Motiejus ir Barbora Antanėliai ir jų vaikai

Motiejus ir Barbora Antanėliai - šio teksto autoriaus proproproseneliai (močiutės Veronikos Dabregienės mamos Anelės Antanėlytės seneliai).

Motiejus, Jurgio ir Margaritos Antanėlių sūnus, gimė 1783 metais Savičiūnų kaime, savo mamos gimtinėje. Tačiau Antanėliai buvo labiau maleišiškiai - iš gretimo Maleišių kaimo, kur prasidėjo ir baigėsi beveik visų jų gyvenimo keliai, kur buvo gimę ir Motiejaus vyresnieji broliai Silvestras, Bernardas ir Liudvikas.

Tiek Maleišiai, tiek Savičiūnai su visais žmonėmis tuomet buvo nuosavybė pono - Vilniaus vaivados Karolio Stanislovo Radvilos (1734-1790), praminto Panie Kochanku.

1810 metų vasarį Motiejus Antanėlis vedė Barborą Sabalytę.

Jaunoji buvo iš nelabai toli - iš Kalvių kaimo, bet tas priklausė ne Svėdasų, o Kamajų parapijai, todėl tuoktuvės vyko Kamajų bažnyčioje. Kunigas metrikų knygon Motiejų užrašė Antanavičiumi, o Barborą gražiai aukštaitiškai - Sabalyčia.

Santuokiniai 1810 metai Motiejui Antanėliui visai nebuvo šventiški. Birželį mirė jo mama, liepą - jo brolis Liudvikas...

1811 metais  Antanėliams Maleišiuose radosi jų pirmagimė Anastazija, o paskui dar du dešimtmečius byrėjo vaikai. Iš viso gimė devyni - trys sūnūs ir šešios dukros.

Motiejaus Antanėlio giminės medis nuo jo senelio iki anūkų. Rusva spalva išskirti autoriaus tiesiosios linijos giminaičiai.

Paskutinė - pagrandukė - buvo Uršulė, gimusi Motiejui ir Barborai tais pačiais 1832 metais, kaip ir jų pirmoji anūkė Anelė, vyriausios dukros Anastazijos Žemaitienės dovana.

Motiejaus Antanėlio gyvenimas nutrūko 1841 metų sausį karštinei pražudžius. Šeima palaidojo jį Maleišių kaimo kapinėse.

Mirties metrikuose Motiejaus žmona pavadinta Marijona, ne Barbora. Gal Barbora jau buvo palikusi šį pasaulį, o našlys Motiejus parvedęs vaikams pamotėlę? Bet apie Barboros mirtį Svėdasų bažnyčios knygose nieko nėra. Manyčiau, raštininkas užrašė ne tą vardą. Ir vaikų sąrašas ten taip pat netikslus...

Vaikai

Anastazija Antanėlytė 1831 metais ištekėjo už Kasparo Žemaičio iš Trakniūnų kaimo, kurio dabar, XXI amžiuje, neberandu. Kasparas Žemaitis - ne svetimas, iš kitos mano gentainių šakos. Mūsų linijos sueina į Motiejų Merkį (1742-1828) iš Netikiškių, kurio anūkais buvo tiek Kasparas Žemaitis, tiek - su maža klaidos tikimybe - mano prosenelis Aleksandras Dabrega.

Tą pačią 1831 metų spalio 18 dieną Svėdasų bažnyčioje buvo sutuokta ir dar viena maleišiškė - Anastazijos pusseserė Rozalija, jau mirusio Silvestro Antanėlio dukra. Kas ten žino, gal abiems poroms Maleišiuose buvo iškelta bendra vestuvių puota?

Anastazija ir Kasparas Žemaičiai vienoje vietoje negyveno. Jų vaikų, kurių žinome septynis, gimtinės - Svėdasų parapijos Trakniūnų, Lašinių (kirčiuojamas antras skiemuo), Vaitkūnų kaimai.

Vėliausia dokumentuota Anastazijos Žemaitienės biografijos data yra 1849 metų rugsėjis, kai ji iš Maleišių į Svėdasus vežė krikštyti savo brolio Aleksandro sūnų Anuprą.

Antrojo Antanėlių vaiko - sūnaus Zigmanto - likimas nežinomas. Tėvo mirties dieną 1841 metais buvo gyvas.

Po Zigmanto Maleišiuose gimė Barbora. Taip jau sutapo, kad 1815 metų kovo 10 dieną Svėdasų bažnyčioje buvo pakrikštytos dvi išvakarėse gimusios mergytės - Antanėlių Barbora ir Tumų iš Juodonių kaimo Kotryna. Antanėliai ir Tumai gal ir buvo pažįstami, bet ne giminės. Daug vėliau (1900 metais) juos į vieną giminės medį, tiesa, į gana tolimas jo šakas, įrašė mano senelių Juozapo ir Veronikos Dabregų santuoka.

Barbora Antanėlytė 1837 metais buvo išleista už Anupro Baleišio iš Barboros mamos gimtinės - Kalvių kaimo. 1841 metų tėvo mirties metrikuose Barbora, beje, kaip ir jos vyresnioji sesuo Anastazija, kažkodėl nepaminėta, nors po to - 1844 metais - dar buvo kūma sesers Marcelės dukros krikštynose. Kokį gyvenimą nugyveno Baleišiai, kol kas tikrų žinių neturiu.

Po Barboros Antanėliams gimė Karolina. 1843 metais Karoliną sutuokė su Maleišių kaimynu Kazimieru Butkevičiumi, gimusiu Savičiūnuose. Butkevičiai kurį laiką gyveno Maleišiuose, vėliau išsikraustė į Šeduikius. Žinome ten 1853 metais gimusią jų dukrą Marijoną. Dukterų Butkevičiai turėjo daug, o sūnų tiktai vieną, bet jis neišgyveno. Gal tas pats Kazimieras Butkevičius (užrašytas Butkaus pavarde) 1877 metų lapkritį mirė nuo karštinės Netikiškių kaime, kur ir palaidotas. Liko žmona Karolina, dukros Karolina, Juozapota ir Ona.

Ketvirtoji Motiejaus ir Barboros Antanėlių dukra -Marcelė - 1844 metais ištekėjo už Justino Kiaušo iš Savičiūnų dvaro. Turbūt, jaunuosius tuo metu žmonių liežuviai smagiai paplakė. Mat, Kiaušai sutuokti 1844 m. birželio 18 d., tą pačią dieną pakrikštijama Marcelės dukra Marijona, gimusi "teisėtiems sutuoktiniams" dar iki santuokos - birželio 15 dieną.

Marcelė ir Justinas Kiaušai gyveno tai Savičiūnuose, tai, berods, Netikiškiuose, tai Maleišiuose, tai vėl Savičiūnuose. Čia Marcelė 1864 metais neteko džiova susirgusio vyro. Liko su penkiais sūnumis. Vienas jų, Mykolas, mirė Šeduikiuose 30 metų, dar savo šeimos neturėdamas. O Marcelė savo našlės dienas baigė Netikiškiuose, iš kur ją 1900 metų sausį į Svėdasų kapus nulydėjo keturi jos sūnūs Kiaušai: Antanas, Pranciškus, Anupras ir Jurgis.

Beje, Marcelės sūnus Pranas Kiaušas buvo vedęs Anastaziją Dabregaitę, bet ne iš mūsų, o iš Mikniūnų Dabregų giminės.

Kitus du Antanėlių vaikus - dukrą Juozapotą ir sūnų Viktorą - žinom buvus gyvus 1841 metų sausį, tėvo Motiejaus mirties dieną

1823 metų liepą atėjo laikas gimti Aleksandrui Antanėliui, mano proproseneliui.

O mažiausiąją Uršulę, vos išmokusią savo kojelėmis bėgioti, 1833 metais pražudė kažkokia kaimiškomis priemonėmis neišgydoma opa.

© 2018-2020 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys (jei nurodytas vaizdo numeris, tai metrikų knyga pasiekiama per epaveldas.lt)

1783 m. vasario 17 d. [pakrikštytas] Motiejus, teisėtų sutuoktinių Jurgio Antanėlio ir Margaritos iš Savičiūnų [sūnus]. (Svėdasų RKB 1702-1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 117 v.)

[1789 m. balandžio] 4 d. aš, Juozapas Burba, pakrikštijau Barborą, tėvai teisėti sutuoktiniai Motiejus Sabalys iš Kalvių vietovės ir Elžbieta iš Tebelškių namų, krikštatėviai Pranciškus Kepalas ir Agota Tebelškytė. (Kamajų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga, Vikiteka)

1810 m. vasario 13 d. [kun. Tadeušo Andžejevskio sutuokti] iš Kalvių Motiejus Antanavičius ir Barbora Sabalyčia, [liudininkai] Juozapas Bendorius ir Silvestras Antanavičius iš Kalvių. (Kamajų RKB 1802-1818 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 144 v.)

1811 m. rugpjūčio 5 d. [Aš, Jonas Panksnevičius,] pakrikštijau Anastaziją Marcijoną, gimusią šio mėnesio 1 d. Motiejui Antanavičiui ir Barborai Sabalytei, teisėtiems sutuoktiniams. Krikštatėviai Saliamonas Sabalys ir Rozalija Pilkauskienė (Pilkowska). Maleišiai. (Svėdasų RKB 1802-1830 m. gimimo metrikų knyga, 52 v.)

1813 m. sausio 12 d. [Aš, Jonas Panksnevičius,] pakrikštijau Zigmantą Jeronimą (Sigizmundum Hieronimum), gimusį vakar Motiejui Antanavičiui ir Barborai Sabalytei, teisėtiems sutuoktiniams. Krikštatėviai Norbertas Antanavičius ir Barbora Nakutienė. Maleišiai. (Svėdasų RKB 1802-1830 m. gimimo metrikų knyga, 58 v.)

1815 m. kovo 10 d. [Aš, Jonas Pankevičius,] pakrikštijau Barborą Uršulę, gimusią vakar Motiejui Antanavičiui ir Barborai Sabalytei, teisėtiems sutuoktiniams. Krikštatėviai Petras Juškevičius ir Rozalija Sabalytė. Maleišiai. (Svėdasų RKB 1802-1830 m. gimimo metrikų knyga, 67 v.)

1817 m. kovo 23 d. [Aš, Jonas Pankevičius,] pakrikštijau Karoliną, gimusią vakar Motiejui Antanevičiui ir Barborai Sabalytei, teisėtiems sutuoktiniams. Krikštatėviai Justinas Antanevičius ir Uršulė Antanevičiūtė. Maleišiai. (Svėdasų RKB 1802-1830 m. gimimo metrikų knyga, 76 v.)

1819 m. gegužės 13 d. [Aš, Jurgis Balčiauskas (Georgius Balczewski),] pakrikštijau Marcelę, gimusią vakar Motiejui Antanevičiui ir Barborai Sabalytei, teisėtiems sutuoktiniams. Krikštatėviai Andriejus Sabalys ir Agota Antanevičienė. Maleišiai. (Svėdasų RKB 1802-1830 m. gimimo metrikų knyga, 85 v.)

1821 m. kovo 6 d. Aš, Jonas Pankevičius, pakrikštijau Juozapotą Veroniką, gimusią to paties mėnesio 4 [d.] Motiejui Antanevičiui ir Barborai Sabalytei, teisėtiems sutuoktiniams. Krikštatėviai Jonas Baleiša ir Viktorija Sabalienė. Maleišiai. (Svėdasų RKB 1802-1830 m. gimimo metrikų knyga, 94 v.)

1823 m. liepos 25 d. [Aš, Tomas Milevskis,] pakrikštijau Aleksandrą Julijoną, gimusį to paties mėnesio 22 [d.] Motiejui Antanevičiui ir Barborai Sabalytei, teisėtiems sutuoktiniams. Krikštatėviai Mykolas Antanevičius ir Viktorija Juškevičienė. Maleišiai. (Svėdasų RKB 1802-1830 m. gimimo metrikų knyga, 105 v.)

1827 m. balandžio 25 d. Svėdasų parapinėje bažnyčioje kun. Jurgio Bogušo pakrikštytas kūdikis Viktoro vardu, valstiečių Motiejaus ir Barboros iš Sabalių Antanėlių, teisėtų sutuoktinių sūnus, gimęs 1827 m. balandžio 22 dienos vakarą tos parapijos Maleišių kaime. Krikštatėviai valstiečiai Jonas Sabalys ir Uršulė Gaveikytė. (Svėdasų RKB 1827-1829 m. gimimo metrikų knyga, muziejai, 19 v.)

1831 m. spalio 18 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Jurgis Bogušas (Jerzy Bohusz) sutuokė valstiečius Kasparą Žemaitį, 20 metų jaunuolį iš Trakniūnų kaimo, su Anastazija Antanėlyte, 18 metų mergina iš Maleišių kaimo, abu tos pačios bažnyčios parapijiečius, valstiečių teisėtų sutuoktinių Silvestro ir Agnieškos iš Merkių Žemaičių sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Motiejaus ir Barboros iš Sabalių Antanėlių dukterimi, dalyvaujant liudininkams Zigmantui Bubliauskui, Juozapui (... - neįskaitoma) ir kitiems. (Svėdasų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga, 34 įr.)

1832 m. sausio 13 d. Svėdasų bažnyčioje kunigo Antano Masalskio, šios bažnyčios vikaro, pakrikštytas kūdikis Uršulė vardu, valstiečių teisėtų sutuoktinių. Motiejaus ir Barboros iš Sabalių Untanėlių dukra, gimusi 1832 metų sausio 11 dieną paryčiui tos pačios parapijos Maleišių kaime. Krikšto tėvai valstiečiai Augustinas Maluiška su Viktorija, Andriejaus Sabalio žmona. (Svėdasų RKB 1829-1834 m. gimimo metrikų knyga, 73 v.)

1833 m. kovo 14 d. Maleišių kaime mirė vaikas vardu Uršulė nuo opos, valstiečių teisėtų sutuoktinių. Motiejaus ir Barboros iš Sabalių Untanėlių dukra 2 metų tos bažnyčios parapijietė. Kurios kūnas tų pačių metų ir mėn. 16 dieną šeimos palaidotas Maleišių kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

1837 m. lapkričio 7 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Silvestras Grubinskis sutuokė valstiečius Anuprą Baleišį, 27 metų jaunuolį iš Kamajų parapijos Kalvių kaimo, su Barbora Untanaite, 20 metų mergina iš Maleišių kaimo, Svėdasų parapijietę, valstiečių teisėtų sutuoktinių Motiejaus ir Barboros iš Keršulių Baleišių sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Motiejaus ir Barboros iš Sabalių Untanų dukterimi, dalyvaujant liudininkams Kasparui Žemaičiui, Anuprui Kavoliūnui ir kitiems. (Svėdasų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga, 61 įr.)

1841 m. sausio 22 d. Maleišių kaime nuo karštinės mirė valstietis Motiejus Untanėlis, likusios našle Marijonos Untanėlienės vyras, 50 metų amžiaus tos bažnyčios parapijietis. Liko sūnūs: Zigmantas, Aleksandras, dukros: Viktorija, Karolina, Marcelė, Juozapota. Kurio kūnas tų pačių metų ir mėnesio 23 dieną mirusiojo šeimos palaidotas Maleišių kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga)

Pastaba. Motiejus Antanėlis turėjo ne dukrą Viktoriją, bet sūnų Viktorą.

1843 m. sausio 24 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Juozapas Masalskis sutuokė valstiečius Kazimierą Butkevičių, 22 metų jaunuolį, su Karolina Untanėlyte, 18 metų mergina, abu iš Maleišių kaimo Svėdasų parapijiečiai, valstiečių teisėtų sutuoktinių Leono ir Uršulės iš Sapkų Butkevičių sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Motiejaus ir Barboros iš Sabalių Untanėlių, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Justinui Laureliui, Kasparui Žemaičiui ir daugeliui kitų. (Svėdasų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga, 19 įr.)

1844 m. birželio 18 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Jokūbas Targonskis sutuokė valstiečius Justiną Kiaušą, 21 metų jaunuolį iš Savičiūnų dvaro, su Marcele Antanėlyte, 17 metų mergina iš Maleišių kaimo, abu Svėdasų parapijiečius, valstiečių teisėtų sutuoktinių Antano ir Kotrynos iš Apanavičių Kiaušų sūnų su valstiečių teisėtų sutuoktinių Motiejaus ir Barboros iš Sabalių Antanėlių, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Anuprui Baleišiui, Silvestrui Žemaičiui ir daugeliui kitų. (Svėdasų RKB atitinkamų metų santuokos metrikų knyga, 21 įr.)

1900 m. sausio 8 d. Netikiškių kaime mirė Marcelė gimusi Antanėlyte Kiaušienė nuo senatvės, Alotų valsčiaus valstietė mirusio Justino žmona 90 metų amžiaus Svėdasų parapijietė, paliko sūnus Antaną, Pranciškų, Anuprą ir Jurgį. Jos kūnas šių 1900 sausio 11 dieną kun. Vincento Velžio palaidotas Svėdasų parapijos kapinėse. (Svėdasų RKB atitinkamų metų mirties metrikų knyga, 5 įr.)

Antanėliai iš Maleišių

Mano močiutės Veronikos Vaškelytės - Dabregienės mama buvo Antanėlytė, vardu Anelė, gimusi dar 1847 metais Svėdasų parapijos Maleišių kaime, tame pačiame Vaižganto gimtajame.

Antanėlių, metrikų knygose dažnai tarmiškai užrašomų Untanėliais, Maleišiuose ir aplinkiniuose kaimuose gyventa seniai - viso XVIII amžiaus metrikų knygose jų ten randame.

1724 metų sausio 4 dieną Svėdasų parapijos administratorius kun. Jonas Jacevičius sutuokė Kazimierą Antanėlį iš Daujočių ir Marijoną Nakutytę. Kilmės žyminių nėra, taigi, jaunieji bus buvę paprasti kaimo žmonės, turbūt Radvilų baudžiauninkai.

Iš kur kilusi nuotaka, tų laikų knygose nerašydavo. Bet tuoktasi Svėdasų bažnyčioje, tad Marijona, kaip ir Kazimieras, buvo iš Svėdasų parapijos. Gal iš Maleišių, nes iš to kaimo žinome 1703 metais pakrikštytą Marijoną, Stanislovo Nakučio ir Kristinos dukrą. Be to, kaip tik Maleišiuose po Antanėlių santuokos gimė visi knygose rasti jų vaikai: 1728 m. - Kristina, 1735 m. - Marijona, 1739 - Jonas, 1743 m. - Jurgis. Dar ir Petras, 1730 metais užrašytas ne Marijonos, bet Kotrynos sūnumi, kas gali būti riktas (nurašytas iš pirmesnio ar paskesnio įrašo, kur abi motinos - Kotrynos).

1730 m. spalio 15 d. įrašas apie Petro Antanėlio krikštą. Paskesnis įrašas - apie tą pačią dieną krikštytą Simoną Natį iš kitos autoriaus protėvių šakos (epaveldas.lt, Svėdasų RKB 1702-1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 34 vaizdas)

Visus vaikus Kazimieras ir Marijona Antanėliai krikštijo savo parapinėje Svėdasų bažnyčioje, tiktai Joną kažkodėl vežė į Kamajus.

Iš Antanėlių vaikų daugiausia domėjausi jaunėliu Jurgiu. Juk jis - mano prosenelės Anelės prosenelis! Taigi, Jurgis Antanėlis gimė ir augo Maleišiuose.

1764 metų Svėdasų dvaro inventoriuje (Maleišių kaimas tuo laiku priklausė Svėdasų dvarui) Jurgis užrašytas vyrėlesnio brolio Jono Antanėlio šeimynykščiu.

Kai Jurgiui atėjo laikas vesti, žmoną rado netoliese. 1770 metais Svėdasų bažnyčioje jis buvo sutuoktas su Margarita iš Savičiūnų kaimo, valstiečių Juozapo ir Kotrynos Načių dukra. Margarita buvo 22 metų, Jurgis - penkiais metais vyresnis.

Jurgis ir Margarita Antanėliai gyveno Jurgio gimtuosiuose Maleišiuose. Čia jiems gimė sūnūs Silvestras, Bernardas, Liudvikas, tačiau jauniausias sūnus, Motiejus, 1783 metais radosi jau Margaritos tėviškėje, Savičiūnuose..

Savičiūnus, pervadinęs juos Saveikiais, po daugelio metų išgarsino Vaižgantas savo apysakoje "Dėdės ir dėdienės".

Antanėliams teko gyventi didelių permainų laikais. Žlunganti Lietuvos ir Lenkijos valstybė, Kosciuškos sukilimas... Ir nebuvo taip, kad paprasti kaimo žmonės, baudžiauninkai iš dūminių pirkelių nieko apie tai nežinotų, kad nerūpėtų jiems, kas dedasi plačiajame pasaulyje. Kas sekmadienį sueidavo, suvažiuodavo į Svėdasus pasimelsti, pasižmonėti. Išgirsdavo visokių naujienų, prisiklausydavo nuomonių ir ateities spėjimų. O bažnyčia Svėdasuose švietė nauja, baigta kaip tik sukiliminiais 1794 metais...

Svėdasų bažnyčia (wikipedia.org) 

Iš Savičiūnų Antanėliai vėl grįžo į Maleišius. Margarita Antanėlienė čia mirė 1810 metų birželį ir buvo palaidota Maleišių kaimo kapinaitėse. Žinių apie Jurgio Antanėlio gyvenimo pabaigą neradau.

Vaikai 

Silvestro Antanėlio, gimusio 1772 metais, gyvenimo į vieną pastraipą suspausti neišeitų - jam skirtas atskiras straipsnelis.

Bernardo Antanėlio, gimusio 1776 metais, likimas nežinomas.

Liudvikas Antanėlis, gimęs 1778 metais, vedė Ievą Baršauskaitę (beje, tą 1809 metų sausio dieną Svėdasų bažnyčioje tuokėsi dvi poros, antroji nuotaka buvo mano prosenelio Aleksandro Dabregos tikra teta Kotryna Merkytė - Tumienė). Liudvikas Antanėlis, pagyvenęs santuokoje vos pusantrų metų ir mėnesiui tepraėjus po jo motinos laidotuvių, 1810 metų vasarą mirė Maleišiuose. Jo žmona tuo metu laukėsi. Po vyro mirties našlė persikėlė į Šilagalius (gal iš ten buvo kilusi), kur pagimdė dukrą Leonorą Uršulę.

Antanėliai giminės medyje. Rusva spalva išskirti autoriaus tiesiosios linijos giminaičiai.

Ketvirtas iš Jurgio ir Margaritos Antanėlių vaikų, Motiejus, tą liūdnąją 1810-ųjų vasarą buvo sveikas ir gyvas, prieš pusmetį pradėjęs savo gal ne tiek ilgą, kiek vaisingą vedybinį gyvenimą. Apie jį - kitame straipsnelyje.

© 2018-2021 Aleksandras Sakas

Priedas - metrikų duomenys (v. - vaizdo Nr., epaveldas.lt)

1703 m. spalio 14 d. aš kuris aukščiau pakrikštijau Marijoną, teisėtų sutuoktinių Stanislovo Nakučio ir Kristinos iš Maleišių [dukrą]. (Svėdasų RKB 1702-1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 5 v.)

Pastaba. "Aš kuris aukščiau" (ego qui supra) - Svėdasų vikaras Konstantinas Danilavičius (Constantinus Danilowicz Comendarius Swiadoscensis).

1724 m. sausio 4 d. aš kuris aukščiau sutuokiau Kazimierą Antanėlį iš Daujočių ir Marijoną Nakutytę. (Svėdasų RKB 1702-1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 150 v.)

Pastaba. "Aš kuris aukščiau" - koadjutorius Jonas Jacevičius, Svėdasų klebonas (Joanes Jacewicz Coadiutor Paroch Swiadoscensis).

1728 m. rugpjūčio 9 d. aš kuris aukščiau [kun. Jonas Mykolas Jacevičius] pakrikštijau Kristiną, teisėtų sutuoktinių Kazimiero Antanėlio ir Marijonos iš Maleišių [dukrą]. (Svėdasų RKB 1702-1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 32 v.)

1730 m. spalio 15 d. aš kuris aukščiau [kun. Jonas Jacevičius] pakrikštijau Petrą, teisėtų sutuoktinių sutuoktinių Kazimiero Antanėlio ir Kotrynos iš Maleišių [sūnų]. (Svėdasų RKB 1702-1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 34 v.)

1735 m. balandžio 18 d. aš kuris aukščiau [kun. Jonas Jacevičius] pakrikštijau Marijoną, teisėtų sutuoktinių Kazimiero Antanėlio ir Marijonos iš Maleišių [dukrą]. (Svėdasų RKB 1702-1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 40 v.)

1739 m. liepos 12 d. pakrikštijau vaiką vardu Jonas, tėvai Kazimieras Antanavičius ir Marijona Nakutytė, krikštatėviai Kazimieras Tumėnas ir Kotryna Musteikienė, visi iš Maleišių. (Kamajų RKB atitinkamų metų gimimo metrikų knyga, Vikiteka, 233.jpg)

1743 m. balandžio 13 d. [pakrikštijau] Jurgį, teisėtų sutuoktinių Kazimiero Antanėlio ir Marijonos iš Maleišių [sūnų]. (Svėdasų RKB 1702-1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 53 v.)

Pastaba. Įrašai trumpėjo. Nebeliko formulės "aš kuris aukščiau". Iš ankstesnių įrašų sprendžiant, krikštijo tas pats kun. Jonas Jacevičius.

1748 m. liepos 7 d. [pakrikštyta] Margarita, teisėtų sutuoktinių Juozapo Načio ir Kotrynos iš Savičiūnų [dukra]. (Svėdasų RKB 1702-1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 61 v.)

1770 m. [lapkričio] 25 d. [sutuokti] Jurgis Untanevičius iš Maleišių ir Margarita Natyčia (Svėdasų RKB 1702-1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 164 v.)

Pastaba. 1770 metų įrašai surašyti visi iš eilės, neskirstant mėnesiais ir nurodant tiktai santuokos dieną. Kadangi Antanėlių santuoka yra sąrašo pabaigoje, turėtų būti lapkritis (gruodį, per Adventą, netuokiama).

1772 m. gruodžio 30 d. [pakrikštytas] Silvestras, teisėtų sutuoktinių Jurgio Untano ir Margaritos iš Maleišių [sūnus]. (Svėdasų RKB 1702-1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 102 v.).

1776 m. liepos 7 d. [pakrikštytas] Bernardas, teisėtų sutuoktinių Jurgio Antanėlio ir Marijonos iš Maleišių [sūnus]. (Svėdasų RKB 1702-1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 107 v.)

Pastaba. Kodėl Marijona? Nuojauta kužda, kad Margarita Antanėlienė Mare buvo vadinama, tai krikštatėvių ar raštininko buvo išversta į Marijoną.

1778 m. rugpjūčio 15 d. [pakrikštytas] Liudvikas, teisėtų sutuoktinių Jurgio Antanėlio ir Marijonos iš Maleišių [sūnus]. (Svėdasų RKB 1702-1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 109 v.)

1783 m. vasario 17 d. [pakrikštytas] Motiejus, teisėtų sutuoktinių Jurgio Antanėlio ir Margaritos iš Savičiūnų [sūnus]. (Svėdasų RKB 1702-1796 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 117 v.)

Pastaba. Keista, bet tame pačiame metrikų knygos lape tų pačių tėvų sūnaus Motiejaus krikštas įrašytas dar kartą balandžio 29 dieną. Krikšto sakramentą suteikė kun. Povilas Petravičius (Paul Pietrowicz).

1809 m. sausio 24 d. [kun. Mykolo Smolskio, Svėdasų klebono, sutuokti] iš Maleišių Liudvikas Antanavičius ir Ieva Baršauskytė (Ludwik Antonowicz i Heva Barczewska) [liudininkai] Justinas Pilkauskas ir Adomas Baršauskis. (Svėdasų RKB 1802-1818 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 248 v.)

1810 m. vasario 13 d. [kun. Tadeušo Andžejevskio sutuokti] iš Kalvių Motiejus Antanavičius ir Barbora Sabalyčia, [liudininkai] Juozapas Bendorius ir Silvestras Antanavičius iš Kalvių. (Kamajų RKB 1802-1818 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 144 v.)

1810 m. birželio 5 d. Maleišiuose [mirė] Margarita Antanėlienė, kaimietė, 68 metų. [Palaidota] ten kapuose 6 d. (Svėdasų RKB 1802-1818 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 261 v.)

1810 m. liepos 1 d. Maleišiuose [mirė] Liudvikas Antanėlis, kaimietis, 29 metų. [Palaidotas] ten kapuose 1 d. (Svėdasų RKB 1802-1818 m. gimimo, santuokos ir mirties metrikų knyga, 262 v.)

1810 m. gruodžio 25 d. [Aš, Mykolas Smolskis,] pakrikštijau Leonorą Uršulę, gimusią šio mėnesio 23 d. Liudvikui Antanavičiui ir Ievai Baršauskytei, teisėtiems sutuoktiniams. Krikštatėviai Silvestras Antanavičius ir Ona Keršulienė. Šilagaliai. (Svėdasų RKB 1802-1830 m. gimimo metrikų knyga, 49 v.)