Ieškoti šiame dienoraštyje

2019 m. sausio 12 d., šeštadienis

Kazimieras Žitkus 1931 - 1934 metų fotografijose

Šiek tiek žinių apie kunigą ir poetą Kazimierą Žitkų, savo rašto darbus pasirašinėjusį Vinco Stonio slapyvardžiu, galima rasti internete. Gimė Vabalninke 1893 metais, baigė Kauno kunigų seminariją, 1924 metais išleido poezijos knygelę “Ašarėlės”, parašė mokykloms tikybos vadovėlių, iš kurių mokėsi visa lietuvių karta visame pasaulyje…

Kun. Kazimieras Žitkus 1934 metais. Šeimos archyvo nuotrauka.

Mano tėvas Aleksandras Sakas (1908-1998) veikė Kauno moksleivių ateitininkų organizacijoje, kurios kapelionu buvo kaip tik kunigas Žitkus. Taip apie 1931 metus užsimezgusi pažintis ir keletą metų trukusi bendra veikla suartino dar tik ieškantį savo pašaukimo jaunuolį ir kunigą, jau žinomą Lietuvoje savo veikla ir kūryba.

Po daugelio metų tėvas, buvodamas Kaune, kiekvienąkart aplankydavo savo vyresnįjį draugą, laikui bėgant vis labiau grimztantį senatvėn ir užmarštin. Jau buvo prabėgę laikai, kai Kazimieras Žitkus ėjo Kauno kunigų seminarijos rektoriaus, Kauno kapitulos kanauninko pareigas. Retas kas bežinojo, kad visiems miela daina “Gražių dainelių daug girdėjau…” nėra kolektyvinis lietuvių liaudies kūrinys ir kad jos žodžių autorius - tai tas kuklusis Kauno Vilijampolės parapijos altarista.

Sunku patikėti, bet 1970 metais LTSR valstybinė leidykla išleido Kazio Žitkaus - Vinco Stonio poezijos rinktinę “Lyrika”. Išleisti išleido, bet šios knygos nei garsino, nei garbino, - gal tai tebuvo sovietų valdžios kai kam už jūrių marių mestelėtas jaukas.

1973-iųjų sausį tėvui atsiųstoje atvirutėje Kazys Žitkus prisipažino: Su mūzomis baigta - jos pas jaunesnius pabėgo.

Kai poetas 1986 metais mirė, tėvas apie tai sužinojo ne iš spaudos, o pavėluotai iš savo seno bičiulio rašytojo Eugenijaus Matuzevičiaus laiško.

“Aidai”, tuomet JAV leistas kultūros žurnalas, pranešdamas apie poeto mirtį, rašė (1986, Nr.3): 

Buvo talentingas poetas - lyrikas, bet nustelbtas savo meto žymesnių autorių ir neįvertintas pažangiųjų nepriklausomos Lietuvos poetinių srovių.

Ir pažymėjo, kad jo eilėraščiai buvo labai geri. Štai 1938 metais parašytas “Laiveliu”:

Ranka irklus paleido —
Naktis tokia rami!
Dangus virš mano veido,
Dangus po manimi.


Ir aš kaip meteoras
Plaukiu erdve, plaukiu;
Šviesių žvaigždelių choras
Su manimi sykiu.


Širdis nustojo plakti,
Savęs nebejuntu . . .
Dangau, palik man naktį
Su žvaigždėmis kartu!


Tėvas išsaugojo keliolika nuotraukų su kun. Kazimieru Žitkumi ir atviručių, gautų iš jo.

Kauno moksleivių ateitininkų būrelis su kun. Kazimieru Žitkumi ir  - kaip galima spėti - pas jį. Atpažintieji asmenys: 1 - Apolonija Gliaudelyte, 5 - Aleksandras Sakas, 11 - Juozas Gražys, 13 -  kun. Kazimieras Žitkus.

1932 ar 1933 metų Kauno ateitininkų išvyka į Pajiesį. 4 - Juozas Gražys, 7 - Aleksandras Sakas, 8 - Pranas Rinkevičius, 10 - Jonas Dainauskas, 13 - kun. Kazimieras Žitkus, 16 - Leonas Dainys, 37 - Jonas Mockūnas, 40 - kun. Kazimieras Rankelė. Leono Dainio nuotrauka.

Kauno ateitininkų būrelis. Pirmoje eilėje kairėje - Aleksandras Sakas, centre -  kun. Kazimieras Žitkus. Antroje eilėje iš kairės antras - Juozas Gražys,  trečias - kun. Kazimieras Rankelė, penktas - nuotraukos autorius Leonas Dainys.

1933 metų vasario pasivaikščiojimas Kauno apylinkėmis. Kitoje pusėje - dedikacija su kun. Kazimiero Žitkaus parašu: Aleksui - mūsų vadui. Nenuoramų žygiui prisiminti. 1933.II.26. Paties kunigo šioje nuotraukoje nėra.

Dar viena tos dienos nuotrauka. Kun. Kazimieras Žitkus - paskutinėje eilėje skrybėlėtas. Priekyje pirmasis iš kairės su uniformine kepuraite - Leonas Dainys, toliau į dešinę - Aleksandras Sakas (šviesia kepure), Kazys Naseckas (su skrybėle).

“Gamtos draugo” ekskursijos dalyviai Zapyškyje 1933 m. liepos 4 d. Atpažintieji: 1 - kun. Kazimieras Žitkus, 2 - Pranas Rinkevičius, 3 - Aleksandras Sakas, 4 - Leonas Dainys, 5 - prof. Pranas Dovydaitis. Tolėliau kairėje: 6 - Jonas Mockūnas, 7 - Ričardas Nakas. Ši ir kitos 1933 metų “Gamtos draugo” ekskursijos nuotraukos darytos Leono Dainio.

Būrelis kauniečių su kun. K. Žitkumi Palangoje vieną iš 1933 m. liepos 8 - 11 dienų per tą pačią “Gamtos draugo” ekskursiją.

Dalis “Gamtos draugo” ekskursijos dalyvių nuo pajūrio pasuko į Žemaitiją. 1933 m. liepos 12 d. Plungėje prie Oginskių rūmų. Priekyje - ekskursijos vadovai - kun. K. Žitkus (trečias iš kairės) ir prof. Pr. Dovydaitis (centre).

1934 m. liepos 30 d. atvirutė iš Aukštadvario, kur poetas atostogavo. Kitoje pusėje - spaudas “S. Vaismano fotografija Aukštadvaryje” ir laiškelis Aleksandrui Sakui:

Brangusis Aleksėli!
Ačiū už laišką. Su dideliu susidomėjimu jį perskaičiau keletą kartų ir gėrėjausi jūsų jaunųjų “nenuoramų” judrumu ir energija. Norėjau platų laišką rašyti, bet šį šeštadienį turbūt jau pats būsiu Kaune. Sveikink visus.
Valio, jaunieji prieteliai!
Jūsų kun. K. Žitkus.


Leono Dainio nuotrauka, kurioje - nemažas būrys draugų ir bendražygių ateitininkų, dalyvavusių Aleksandro Sako išleistuvėse į Telšių kunigų seminariją. 1934 metų rugsėjo pradžia. Pirmoje eilėje iš kairės trečias - Kazimieras Žitkus, ketvirtas - Aleksandras Sakas.

Kun. Kazimieras Žitkus 1934 metais. Šeimos archyvo nuotrauka.

© 2012 Aleksandras Sakas jun.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą