Ieškoti šiame dienoraštyje

2021 m. kovo 21 d., sekmadienis

Kalvių kaimo Sabaliai

Rokiškio rajono Kalvių kaimas yra Kamajų parapijoje, todėl daugiausia žinių apie kalviškius slypi Kamajų bažnyčios knygose. Bet ne ką toliau yra ir Svėdasai, į kur ypatingomis progomis senųjų Kalvių žmonės retkarčiais taip pat pasukdavo arklius, tad ir Svėdasų bažnyčios knygose liko jų gyvenimo pėdsakų.

Kalvių kaimas yra prie Anykščių - Rokiškio plento Svėdasų - Kamajų atkarpos (maps.lt žemėlapio fragmentas)

Kalviai buvo nemažas kaimas, kuriame vien Sabalių, Kepalų ar Bendorių prieš šimtą ar du šimtus metų gyvendavo po kelias šeimas. Kartais raštininkai juos pavadindavo ar jie patys pagal lenkišką madą pasivadindavo Sobolevskiais ar Kopalinskiais, tačiau kaimynams jie buvo vis tie patys Sabaliai ir Kepalai, Sabalyčios ir Kepalaičios.

Algimantas Vilys savo prisiminimuose "Mano gimtieji Kalviai" rašė, kad tose apylinkėse dar XVIII amžiuje buvo žmonių, kurie laikėsi senų pagoniškų papročių.

"Juos vadino burtininkais, raganiais, žolininkais arba tiesiog čeraunykais. Vadinamieji burtininkai turėjo savą, gal kiek paslaptingą, gyvenimo būdą, kūrė šeimas su pagoniškų šeimų nariais, pažino daug vaistingųjų augalų, o kaip juos vartoti, kitiems buvo nemaža paslaptis.

Kalvių kaime, kaip pasakojama atsiminimuose, irgi buvo čeraunykų, daugiausia iš Sabalių giminės. Pasakojama, kad į Sabalių giminę buvo atitekėjusios labai didelės čeraunykės – Memėnaičia iš Nevierių kaimo ir Balaišyčia iš Roblių" ("Kamajai", "Versmės" leidykla, Vilnius, 2016, p. 887).

Vienas iš keliolikos kalviškių Sabalių, kurie turbūt visi daugiau ar mažiau giminiavosi, buvo vardu Andriejus. Kaimynai jį Sabaliuku vadino, taip ir kunigas santuokos metrikų knygoje užrašė, kai Andriejus 1744-ųjų lapkritį į Kalvius parvedė žmoną Marijoną.

Marijona Didžiagalvytė - Sabalienė kilusi buvo iš Panemunėlio krašto Rukšių kaimo. Panemunėlis maldos namų tuomet dar neturėjo. Marijona ir Andriejus Sabalys buvo sutuokti Kamajų bažnyčioje.

Šia Sabalių šeima susidomėjau dėl jų sūnaus Motiejaus, gimusio 1751 metais.

Ieškojau savo protėvio Motiejaus Sabalio šeimos. Apie protėvį Motiejų žinojau, kad jis buvo iš Kalvių, kad vedė 1785 metais, kad turėjo vaikų, kurių paskutinis gimė 1808 metais.

Tais laikais Kalviuose gyveno keli Motiejai Sabaliai, bet visi jie, išskyrus Andriejaus sūnų, vienu atveju buvo per jauni vedyboms, kitu - per seni vaikų susilaukti. Matyt, mano protėvis užaugo būtent Andriejaus ir Marijonos Sabalių šeimoje.

Be Motiejaus, šie Sabaliai dar turėjo dukras Kristiną ir Oną. 1747 metais gimusios Onos kitų pėdsakų knygose nėra - gal neišgyveno? Trys vaikai tiems laikams - mažai. Gal šią šeimą ištiko kokia nelaimė? Tokių spėjimų patikrinti negaliu, nes Kamajų mirties metrikų knygos iš laikų iki 1776 metų yra prapuolusios.

Vis tiktai kažkas negero buvo atsitikę, nes Sabalių vaikai su giminaičiais iš tėvo pusės artimesnių ryšių kažkodėl neturėjo. Nors ir gyveno su jais viename kaime...

Kristina Sabalytė, 1768 metais ištekėjusi už kaimyno Mykolo Kepalo, pagimdė šešis vaikus, bet į kūmus nieko iš Sabalių, išskyrus brolį Motiejų, nekvietė (ar tie nėjo).

Motiejus, 1785 metais vedęs Elžbietą Tebelškyčią iš Rukšių kaimo, Kalviuose per daugiau kaip dvidešimt santuokos metų sugyveno aštuonis sūnus ir tris dukras. Tačiau tarp vienuolikos vaikų krikštatėvių kažkodėl nebuvo nė vieno Sabalio, Sabalienės ar Sabalyčios.

Šios mįslės jau neįminti. Viena iš hipotezių - Andriejaus Sabalio mirtis ir jo giminės prasti santykiai su našle Marijona ir jos vaikais.

Marijona Sabalienė už vyrą buvo gerokai - daugiau kaip dvidešimt metų - jaunesnė, tačiau ir ji senatvės galėjo nesulaukti. Kamajų bažnyčios knygose yra žinia apie Marijoną Sabalienę, keturiasdešimtmetę, mirusią Kalvių kaime 1776-ųjų rugpjūtį.

O kas buvo toliau? Sabalių sūnus Motiejus Kalviuose užaugino dukrą Barborą, nutekėjusią į Maleišius už Motiejaus Antanėlio. Antanėlių sūnus Aleksandras turėjo dukrą Anelę. Anelės ir jos antrojo vyro Jono Vaškelio dukra Veronika - šio straipsnelio autoriaus močiutė.

© 2021 Aleksandras Sakas

Priedas

1744 m. lapkričio 15 d. sutuoktas Andriejus Sabaliukas iš Kalvių su Marijona Didžiagalvyčia iš Rukšių. Liud. Juozapas Sabalys iš Kalvių ir Jurgis Šeinauskas iš Rukšių. (Vikiteka, Kamajų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga, 081.jpg)

1745 m. lapkričio 14 d.
pakrikštytas vaikas vardu Kristina, tėvas Andriejus Sabalys, motina Marijona Didžiagalvyčia iš Kalvių, krikštatėviai Laurynas Sabalys su Kristina Didžiagalviene iš Rukšių. (Vikiteka, Kamajų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga, 284.jpg)

1747 m. liepos 30 d. pakrikštytas vaikas vardu Ona, tėvai Andriejus Sabalys ir Marijona Didžiagalvyčia, teisėti sutuoktiniai iš Kalvių, krikštatėviai Laurynas Sabalys iš Kalvių su Kristina Didžiagalviene iš Rukšių. (Vikiteka, Kamajų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga, 300.jpg)

1751 m. vasario 14 d. pakrikštytas vaikas vardu Motiejus, tėvai Andriejus Sabalys ir Marijona Didžiagalvyčia, teisėti sutuoktiniai iš Kalvių, krikštatėviai Juozapas Didžiagalvis iš Rukšių ir Marijona Sabalienė iš Kalvių. (Vikiteka, Kamajų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga, 007.jpg)

1768 m. sausio 31 d. aš, tėvas Ambrozijus Jankauskas, palaiminau santuoką Mykolo Kepalo ir Kristinos Sabalytės iš Ažubalių, liudininkai Motiejus Matela iš Nevierių ir Jonas Baliūnas iš Kurkliečių. (Vikiteka, Kamajų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga, 150.jpg)

Mykolo Kepalo ir Kristinos Sabalytės vaikai (gimimo metai, vardas, krikštatėviai):
1770, Rozalija, Magdalena Kepalaitė ir Antanas Kepalas,
1774, iš dvynių Barbora, Marijona Žygienė ir Petras Kepalas,
1774, iš dvynių Agota, Agota Kepalaitė ir Motiejus Sabalys,
1777, Jonas, Motiejus Sabalys ir Ona Bendoriūtė, abu iš Kalvių,
1780, Kristina, Bartolomiejus Kiedas iš Kamajų ir Elžbieta Kiesiūnienė iš Ažubalių,
1782, Marijona, Motiejus Sabalys ir Barbora Kepalaitė, abu iš Kalvių.
Visi gimę Kalviuose, krikštyti Kamajų bažnyčioje.

1776 m. rugpjūčio 7 d. [mirė] Marijona Sabalienė 40 metų iš Kalvių. (epaveldas.lt, Kamajų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga, 217 v.)

[1785 m. lapkričio 20 d.] palaiminta santuoka Motiejaus Sabalio iš Kalvių ir Elžbietos Tebelškyčios iš Rukšių. Liudininkai Jonas Čyrūnas iš Rukšių ir Juozapas Didžgalvis iš Greviškių. (Vikiteka, Kamajų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga)

Motiejaus Sabalio ir Elžbietos Tebelškytės vaikai (gimimo metai, vardas, krikštatėviai):
1786, Saliamonas, Jurgis Tebelškis iš Rukšių ir Barbora Kepalaitė iš Kalvių;
1789, Barbora, Pranciškus Kepalas ir Agota Tebelškytė;
1791, Viktorija, Jonas Didžgalvis ir Kotryna Čirūnienė;
1792, Andriejus, Jonas Černiauskas ir Eva Tebelškytė;
1795, Juozapas, Juozapas Kepalas ir Domicelė Kepalaitė;
1796, Uršulė, Jonas Černiauskas ir Barbora Jovaišienė;
1798, Motiejus, Motiejus Nagurka ir Barbora Jovaišienė;
1802, Ciprijonas, Motiejus Jovaišis ir Elžbieta Kepalienė;
1803, Jonas, Juozapas Bendorius ir Cecilija Kepalaitė;
1806, Kazimieras, Pranciškus Tebelškis ir Elžbieta Bendorienė iš Kalvių;
1808, Vincentas, Andriejus Didžgalvis ir Barbora Tebelska (Tebelškytė arba Tebelškienė).
Visi gimę Kalviuose, krikštyti Kamajų bažnyčioje.

2021 m. kovo 13 d., šeštadienis

Motiejaus ir Elžbietos Sabalių šeima

Šio straipsnelio autoriaus protėviai Motiejus Sabalys ir Elžbieta Tebelškyčia susituokė Kamajų bažnyčioje 1785 metų lapkritį.

Jaunikis Motiejus buvo iš Kamajų parapijos Kalvių kaimo, gimęs ten 1751 metais.

Jaunoji Elžbieta buvo iš Kamajų parapijos Rukšių kaimo, gimusi ten 1763 metais.

Santuokoje per daugiau kaip dvidešimt metų Motiejus ir Elžbieta Sabaliai sugyveno aštuonis sūnus ir tris dukras. Visi gimė Kalviuose, visi krikštyti Kamajų bažnyčioje.

Dviems dukroms ir dviems (jei ne daugiau) sūnums Motiejus ir Elžbieta supylė vaikiškus kapelius.

Keturi jų sūnūs - Saliamonas, Motiejus, Jonas ir Kazimieras - savo gyvenimus nugyveno gimtuosiuose Kalviuose.

Sūnus Andriejus išėjo į gretimos Svėdasų parapijos Juodonių kaimą. Juodonyse Sabaliai prigijo ilgam.

Dukra Barbora, autoriaus promočiutė, taip pat paliko gimtinę, nutekėjusi į Svėdasų parapiją, į Maleišius.

Knygose yra žinia, kad 1812 metų gruodį Kalvių kaime mirė 56 metų Motiejus Sabalys. Jei tas pats, tai mažuosius vaikus auginti baigė našlė Elžbieta.

Motiejaus ir Elžbietos Sabalių vaikų ir vaikaičių vardai bei dar šis tas, ką pavyko rasti, surašyti schemoje:

 

Motiejaus ir Elžbietos Sabalių medžio dalis iki jų anūkų. Paspalvintieji - autoriaus tiesioginiai protėviai.

Kas netilpo schemoje?

Vyriausias Motiejaus ir Elžbietos Sabalių sūnus Saliamonas gimė 1786 metais. Jis 1809 metais Kamajų bažnyčioje susituokė su Rozalija Stasiukaičia. Jam priklausė likti Kalviuose tėvo ūkiui perimti, bet čia gimusių vaikų knygose neradau. Gal vaikų neturėjo? Saliamonas 1813 metais, jo pusseserei Agotai Sabalyčiai tekant už kaimyno Juozapo Kepalo, buvo santuokos liudininku, o kas nutiko su juo ar jo žmona Rozalija vėliau, kol kas nežinau.

Andriejaus žmona Viktorija Mikėnaitė buvo iš Svėdasų parapijos, turbūt, iš Juodonių kaimo. Juodonyse gimė visi man žinomi šios Sabalių šeimos vaikai. Jų vyriausias sūnus Aleksandras gyveno ir savo vaikus augino taip pat Juodonyse.

Dr. Jono Šedžio surinktame bei Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centro paskelbtame Kamajų apylinkių 1895 metų gyventojų sąraše matome dvi Juodonių kaimo Sabalių šeimas. Gal Andriejaus Sabalio palikuonys?

Andriejaus dukra Karolina 1843 metais ištekėjo už Izaijo Vilimo iš Punkiškių kaimo.

Juozapo (čia vėl apie Motiejaus ir Elžbietos Sabalių vaikus) likimas lieka mįsle, bet ne dėl to, kad metrikų knygos jo neminėtų. Atvirkščiai, tais laikais Kalviuose gyveno ne vienas Juozapas Sabalys, tačiau kuris jų buvo Motiejaus ir Elžbietos sūnus, atkapstyti nepavyko.

Motiejaus jaunesniojo šeimyninis gyvenimas kupinas dramų.

1821 metais jis vedė Agotą Tarvydaitę. Jų dvi dukrelės viena paskui kitą mirė 1830 metų kovą, o po metų ir mama Agota paliko šią ašarų pakalnę.

Be žmonos ir vaikų likęs, Motiejus 1831 metais vedė antrąkart - kaimynę našlę Barborą Bindorienę, Lauryno Mėginio ir Marijonos Pajarskytės dukrą. Tačiau 1835 metais Motiejus vėl laidojo savo žmoną.

Trečią kartą Motiejus susituokė su Uršule Žigyčia 1836 metais. Susilaukė būrio vaikų. Kiek ir kada jie gimė - nežinau, nes to laikotarpio Kamajų gimimo metrikų knygų neradau. Žinau dukras Juozapotą ir Kotryną, mirusias vaikystėje, bei Viktoriją, 1859 metais ištekėjusią už Jono Baltuškos iš Rablių kaimo.

Motiejus Sabalys jaunesnysis palaidotas 1865 metais Kamajuose. Liko jo žmona Uršulė, vaikai Pranas, Aleksandras, Tamošius ir Barbora.

Vėl grįžtu prie Motiejaus vyresniojo ir Elžbietos Sabalių vaikų.

Kai sūnus Jonas 1865 metais pasimirė Kalviuose, buvo likusi jo žmona Darata ir vaikai Kazimieras, Konstantinas ir Anastazija. Tie patys vaikai - ir Daratos mirties įraše 1870 metais, tiktai mirties vieta kita - Greviškiai, kur našlė motina, matyt, buvo prisiglaudusi pas dukrą Anastaziją Baleišienę.

Kazimieras Sabalys, Motiejaus sūnus, galėjo būti vedęs - gal tai jis 1826 metais buvo sutuoktas su Viktorija Musteikyte. Kazimieras ir Viktorija 1835 metais neteko dukrelės Ksaverijos... Ir pats Kazimieras dar nepasenęs atsisveikino su šiuo pasauliu 1842 metais Kalviuose, nepalikęs palikuonių.

Jauniausias iš Motiejaus ir Elžbietos Sabalių vaikų - Vincentas, gimęs 1808 metų rugpjūtį per pačią raupų epidemiją. Raupai šienavo jauną ir seną - Kamajų parapijoje tais metais mirė 511 žmonių (paprastai - šiek tiek virš šimto). Ir Sabalių Vincentas neišgyveno nė mėnesio.

© 2021 Aleksandras Sakas

Priedas

1785 m. lapkričio 20 d. [Kamajų klebono kun. Pranciškaus Klikavičiaus] palaimintas teisėtas moterystės ryšys tarp Motiejaus Sabalio iš Kalvių ir Elžbietos Tebelškyčios iš Rukšių. Liudininkai Jonas Čirūnas iš Rukšių ir Juozapas Didžgalvis iš Greviškių. (Kamajų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga, Vikiteka)

Pastaba. Santuokos abu liudininkai buvo iš jaunosios pusės: Elžbietos sesers Kotrynos Tebelškyčios vyras Jonas Čirūnas ir Juozapas Didžgalvis, vedęs našlę Kristiną Tebelškienę.

Motiejaus ir Elžbietos Tebelškyčios Sabalių vaikų sąrašas (gimimo metai ir mėnuo, vardas, krikštatėviai):

1786.11, Saliamonas (Saliamonas), Jurgis Tebelškis iš Rukšių ir Barbora Kepalaičia iš Kalvių
1789.08, Barbora, Pranciškus Kepalas ir Agota Tebelškytė
1791.10, Viktorija, Jonas Didžgalvis ir Kotryna Čirūnienė
1792.11, Andriejus, Jonas Černiauskas ir Eva Tebelškytė
1795.03, Juozapas, Juozapas Kepalas ir Domicelė Kepalaitė
1796.08, Uršulė, Jonas Černiauskas ir Barbora Jovaišienė
1798.12, Motiejus, Motiejus Nagurka ir Barbora Jovaišienė
1802.01, Ciprijonas, Motiejus Jovaišis ir Elžbieta Kepalienė
1803.06, Jonas, Juozapas Bindaris ir Cecilija Kepalaičia
1806.03, Kazimieras, Pranciškus Tebelškis ir Elžbieta Bindarienė
1808.08, Vincentas, Andriejus Didžgalvis ir Barbora Tebelska (Tebelškyčia arba Tebelškienė).

Motiejaus ir Elžbietos Tebelškyčios Sabalių vaikų santuokos metrikų duomenys (jei nenurodyta kitaip, tai šaltinis - Kamajų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga iš Vikitekos):

1809 m. lapkričio 21 d. aš, kun. Tadeušas Andžejevskis, palaiminau moterystės ryšį tarp Saliamono Sabalio ir Rozalijos Stasiukaitės iš Kalvių. Liudininkai Motiejus Tebelškis, Martynas Paunksnis. (007.jpg)

1810 m. vasario 13 d. [Kamajų vikaro kun. Tadeušo Andžejevskio] palaimintas moterystės ryšys tarp Motiejaus Antanėlio ir Barboros Sabalyčios iš Kalvių. Liudininkai Juozapas Bendoris ir Silvestras Antanėlis iš Kalvių. (011.jpg)

1817 m. lapkričio 3 d. [kun. Mykolo Smolskio, Svėdasų klebono ir Vilniaus katedros kanauninko, sutuokti] Andriejus Sabalys ir Viktorija Mikėnaitė iš Kalvių. Liudininkai Silvestras Antanėlis ir Motiejus Antanėlis. (Svėdasų RKB 1802 -1818 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, epaveldas.lt, 339 v.)

1821 m. birželio 13 d. [kun. Jono Pankevičiaus sutuokti] Motiejus Sabalys ir Agota Tarvydaitė iš Kalvių. Liudininkai Motiejus Antanėlis ir Silvestras Šilinis. (Svėdasų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga)

1826 m. spalio 24 d. kun. Mateušo Baukevičiaus, Minsko kanauninko, [sutuokti] Kazimieras Sabalys ir Viktorija Musteikaičia, abu iš Kalvių, [liudininkai] Andriejus Sabalys, Kazimieras Musteikis. (100.jpg)

1830 m. lapkričio 23 d. Kamajų bažnyčioje tos bažnyčios vikaras kun. Juozapas Daukša valst. Joną Sabalį, 26 metų jaunuolį iš Kalvių kaimo, su valst. Darata Motiejūnaite, 24 metų mergina iš Rimšionių kaimo, valst. Motiejaus ir Elžbietos iš Tebelškių Sabalių sūnų su valst. Tamošiaus ir Rozalijos iš Didžgalvių Motiejūnų dukra santuokos saitais sujungė prie liudininkų Andriejaus Sabalio, Kazimiero Gurniko ir daugelio kitų.

1831 m. gegužės 24 d. Kamajų bažnyčioje kun. Juozapas Daukša valst. Motiejų Sabalį, 28 metų našlį, su valst. Barbora Bindariene, 28 metų našle, abu iš Kalvių kaimo, valst. Motiejaus ir Elžbietos iš Tebelškių Sabalių sūnų su valst. Lauryno ir Marijonos iš Pajarskų Mėginių dukra santuokos saitais sujungė prie liudininkų valst. Motiejaus Antanėlio, Tadaušo Jurgelionio ir daugelio kitų.

1836 m. sausio 12 d. Kamajų bažnyčioje Kamajų vikaras kun. Bonifacas Fedaravičius valst. Motiejų Sabalį, 38 metų našlį, su Uršule Žigyte, 25 metų mergina, abu iš Kalvių kaimo, valst. Motiejaus ir Elžbietos iš Tebelškių Sabalių sūnų su valst. Mataušo ir Onos iš Čiurlių Žigių dukra santuokos saitais sujungė prie liudininkų Andriejaus Sabalio, Andriejaus Kepalo ir daugelio kitų.

2021 m. vasario 18 d., ketvirtadienis

Starkai. Iš Punkiškių per Markūniškius į Krylius

Svėdasų parapijos šiauriniame pakraštyje prieš 300 metų buvo toks Punkiškių kaimas. Įkurtas Šetekšnos upelio dešiniajame krante, jis su visais savo gyventojais priklausė grafų Morikonių Salų dvarui. 1724 metų spalį Punkiškių kaimo žemdirbiams Mykolui ir Onai Starkams gimė sūnus Mykolas, ne pirmas ir ne paskutinis vaikas jų gausioje šeimoje.

Išaugęs į vyrus, Mykolas Starkus jaunesnysis dar ilgokai ieškojo pačios. Pagaliau 1759 metų birželį Kamajų bažnyčioje jis buvo sutuoktas su našle Kristina Likaičia Neniškiene ir išėjo pas ją užkuriomis į Markūniškių kaimą.

Kur toks kaimas buvo? Toje pačioje pusėje, nuo Kamajų žvelgiant, kaip ir dabartiniai Mikniūnai, tik perpus arčiau. Šiuolaikiniai žemėlapiai Markūniškių neberodo.

Kristina tuo metu buvo apie 35 metų moteris, nuo pirmojo savo vyro Jurgio Neniškio pagimdžiusi šešis vaikus. Antroje savo santuokoje su Mykolu Starkumi ji susilaukė dar penkių.

Vyriausioji dukra iš antrosios santuokos Ona Starkučia septyniolikmetė ištekėjo už Motiejaus Merkio. Jiedu - šio straipsnelio autoriaus tiesioginiai protėviai.

Onos brolis Jurgis Starkus 1791 metais vedė Oną Kepalaičią iš Greviškių ir kurį laiką gyveno savo gimtinėje, Markūniškiuose. Pirmus du vaikus, ten gimusius, į Kamajus krikštyti vežė poniškai - dvi poros, kūmai su asistentais, tiesa, visi jie buvo paprasti kaimo žmonės.

Paskui Jurgis ir Ona Starkai išsikėlė į Krylius, kurie ir po šiai dienai yra prie Dviragio, arba Salų, ežero siaurojo galo. Tenai, nė keturiasdešimties nesulaukęs, 1799 metų liepą Jurgis paliko šį pasaulį.


Krylių kaimo kapinių vartai 2005 metais. Ritos Garškaitės nuotrauka (šaltinis - monografija "Kamajai", leidykla "Versmė", Vilnius, 2016, 1252 p.)

Po metų šimto ir dar po pusšimčio Kryliuose gyveno ne viena Starkų šeima. Gal ir šiais laikais tebegyvena? Ar jie - mūsų Jurgio, jo sūnaus Felicijono palikuonys? Jei taip, tai kryliškiai Starkai ir šio straipsnelio autorius turi bendrus protėvius - Mykolą ir Kristiną Starkus, Jurgio tėvus iš jau išnykusio Markūniškių kaimo.

© 2021 Aleksandras Sakas

Priedas

1724 m. spalio 3 d. [pakrikštytas] Mykolas. Tėvai teisėti sutuoktiniai Mykolas ir Ona Starkevičiai iš Punkiškių. (epaveldas.lt, Svėdasų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga, 28 v,)

Jurgio Neniškio ir Kristinos Likaičios vaikai (gimimo metai, vardas, krikštatėviai):
1747, Motiejus, Motiejus Kaušakis iš Verksnionių ir Ona Likaičia iš Katlėriškių;
1749, Sofija, Stanislovas Mackonis ir kilminga ponia (Generosa Domina) Cecilija Dziatlovelienė, abu iš Kamajų;
1750, Bartolomiejus, Petras Matiukas iš Vaitkūnų ir Ona Likaičia iš Katlėriškių;
1752, Kristina, Jokūbas Neniškis iš Siauramiškio ir Ona Kepalaitė iš Ažubalių;
1753, Andriejus, Stanislovas Tumonis iš Žeimių ir Ona Likaičia iš Siauriniškio;
1757, Simonas, Antanas Koblinskis ir Ona Zovaičia, abu iš Krylių.
Visi gimę Markūniškiuose, krikštyti Kamajų bažnyčioje.

1759 m. birželio 3 d. Mykolas Starkus sutuoktas su našle Kristina Neniškiene iš Markūniškių kaimo. Liudininkai Mykolas Starkus iš Punkiškių ir Motiejus Valiukonis iš Punkiškių kaimo. (Vikiteka, Kamajų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga, 122.jpg)

Mykolo Starkaus ir Kristinos Likaičios vaikai (gimimo metai, vardas, krikštatėviai):
1760, Ona, Steponas Dudonis iš Vaičionių ir Magdalena Valiukienė iš Katlėriškių:
1761, Kotryna, Laurynas Valiukas iš Punkiškių ir Ona Zovaičia;
1764, Jurgis, Steponas Dudonis iš Vaičionių ir Ona Majukaitytė iš Vaitkūnų;
1766, Elžbieta, Juozapas Vaičionis iš Vaičionių ir Agota Petkūnienė iš Mieliūnų;
1768, Urbonas, Tomas Starkus ir Ona Valiukienė, abu iš Punkiškių.
Visi gimę Markūniškiuose, krikštyti Kamajų bažnyčioje.

1777 m. lapkričio 2 d.
teisėtos moterystės ryšiu sujungti Motiejus Merkys iš Merkiškių vietovės ir Ona Starkučia iš Markūniškių vietovės. Liudininkai Motiejus Valiukas iš Punkiškių ir Juozapas Baukys iš Užpalių parapijos Musteikių kaimo. (Vikiteka, Kamajų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga, 225.jpg)

1791 m. lapkričio 20 d. sutuokti. Jurgis Starkus, jaunuolis iš Markūniškių, ir Ona Kepalaitė, mergina iš Greviškių. Liudininkai Motiejus Merkys ir Martynas Jackevičius. (Vikiteka, Kamajų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga, 093.jpg)

Jurgio Starkaus ir Onos Kepalaitės vaikai (gimimo metai, vardas, gimtinė, krikštatėviai):
1793, Felicijonas, Markūniškiai, Urbonas Starkus ir Konstancija Jackevičienė, asist. Simonas Kepalas ir Darata Neniškienė;
1795, Domicelė, Markūniškiai, Andriejus Neniškis ir Uršulė Kepalaičia, asist. Juozapas Rubliauskas (Vrubliauskas?) ir Judita Jackevičiūtė (Domicelė mirė Markūniškiuose vienerių metų amžiaus);
1798, Ona, Kryliai, Hermenegildas Kepalas ir Konstancija Jackevičienė.

1799 m. liepos 30 d.
mirė Jurgis Starkus 40 metų. Kryliai. (Vikiteka, Kamajų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga, 031.jpg)


2020 m. gruodžio 6 d., sekmadienis

Protėvių paieškos. Barboros Sabalyčios tėvai

Šio straipsnelio autoriaus viena iš šešiolikos propropromočiučių buvo Barbora Sabalytė, gimusi ir užaugusi Kamajų parapijos Kalvių kaime. 1810 metais ji nutekėjo į Maleišius už Motiejaus Antanėlio.

O straipsnelis - apie tai, kaip Barboros tėvus padėjo rasti jos vaikai, tiksliau, jos vaikų krikšto metrikai.

Jei Antanėliai būtų tuokęsi pusšimtį metų vėliau, tai kunigėlis būtų užrašęs jų abiejų tėvų vardus. Nereiktų vargti senose, neretai sunkiai įskaitomose knygose ieškant, iš kurių Sabalių buvo kilusi mūsų Barbora.

Prieš porą šimtų metų Kalviuose lizdus suko kelios Sabalių šeimos. O Barbora tais laikais buvo populiarus vardas, tad ne viena ir ne dvi Kalvių Sabalyčios buvo pakrikštytos Barboromis.

Kalviai. 2015 metų nuotrauka iš wikipedia.org

Gerai, kad savo protėvių (Barboros Sabalyčios tėvų) paieškų intervalą galėjau apriboti. Santuokos metais Barborai buvo ne mažiau, negu penkiolika, tai gimusi ji buvo ne vėliau, kaip 1795 metais. Paskutinį kartą gimdydama 1832 metais, ji neturėjo daugiau penkiasdešimties, todėl gimusi buvo ne anksčiau, kaip 1782 metais.

Taigi, Kalviai tarp 1782 ir 1795 metų, Kamajų bažnyčios metrikų knygos.

1789 metais Motiejui Sabaliui ir Elžbietai Tebelškyčiai gimė dukra, pakrikštyta Barbora.

Dar po Barborą augo Petro Sabalio ir Elenos Mieliūnaičios bei Kasparo Sabalio ir Agotos Navickaičios šeimose. Abi buvo gimusios 1794 metais.

Viena pastarųjų mergaičių šešerių mirė Kalviuose 1800 metais. Ir buvo tai Petro dukra, ne Kasparo, nes pastarojo mirties 1834 metais metrikai rodo jo dukrą Barborą buvus gyvą.

Iš paieškos lauko iškritus Petro Sabalio šeimai, liko kitos dvi, Motiejaus ir Kasparo. Iš kurios tų dviejų šeimų buvo mūsų Barbora Sabalyčia, būsimoji Antanėlienė?

Iš tos, kuri buvo artimesnė Antanėliams, o tą artumą geriausiai galėjo paliudyti krikšto metrikai - ką iš Sabalių Antanėliai kviesdavo, jei kviesdavo, į savo vaikų krikštatėvius?

Antanėliai turėjo devynis vaikus. Visi jie gimė Maleišiuose, Svėdasų parapijos kaime, todėl jų krikštatėvius rankiojau Svėdasų bažnyčios knygose.

Pasirodė, kad Antanėlių vaikų krikšto tėvais buvo Sabaliai Saliamonas, Andriejus ir Jonas, o krikštamote - Sabalienė Viktorija, Andriejaus žmona.

Taigi, žinojau mūsų Barboros trijų artimųjų, gal brolių, vardus. Jei brolių, tai visi keturi užaugo vienoje šeimoje.

Visus keturis tokiais vardais vaikus - Saliamoną, Barborą, Andriejų, Joną - turėjo tiktai Motiejus ir Elžbieta Sabaliai.

Tai šitaip, manau, būsiu radęs Barboros Sabalyčios Antanėlienės tėvus.

© 2020 Aleksandras Sakas

Priedas

Motiejaus Antanėlio ir Barboros Sabalytės vaikai (gimimo metai, vardas, krikštatėviai):
1811, Anastazija, Saliamonas Sabalys ir Rozalija Pilkauskienė;
1813, Zigmantas, Norbertas Antanėlis ir Barbora Nakutienė;
1815, Barbora, Petras Juškevičius ir Rozalija Sabalytė (žr. pastabą);
1817, Karolina, Justinas Antanėlis ir Uršulė Antanėlytė;
1819, Marcelė, Andriejus Sabalys ir Agota Antanėlienė;
1821, Juozapota, Juozas Baleiša ir Viktorija Sabalienė;
1823, Aleksandras, Mykolas Antanėlis ir Viktorija Juškevičienė;
1827, Viktoras, Jonas Sabalys ir Uršulė Gaveikytė;
1832, Uršulė, Augustinas Maluiška su Viktorija, Andriejaus Sabalio žmona.
Visi gimę Maleišiuose, krikštyti Svėdasų bažnyčioje.

Pastaba. Viename šaltinyje krikštamotės Rozalijos pavardė - Sobolewna (Sabalytė), kitame - Sobolewska (Sabalytė arba Sabalienė). Todėl ji gali būti Kasparo dukra arba Motiejaus sūnaus Saliamono Sabalio žmona.

Motiejaus Sabalio ir Elžbietos Tebelškytės vaikai (gimimo metai, vardas, krikštatėviai):
1786, Saliamonas, Jurgis Tebelškis iš Rukšių ir Barbora Kepalaitė iš Kalvių;
1789, Barbora, Pranciškus Kepalas ir Agota Tebelškytė;
1791, Viktorija, Jonas Didžgalvis ir Kotryna Čirūnienė;
1792, Andriejus, Jonas Černiauskas ir Eva Tebelškytė;
1795, Juozapas, Juozapas Kepalas ir Domicelė Kepalaitė;
1796, Uršulė, Jonas Černiauskas ir Barbora Jovaišienė;
1798, Motiejus, Motiejus Nagurka ir Barbora Jovaišienė;
1802, Ciprijonas, Motiejus Jovaišis ir Elžbieta Kepalienė;
1803, Jonas, Juozapas Bendorius ir Cecilija Kepalaitė;
1806, Kazimieras, Pranciškus Tebelškis ir Elžbieta Bendorienė iš Kalvių;
1808, Vincentas, Andriejus Didžgalvis ir Barbora Tebelska (Tebelškytė arba Tebelškienė).
Visi gimę Kalviuose, krikštyti Kamajų bažnyčioje.

Kasparo Sabalio ir Agotos Navickaitės vaikai (gimimo metai, vardas, krikštatėviai):
1788, Vincentas, Jurgis Sabalys ir Kristina Kepalienė iš Kalvių;
1790, Uršulė, Juozapas Navickas ir Sofija Kėdienė;
1792, Anupras, Antanas Sapka ir Barbora Laurelytė;
1794, Barbora, Jurgis Sabalys ir Rozalija Narbutienė;
1797, Rozalija, Motiejus Sabalys ir Elžbieta Navickaitė;
1799, Benediktas, Motiejus Kepalas ir Kotryna Sabalienė.
Visi gimę Kalviuose, krikštyti Kamajų bažnyčioje.

2020 m. rugsėjo 2 d., trečiadienis

Protėvių paieškos. Budreikos iš Svėdasų

1775 metų sausio 12 dieną Svėdasų bažnyčioje sutuokti Juozapas Dabrega iš Šeduikių ir Ona Budreikaičia - mano proprosenelio Juozapo Dabregos jaunesniojo tėvai. .


Juozapo ir Onos Dabregų 1775 metų santuokos įrašas. Svėdasų RKB 1702 -1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, epaveldas.lt, 167 v.

Iš kur, iš kokios šeimos kilusi Ona Budreikaitė Dabregienė? Kadangi tuokėsi Svėdasuose, tai jaunoji turėjo būti iš Svėdasų parapijos.

Svėdasų parapijoje po Didžiojo maro (1709 - 1711 metais) išliko kelios Budreikų šeimos. Jos gyveno viename kitame kaime ir pačiame Svėdasų miestelyje, kuris, kaip ir žemės aplinkui, anuomet priklausė Biržų Radviloms.

Svėdasų bažnyčioje dvi Budreikaitės buvo krikštytos Onos vardu.

1760 metų lapkritį pakrikštyta Ona, Jurgio ir Ievos Budreikų dukra iš Daujočių kaimo. 1775 metų sausį, mano protėvių santuokos dieną, Ona dar būtų nė penkiolikos neturėjusi, tad gerokai per jauna tekėti. Nors turbūt pasitaikydavo visko...

Kita Ona, pakrikštyta 1757 metų lapkritį - Svėdasų miestelio gyventojų Juozapo ir Onos Budreikų dukra. Ji, septyniolikinė, amžiumi daug labiau būtų tikusi Dabregai į žmonas.

Tačiau Svėdasų parapijoje galėjo rastis ir trečia Ona Budreikaitė, gimusi ir krikštyta kur nors kitur.

Kuri iš jų ištekėjo už Juozapo Dabregos? Jei Dabregų vaikų krikšto metrikai būtų pilnesni, gal matyčiau, su kuriais Budreikomis jie labiau bendravo. Tačiau šiuo metu man pasiekiami šaltiniai, regis, tėra dekanatiniai nuorašai, kur nekilmingų vaikų krikštatėviai praleisti, kaip ir motinų mergautinės pavardės.

Kol kas laikausi mažiausiai abejonių keliančios versijos: Juozapas Dabrega vedė vyrėlesnę Oną Budreikaitę, Juozapo ir Onos iš Svėdasų dukrą.

Ką žinau apie juos, jaunosios Dabregienės tėvus? Juozapas Budreika ir Ona Niauryčia - abu svėdasiškiai, sutuokti Svėdasų bažnyčioje 1756 metų lapkričio 21 dieną. Po metų pakrikštyta jų pirmagimė dukra Ona.


Onos Budreikaitės 1757 metų krikšto įrašas. Svėdasų RKB 1702 -1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, epaveldas.lt, 79 v.

Kol Onutė išaugo iki nuotakos, jos tėveliai susilaukė dar kelių vaikų, kurių bent vardus turiu paminėti: Ignotas, Jokūbas, Teresė, Jonas. Jau Onutei galimai ištekėjus už Juozapo Dabregos, gimė dar vienas jos broliukas - pagrandukas Mykolas Budreika.


Budreikos ir Niauros. Paspalvintieji - autoriaus tiesioginiai protėviai.

1764 metais Budreikos gyveno Svėdasų turgaus "bute" Nr. 1 su sūnumis Ignotu ir Jokūbu (Jonas ir Mykolas dar nebuvo gimę). Jų "buto" kaimynais buvo Mauša Mendelovičius ir dar trys krikščionių šeimos (Svėdasų dvaro 1764 m. inventorius, genmetrika.eu).

Iš ko duoną valgė? Dirbo žemę. Jos turėjo miestelio pakraštyje už Vilniaus gatvės gyventojų sklypų. Činšą už žemę, kaip ir nuomą už būstą, mokėjo turto savininkui - dvarui.

Kokie tai buvo laikai valstybei ir jos žmonėms? Alfonsas Šapoka jo redaguotoje "Lietuvos istorijoje" (Kaunas, 1936, 394 p.) rašė:

(...) su Respublika niekas nebesiskaitė; visi žiūrėjo į ją, kaip į pasipelnymo šaltinį, kaip į tikrą grobį. Jei niekas tuo tarpu dar neišdrįso pasisavinti kurio nors jos ploto, tai tik dėl to, kad būtų neleidusios kitos valstybės. Svetimų valstybių kariuomenės žygiuodavo per Lenkiją ir Lietuvą, kaip per savo kraštą, nesiprašydamos jokio leidimo. Čia jas atsiųsdavo net žiemoti ar šiaip pailsėti. Tuo būdu jos čia ir maitindavosi: kraštas būdavo plėšiamas, naikinamas.

Dalis didikų ir bajorų bandė padėtį keisti ginklu (1768 metų Baro konfederacija). Tai nieko nedavė. Svėdasų dvaras ir miestelėnai, būdami prie didelio kelio, kentėjo nuo svetimų kariuomenių, savų konfederatų ir konfederatais apsimetusių plėšikų gaujų.

Post scriptum

Kartoms keičiantis, radosi naujų giminysčių, ankstesnės nutolo, bendravimas tarp jų nutrūko, ir galop jos buvo visiškai užmirštos. Kai po daugelio metų Onos Budreikaitės proproanūkis Pranas Dabrega (1908-1964) sutiko Budreikaitę iš Gykių, vargu ar kas bežinojo apie kadaise užmegztą Dabregų ir Budreikų giminystę.

© 2014 - 2021 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys iš Svėdasų RKB 1702 -1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knygos, epaveldas.lt

1721 m. sausio 19 d. Kazimieras Budreika iš Svėdasų [sutuoktas] su Ona Čižyčia (Casimirum Budreyko de Swiadoscie ac Anna Czyžynowna). (149 vaizdas)

Kazimiero Budreikos ir Onos Čižyčios vaikai (gimimo metai, vardai):
1722, Kotryna;
1727, Marijona;
1733, Juozapas.
Visi gimę Svėdasuose.

1733 m. rugsėjo 13 d. [pakrikštytas] Juozapas teisėtų sutuoktinių Kazimiero Budreikos ir Onos iš Svėdasų. (38 v.)

Kazimiero Niauros ir Onos X vaikai (gimimo metai, vardai):
1737, Ona;
1738, Agota;
1741, Eva;
1743, Jurgis;
1746, Kazimieras?;
1749, Teresė;
1751, Jonas;
1756, Sigizmundas.
Visi gimę Svėdasuose.

Pastaba. Kazimiero 1746 m. krikšto metrikuose motinos vardas, gal per klaidą, kitas -Kotryna.

1737 m. liepos 26 d. [pakrikštyta] Ona teisėtų sutuoktinių Kazimiero Niauros ir Onos iš Svėdasų. (43 v.)

1756 m. lapkričio 21 d. Juozapas Budreika iš Svėdasų [sutuoktas] su Ona Niauryčia. (158 v.)

Juozapo Budreikos ir Onos Niauryčios vaikai (gimimo metai, vardai):
1757, Ona;
1759, Ignotas;
1732, Jokūbas;
1764, Teresė;
1766, Jonas;
1777, Mykolas.
Visi gimę Svėdasuose.

1757 m. lapkričio 1 d. [pakrikštyta] Ona teisėtų sutuoktinių Juozapo Budreikos ir Onos iš Svėdasų. (79 v.)

2020 m. rugpjūčio 4 d., antradienis

Ateitininkų metai. Kazimiero Žitkaus laiveliu

Šiek tiek žinių apie kunigą ir poetą Kazimierą Žitkų, savo rašto darbus pasirašinėjusį Vinco Stonio slapyvardžiu: gimė Vabalninke 1893 metais, baigė Kauno kunigų seminariją, 1924 metais išleido poezijos knygelę "Ašarėlės", parašė mokykloms tikybos vadovėlių, iš kurių mokėsi ne viena lietuvių karta visame pasaulyje...

Kun. Kazimieras Žitkus 1934 metais. Šeimos archyvo nuotrauka.

Mano tėvas Aleksandras Sakas (1908-1998) veikė Kauno moksleivių ateitininkų organizacijoje, kurios kapelionu buvo kaip tik kunigas Žitkus. Taip apie 1931 metus užsimezgusi pažintis ir keletą metų trukusi bendra veikla suartino dar tik ieškantį savo pašaukimo jaunuolį ir kunigą, jau žinomą Lietuvoje savo veikla ir kūryba.

Kauno ateitininkų būrelis. Priekyje centre – kunigas Kazimieras Žitkus, kairėje - Aleksandras Sakas. Antroje eilėje iš kairės - moksleiviai ateitininkai Kazys Naseckas ir Juozas Gražys, kunigas Kazimieras Rankelė, neatpažintas asmuo ir nuotraukos autorius Leonas Dainys.

Moksleivių ateitininkų veikloje (nuo 1930 metų - nelegalioje) dalyvavo jaunimas iš įvairių Kaune tuo metu veikusių vidurinės grandies ir aukštesniųjų mokyklų, kurių apytikslis sąrašas būtų toks:

Kauno Šv. Kazimiero mergaičių gimnazija (buv. “Saulės” mergaičių gimnazija);
Kauno “Saulės” mergaičių mokytojų seminarija (uždaryta 1936 m.);
Kauno “Pavasario” komercinė gimnazija arba aukštesnioji komercijos mokykla;
Kauno Jėzaus Širdies mergaičių mokytojų seminarija;
Kauno aukštesnioji technikos mokykla;
Kauno Jėzuitų gimnazija;
Kauno “Aušros” mergaičių gimnazija;
Kauno “Aušros” berniukų gimnazija;
Kauno meno mokykla;
Fredos aukštesnioji sodininkystės ir daržininkystės mokykla;
Dr. J. Tumėno brandos kursai;
Valstybės teatro vaidybos mokykla.

Broniaus Uoginto, vėliau praminto vyresniuoju (kai ir jo sūnus Bronius tapo dailininku), piešinys iš Kauno moksleivių ateitininkų leisto laikraštėlio “Samtis” (1933 m., Nr. 4, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondai). Viryklę kūrena prof. Pranas Dovydaitis, valgyti neša kun. Kazys Žitkus. Prie puodo su samčiu - Aleksandras Sakas, "Samčio" redaktorius.

Tautininkų valdžiai uždraudus mokyklose politines organizacijas, krikščionių demokratų globojami moksleiviai ateitininkai toliau veikė nelegaliai. Išvykos gimtajam kraštui pažinti buvo viena jų veikimo formų, leidusi į krūvą rinktis gausiems ateitininkų būriams.

“Gamtos draugo” ekskursijos dalyviai Zapyškyje 1933 m. liepos 4 d. Atpažintieji: 1 - kun. Kazimieras Žitkus, 2 - žurnalistas Pranas Rinkevičius, 3 - Aleksandras Sakas, 4 - nuotraukos autorius Leonas Dainys (naudodamasis “autoknipsu”, spėdavo atbėgti ir prisijungti prie fotografuojamųjų), 5 - prof. Pranas Dovydaitis, pagrindinis "Gamtos draugo" ekskursijų variklis. Tolėliau kairėje: 6 - Jonas Mockūnas, 7 - Ričardas Nakas, 8 - Pasvalio klebonas kun. Kazimieras Kriščiūnas.

Kas tas “Gamtos draugas” ir jo vardu vadinta ekskursija? Apie organizatorius ir dalyvius, tikslus ir sąlygas, kuriomis tos išvykos buvo ruošiamos, yra išsamiai parašęs filosofas Juozas Girnius (1915-1994) "Aiduose", Amerikos lietuvių kultūros žurnale, iš kur ilgesnę citatą drįstu čia įterpti:

Ypatingai reikšmingos buvo metinės “Gamtos draugo” savaitės ekskursijos nuo Kauno Nemunu per Kuršių marias iki Klaipėdos ir Palangos.

“Gamtos draugo” vardu šios ekskursijos buvo pavadintos pagal prof. Pr. Dovydaičio leidžiamo gamtos mokslų žurnalo “Kosmos” (1920 - 40) populiarų priedą, kuris drauge buvo ir “Ateities” priedas. Pats prof. Pr. Dovydaitis sumanė šias ekskursijas, rūpinosi jų finansavimu ir joms vadovavo kaip “gidas”: kreipė ekskursantų dėmesį į praplaukiamas vietoves ir pasakojo jų istoriją. O kadangi žemyn nuo Kauno yra daug istorinių vietovių Nemuno krantuose, tai buvo keliaujama ne tik į Baltijos pajūrį, bet ir per Lietuvos istorinę praeitį. Šiuo atžvilgiu “Gamtos draugo” ekskursijos buvo tarsi tautinio auklėjimosi kursai.

Svarbiausia, šiose ekskursijose buvo lyg bent savaitei išsiveržiama iš pogrindžio - viešai susitelkiama draugėn iš visos Lietuvos. Buvo susipažįstama ir susidraugaujama - gyvai pasijuntama tos pačios idėjos siejama šeima. Kuopų oficialieji atstovai nepastebimai susirinkdavo ir metinei konferencijai. Dažnai dalyvaudavo sąjungos dvasios vadas kun. K. Žitkus. Uolesni kapelionai irgi lydėdavo savo globojamą jaunimą. 1934 vasarą su ekskursija keliavo ir vysk. M. Reinys. Kaip svečiai kasmet vykdavo ir keliolika studentų - moksleiviai su jais susipažindavo dar prieš atvykimą studijoms. Dalyvių - daugiau kaip per pusantro šimto.

Pirmoji “Gamtos draugo” ekskursija įvyko 1932 vasarą (baigėsi trims mėnesiams kalėjimo nubausto prof. Pr. Dovydaičio areštavimu Klaipėdoje). Kadangi buvo veikiama pogrindyje, tai nė “Ateityje” nebuvo žinių iš to meto ateitininkų moksleivių veiklos. Mažai buvo užsimenama ir “Gamtos draugo” ekskursija. („Aidai“, 1984 m. Nr. 4)

Dalis “Gamtos draugo” ekskursijos dalyvių 1933 m. liepos 12 d. Plungėje prie Oginskių rūmų. Priekyje - ekskursijos vadovai kun. K.Žitkus (trečias iš kairės) ir prof. Pr. Dovydaitis (centre). Leono Dainio nuotrauka.

...Po daugelio metų tėvas, buvodamas Kaune, kiekvienąsyk aplankydavo savo vyresnįjį draugą, laikui bėgant vis labiau grimztantį senatvėn ir užmarštin. Jau buvo prabėgę laikai, kai Kazimieras Žitkus ėjo Kauno kunigų seminarijos rektoriaus, Kauno kapitulos kanauninko pareigas. Retas kas bežinojo, kad visiems miela daina "Gražių dainelių daug girdėjau..." nėra kolektyvinis lietuvių liaudies kūrinys ir kad jos žodžių autorius - tai tas kuklusis Kauno Vilijampolės parapijos altarista.

Sunku patikėti, bet 1970 metais LTSR valstybinė leidykla "Vaga" išleido Kazio Žitkaus - Vinco Stonio poezijos rinktinę "Lyrika". Išleisti išleido, bet šios knygos nei garsino, nei garbino. Kaip ir kiti grožinės literatūros spaudiniai, 6 tūkstančiai šios knygelės egzempliorių dingo iš knygynų akies mirksniu.



Rinktinėje buvo ir naujesnių eilėraščių, bet 1973-iųjų sausį tėvui atsiųstoje atvirutėje Kazys Žitkus prisipažino: "Su mūzomis baigta - jos pas jaunesnius pabėgo".

Kai poetas 1986 metais mirė, tėvas apie tai sužinojo ne iš tarybinės spaudos, o pavėluotai iš savo seno bičiulio ateitininko, rašytojo Eugenijaus Matuzevičiaus laiško.

Tuomet Lietuvoje nepasiekiami "Aidai", pranešdami apie poeto mirtį, rašė (1986, Nr.3):

Buvo talentingas poetas - lyrikas, bet nustelbtas savo meto žymesnių autorių ir neįvertintas pažangiųjų nepriklausomos Lietuvos poetinių srovių.

Kun. Kazimieras Žitkus 1934 metais. Šeimos archyvo nuotrauka.

"Adai" tada pažymėjo, kad K. Žitkaus eilėraščiai buvo labai geri. Štai, 1938 metais parašytas "Laiveliu":

Ranka irklus paleido -
Naktis tokia rami!
Dangus virš mano veido,
Dangus po manimi.

Ir aš kaip meteoras
Plaukiu erdve, plaukiu;
Šviesių žvaigždelių choras
Su manimi sykiu.

Širdis nustojo plakti,
Savęs nebejuntu...
Dangau, palik man naktį
Su žvaigždėmis kartu!

© 2012, 2020 Aleksandras Sakas jun.

2020 m. birželio 30 d., antradienis

Dabregos iš Mikniūnų XVIII amžiaus pradžioje

Mikniūnų kaimas - į rytus nuo Anykščių - Rokiškio plento Svėdasų - Kamajų atkarpos (maps.lt žemėlapio fragmentas)

Dar 1703 metais į Mikniūnus (prie pat Svėdasų ir Kamajų parapijų ribos, bet Kamajų pusėje) užkuriu iš atokesnio Mičiūnų kaimo atėjo Jurgis Dabrega, vedęs vietinę merginą Oną Vitkutę.

Jau treti metai vyko Lietuvai nelaimingas Šiaurės karas. Karas ar kitos bėdos lėmė ir spragas Kamajų bažnyčios gimimo metrikų knygoje Joje nėra žinių apie vaikus, krikštytus 1704 metų pabaigoje ir 1705 metais, o labai gali būti, kad Jurgis ir Ona kaip tik tuomet susilaukė savo pirmagimio.

1707 metais Dabregoms Mikniūnuose gimė sūnus Mykolas. Jo krikšto metrikuose užfiksuotas retas atvejis su trimis krikštatėviais. Mykolo krikšto ceremonijoje Kamajų bažnyčioje kūmais buvo du vyrai ir moteris - kilmingieji Tomas Deščenskis ir Kristoforas Kulvinskis bei valstietė Elžbieta Pernavienė - gal giminaitė, o gal tiesiog kaimynė iš Mikniūnų.

Mykolo Dabregos 1707 metų krikšto įrašas Kamajų bažnyčios metrikų knygoje, šaltinis - Vikiteka

Negana karo - netrukus kraštą ištiko 1709 - 1711 metų Didysis maras. Epidemijos pirmaisiais metais gimė dukra Kristina, vėliau knygose nebeminima. Gal maras pražudė? To laikotarpio mirties metrikų knygų neturime. Tačiau Dabregų Mikniūnuose maras neišnaikino. neišnaikino.

Kamajų bažnyčios knygose yra įrašas apie 1711 metais krikštytą Motiejų, Jurgio ir Onos iš Mikniūnų sūnų. Tiktai pavardę raštininkas užmiršo pridėti. Tačiau žinome Motiejų Dabregą, su Jurgio šeima turėjusį abipusį ryšį, todėl tąjį bepavardį Motiejų turiu pagrindo laikyti mūsų Dabregų sūnumi.

1714 metų gegužį Mikniūnų Dabregoms gimė dar vienas sūnus - Kazimieras.

Be to, Kamajų knygose įrašyta 1722 m. gruodį krikštyta Barbora, Jurgio Dabregos ir Onos Skliaraitės iš Mikniūnų dukra. Jei raštininkas teisingai užrašė motinos pavardę ir jei kito į tėvus tinkančio Jurgio Dabregos tuo metu Mikniūnuose nebuvo, tai galima spėti, kad apie 1720 metus Jurgis liko našliu ir vedė dar sykį. Tačiau daugiau tokią hipotezę paremiančių faktų kol kas neturiu.

Tuo baigiasi mano žinios apie Mikniūnų kaimo Jurgį ir Oną Dabregas.

Jurgio Dabregos medžio dalis iki jo proanūkių. Paspalvintieji - autoriaus tiesioginiai protėviai.

Apie Jurgio sūnų Mykolą šį tą esu radęs. Mykolas Dabrega vedė Kristiną Valundyčią, su ja Mikniūnuose susilaukė dukrų Kristinos ir Agotos, bet netrukus atsisveikino su šiuo pasauliu. Jo našlė Kristina 1736 metais ištekėjo už Lauryno Kaziulio ir išsikraustė pas vyrą į Kalvių kaimą. Žinome, kad jos ir pirmojo vyro Mykolo dukra Kotryna Dabregaitė gyveno Kalviuose iki savo jungtuvių su drobčiūniškiu Kazimieru Kaušpadu.

Jurgio Dabregos šiek tiek hipotetinis sūnus Motiejus po santuokos su Ona Arbataičia atsidūrė Juodonyse, kur susilaukė trijų vaikų - Simono (1765 m. vedusio Agotą Lungyčią iš Mikniūnų), Agotos ir Magdalenos. Paskui (apie 1743 metus) šie Dabregos išsikėlė į Seibučius. Ten gimė vaikai Kotryna, Elžbieta (1765 m. ištekėjusi už Stanislovo Pajėdos iš tėvo gimtųjų Mikniūnų), Andriejus (vedęs Barborą Stasiulonaičią, gyveno įvairiose vietose, ir Mikniūnuose taip pat - ten įrašytas 1789 m. Užpalių dvaro inventoriuje), Juozapas, Marijona (1776 m. ištekėjusi už Kazimiero Narbučio iš Sriubiškių).

Mikniūnuose šeimininkauti liko Jurgio jaunesnysis sūnus Kazimieras Dabrega, autoriaus tiesioginis protėvis.

© 2015 - 2021 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys iš Kamajų RKB atitinkamų metų santuokos arba gimimo metrikų knygų, šaltinis - Vikiteka.

1703 m. rugsėjo 30 d. sutuokti Jurgis Dabrega iš Mičiūnų ir Ona Vitkutė iš Mikniūnų. Liudininkai Juozapas Purpa iš Čivylių ir Jokūbas Paršukas iš Mikniūnų.

Pastaba. Mičiūnai ir Čivyliai - Jūžintų valsčiaus (ir turbūt parapijos) kaimai. Nuo Mikniūnų tolokai.

1707 m. birželio 2 d. pakrikštytas Mykolas Jurgio Dabregos ir Onos iš Mikniūnų, krikštatėviai kilm. Tomas Deščenskis (MD Thomas Deszczenski) ir kilm. Kristoforas Kulvinskis (MD Chrystophorus Kulwinski) iš Vilkmergės apskrities su Elžbieta Pernaviene iš Mikniūnų.

1709 m. lapkričio 10 d. pakrikštyta Kristina Jurgio Dabregos ir Onos, krikštatėviai Stanislovas Baltakis, visi iš Mikniūnų, ir Ona Jakšienė iš Gaveikių.

1711 m. rugsėjo 20 d. pakrikštytas Motiejus Jurgio [Dabregos?] ir motinos Onos iš Mikniūnų. Krikštatėviai Bartolomiejus Žurinskis su Elžbieta Paršukiene iš Mikniūnų.

1714 m. gegužės 20 d. pakrikštytas Kazimieras Jurgio Dabregos ir Onos Vitkovskos iš Mikniūnų, krikštatėviai Kazimieras Bandoris iš Vygėlių su Kristina Paršukaite iš Mikniūnų.

1722 m. gruodžio 7 d. pakrikštyta Barbora Jurgio Dabregos ir Onos Skleraitės iš Mikniūnų, krikštatėviai Jurgis Vigelis iš Vaineikių su Kotryna Baltakiene iš Mikniūnų.

1731 m. rugpjūčio 26 d. pakrikštyta Kotryna Mykolo Dabregos ir motinos Valundytės, krikštatėviai Kazimieras Paršukas su Elžbieta Pernavaite, visi iš Mikniūnų.

Pastaba. Šis krikšto įrašas vėliau - kitu rašalu - papildytas, virš žodžių "motinos Valundytės" įrašant "Sofijos". Tačiau iš kitų įrašų žinome, kad Mykolo Dabregos žmona buvo Kristina Valundytė.

1734 m. vasario 7 d. pakrikštyta Agota tėvo Mykolo Dabregos ir motinos Kristinos Valundytės, krikštatėviai Kazimieras Paršukas su Elžbieta Pernavaite, visi iš Mikniūnų.

1736 m. gegužės 20 d. sutuoktas Laurynas Kaziulis iš Kalvių su Kristina Dabregiene, našle iš Mikniūnų. Liudininkai Jurgis Bendoriūnas iš Kalvių ir Samuelis Kauškapis iš Drobčiūnų.

Jurgio sūnaus Motiejaus Dabregos vaikai (gimimo metai, vardas, gimimo vieta, krikšto vieta ir krikštatėviai, jei žinomi):

1736, Simonas, Juodonys, Svėdasai;
1739, Agota, Juodonys, Svėdasai;
1741, Magdalena, Juodonys, Kamajai, Martynas Paršukas ir Elžbieta Dabregienė iš Mikniūnų;
1743, Kotryna, Seibučiai, Kamajai, Laurynas Baltakis iš Samanių ir Marijona Vitkienė iš Samanių;
1746, Elžbieta, Seibučiai, Jūžintai;
1748, Andriejus, Šlamiškiai, Kamajai, Motiejus Paršukas iš Mikniūnų ir Elžbieta Arbataičia iš Juodonių;
1753, Juozapas, Seibučiai, Kamajai, Motiejus Paršukas iš Mikniūnų ir Elžbieta Arbataičia iš Juodonių;
1756, Marijona, Seibučiai, Jūžintai.