Ieškoti šiame dienoraštyje

2017 m. liepos 21 d., penktadienis

Kareniotų Sakai

Sakai Lietuvos istorijoje žinomi nuo 1413 metų. Vienas iš Horodlės uniją pasirašiusių Vytauto bajorų, priėmusių unijos proga lenkišką Pomiano herbą, buvo Stanislovas Sakas, Dubingių seniūnas, miręs maždaug 1434 metais. Turėjo septynetą sūnų ir tėvonines (paveldimas) valdas Nemenčinėje, Ašmenos pavieto Hruzdove ir Medile. Paveldimų valdų turėjimas Vytauto laikais rodytų jei ne priklausymą Gediminaičių giminei, tai ypatingus nuopelnus (pasak Mykolo Lietuvio, 1550 metais parašiusio traktatą “Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius”, Sakai į didikus iškilo iš arklininkų, pasižymėję karo žygiuose). Pavardė Sakas galėjo būti pravardinės kilmės - taip senovėje kaimuose vadindavo nusikaltimų tyrėjus (nuo sekti).

Apie 150 metų Stanislovo Sako palikuonys priklausė Lietuvos diduomenei, garsėjo plačiomis valdomis ir aukštomis pareigomis, tačiau vartojo ne Sako, bet Sakavičiaus (Sakowicz) pavardę. Be to, XVI amžiuje dvi Sakų giminės šakos ėmė vadintis pagal savo valdas – Nosilovskiais ir Steckovičiais. Ilgainiui giminė prarado įtaką ir dalį turtų, o XIX amžiuje per rusų valdžios perodiškai vykdytas patikras, jei neturėjo bajorystę įrodančių dokumentų, galėjo būti priskirti valstiečių luomui.

Ar kokia nors giminystė sieja senuosius Sakaičius (Sakavičius) ir mano protėvius? Galbūt, tačiau jokių tokios giminystės įrodymų neturime.

Mano senelis Domininkas Sakas savo vaikams buvo pasakojęs, kad esame kilę iš prancūzmečiu (1812 metai) Lietuvoje pasilikusio Napoleono armijos kareivio, prancūzo, pavarde Le Sak.

Šią legendą bandžiau tikrinti DNR testu etninėms šaknims atskleisti. Nors mūsų giminėje pasitaiko vyrų tamsesnės odos ir plaukų, nei įprasta Lietuvoje, tačiau tyrimas jokių prancūziškų genų nerado - esu šimtaprocentinis rytų europietis.

Tą patį byloja ir neseniai (2018 metais) metrikų knygose rasti duomenys - Sakai (ir Sakavičiai) dar iki prancūzmečio gyveno senelio gimtinėje ir jos apylinkėse.

Mano senelio gimtinė  – dabartinės Baltarusijos Astravo rajone esantis Kareniotų (Koreniaty) kaimas, caro laikais priklausęs Vilniaus gubernijos Švenčionių apskrities Kiemeliškių valsčiui ir Svyronių (Sviranki) parapijai.

Rodyklėmis pažymėtos tekste minimos vietovės - Kiemeliškės, Kareniotai, Svyronys bei su šeimos istorija susiję Kliuščionys, Karklinė (panaudotas Jana Seta Map Publishers Ltd, 2006, Aukštaitijos žemėlapio fragmentas).

Svyronių parapijoje ir aplinkui XVIII ir XIX amžių sandūroje gimė, tuokėsi ar mirė ne vienas Sakas (Sakavičius). Paminėsiu tiktai poras, tuo metu gyvenusias Kareniotų kaime: Bartolomiejus Sakas ir Kristina Vaicekavičiūtė, Kazimieras Sakavičius ir Marijona Šamšuraitė, Fabijonas Sakas ir Monika Bakielaitė, Motiejus ir Marijona Sakai…

Be Kazimiero Sakavičiaus metrikų knygose figūruoja ir Kazimieras Sakas, taip pat iš Kareniotų kaimo. Gali būti, kad tai - vienas ir tas pats žmogus, kunigo valia knygose rašytas taip ir anaip (Sak ar Sakowicz).

Kazimieras Sakas - pirmasis protėvių sąraše. Gimęs dar Abiejų Tautų Respublikos (Žečpospolitos) laikais, jis mirė 1846 metais Kareniotų kaime, kur ir palaidotas. Mirties metrikuose parašyta, kad turėjo 80 metų. Paliko žmoną Rozaliją ir sūnų Jokimą iš santuokos su Antanina Buikaite.

Kazimiero sūnaus Jokimo gimimo data nežinoma. Jei jo santuokos metrikai neklaidina, galėjo būti gimęs apie 1816 metus. Keista, bet jo gimimo metrikų to laikotarpio Svyronių bažnyčios knygose neradau.

Svyronyse 1837 metais Jokimas Sakas susituokė su Kotryna Šmataite. Abu, kaip rašoma santuokos metrikuose - iš Kareniotų, tačiau gimusi Kotryna buvo ne šiame, o gretimame Godeliūnų (Hadziłuny) kaime, kur gyveno jos tėvai, valstiečiai Stanislovas ir Marcijona Šmatai.

Jokimui Kotryna pagimdė tris sūnus - Joną, Juozapą ir Simoną. Sunku pasakyti, kas juos augino - mama ar pamotėlė, parvesta į namus po Kotrynos mirties nežinomais mums metais.

Antroji Jokimo Sako žmona buvo Juozapota Kačkonytė. Su ja Jokimas susilaukė dukros Marcijonos. Tad mirties (nuo paralyžiaus) dieną 1868 metų sausį Jokimas paliko žmoną ir keturis vaikus. Palaidotas gimtojo kaimo kapinėse.

Jokimo vyriausias sūnus Jonas, mano prosenelis, tuo metu jau buvo vedęs vyras. Su žmona Ieva Jakubcevičiūte Kareniotuose augino savo vaikus. Neteko vieno jų - Antanėlio. Ir Ieva Sakienė mirė jauna, liko trys vaikai - sūnūs Pranas, Mykolas ir dukra Pranciška. Tai atsitiko 1877 metų pavasarį.
Pranukas gal jau buvo ūgtelėjęs, o Mykoliukas ir Pranutė - dar maži, namuose reikėjo šeimininkės, todėl našliu tapęs Jonas Sakas nedelsdamas ieškojo kitos pačios.

Apie antrąją Jono Sako žmoną Prancišką Olchovičiūtę yra pasakojusi Zuzana Knašienė (1874-1961), savo atmintyje išlaikiusi Sakų giminės senųjų kartų vardus. Pranciška buvusi bajoraite, jos tėvas – meistras Olchovičius, o patėvis – Juzufas Klimovičius. Santuokos metrika daug ką, bet ne bajorystę, patvirtino: 1877 metų gegužės 8 dieną keturiasdešimtmetis našlys Jonas Sakas vedė Prancišką Olchovičiūtę, 26 metų merginą, Kliuščionių kaimo valstietę. Jie sutuokti Kliuščionių bažnyčioje.

Pranciškos šeimyninė laimė buvo labai trumpa. Po metų (1878 metų gegužės 7 dieną) gimė Domininkas, mano senelis. Vos trims mėnesiams praėjus, Pranciška liko našle. Joną Saką nusinešė neišgydoma tais laikais džiova.

Ką išgyveno, kaip vertėsi Pranciška Sakienė viena su savo kūdikiu ir trimis vaikais iš vyro pirmosios santuokos? Jos likimo nežinau.

Apie 1900-uosius metus senelis Domininkas (žinoma, tuomet dar jaunas vaikinas) gyveno jau ne gimtinėje, bet dabartinio Švenčionių rajono Karklinės kaime. Ten buvo nutekėjusi jo mamos sesuo Marijona Olchovičiūtė - Maslianikienė. Kada ir kodėl Domininkas paliko tėvų namus, galime tik spėlioti.

*

Ir apie kitus Sakus iš Kareniotų kaimo žinių nedaug.

Vienas iš mano prosenelio Jono brolių, Simonas Sakas, buvo vedęs Viktoriją Romašaitę, turėjo dukras Apoloniją ir Salomėją. Apolonija mirė vaikystėje (1869 metais). Salomėją minėjo Zuzana Knašienė: Saliūnė turėjusi porą vaikų.

Jono dar vieno brolio Juozapo ir jo netikros sesers Marcijonos jokių pėdsakų neradau. Tiek težinau, kad Marcijonos mama Juozapota Sakienė mirė ir buvo palaidota Svyronyse, ne Kareniotuose.


Pasak Zuzanos Knašienės, Kareniotų kaime gyventi likęs tik Domininko Sako netikras brolis Pranciškus. Galbūt, bet 1909 metais jo ten jau nebuvo. Tų metų Svyronių parapijiečių sąraše (už jį esu dėkingas p. Petrui Kibickiui) tėra vienas vienintelis Sakas iš Kareniotų - 38 metų vyras, nevedęs, vardu Vincentas.

Šio Vincento linija tįsta iki pat Kazimiero Sakavičiaus, minėto straipsnelio pradžioje. Vincento Sako tėvai buvo Petras Sakas ir Marcijona Šamšuraitė. Petro tėvai buvo Mykolas Sakas ir Marijona Vieskaitė. Mykolas buvo Kazimiero Sakavičiaus ir Marijonos Šamšuraitės (taip, vėl Šamšuraitės!) sūnus, vėlesniuose popieriuose rašytas Sako, o ne Sakavičiaus pavarde. Visi jie - Kareniotų gyventojai.

Jei paaiškėtų kad tas Kazimieras Sakavičius ir mano protėvis Kazimieras Sakas buvo vienas ir tas pats žmogus, giminės medį tektų išplėsti. Kareniotų Sakų istorijos pabaiga dar neparašyta.

© 2011-2018 Aleksandras Sakas

Metrikų duomenys:

Šaltinis - Svyronių bažnyčios atitinkamų metų gimimo metrikų knygos kopija familysearch.org portale (jei nenurodyta kitaip)

1816 m. lapkričio 19 d. Svyronių bažnyčioje pakrikštyta Kotryna, valst. Stanislovo ir Marcijonos Šmatų duktė, gimusi Godeliūnų kaime lapkričio 14 d. Krikšto tėvai Juozapas Kačkonis ir Elžbieta Mužylaitė.

1837 m. birželio 6 d. Svyronių bažnyčioje administratorius kun. Bonaventūra Šinskis? sutuokė valstiečius Jokimą Saką (Joachim Sak), 21 metų jaunuolį, ir Kotryną Šmataitę (Katarzyna Szmatowna), 19 metų merginą, abu iš tos pačios parapijos Kareniotų kaimo, valstiečių teisėtų sutuoktinių Kazimiero ir Antaninos Buikaitės Sakų (Kazimierza i Antoniny z Buykow Sakow) sūnų ir valstiečių teisėtų sutuoktinių Stanislovo ir Marijonos Rupenkaitės Semaškų (Stanislawa i Maryany z Rupiankow Siemaszkow) dukterį, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Mykolui Mužylai, Simonui Jakobcevičiui, Martynui Šmatui, Simonui Slikančiui? (Įrašo Svyronių bažnyčios santuokos metrikų knygoje kopija, gauta iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo).

Pastaba: Kodėl Kotrynos Šmataitės tėvais užrašyti Semaškos? Gal raštininkas, žvilgčiodamas į metrikų knygos kitą įrašą, nuo jo nurašė ir dalį pavardžių?

1846 m. sausio 12 d. Kareniotų kaime nuo karštinės mirė valstietis Kazimieras Sakas (pracowity Kazimierz Sak), valstietės Rozalijos Sakienės, likusios našle vyras, sulaukęs 80 metų, Svyronių bažnyčios parapijietis, po savęs palikęs sūnų Jokimą (Joachim). Palaidotas privačiose Kareniotų kapinėse (na mogiłach prywatnych Koreniackich). (Įrašo Svyronių bažnyčios mirties metrikų knygoje kopija, už ją dėkingas ponui Petrui Kibickiui).

1867 m. gegužės 14 d. Svyronių bažnyčioje klebono tėvo Prano Mosevičiaus pakrikštytas kūdikis Antano vardu, valstiečių teisėtų sutuoktinių Jono ir Ievos, gimusios Jakubcevičiūte, Sakų sūnus, gimęs šių 1867 metų gegužės 10 dienos vakarą Kareniotų kaime. Krikštatėviais buvo valstiečiai Jonas Jakubcevičius su Agota, Ignoto Ceikos žmona.

1868 m. sausio 18 d. Kareniotų kaime nuo paralyžiaus mirė valstietis Jokimas Sakas (Иоахим Сак). Likusios našle Juozapotos Kačkonytės (Иозефаты Качкановны) vyras, 59 metų amžiaus, šios Bažnyčios parapijietis, po savęs palikęs sūnus Joną, Juozapą, Simoną ir dukrą Marcijoną. Jo kūną valstiečiai palaidojo privačiose Kareniotų kapinėse.

1870 m. spalio 4 d. Svyronių bažnyčioje klebono kun. Napoleono Kačinskio pakrikštytas kūdikis vardu Mykolas. Valstiečių Jono ir Ievos, gimusios Jakubcevičiūte, Sakų (Ивана и Евы ур. Якубцевичевны Саков) sūnus, gimęs šių metų rugsėjo 23 dieną Kareniotų kaime (Коренятах). Krikšto tėvais buvo Ignotas Ceika su Marijona, Motiejaus Jakubcevičiaus žmona.

1871 m. birželio 22 d. Kareniotų kaime nuo skausmo? (от кольки) mirė vaikas vardu Antanas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Jono ir Ievos, gimusios Jakubcevičiūte, Sakų 5 metų sūnus. Jo kūną patys valstiečiai privačiose Kareniotų kapinėse palaidojo.

1873 m. rugsėjo 23 d. Svyronių bažnyčioje kun. Kačinskio pakrikštytas kūdikis vardu Pranciška (Францишка). Valstiečių Jono ir Ievos, gimusios Jakubcevičiūte, Sakų (Ивана и Евы ур. Якубцевичевны Саков) duktė, gimusi šių metų rugsėjo 18 dieną Kareniotų kaime (Коренятах). Krikšto tėvais buvo Stanislovas Semaška su mergina Mikalina Ceikaite.

1874 m. gruodžio 1 d. Svyronių bažnyčioje kun. Kačinskio pakrikštytas kūdikis Salomėjos vardu, valstiečių teisėtų sutuoktinių Simono ir Viktorijos, gimusios Romašaite (урожд. Poмашовны), Sakų duktė, gimusi šių metų lapkričio 26 dieną Kareniotų k. Krikšto tėvais buvo Jonas Šmatas su Aleksandra, Jurgio Mužilos žmona.

1876 m. sausio 17 d. Svyronių miestelyje nuo dusulio (от дышка) mirė valstietė Juozapota Sakienė, gim. Kačkonytė, mirusio Jokimo Sako žmona, maždaug 48 m. amžiaus, liko viena dukra Marcijona. Palaidota sausio 19 d. Svyronių kapinėse.

1877 m. kovo 20 d. Kareniotų kaime nuo dusulio mirė valstietė Ieva Sakienė, gimusi Jakubcevičiūte (Ева Сакова, урожд. Якубцевичевна). Likusio našliu Jono Sako žmona, turėjusi apie 30 metų, šios bažnyčios parapijietė, po savęs palikusi sūnus Praną, Mykolą ir dukrą Prancišką. Jos kūną patys valstiečiai palaidojo privačiose Kareniotų kapinėse 22 kovo.

1877 m. gegužės 8 d. Kliuščionių bažnyčioje klebonas kun. Jonas Galičius (Иоан Галич), triskart paskelbęs gegužės 1, 5 ir 8 dienomis, sutuokė valstietį Joną Saką (Иван Сак), 40 metų našlį iš Svyronių parapijos Kareniotų kaimo, su valstiete Pranciška Olchovičiūte (Францишка Ольховичевна), 26 metų netekėjusia iš šios parapijos Kliuščionių kaimo, valstiečių teisėtų sutuoktinių Jokimo ir Petronelės gimusios Šmitaite (Иоахима и Петронелии ур. Шмитовны) sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Mykolo ir Onos Kovanskos (Николая и Анны ур. Кованской) dukterimi, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Jonui Jakobcevičiui (Иван Яковцевич), Pranui Klimovičiui (Франц Климович), Tadui Oleškevičiui (Фадей Олешкевич) ir kitiems. (Baltarusijos nacionalinio istorijos archyvo Gardino m. pažyma, 2010.07.13).

Pastaba: Čia Jono Sako motina užrašyta Petronelė Šmitaitė, o 1837 metų santuokos įraše - Kotryna Šmataitė. Gal buvo du Jonai Sakai? Kažin, ar viename kaime tuo pačiu laiku galėjo rastis du skirtingi žmonės, abu - Jonai Sakai, abiejų tėvai - Jokimai Sakai, ir dar vieno motina - Šmataitė, o kito - Šmitaitė. Matyt, vėlesniajame dokumente suklysta užrašant vardą. Todėl remdamasis 1837 metų įrašu į giminės medį Jono Sako motina užrašiau Kotryną Šmataitę.

1878 m. gegužės 14 d. Svyronių bažnyčioje šios bažnyčios klebono kun. N. Kačinskio pakrikštytas kūdikis Dominyko vardu, Kiemeliškių valsčiaus valstiečių teisėtų sutuoktinių Jono ir Pranciškos iš Liachovičių Sakų sūnus, gimęs šių metų ir mėnesio 7 dieną Kareniotų kaime. Krikšto tėvais buvo Juozapas Šamšura su Aleksandra, Jurgio Mužilos žmona.

1878 m. rugpjūčio 16 d. Kareniotų kaime nuo džiovos mirė valstietis Jonas Sakas, likusios našle Pranciškos vyras 40 metų amžiaus, palikęs iš 1-osios santuokos sūnus Praną ir Mykolą, dukrą Prancišką, iš 2-osios santuokos sūnų Dominyką. Jo kūną patys parapijiečiai palaidojo privačiose šio kaimo kapinėse 18 rugpjūčio.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą