Pranciškaus Ružausko palikuonys. Kazimieras

Iš visų Pranciškaus Ružausko atžalų (jų buvo gal 14) išliko Juozapas, Kazimieras, Pranas, Elžbieta ir galbūt dar kas nors.

Kazimieras Ružauskas gimė 1834 metų gruodį Viekšnių parapijos Daubiškių kaime. Buvo pirmasis santuokinis Pranciškaus ir Agnieškos Butnoraitės Ružauskų sūnus (jo vyresnysis brolis Juozapas paskubėjo gimti, motinai Agnieškai dar neištekėjus).

Kazimieras augo gimtuosiuose Daubiškiuose. Užaugęs pelnė duoną kitur. 1865 metų pradžioje Kazimieras atsirado Papilės parapijos Kalniškių kaime. Kalniškiuose prie Ventos upės buvo dvaras, ponų Beresnevičių nuosavybė, tai gal bus jiems dirbęs...

1865 metų vasarį Kazimieras Ružauskas vedė Agniešką Kučinskaitę - 31 metų našlę Norvaišienę iš Papilės parapijos Lenkų kaimo, už poros kilometrų nuo Kalniškių. Ji buvo likusi su dviem vaikais, Adomu ir Ieva, gal ir su šiokiu ar tokiu ūkiu, nes Kazimieras atėjo gyventi pas žmoną.

Čia, Lenkuose, Kazimieras susilaukė ir savo vaikų - dukrų Agnieškos ir Uršulės. Jų užauginti jam nebuvo lemta. Susirgo džiova, ir 1872 metų sausį mirė. Kazimierui nebuvo nė keturiasdešimties, tik mirties metrikuose metų nepagailėta - duoti visi 50. Palaidotas Šiaudinės kapinaitėse.

Iš Kazimiero Ružausko dukrų išgyveno Agnieška (Uršulė maža mirė 1873 metais). Agnieška Ružauskaitė 1895 metais ištekėjo už Jono Širvinskio, gyveno Papilėje, turėjo vaikų.

Kazimiero našlė Agnieška mirė Medvalakiuose 1905 metų balandį, liko vaikai Adomas, Ieva (abu iš pirmos santuokos) ir Agnieška. Palaidota Šiaudinėje, tik nežinau, prie kurio vyro - pirmojo, Motiejaus Norvaišo, ar Kazimiero Ružausko, kurie abu ten guli.

Taip pat nežinau, kaip Ružauskienė buvo atsidūrusi Medvalakiuose. O dabar - ar Lenkai, ar Medvalakiai - jų žemėlapiuose neberasti. Šie kaimai panaikinti, jų teritorijos prijungtos prie Kalniškių.

© 2023 Aleksandras Sakas

Metrikų duomenys

1834 m. gruodžio 18 d. Viekšnių bažnyčioje Žagarės bažnyčios vikaras Pranciškus Skobeikis pakrikštijo kūdikį vardu Kazimieras, valstiečių teisėtų sutuoktinių Pranciškaus ir Agnieškos iš Butnorių Ružauskų sūnų, gimusį šių 1834 metų gruodžio 18 dieną Daubiškių kaime. Krikštatėviai - valstiečiai Pranciškus Tupikas su panele Uršule Butnoraite. (Viekšnių RKB 1828-1834 m. gimimo metrikų knyga, genmetrika.eu)

1865 m. vasario 7 d. Papilės bažnyčioje kun. Adomas Rimavičius sutuokė valstiečius Kazimierą Ružauską 30 metų jaunuolį iš Kalniškių kaimo su Agnieška Norvaišiene 31 metų našle iš Lenkų kaimo, abu Papilės bažnyčios parapijiečius, valstiečių teisėtų sutuoktinių Pranciškaus ir Agnieškos gimusios Butnoraite Ružauskų sūnų, valstiečių teisėtų sutuoktinių Aleksandro ir R... gimusios Mockaite Kučinskų dukrą, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Vincentui Šalavėjui, Kazimierui Butnorui, Juozapui Ružauskui ir kitiems. (Viekšnių dekanato Papilės RKB 1865 m. santuokos metrikų knyga, 53 v.)

Kazimiero Ružausko ir Agnieškos Kučinskaitės vaikai (gimimo metai ir mėnuo, vardas, krikštatėviai, kur krikštyta, skliaustuose - papildomos žinios):

1866.07 Agnieška, Ignotas Šalavėjus ir Marijona Paulauskienė, Papilė (1895.10 susituokė su Jonu Širvinsku iš Papilės)
1870.10 Uršulė, Pranciškus Ružauskas ir Uršulė Paulauskaitė, Šiaudinė (mirė 1873.09 Lenkų k. nuo raupų)

Abi dukros gimė Papilės parapijos Lenkų kaime.

1872 m. sausio 27 d. Lenkų kaime nuo džiovos mirė valstietis Kazimieras Ružauskas, likusios našle Agnieškos iš Kučinskų vyras 50 metų, paliko dukras Agniešką ir Uršulę. Jo kūną vietinis kun. Švėgždavičius trečią dieną po mirties Šiaudinės filialinėse kapinėse palaidojo. (Viekšnių dekanato Šiaudinės bažnyčios 1872 m. mirties metrikų knyga, 97 v.)

1905 m. balandžio 18 d. Medvalakiuose mirė Agnieška iš Kučinskių Ružienė. Papilės valsčiaus ir parapijos valstietė, 80 metų našlė, paliko sūnų Adomą, dukras Ievą, Agniešką. Jos kūnas trečią dieną Šiaudinės kapinėse palaidotas kun. Chachlauskio. (Viekšnių dekanato Šiaudinės bažnyčios 1905 m. mirties metrikų knyga, 205 v.)

Ignotas Ružauskas, Ignoto sūnus

Ignoto Ružausko sūnūs, mano prosenelės Barboros Rimkienės broliai, buvo du - Jonas ir Ignotas.

Ilgokai ieškojęs Ignoto jaunesniojo gimimo metrikų, pagaliau tikiuosi juos radęs Viekšnių bažnyčios knygoje:

1864 m. gegužės 24 d. Viekšnių bažnyčioje altarista kun. Juozapas Kelpša pakrikštijo kūdikį vardu Ignotas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Uršulės gimusios Butnoraite Ružauskų sūnų, gimusį 1964 metų gegužės 24 dieną paryčiui Viekšnių parapijos Viekšnių miestelyje. Krikštatėviais buvo: valstietis Mykolas Šukys ir mergina Uršulė Ružauskaitė.

Mūsiškio Ignoto mamos pavardė turėtų būti Jokūbauskaitė. Tačiau visa kita - laikas ir vardai - tinka ir rodo, kad turime ne kurio nors kito, bet mūsų Ignoto Ružausko jaunesniojo gimimo metrikus. O motinos pavardė? Anų laikų dokumentuose pasitaiko klaidų. Juk raštininkas remdavosi ne kokiais nors popieriais, o žmonių pasakymais. Ne taip pasakė, ne taip išgirdo, ne taip užrašė...

Yra ir papildomų argumentų. Tinka gimimo vieta - Ružauskai, iki tol gyvenę Viekšnių parapijos Bugių kaime, 1864 metų gegužę jau buvo įsikūrę pačiuose Viekšniuose (tai patvirtina jų dukrelės Mortos mirties metrikai). Krikšto mama Uršulė Ružauskaitė taip pat tinka - tėvas Ignotas Ružauskas turėjo seserį Uršulę, tuomet keturiasdešimtmetę (ji taip ir liko netekėjusi).

Po ketvirčio amžiaus Ignotas Ružauskas jaunesnysis, gyvendamas Bugių kaime (kur buvo grįžę jo tėvai), rado pats ar jam pripiršo nuotaką iš gretimos Laižuvos parapijos Žiopelių kaimo - Oną Vilkaitę, beje, netekėjusios merginos dukrą.

Jaunoji pora neliko nei Bugiuose, nei Onos Žiopeliuose - jų pirmagimė Agnieška po pusantrų metų radosi Akmenės parapijos Klyšių kaime. Čia neužsibuvo - matyt, kaip ir dauguma iš Ružauskų giminės, bus tarnavę pas ponus ar stambesnius ūkininkus, tai gyvenamą vietą galėjo keisti kad ir kasmet. Ružauskai sūnaus Antano susilaukė jau Viekšnių parapijos Meižių kaime, o trečiojo vaiko, sūnaus Pranciškaus - Laižuvos parapijos Žiopelių kaime, žmonos Onos gimtinėje.

Daugiau vaikų Ignotas ir Ona Ružauskai, berods, neturėjo. Vietos namuose buvo, todėl, kai Ignoto tėvas, Ignotas Ružauskas vyresnysis, senatvėje liko vienas, tai iš Viekšnių jį perkraustė ne kur kitur - ne pas dukrą Barborą Papilėn, ne pas sūnų Joną Kuršėnų kraštan, o pas Ignotą į Laižuvos parapiją, kurios kapinėse 1903 metais jis ir buvo palaidotas.

Tuo tarpu Ignoto Ružausko jaunesniojo paskutinė gyvenimo stotelė gal ir ne Laižuvoje. 1933 metais, kai mirė jo žmona Ona, Ružauskai gyveno Akmenės parapijos Pakabučių kaime.

Kur tie Pakabučiai? Už 5 ar 7 kilometrų į vakarus nuo Akmenės. Tai - naujas kaimas, suformuotas po žemės reformos išdalijus Klyšių dvaro ir Lingiškių palivarko žemes. Pakabučių istorija trumpa - Vikipedijos duomenimis, šiais laikais juose gyventojų nelikę nė vieno.

O kur įsitaisė Ružauskų vaikai - Agnieška (Agota), Antanas, Pranciškus?

Agota, tarnaudama Bugių dvare, 1914 metais pagimdė nesantuokinę dukrą Uršulę. Apie Agotą žinių nėra, o iš Uršulės santuokos metrikų matome, kad ji 1939 metais gyveno tuose pačiuose Pakabučiuose (beje, Uršulės sūnus - žinomas Lietuvos mokslo pasaulio žmogus).

Antanas 1921 metais vedė Barborą Šiurkaitę iš Dabikinės dvaro, pats būdamas kito - Klyšių - dvaro darbininku. Abu tie dvarai - Akmenės parapijoje.

Kai 1939 metais Barbora Ružauskienė mirė, ji paliko vyrą Antaną, dukrą Marijoną ir sūnų Vladislovą. Mirties metrikuose velionės gyvenama vieta nenurodyta, tik valsčius ir parapija - Akmenės.

O jauniausias iš Ružauskų, Pranciškus, 1929 metais vesdamas Ceciliją Bružaitę iš Viekšnių parapijos Ašvėnų kaimo, dar buvo likęs Laižuvos krašte. Santuokos metrikuose Pranciškus užrašytas Laižuvos parapijos Lingiškių kaimo ūkininku. Gal jam pavyko įleisti šaknis gimtosiose apylinkėse?

© 2023 Aleksandras Sakas

Metrikų duomenys

1864 m. gegužės 24 d. Viekšnių bažnyčioje altarista kun. Juozapas Kelpša pakrikštijo kūdikį vardu Ignotas, valstiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Uršulės gimusios Butnoraite Ružauskų sūnų, gimusį 1864 metų gegužės 24 dieną paryčiui Viekšnių parapijos Viekšnių miestelyje. Krikštatėviais buvo: valstietis Mykolas Šukys ir mergina Uršulė Ružauskaitė. (Viekšnių RKB 1862-1869 m. gimimo metrikų knyga, 63 v.)

Pastaba. Mūsų Ignoto Ružausko motinos pavardė turėtų būti Jokūbauskaitė, ne Butnoraitė.

1889 m. vasario 7 d. Laižuvos parapinėje bažnyčioje vietinis vikaras kun. M. Jankauskis, triskart paskelbęs sausio 29, vasario 2 ir 5, sutuokė Šiaulių m. miestietį Ignotą Ružauską, 26 metų viengungį iš Viekšnių parapijos Bugių kaimo, su Viekšnių valsčiaus valstiete Ona Vilkočiūte, 24 metų mergina iš vietinės parapijos Žiopelių kaimo, miestiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Uršulės, gimusios Jokūbauskaite, Ružauskų sūnų su valstietės Veronikos Vilkočiūtės nesantuokine dukterimi, dalyvaujant liudininkams Pranciškui Vilkui, Jonui Lazdauskiui, Juozapui Končiui, Jonui Jokūbauskiui ir daugeliui kitų. (Viekšnių dekanato Laižuvos RKB 1889 m. santuokos metrikų knyga)

Pastaba. Ignoto žmona Ona kitur - gimimo ar jos vaikų krikšto metrikuose - rašoma gimusi Vilkaitės pavarde.

Ignoto Ružausko ir Onos Vilkaitės vaikai (gimimo metai ir mėnuo, vardas, vieta, krikštatėviai):

1890.12 Agnieška, Akmenės par. Klyšių k., Izidorius Laurinaitis ir Antanina Vilkaitė
1892.02 Antanas, Viekšnių par. Meižių k., Antanas Saltonas ir Marijona, Jono Jokūbauskio žm.
1895.12 Pranciškus, Laižuvos par. Žiopelių k., Pranciškus Vilkas ir Magdalena Skabeikaitė

1914 m. liepos 27 d. Viekšnių bažnyčioje vietos vikaro kun. Jono Butkevičiaus pakrikštytas kūdikis vardu Uršulė. Viekšnių m. miestietės Agotos Ignoto d. Rožauskaitės nesantuokinė duktė, gimusi 1914 metų liepos 22 šios parapijos Bugių dvare. Krikštatėviais buvo Antanas Rimkus ir Uršulė, Ignoto Tuniko žmona. (Viekšnių RKB 1914 m. gimimo metrikų knyga, 21 v.)

1921 m. spalio 9 d. Akmenės bažnyčioje tos bažnyčios vikaras pagelbininkas kun. Balčiūnas palaimino moterystės ryšį Antano Ružausko, darbininko iš Klišių dvaro 28 metų, ir Barboros Šiurkaitės iš Dabikinės dvaro 26 metų, abiejų Akmenės valsčiaus ir parapijos. Jaunojo tėvai: Ignacas Ružauskas ir Ona Vilkaitė. Jaunosios tėvai: Pranas Šiurkus ir Veronika Dargužaitė. Liudytojai: Pranas Kliauba, Ružauskis ir kiti. (Viekšnių dekanato Akmenės RKB 1921 m. santuokos metrikų knyga, 140 v.)

Pastaba. Liudininko Ružauskio vardo nėra. Spėju, kad tai - jaunikio brolis Pranciškus Ružauskas.

1929 m. gegužės 26 d. Viekšnių bažnyčioje jos klebonas kun. kanauninkas J. Novickis palaimino moterystės ryšį. Pranas Ružauskas nevedęs 34 metų ūkininkas Lingiškių kaimo Laižuvos parapijos Laižuvos valsčiaus ir Cecilija Bružaitė mergaitė 27 metų Ašvėnų kaimo šios parapijos Viekšnių valsčiaus. Jaunojo tėvai: Ignacas Ružauskas ir Ona Vilkaitė. Jaunosios tėvai: Pranas Bružas ir Barbora Sarokauskaitė. Liudytojai: Bronislovas Gramas, Antanas Ružauskas ir kiti. (Viekšnių dekanato Viekšnių RKB 1929 m. santuokos metrikų knyga)

1933 m. spalio 20 d. Pakabučių kaime nenustatyta liga mirė Ona Vilkaitė - Ružauskienė, 70 metų Akmenės valsčiaus ir parapijos žemdirbė. Liko vyras Ignacas ir vaikai: Agnieška, Antanas ir Pranciškus. Kun. Balčiūnas spalio 21 palaidojo Akmenės parapijos kapinėse. (Viekšnių dekanato Akmenės RKB 1933 m. mirties metrikų knyga, 9 v.)

1939 m. lapkričio 25 d. Mažeikių apskrities ligoninėje mirė Barbora Šiurkaitė Ružauskienė nuo nenustatytos ligos, 44 metų žemdirbė. Akmenės valsčiaus ir parapijos, Mažeikių apskrities. Liko vyras Antanas, vaikai Marijona ir Vladislovas. Kun. Viskantas lapkričio 27 palaidojo Akmenės parap. kapuose. (Viekšnių dekanato Akmenės RKB 1939 m. mirties metrikų knyga, 9 v.)

Jonas Ružauskas, Ignoto sūnus

Mano prosenelė Barbora Rimkienė turėjo du brolius - Joną ir Ignotą.

Vyresnysis, bet už Barborą jaunesnis, Jonas gimė 1861 metų birželį Viekšnių parapijos Bugių kaime. Tėvai Ignotas ir Uršulė Ružauskai, nors Jono krikšto metrikuose užrašyti valstiečiais, buvo bežemiai, greičiausiai tarnavę pas poną Rainoldą Daugirdą Bugių dvare. Ružauskai čia neužsibuvo - 1864 metais jie jau gyveno Viekšniuose, jų vaikų brangiausioje vaikystės žemėje.

Paskui laikas bėgo be įvykių, užrašomų metrikų knygose...

1896 metų sausį Papilės bažnyčioje Jonas Ružauskas vedė Barborą Šurkutę iš Papilės parapijos Skabeikių kaimo. Jonas tuomet gyveno toje pačioje Papilės parapijoje, Žilių kaime.

Jono ir Barboros Ružauskų vaikų krikšto metrikai rodo, kaip ši šeima kraustėsi iš kaimo į kaimą, iš vienos parapijos į kitą, kol, regis, sau vietą rado Šiliškiuose, kaime ant dešiniojo Ventos upės kranto, netoli Papilės.

Pirmasis vaikas, dukra Sofija, gimė 1897 metais Papilės miestelyje. Jos krikšto mama - jai teta, jos tėvo Jono sesuo Barbora Rimkienė. Sofijos Ružauskaitės gyvenimas man nežinomas.

Antroji dukra, Agnieška, gimė 1899 metais Akmenės parapijos Konteikių kaime. 1927 metais, gyvendama prie Papilės, Šiliškiuose, Papilės bažnyčioje susituokė su Jonu Belskiu (Bielskiu) iš Papilės parapijos Rudikių kaimo. Santuoką liudijo Agnieškos brolis Jonas Ružauskas jaunesnysis.

Jonas ir Agnieška Bielskiai pirmais metais po santuokos gyveno Rudikiuose. Čia kaimo kapinaitėse palaidojo neišgyvenusias savo pirmagimes dvynukes Janiną ir Oną. Kas buvo toliau, nežinau.

Ružauskų trečioji dukra, Emilija, gimė 1901 metais Kuršėnų parapijos Parkirtinių viensėdyje. Dar buvo netekėjusi, kai 1929 metais laidojo savo dukrelę Julijoną, mirusią Šiliškiuose. 1932 metais Emilija ištekėjo už Povilo Klovo iš Kruopių parapijos Saunorių II kaimo. Santuokos liudininkais buvo Emilijos svainiai Domininkas Beržinis ir Domininkas Sakas (autoriaus senelis).

1936 metais Emilija Klovienė mirė gimdydama Konteikiuose (kur kažkada gyveno jos tėvai). Be mamos liko vaikai Stefanija ir Jonas...

Grįžkime į amžiaus pradžią, į Parkirtinių viensėdį (kur toks buvo, ar kas bežino?). Ten 1902 metais Ružauskams gimė jų pirmasis sūnus, ketvirtas vaikas, pakrikštytas tėvo vardu - Jonas. Naujagimį į Kuršėnų bažnyčią vežė jo pusseserė Morta Rimkutė (autoriaus močiutė, už poros mėnesių tapusi Sakiene).

1929 metais Jonas Ružauskas iš Šiliškių ir Agnieška Korženiauskaitė iš Latvelių, abu Papilės parapijos, buvo sutuokti Papilės bažnyčioje. Gyveno Latveliuose.

O Kuršėnų Parkirtiniai buvo gimtinė ir penktajai iš Ružauskiukų - Stanislavai, gimusiai ten 1904 metais. Stanislava 1927 metais, Ružauskams gyvenant Šiliškiuose, ištekėjo už Domininko Beržinio iš tos pačios parapijos Draginių kaimo. "Ėmė šliūbą" tą pačią lapkričio dieną, toje pačioje Papilės bažnyčioje, kaip ir jos vyresnioji sesuo Agnieška.

Kur ir kaip gyveno Beržiniai, nežinau.

Pranciškus, Jono Ružausko vyresniojo ir jo žmonos Barboros šeštas vaikas ir antras sūnus, gimė 1906 metais ne Parkirtinių viensėdyje, bet vis dar Kuršėnų parapijoje - Rekėčių kaime. Pranciškaus krikštyti į Kuršėnus buvo atvažiavusi jo pusseserė Barbora Rimkutė, autoriaus močiutės sesuo, būsimoji Čerapienė.

Pranciškaus Ružausko likimo nežinau. Tiesa, šeimos albume yra nuotrauka, užrašyta mano tetai Julijai Sakaitei - nuo dėdės Prano. Pranciškus Ružauskas buvo Julijos mamos pusbrolis, taigi, Julijai dėdė. Gal tai jo nuotrauka?


Pranas Ružauskas? Nuotrauka daryta Kaune, o užrašyta Papilėje, 1935.05.11

1908 metais - tėvai Ružauskai jau Papilės krašte, Šiliškiuose. Čia gimė jų dukra Ieva, krikštyta Papilės bažnyčioje.

Apie Ievą Ružauskaitę iš Papilės, gimusią tais pačiais 1908 metais, taigi, gal apie mūsiškę Ievą, yra žinių monografijoje "Papilė" (I d., 378 p.): siuvėja, suimta 1944 metų lapkritį, kalinta Šiauliuose, paskui Komijos ir Karagandos lageriuoe. Išgyveno, grįžo į Lietuvą 1956 metais.

1910 metais Šiliškiuose gimė trečias sūnus - Rapolas. Rapolo krikšto tėvu buvo jo pusbrolis Jonas Rimkus, autoriaus močiutės brolis. Rapolas Ružauskas 1929 metais liudijo savo vyresniojo brolio Jono santuoką. Vėlesnėse metrikų knygose Rapolo rasti nepavyko.

Ir jauniausioji iš Ružauskų šeimos - Barbora, devintas vaikas, šešta dukra. Ji gimė Šiliškiuose 1912 metais. 1937 metais Barbora ištekėjo už Juozapo Kontauto iš tos pačios Papilės parapijos Burbiškės kaimo.

Štai, ir viskas, ką radau apie Joną Ružauską, jo žmoną Barborą ir jų devynis vaikus. Viekšnių dekanato parapijų liūdnosiose (mirties metrikų) knygose radau tiktai Emiliją, išeitų, visi kiti iki 1939 metų galo buvo gyvi ir, tikiuosi, sveiki.

O paskui atėjo daugelio mūsų žmonių gyvenimo pervartos...

© 2023 Aleksandras Sakas

Metrikų duomenys

1861 m. birželio 27 d. Viekšnių bažnyčioje altarista kun. Antanas Šarauskas pakrikštijo Būgių kaime tądien gimusį Joną. Tėvai - teisėti sutuoktiniai valstiečiai Ignotas ir Uršulė, gimusi Jokūbauskaite, Ružauskai. Krikštatėviai - bajoras Mykolas Lapinskis ir Justina, bajoro Juozapo Ivaškevičiaus žmona. (Viekšnių RKB 1855-1862 m. gimimo metrikų knyga, 171 v.)

1896 m. sausio 7 d. Papilės bažnyčioje jos vikaras kun. Jurskis, triskart paskelbęs sausio 1, 6 ir 7 dienomis, sutuokė Šiaulių m. miestietį Joną Ružauską, 34 metų viengungį iš Žilių kaimo, su Barbora Šurkute, 21 metų mergina iš Skabeikių kaimo, abu Papilės parapijos, miestiečių teisėtų sutuoktinių Ignoto ir Uršulės iš Jokubauskių Ružauskų sūnų su Akmenės valsčiaus valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo ir Salomėjos iš Varneckių Šurkų dukterimi, dalyvaujant liudininkams valstiečiams Aleksandrui Lavickiui, Kazimierui Zerveckiui, Antanui Jaugai ir kitiems. (Viekšnių dekanato Papilės RKB 1896 m. gimimo metrikų knyga)

Jono Ružausko ir Barboros Šurkutės vaikai (gimimo metai ir mėnuo, vardas, vieta, krikštatėviai):

1897.07 Sofija, Papilė, Antanas Mosickis ir Barbora, Vincento Rimkaus žm.
1899.02 Agnieška, Akmenės par. Konteikių k., Juozapas Laurinaitis ir Agnieška Šiurkienė, Leono žm.
1901.06 Emilija, Kuršėnų par. Parkirtinių viensėdis, Antanas Damulis ir Veronika Stupuraitė.
1902.10 Jonas, Kuršėnų par. Parkirtinių viensėdis, Pranciškus Daunys ir Morta Rimkutė.
1904.11 Stanislava, Kuršėnų par. Parkirtinių viensėdis, Konstantinas Kaveckis ir Anelė, Vincento Majausko žm.
1906.12 Pranciškus, Kuršėnų par. Rekėčių k., Pranas Gaščiūnas ir Barbora Rimkutė.
1908.11 Ieva, Papilės par. Šiliškių k., Jonas Kazlauskas ir Ieva Dambrauskaitė.
1910.10 Rapolas (Rafaelis), Papilės par. Šiliškių k., Jonas Rimkus ir Marijona Kulvelytė.
1912.07 Barbora, Papilės par. Šiliškių k., Kazimieras Steponavičius ir Liudvika Jurkutytė.

1927 m. lapkričio 13 d. Papilės bažnyčioje jos vikaras kun. Vilkickis palaimino moterystės ryšį. Jonas Belskis, rankpelnys Papilės valsčiaus ir parapijos Rudikių kaimo. gimęs 1901 m., ir Agnieška Ružauskaitė, ūkininkė Papilės valsčiaus ir parapijos Šiliškių kaimo, gimusi 1899 m., Adolfo ir Apolionijos Statkaitės Belskių, Jono ir Barboros Šurkaitės Ružauskių. Liudytojai buvo S. Statkus, Beržinis ir Jonas Ružauskas. (Viekšnių dekanato Papilės RKB 1927 m. santuokos metrikų knyga)

1927 m. lapkričio 13 d. Papilės bažnyčioje jos vikaras kun. Vilkickis palaimino moterystės ryšį. Domas Beržinis, ūkininkas Papilės valsčiaus ir parapijos Draginių kaimo. gimęs 1903 m. kovo 12 dieną, ir Stasė Ružauskaitė, ūkininkė Papilės valsčiaus ir parapijos Šiliškių kaimo, gimusi 1904 m. lapkričio 28 dieną, Jono ir Elžbietos Brigmonaitės Beržinių, Jono ir Barboros Šurkaitės Ružauskių. Liudytojai buvo Antanas Jeraminas ir Juozas Levickis. (Viekšnių dekanato Papilės RKB 1927 m. santuokos metrikų knyga)

1929 m. vasario 4 d. Papilės bažnyčioje tos bažnyčios vikaras kun. Kniūkšta palaimino moterystės ryšį Jono Ružausko, žemės ūkio darbininko Papilės valsčiaus ir parapijos Šiliškių kaimo. gimusio 1902 m. spalio 2 d., ir Agnieškos Korženiauskaitės, žemdirbės Papilės valsčiaus ir parapijos, gimusios 1898 m. spalio 16 d. Latvelių kaime. Jaunojo tėvai: Jonas Ružauskis ir Barbora Šiurkutė. Jaunosios tėvai: Alfonsas Korženiauskas ir Morta Varašilkaitė. Liudytojai buvo Rapolas Ružauskis, Juozapas Čepulis ir Antanas Muturas. (Viekšnių dekanato Papilės RKB 1929 m. santuokos metrikų knyga)

1932 m. rugsėjo 18 d. Papilės bažnyčioje tos bažnyčios vikaras kun. A. Gedmintas palaimino moterystės ryšį Povilo Klovo, žemės ūkio darbininko Kruopių valsčiaus ir parapijos Saunorių II kaimo. gimusio 1904 m. rugsėjo 20 d., ir Emilijos Ružauskaitės, žemės ūkio darbininkės Papilės valsčiaus ir parapijos Papilės miestelio, gimusios 1901 m. birželio 30 d. Jaunojo tėvai: Povilas Klovas ir Ona Kumbrytė. Jaunosios tėvai: Jonas Ružauskas ir Barbora Šiurkutė. Liudytojai buvo Domininkas Beržinis ir Domininkas Sakas. (Viekšnių dekanato Papilės RKB 1932 m. santuokos metrikų knyga)

1936 m. lapkričio 15 d. Konteikių kaime mirė Emilija Ružauskaitė - Klovienė nuo gimdymo. Vedusi, 32 metų, žemdirbė, Akmenės valsčiaus ir parapijos, Mažeikių apskrities. Liko vyras Povylas ir vaikai: Stefanija ir Jonas. Kun. Jakaitis 17 lapkričio palaidojo Akmenės parap. kapuose. (Viekšnių dekanato Akmenės RKB 1936 m. mirties metrikų knyga)

1937 m. liepos 4 d. Papilės bažnyčioje tos bažnyčios klebonas kun. A. Šveistrys palaimino moterystės ryšį Juozapo Kontauto, žemės ūkio darbininko Papilės valsčiaus ir parapijos Burbiškės kaimo. gim. 1908 m. 22 - XI, ir Barboros Ružauskaitės, žemės ūkio darbininkės Papilės valsčiaus ir parapijos Papilės miestelio, gim. 1912 m. 21 - VII. Jaunojo tėvai: Jonas Kontautas ir Zofija Staponkevičiutė. Jaunosios tėvai: Jonas Ružauskis ir Barbora Šiurkutė. Liudytojai: Juozapas Kontautas ir Rapolas Beržanskas. (Viekšnių dekanato Papilės RKB 1937 m. santuokos metrikų knyga)