Šeduikių kaimas tais metais priklausė ne Svėdasų, bet Alotų valsčiui, ir buvo jis dar neišskirstytas į vienkiemius.
Kaip Anykščių krašte būdavo priimta, vyriausioji dukra be įprastų lauko ir ruošos darbų turėjo ne tik ypatingesnių pareigų, tarkim, rūpintis gėlių darželiu, bet ir daugiau teisių - ji dažniau būdavo išleidžiama į jaunimo vakarėlius, kad namie neužsisėdėtų. Tačiau tekėti neskubindavo, kad kraičio kuo pilnesnes skrynias priaustų ir prisiūtų.
Nutekėjo Emilija netoli, į gretimą Tadauskų kaimą. Tai atsitiko 1928 metų vasarą. Iš vyro Kazio Vėbros (1894-1991) ūkio galėjo tėviškę pėsčiomis nesunkiai pasiekti. Tik ar buvo kada pas savuosius viešėti? Vienas po kito gimė vaikai: Vytautas, Antanas, Albinas, Vladas, Genutė, Elena, o kur dar nesibaigiantys kaimo darbai…
Šventadieniais eidavo Duokiškio bažnyčion. Duokiškio kapinėse vienas po kito amžiną poilsį rado Emilijos ir jos vyro tėvai. Čia savo senelių Benedikto ir Elžbietos Vėbrų kape 1944 metais buvo palaidotas Emilijos sūnų mažiausias - devynerių - Vladukas.
Okupacija, paskui įvykdyta priverstinė kolektyvizacija gerokai pakeitė žmonių gyvenimą. Tadauskų kaimo ūkininkai į kolūkį buvo suvaryti 1949 metais.
Pokario partizaninio pasipriešinimo metu nukentėjo ne viena Emilijos artimųjų šeima. Sesers Pranutės Kubiliūnienės vyras partizanavo, pati Pranutė su dviem vaikais nuo tremties slapstėsi pas gimines - ir pas Emiliją taip pat, o kai Pranutė 1952 metais mirė nuo vėžio, našlaičius vaikus kartu su savaisiais pirmiausia paėmė auginti vyriausioji sesuo Emilija.
Laikui bėgant Vėbrų vaikai išsivažinėjo po miestus - Uteną, Kupiškį, Zarasus, Kauną. Tėvai liko tuštėjančiame kaime.
Apie 1955 metus šių eilučių autoriui teko savaitę ar ilgiau pasisvečiuoti pas tetą Emiliją Tadauskuose. Dėdė Kazys turėjo dviratį, kuriuo man leido pasimokyti važiuoti. Tuo metu pas Vėbras dar gyveno ir kiek vyresnis už mane pusbrolis Juozas Kubiliūnas. Dviratis man buvo per didelis apžergti, tekdavo jį minti prakišus koją iš šono. Iš pradžių Juozuko prilaikomas, paskui jau pats vienas važinėdavau vieškeliuku, ėjusiu pro Tadauskų kaimą Duokiškio link.
Vėbrų namai buvo su duonkepe krosnimi. Ant stalo - milžiniškas juodos duonos kepalas, uždengtas rankšluosčiu. Rankšluostis pačių austas - viename kambaryje stovėjo didelės medinės audimo staklės, kurias laisvesnę valandėlę tauškindavo teta Emilija. Obuoliai iš Vėbrų sodo, aukštaitiški krosnyje kepti ploni blynai - juos valgėme rankomis, lankstydami ir mirkydami virtų bulvių padaže…
Mirė Emilija Vėbrienė 1979 metais, o jos vyras Kazimieras - 1991-ais. Abu palaidoti Utenos kapinėse.
Iš Vėbrų namų Tadauskuose dabar (2011 m.) nieko nelikę.
© 2011, 2014 Aleksandras Sakas
Priedas - metrikų duomenys (epaveldas.lt):
1894 m. kovo 2 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Nainys pakrikštijo kūdikį vardu Kazimieras Jūžintų valsčiaus valstiečių teisėtų sutuoktinių Benedikto ir Elžbietos iš Tranų Vėbrų sūnų, gimusį šių metų vasario 27 d.. Svėdasų parapijos Tadauskų kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Juozapas Sakalauskas su mergina Emilija Vigėlyte. Prierašas: 1928 m. birželio 17 d. Duokiškio bažnyčioje priėmė moterystės sakramentą, vesdamas Emilę Dobregaitę. (Svėdasų RKB 1891 -1897 m. gimimo metrikų knyga, 104 v.)
1901 m. vasario 27 d. Svėdasų bažnyčioje vikaras kun. Izidorius Gudavičius pakrikštijo kūdikį vardu Emilija Alotų valsčiaus valstiečių teisėtų sutuoktinių Juozapo Aleksandro sūnaus ir Veronikos gimusios Vaškelyte Dobregų dukrą, gimusią šių 1901 metų vasario 25 d.. Svėdasų parapijos Šeduikių kaime. Krikšto tėvais buvo valstiečiai Jonas Dobrega su savo žmona Anastazija. Prierašas: 1928 m. birželio 17 d. Duokiškio bažnyčioje priėmė moterystės sakramentą, ištekėdama už Kazimiero Vėbros. (Svėdasų RKB 1897 -1902 m. gimimo metrikų knyga, 134 v.)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą