Ieškoti šiame dienoraštyje

2018 m. sausio 31 d., trečiadienis

Protėvių paieškos: Merkiai iš Netikiškių

Mano proprosenelis Juozapas Dabrega gimė Svėdasų parapijos Šeduikių kaime 1796 metais. Vos devyniolikos sulaukęs, jis vedė Domicelę Merkytę (Mierkytę).

Juozapo Dabregos iš Šeduikių ir Domicelės Merkytės 1815 metų santuokos įrašas (Svėdasų RKB 1802 -1818 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 314 vaizdo fragmentas, epaveldas.lt)

Merkių, kaip ir Dabregų, pavardės rašyba šaltiniuose įvairuoja - Merkis, Mierkis, Mirkis, o viena giminės šaka iš Jurkiškio palivarko rašėsi Mirskiais.

Kur iki tol gyveno Domicelė, santuokos įraše nepasakyta. Kadangi tuoktasi Svėdasuose, tai jaunoji turėjo būti iš Svėdasų parapijos.

XIX amžiaus pradžioje tame krašte Merkių netrūko. Gyveno jie tiek Svėdasų miestelyje, tiek parapijos kaimuose (ir Šeduikiuose taip pat), tačiau Juozapo Dabregos žmonai Domicelei artimiausi buvo Merkiai iš gretimo Šeduikiams Netikiškių kaimo.

Štai, kas buvo Dabregų vaikų krikštatėviai: Aleksandro - Justinas Merkys, Antano - Juozapas Merkys, Veronikos - Veronika Merkienė, Julijonos - vėl Juozapas Merkys, Rapolo - Agota Merkienė. Nors krikštatėvių gyvenamoji vieta metrikuose nenurodyta, tačiau toks vardų derinys (Justinas ir Veronika Merkiai, Juozapas ir Agota Merkiai) buvo būtent Netikiškių kaime.

Netikiškių kaimo lokacija (maps.lt žemėlapio fragmentas)

Ir dar. Dabregų santuokos vienas liudininkas buvo Motiejus Tumas, o jo žmonos Kotrynos mergautinė pavardė - Merkytė.

Justino, Kotrynos ir Juozapo Merkių krikšto įrašai parodė, kad visi trys buvo iš vienos šeimos. Jų tėvai - Motiejus ir Ona Starkutė Merkiai, Netikiškiuose apsigyvenę apie 1788 metus.

Deja, Domicelės krikšto įrašo Svėdasų bažnyčios gimimo metrikų knygose rasti nepavyko. Jo nėra ir kitos artimiausios - Kamajų - bažnyčios knygose.

Tačiau beveik neabejoju, kad ir mano proprosenelė Domicelė Dabregienė buvo Netikiškių Motiejaus ir Onos Merkių dukra. Jei taip, tai Domicelė galėjo būti gimusi 1799 metais (ankstesni metai “užimti” kitų Merkiukų). Išeitų, kad mano proprosenelė ištekėjo labai jauna, šešiolikinė.

© 2014-2020 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys

1782 m. kovo 16 d. pakrikštytas vaikas vardu Justinas teisėtų sutuoktinių Motiejaus Merkio ir Onos iš Merkių [kaimo]. Krikštatėviai Jokūbas Urbanavičius iš Mieleikių ir Elžbieta Neniškienė iš Markūniškių. (Vikiteka, Kamajų RKB atitinkamų metų metrikų knyga, 116.jpg)

1787 m. rugpjūčio 15 d. pakrikštyta Kotryna [duktė] teisėtų sutuoktinių Motiejaus Merkio iš Mierkiškių ir Onos Starkučios. Krikštatėviai Jurgis Starkus iš Markūniškių ir Agota Merkyčia iš tos pačios vietovės. (Vikiteka, Kamajų RKB, 196.jpg)

1793 m. vasario 26 d. pakrikštytas Juozapas [sūnus] teisėtų sutuoktinių Motiejaus Merkio ir Onos iš Netikiškių. (epaveldas.lt, Svėdasų RKB 1702 -1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 134 v.)

1809 m. sausio 24 d. [sutuokti] iš Juodonių Motiejus Tumas ir Kotryna Merkytė, [liudininkai] Simonas Stanys ir Urbonas Starkus. (epaveldas.lt, Svėdasų RKB 1802-1818 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 248 v.)

1815 m. lapkričio 21 d. [sutuokti] iš Šeduikių Juozapas Dobrega ir Domicelė Merkytė, [liudininkai] Justinas Žemaitis ir Motiejus Tumas. (epaveldas.lt, Svėdasų RKB 1802 -1818 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 314 v.)

2018 m. sausio 6 d., šeštadienis

Urbanavičiai iš Martinčiūnų

Mano močiutės Veronikos sesuo Ona Vaškelytė gimė 1892 metais Svėdasų parapijos Šeduikių kaime.

Apie 1913 metus Ona ištekėjo už Antano Urbanavičiaus iš Užpalių parapijos Martinčiūnų kaimo.

Urbanavičiams Martinčiūnuose derėjo sūnūs - Ona jų pagimdė septynis, o dukrą iki jiems lemtingų 1930 metų - tik vieną.

1930 metų pavasarį Antanas ir Ona Urbanavičiai, matyt, skurdo verčiami, ryžosi emigruoti. Pasiėmę šešis mažuosius vaikus, jie išvyko į Braziliją. Vyresnieji sūnūs - Stasas ir Balys - liko Lietuvoje.

Nuotrauka iš Antano Urbanavičiaus Lietuvos respublikos užsienio paso, išduoto Kaune 1930 m. balandžio 23 d.

1930 metų gegužės 20 dieną Urbanavičiai jau buvo pasiekę San Paulą. Įsidarbino kavos plantacijose. Susilaukė dar dviejų dukrų - taigi, Brazilijoje augino aštuonis vaikus.

Ona portugalų kalbos neišmoko. Dažnai sielvartavo dėl Lietuvoje paliktų vyresniųjų vaikų, kurių nebepamatė.

Urbanavičiai mirė San Paule, Antanas - 1957 metais, Ona - 1968 metų kovą.

Vaikai

Antano ir Onos Urbanavičių vaikai - mano mamos pusbroliai ir pusseserės.

Staso (Stasio?) Urbonavičiaus gyvenimas ir likimas man nežinomas.

Kitas iš likusiųjų Lietuvoje - Boleslovas Urbanavičius, gimęs 1914 metais, gyvendamas Kamajėlių dvare, vedė Bronislavą Kvedaraitę iš tos pačios Kamajų parapijos Rudbalio kaimo. Santuokai reikėjo Panevėžio vyskupo dispenso, nes sūnus Juozas jau beldėsi į šį pasaulį. Kol gavo dispensą, Juozukas gimė, o po keturių dienų - 1937 m. birželio 23 d. - buvo sutuokti jo tėvai. Dėl šių aplinkybių jaunavedžių santykiai su giminėmis galėjo būti pašliję, ir santuoką liudijo ne artimieji, bet Kamajų bažnyčios zakristijonas Jurgis Judikevičius ir vargonininkas Adolfas Burakauskas.

Per 1942 metų gyventojų surašymą Balys su šeima - žmona Brone, sūnumi Juozu, dukra Julija ir uošve Angele Kvedariene - jau gyveno Jaurų vienkiemyje (Jonas Šedys, “Kamajų valsčiaus ūkininkų šeimos”, Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras).

Žinių apie Brazilijon išvykusius Urbanavičius radau portale geni.com (iš ten ir nuotraukos) ir susisiekęs su Antano ir Onos anūke Elena Urbanavicius Marques.

Jonas Urbanavičius (João Urbanavicius) gimė 1921 metais. Brazilijoje jis vedė Leopoldiną Ayres, gimusią 1923 metais. Juodviejų sūnus - Valdemiras. Jonas liko našliu po Leopoldinos mirties 1978 metais.

Branys Urbanavičius gimė 1922 metais. Brazilijoje jis vedė lietuvaitę Aldoną Lauciutę, gimusią 1923 metais Šiauliuose, Kazio ir Marijonos Laucių šeimoje. Branys ir Aldona Urbanavičiai susilaukė sūnaus (jo vardo nežinau) ir dukros Elenos (Elena Urbanavicius Marques).

2006 metais Branys su žmona Aldona lankėsi Lietuvoje.

Aldona Urbanavičienė mirė 2009 metais Paranos valstijos sostinėje Kuritiboje (Curitiba). Turbūt, ir Branio amžinojo poilsio vieta ten pat - jis mirė 2013 metais.

Vladas Urbanavičius gimė tais pačiais 1922 metais, kaip ir Branys (nežinau, ar jiedu dvyniai).

Leonas Urbanavičius gimė 1925 metais. Brazilijoje jis buvo vedęs, turėjo vaiką, mirė anksčiau už žmoną. Palaidotas nedideliame Botukatu (Botucatu) mieste San Paulo valstijoje. Jo nuotraukos neturiu.

Pranė Urbanavičiūtė (Prane Urbanavicius) gimė 1927 metais. Mirė 2013 metais San Žose dos Kampose (São José dos Campos), Vilniaus dydžio mieste San Paulo valstijoje.

Jurgis Urbanavičius (Jorge Urbanavicius) gimė 1929 metais. Brazilijoje jis su žmona Estefanija susilaukė sūnaus ir dukros Barbosos (gal Barboros?). Jurgis mirė apie 2011 metus.

O Felicija ir Amelija - Brazilijoje gimusios Antano ir Onos Urbanavičių dukros. Felicija (Felicia Urbanavicius) jau mirusi. Amelija (Amelia Urbanavicius) - dabar likusi vienintelė gyva iš Urbanavičių vaikų. Jai - 80 metų.

© 2017 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys (epaveldas.lt):

1892 m. kovo 3 d. Svėdasų bažnyčioje vikaro kun. Nainio pakrikštytas kūdikis Onos vardu, Alotų valsčiaus valstiečių teisėtų sutuoktinių Jono ir Anelės iš Antanėlių Vaškelių duktė, gimusi šių metų vasario 29 d. Svėdasų parapijos Šeduikių kaime. Krikštatėviai - valstiečiai Julijonas Svirka su Juozapota, Juozapo Butkevičiaus žmona. (Svėdasų RKB 1891-1897 m. gimimo metrikų knyga)

1937 m. birželio 23 d.
sulig Panevėžio vyskupo dispenso N 3142 Kamajų bažnyčioje klebonas kun. J. Kriščiūnas palaimino moterystės ryšį Boleslovo Urbanavičiaus, nevedusio, žemdirbio, gyv. Kamajėlių dvare Kamajų parapijos ir valsčiaus, gim. 1914 m. vasario 16 d., ir Bronislavos Kvedaraitės, mergaitės, žemdirbės, gyv. Rudbalio kaime Kamajų parapijos ir valsčiaus, gim. 1913 m. rugsėjo 4 d. Jaunojo tėvai: Antanas Urbanavičius ir Ona Vaškelytė, jaunosios tėvai: Vladislovas Kvedaras ir Angelė Petkūnaitė. Liudytojai: Jurgis Judikevičius ir Adolfas Burakauskas. (Kamajų RKB 1930-1940 m. santuokos metrikų knyga)