 12, Rozalija 6, Apolonija 1, motina Agota 60, broliai Motiejus 23, Konstantinas 26, jo žmona Rozalija 23, sūnus Petras 2 ir darbininkas Juozapas Mikšys 40.

Jonas Dabrega liko našliu 1869 metais. Sulaukęs septyniasdešimt penkių, mirė 1874 metais. Laidoti tėvo turėjo susirinkti: ūkį Šeduikiuose paveldėjęs sūnus Justinas, dukros Agota Šilinienė iš Kunigiškių, Rozalija ir Apolonija Kepalienė iš Juodonių.

*
Uršulė Dabregaitė, gimusi 1800 metais, apie 1822 metus ištekėjo už vietinio ūkininko Mykolo Parcinausko. Uršulei ir Mykolui iki 1839 metų gimė aštuoni vaikai, bet užaugo gal tik kas antras. Juos vienintelius Šeduikiuose žiauriai nuskriaudė 1831 metų vasaros choleros epidemija, nusinešusi penktus metus einančio sūnaus Simono gyvybę. Cholera tada nusiaubė aplinkinius kaimus, o Šeduikiuose susirgusių gal ir buvo, bet giltinė užsuko tik į Parcinauskų kiemą...

1833 metų Užpalių dvaro inventoriuje surašytas Mykolo Parcinausko ūkis: 6 vyrai ir 7 moterys, 2 arkliai, 4 jaučiai, 1 karvė, 4 avys, 1 ožka, 3 kiaulės. Žemės - du su trupučiu valakų. Metinis činšas - 32 sidabro rubliai ir 51 kapeika. Lažo kaip visiems - 2 dienos per savaitę ir 6 gvoltai per metus, ir dar kartą metuose su savo arkliu, vežimu ir dvaro kroviniu (turbūt linais) - ilga kelionė į Rygą. Trobesių būklė gera.

Šeimyna su vardais ir amžiumi: Mykolas Parcinauskas 28, žmona Uršulė 33, dukterys Viktorija 10, Elžbieta 5, Agota 2, brolis Dominykas 18, darbininkas Mykolas Vagelis (Vigėlis?) 30, jo žmona Viktorija 30, sūnūs Kiprijonas 6, Julijonas 4, Juozapas 1, duktė Anastazija 1, merga Ona Gančeraitė 14.

Uršulei likimas pagailėjo ilgesnio gyvenimo - nuo džiovos mirė 1845 metų kovą, palikdama vyrą Mykolą, dukras Viktoriją, Elžbietą, Agotą ir sūnų Juozapą.

Našlys Mykolas po kiek laiko iš Šeduikių išsikėlė į dabar sunkiai identifikuojamas Voveriškes (ar Voverynę, kažkur prie Juodonių), kur mirė 1870 metais. Galėjo būti antrąkart vedęs, nes jo vaikų sąraše yra dar vienas sūnus - Kasparas, kurio nebuvo velionės žmonos Uršulės mirties metrikuose. Be to, Mykolą palaidojo ne Šeduikiuose šalia Uršulės, o Juodonių kapinėse.

*
Karolina Dabregaitė gimė 1803 metais. 1826 metais ištekėjo už šeduikiškio kaimyno Vincento Pajėdos.

1833 metų Užpalių dvaro inventoriuje surašytas Vincento Pajėdos ūkis: 5 vyrai ir 6 moterys, 2 arkliai, 4 jaučiai, 1 karvė, 8 avys, 1 ožka, 2 kiaulės. Žemės - vienas valakas su trupučiu. Metinis činšas - 31 sidabro rublis ir 75 su ketvirtadaliu kapeikos. Lažo kaip visiems - 2 dienos per savaitę ir 6 gvoltai per metus, ir kartą metuose - padvada į Rygą. Trobesių būklė gera.

Vincento Pajėdos šeimyna 1833 metų inventoriuje: Vincentas Pajėda 41, žmona Karolina 27, sūnus Rapolas 6, duktė Juozapota 4, motina Agota (pamotė Agota Kazickaitė - Pajėdienė - aut. past.) 52, broliai Konstantas 24, Liudvikas 17, seserys Uršulė 15, Apolonija 14, Veronika 12, darbininkas Petras Mikšys (amžius nenurodytas).

Vincentui Pajėdai 1844 metais mirus, Karolina liko našle su keliais mažais vaikai. Jos pačios 1869 metų mirties metrikuose įrašyti sūnūs Rapolas ir Zigmantas bei dukros Anelė ir Konstancija. Pirmoji dukra - Juozapota Bernotienė, nutekėjusi į Jūžintų parapiją - jau praleista.

Šeduikiuose ūkininkauti liko vyriausias sūnus Rapolas Pajėda. Negaliu nutylėti, kad Rapolas po pirmosios savo žmonos mirties vedė Agotą Merkytę, mano protėvių Motiejaus ir Onos Merkių iš Netikiškų anūkę. Tai buvo 1871 metais. Rapolas ir Agota abu turėjo Šeduikiuose pusbrolių Dabregų (iš skirtingų šeimų), todėl galėjo aptarinėti galimą savo ryšį per Dabregas, tačiau tikros jų giminystės nebuvo - Agota Dabregų kraujo neturėjo, kaip ir Rapolas neturėjo Merkių kraujo.

*
Konstantinas Dabrega, gimęs 1806 metais, apie 1830 metus vedė Rozaliją Vanagaitę (gal giminaitę Karolinai Vanagaitei Urbonavičienei, mano propropromočiutei?). Šie Dabregos Šeduikiuose susilaukė vaikų Simono, Petro, Vincento, Anastazijos, Motiejaus ir Juozapo. Jaunesnieji vaikai dar maži buvo, kai 1850 metais Konstantiną pakirto džiova. Kaip parašyta mirties metrikuose, buvo žmonos palaidotas Šeduikių kaimo kapinaitėse.

Ne visų Konstantino Dabregos vaikų likimas žinomas, bet žinomieji sudaro platų ir šakotą giminės medį.

Dukra Anastazija 1860 metais ištekėjo už kaimyno Dionyzo Vilenio ar Vilanio. Po to Svėdasų bažnyčios knygose jų neaptikau - gal išsikraustė į kitą parapiją?

Sūnus Petras, 1862 metais vedęs Grasildą Stukaitę, išėjo užkuriu į Jotkonių kaimą. Iš jų kelių vaikų po Petro mirties gyvi buvo tik sūnūs Konstantinas ir Jonas. Jonas gyveno Kamajų miestelyje, o Konstantinas liko gimtuosiuose Jotkonyse, kur su žmona Anelija Zaborskaite susilaukė dešimties vaikų.

Sūnus Vincentas 1868 metais susituokė su Veronika Urbonavičiute iš to paties Šeduikių kaimo. Ir vėl Urbonavičiai! Veronikos tėvas - Kazimieras, Kazimiero tėvas - Juozapas, Juozapo tėvas - Justinas, o Justino tėvas - ne kas kitas, kaip tiesioginis mano protėvis Jokūbas Urbonavičius.

Sūnus Motiejus pakliuvo į caro kariuomenės rekrūtus, bet jo laikais tarnyba jau nebuvo tokia beviltiškai ilga, kaip amžiaus pradžioje. Atitarnavęs apie 1872 metus vedė kaimynę Oną Pajėdaitę, su ja susilaukė keturių vaikų. Likęs našliu, 1891 metais vedė Uršulę Merkytę, Konstantino dukrą. Antroje santuokoje turėjo taip pat keturis vaikus, tiktai jie gimė jau Kušlių kaime, ne Šeduikiuose.

*
Anastazija Dabregaitė gimė 1809 metais. 1831 metais buvo ištekinta už valstiečio Jurgio Matulevičiaus iš Gykių kaimo. Gykiuose Anastazija iki 1846 metų pagimdė septynis vaikus. Liko našle po vyro Jurgio mirties 1877 metais.

Gykių kaime užaugo ne viena Matulevičių, Jurgio ir Anastazijos palikuonių, karta.

*
Motiejus Dabrega gimė 1812 metais. 1834 metais su Domicele Dabregiene, autoriaus proprosenele, iš Šeduikių į Svėdasus vežė krikštyti brolio Konstantino sūnų Petrą. Savo mamos Agotos mirties dieną 1839 metais buvo gyvas.

© 2020 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys (v. - vaizdo Nr. portaluose epaveldas.lt ir familysearch.org)

1754 m. balandžio 4 d. pakrikštytas vaikas vardu Jurgis, tėvai Kazimieras Dabrega ir Elžbieta Kepalaičia teisėti sutuoktiniai, krikšto tėvai Stanislovas Paršiukas su Margarita Miškinaičia, visi iš Mikniūnų. (Kamajų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga, wikimedia.org)

1799 m. sausio 27 d. [aš, vikaras Adalbertas Surblevičius] pakrikštijau Joną teisėtų sutuoktinių Jurgio Dabregos ir Agotos iš Šeduikių. (Svėdasų RKB atitinkamų metų metrikų knyga, FamilySearch resursų 630 v.)

1800 m. gruodžio 9 d. [aš, Jonas Punksnevičius] pakrikštijau Uršulę, gimusią šio mėnesio 5 Jurgiui ir Agotai Dobregoms, teisėtiems sutuoktiniams iš Šeduikių. (Svėdasų RKB atitinkamų metų metrikų knyga, FamilySearch resursų 656 v.)

1803 m. sausio 11 d. [Svėdasų vikaro kun. Jono Panksnevičiaus (Joannes Panxniewicz)] pakrikštyta Karolina Morta, gimusi šio mėnesio 6 d., tėvai teisėti sutuoktiniai Jurgis Dobrega ir Agota Saladžiūtė, krikšto tėvai Motiejus Šeduikis su Kotryna Saladiene, Šeduikiai. (Svėdasų RKB 1802 -1830 m. gimimo metrikų knyga, 10 v.)

1805 m. kovo 25 d. [Svėdasų vikaro kun. Jono Panksnevičiaus] pakrikštyta Elžbieta Anastazija, gimusi išvakarėse, tėvai teisėti sutuoktiniai Jurgis Dobrega ir Agota Saladžiūtė, krikšto tėvai Rapolas Narbutis su Uršule Stašiškyte, Šeduikiai. (Svėdasų RKB 1802 -1830 m. gimimo metrikų knyga, 23 v.)

1806 m. spalio 2 d. [Svėdasų vikaro kun. Jono Panksnevičiaus] pakrikštytas Konstantinas Mykolas, gimęs išvakarėse, tėvai teisėti sutuoktiniai Jurgis Dobrega ir Agota Saladžiūtė, krikšto tėvai Vincentas Mikučionis su Elžbieta Punksnevičiene, Šeduikiai. (Svėdasų RKB 1802 -1830 m. gimimo metrikų knyga, 23 v.)

1809 m. gruodžio 21 d. pakrikštyta Anastazija, gimusi šio mėnesio 18 d, tėvai teisėti sutuoktiniai Jurgis Dobrega ir Agota Saladžiūtė, krikšto tėvai Mykolas Šeduikis su Margarita Mikučioniene, Šeduikiai. (Svėdasų RKB 1802 -1830 m. gimimo metrikų knyga, 44 v.)

1812 m. vasario 18 d. [kun. Jono Panksnevičiaus] pakrikštytas Motiejus Kazimieras, gimęs išvakarėse, tėvai teisėti sutuoktiniai Jurgis Dobrega ir Agota Saladžiūtė, krikšto tėvai kilmingasis Stanislovas Strumyla su Kotryna Saladžiuviene, Šeduikiai. (Svėdasų RKB 1802 -1830 m. gimimo metrikų knyga, 54 v.)

1816 m. vasario 28 d. Šeduikiuose [mirė] Jurgis Dobrega, valstietis, 60 m., [palaidotas] ten kapinėse 28 d. (Svėdasų RKB 1802 -1818 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 329 v.)

1839 m. birželio 22 d. Šeduikių kaime mirė valstietė Agota iš Saladžių Dobregienė nuo senatvės, seniai mirusio Jurgio Dobregos 60 metų našlė, palikusi sūnus Konstantiną ir Motiejų, dukras Uršulę, Karoliną ir Anastaziją. Kurios kūnas tų pačių metų ir mėnesio 25 dieną parapinėse Svėdasų kapinėse kun. Silvestro Grubinskio, Svėdasų vikaro, buvo. palaidotas. (Svėdasų RKB atitinkamų metų metrikų knyga, FamilySearch resursų 132 v.)

1850 m. rugsėjo 1 d. Šeduikių kaime mirė valstietis Konstantinas Dabrega nuo džiovos, šv. sakramentais aprūpintas. Valstietės likusios našle Rozalijos vyras, 50 metų amžiaus, Svėdasų bažnyčios parapijietis. Jo kūną žmona šių metų ir mėnesio 3 dieną kaimo kapinėse palaidojo. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

1874 m. vasario 6 d. Šeduikių kaime nuo senatvės mirė valstietis Jonas Dabrega. 80 m. našlys, paliko sūnų Justiną, dukras Agotą, Rozaliją ir Apoloniją. Jo kūnas šių metų ir mėnesio 8 dieną kun. Bytauto palaidotas parapijos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)